- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-806-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29956-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- UAB „Ramilė“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovui UAB „Ramilė“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Ramilė“ ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui detalią ataskaitą apie pavedimų pagal 2012-05-04 Pavedimo sutartį Nr. 2012-11 ir 2012-05-21 bei 2015-05-25 įgaliojimus vykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ramilė“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įstatymai nenumato atstovo ataskaitos apie savo veiklą formos, t. y. nereikalauja ataskaitos rašytinės formos. Teigė, kad per visą Pavedimo sutarties vykdymo laiką bet kuris veiksmas buvo atliekamas tik gavus išankstinį ieškovo pritarimą. Atsakovo atstovai nuolat susitikdavo su ieškovu tiek atsakovo, tiek ieškovui atstovaujančio advokato patalpose arba kitose šalių sutartose vietose. 2015-04-01 buvo pasirašytas trišalis susitarimas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti už atstovavimą advokatui, teikiant ieškovui teisinę pagalbą civilinėse bylose, kas patvirtina, jog ieškovas buvo informuotas apie inicijuotus teisminius procesus. 2015-06-25 bei 2015-07-29 atsakymuose atsakovas pateikė informaciją apie Pavedimo sutarties vykdymo eigą. Atsakovo nuomone, ieškovas piktnaudžiauja procesu, nes ieškinio reikalavimas yra tapatus anksčiau ieškovo atsakovui pateiktiems reikalavimams, išdėstytiems 2015-06-18, 2015-08-02 ir 2015-07-27 raštuose, į kuriuos atsakovas atsakė raštu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2012-05-04 šalys sudarė pavedimo sutartį Nr. 2012-11 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo veikti kaip ieškovo patarėjas ir atstovauti ieškovui visais klausimais, išskyrus bet kokių sandorių sudarymą, bet kokių dokumentų pasirašymą ar pateikimą tretiesiems asmenims bei atlyginimo gavimą ieškovo vardu. Tie veiksmai susiję su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu - žemės sklypais (duomenys neskelbtini), kuris paimamas visuomenės poreikiams ir atsakovas įsipareigojo atstovauti ieškovui derinant nekilnojamojo turto atlyginimo būdo ir dydžio klausimus Vilniaus miesto savivaldybėje, Nacionalinėje žemės tarnyboje, ir kitose Lietuvos Respublikos įstaigose, įmonėse, organizacijose bei teismuose (Sutarties 1.1 p.). Atsakovas įsipareigojo vykdant pavedimo veiksmus atlikti visus įmanomus veiksmus ir įgyvendinti visas įmanomas priemones, kad Sutartyje nurodytų ieškovui priklausančių žemės sklypų, paimamų visuomenės reikmėms dalių vertė būtų padidinta ir visas padidintas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą būtų pervestas į ieškovo asmeninę sąskaitą banke (Sutarties 1.2 p.). Pagal Sutarties 1.4 p. Pavedimo veiksmams atlikti atsakovas turėjo teisę pasitelkti trečiuosius asmenims, tarp jų ir advokatus ar advokatų padėjėjus. Sutarties 2.2.2 p., 4.1 p. šalys susitarė dėl mokėtino atsakovui atlyginimo už pavedimo vykdymą, kurio dydis priklausė nuo žemės sklypų tos vertės, kiek pavyktų ją padidinti.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog 2012-05-21 ir 2015-05-25 jis išdavė atsakovui įgaliojimus tvarkyti visus dokumentus dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų atlyginimo būdo ir dydžio suderinimo, nustatymo ir patvirtinimo su tikslu padidinti paimamų visuomenės reikmėms žemės sklypų vertę 2 kartus ir daugiau bei tuo tikslu atstovauti ieškovui visų instancijų teismuose ir įstaigose, įmonėse bei organizacijose. Pagal ieškovą, praėjus Sutarties 4.6 p. numatytam 1 metų terminui, per kurį atsakovas turėjo pasiekti Sutartyje numatytus tikslus, ieškovui kilo abejonės, ar tikslai bus pasiekti, ar atsakovas tinkamai vykdė sutartį. Dėl to ieškovas kelis kartus raštu paprašė, kad atsakovas pateiktų detalią ataskaitą apie Sutarties vykdymą, į ką atsakovas raštu atsakė, tačiau atsakovo atsakymų turinys ieškovo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad CK 2.150 str. nereglamentuoja ataskaitos formos, t. y. kad ji privalomai turi būti rašytinė. CK 6.760 str. 3 d. rašytinė ataskaitos forma taip pat nenurodyta. Sutartyje šalys taip pat nenurodė, jog atsakovas privalo raštu pateikti ieškovui jo prašomą informaciją. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškinio reikalavimo patenkinimas negalimas, pripažįstant, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas kol kas neturi pagrindo teigti, jog atsakovas Sutarties sąlygų nesilaikė ir kad tai paaiškės kai ieškovas gaus informaciją, teismo sprendimu ieškinį patenkinus. Tačiau teismas pažymėjo, kad, turėdamas atsakovui pretenzijų, remdamasis Sutarties sąlygomis, ieškovas iš karto galėjo pareikšti atsakovui reikalavimus dėl avanso grąžinimo, netesybų, nuostolių atlyginimo.
Atžvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas nesuteikė ieškovui kokios nors informacijos pagal Sutartį, kad nebendradarbiavo ar vengė bendradarbiauti, kad byloje nustatyta priešingai, jog atsakovas teikė ieškovui visą įmanomą informaciją bei 2015-06-25 ir 2015-07-29 raštu pateikė atsakymus, teismas sprendė, kad įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui tai, kas jam ir taip yra žinoma arba prieinama, nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ilgą laiką besitęsiantys šalių sutartiniai santykiai labiau patvirtina tai, jog ieškovas nuolat gaudavo iš atsakovo jį dominančią informaciją ir ją gauti raštu jam nebuvo būtinybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ataskaitos formos, ignoravo Pavedimo sutarties 2.1.1 p. - 2.1.3 p. nuostatas bei jų neaiškino sistemiškai. Sutarties 2.1.1. punkte numatyta, kad bendrovė privalo vykdyti visus kliento nurodymus, jeigu jie neprieštarauja sutarties ir teisės aktų nuostatoms, yra konkretūs ir įvykdomi. Vadinasi apelianto pageidavimas gauti informaciją raštu atsakovui taip pat privalomas. Kadangi įstatymas nustatė rašytinę formą pačiai sutarčiai, rašytinė turi būti ir ataskaita. Be to, teismas neargumentavo, kokiu pagrindu nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodančia, kad ataskaita turi būti pateikta atstovaujamajam priimtina forma. Teismas nepagrįstai visą dėmesį skyrė tik informacijos apie bylas pateikimui, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie visos informacijos ieškovui suteikimą. Atsakovo pateiktuose raštuose nurodyta 3 sakinių abstrakti informacija apie pavedimo vykdymo eigą už 3 metus negali būti pripažįstama tinkama, išsamia ir pakankama. Atsakovo raštu pateikta informacija abstrakti ir nepakankama. Apelianto nuomone, teismo nurodymas jam reikšti atsakovui ieškinį dėl avanso grąžinimo, netesybų ar nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi ieškovas, neturėdamas informacijos, kurią siekia gauti šiuo ieškiniu, to padaryti negali, ir, atmesdamas ieškinį, pats teismas tam užkirto kelią. Šiuo ieškiniu ieškovas tik siekia pasinaudoti jam CK 2.150 str., 6.760 str. 3 d. bei Pavedimo sutarties 2.1.2 p. suteikta teise gauti ataskaitą apie pavedimo vykdymo eigą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei CK normos, nei tarp šalių sudarytos Pavedimo sutarties nuostatos nenumato, kad atstovo atstovaujamajam teikiama ataskaita privalo būti rašytinės formos arba kad atstovaujamajam yra suteikta teisė pasirinkti ataskaitos formą. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais c. b. Nr. 2A-125/2006. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas pats pripažįsta, jog jam nuolat buvo teikiama informacija apie pavedimų vykdymą, patvirtina, kad atsakovas yra įvykdęs jam įstatymų ir sutarties numatytą informacijos atstovaujamajam pateikimo pareigą. Be to, nors nei Pavedimo sutartis, nei įstatymas tokios pareigos atsakovui nenumato, dar iki teisminio ginčo jis pateikė ieškovui net dvi rašytines ataskaitas. Pagal teismų praktiką, įgaliotinis ataskaitą apie vykdymo eigą turi teikti ne savitiksliai, o dėl to, jog įgaliotojas galėtų kontroliuoti pavedimo vykdymo eigą ir, esant reikalui, laiku įtakoti vykdymą. Ieškovo reikalavimas šiame Pavedimo sutarties vykdymo etape pateikti rašytinę ataskaitą, kai faktiškai jokie veiksmai įgaliotojo naudai nebeatliekami, laikytinas būtent savitiksliu ir pareikštu visiškai nepagrįstai, piktnaudžiaujant teise ir galimai siekiant visai kitų tikslų nei tas, kuris yra siejamas su tinkamu informavimo pareigos įgyvendinimu. Visi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad atstovaujamasis buvo nuolat informuojamas apie pavedimų vykdymo eigą (to neneigia ir pats atstovaujamasis) ir turėjo galimybę kontroliuoti pavedimų eigą, todėl laikytina, kad informavimo pareigos apimtis buvo pakankama pasiekti tikslą, kuriam ši pareiga įtvirtinta įstatyme. Atsakovas akcentuoja, kad pateikė ieškovui visą informaciją ir neturi jokios papildomos informacijos, kuri ieškovui nebuvo pateikta. Ieškinį patenkinus, būtų pateikta ta pati informacija, kuri ieškovui jau yra pateikta rašytinėse ataskaitose, todėl ieškovo reikalavimas yra perteklinis ir netinkamas galimai pažeistų teisių būdas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Iš bylos dokumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog bylos šalis - ieškovą T. V. ir atsakovą UAB „Ramilė“ siejo pavedimo teisiniai santykiai, kurie buvo įforminti rašytine 2012-05-04 pavedimo sutartimi Nr.2012-11. Sutartimi atsakovas įsipareigojo veikti kaip ieškovo patarėjas ir atstovauti ieškovui visais klausimais, išskyrus bet kokių sandorių sudarymą, bet kokių dokumentų pasirašymą ir/ar pateikimą tretiesiems asmenims bei atlyginimo gavimą kliento (ieškovo) vardu dėl klientui (ieškovui) nuosavybės teise priklausančio ir už visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atlyginimo būdo ir dydžio suderinimo, nustatymo ir patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybėje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM, ar kitose Lietuvos Respublikos įstaigose, įmonėse, organizacijose, bei teismuose (Sutarties 1.1 p.).
Apeliantas nurodė, jog 2012-05-21 ir 2015-05-25 jis išdavė atsakovui įgaliojimus tvarkyti visus dokumentus dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų atlyginimo būdo ir dydžio suderinimo, nustatymo ir patvirtinimo su tikslu padidinti paimamų visuomenės reikmėms žemės sklypų vertę 2 kartus ir daugiau bei tuo tikslu atstovauti ieškovui visų instancijų teismuose ir įstaigose, įmonėse bei organizacijose.
Byloje nebuvo iškeltas ginčas dėl įgaliotiniui suteiktų teisių, jų apimties ir turinio, ar veiksmų, kuriuos vykdant pavedimo sutartį privalėjo atlikti atsakovas. Ieškovas teisme taip pat nurodė, kad ne šios bylos dalykas yra klausimai ar atsakovas vykdė pavedimo sutartį tinkamai. Tarp šalių kilo ginčas dėl informacijos suteikimo.
Kaip ir nurodo apeliantas, Sutarties 2.1.1. p. numatyta, kad bendrovė (atsakovas) vykdydama pagal šią sutartį kylančias prievoles ir pavedimus, privalo vykdyti visus kliento nurodymus, jeigu tai neprieštarauja šios sutarties bei teisės aktų nuostatomis ir yra konkretūs ir įvykdomi. Klientui žodžiu ar raštu pareikalavus, bendrovė privalo pateikti klientui informaciją apie pavedimo vykdymo eigą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas (Sutarties 2.1.3. p.). Taigi, šiose sutarties nuostatose iš esmės atkartojamos CK 6.760 straipsnio 3 dalies nuostatos, kur numatyta, jog vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, - ir be reikalavimo, suteikti įgaliotiniui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą. Minimo Kodekso straipsnio 4 dalis numato, jog įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotiniui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Apeliantas tiek ieškinį, tiek apeliacinį skundą grindė sutarties nuostatomis bei minėtu CK 6.760 straipsniu, o taip pat CK 2.150 straipsniu, kuris numato atsakovo pareigą pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Pastaroji norma taip pat siejama su įgaliojimo pasibaigimu.
Iš bylos dokumentų matyti, kad sutartį šalys pradėjo vykdyti po jos sudarymo. Bylos medžiaga ir atsakovo paaiškinimai procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad apeliantas nuolat buvo informuojamas apie pavedimo vykdančio atsakovo veiksmus. Tai patvirtina byloje esantys telefoninių skambučių išklotinių sąrašai, elektroninių laiškų kopijos, liudytojų S. R., J. B., A. J. liudijimai pirmosios instancijos teisme (garso įrašas). Liudytojai patvirtino, jog su apeliantu dėl sklypų vyko nuolatinis bendravimas - darant turto, vertinimą, dirbant su savivaldybe, buvo tariamasi dėl pavedimo vykdymo strategijos, derinami veiksmai, kad pradėti bylą teisme ar laukti, dėl veiksmų savivaldybe ir kita. Apeliantas pats asmeniškai dalyvaudavo kiekvieno reikšmingesnio klausimo, susijusio su jo žemės sklypais, svarstyme. Liudytojai patvirtino, kad niekad anksčiau apeliantas neprašė raštu teikti ataskaitų. Liudytojas A. J. nurodė, kad pastaruoju metu iškilius nesutarimams jis kaip atsakovo akcininkas, siūlė apeliantui susitikti ir juos spręsti, bet apeliantas susitikti atsisakė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių atstovavimo ir pavedimo santykių esmę ir padarė teisingą išvadą, jog šalys nebuvo susitarusios, jog informacija bus teikiama raštu, o šalių bendradarbiavimo praktika buvo tokia, kad vykdant sutartį – informacija apeliantui buvo teikiama žodžiu - skambinant, susitinkant ir aptariant, elektroniniais laiškais. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad iki pat 2015-06-25 apeliantas raštu pateikti informacijos neprašė. Kolegijos vertinimu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog informacija apeliantui nuolat buvo teikiama. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantui buvo žinoma civilinių bylų Nr. 2-2493-567/2015, Nr. e2-1515-603/2015, Nr. e2-1754-603/2015 eiga ir medžiaga. Šiose bylose apeliantas buvo dalyvaujančiu byloje asmeniu.
Vis tik apeliantas nurodė, kad jam kilo įtarimai ar atsakovas tinkamai vykdo sutartį, nes sutartyje numatytas rezultatas vis dar nėra pasiektas, todėl jis paprašė pateikti atsakymą raštu.
Ieškovas kelis kartus raštu paprašė, kad atsakovas pateiktų detalią ataskaitą apie Sutarties vykdymą, į ką atsakovas raštu atsakė, tačiau atsakovo atsakymų turinys ieškovo netenkino. 2015-06-25 bei 2015-07-29 rašytiniuose atsakymuose atsakovas pateikė informaciją apie pavedimo sutarties vykdymo eigą, o bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas teigė, jog daugiau informacijos atsakovas pateikti ir negalėtų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovas nei sutarties nuostatų, nei imperatyvių įstatymo normų nepažeidė, o apelianto nurodomos civilinės bylos 2A-125/2006 faktinės aplinkybės skiriasi (minimoje byloje spręsta dėl darbo teisinių santykių ir advokato atstovavimo).
Kolegija pažymi, kad einamosios informacijos teikimas nėra tapatus įgaliotinio ataskaitos pateikimui, o ataskaitos pateikimą įstatymų leidėjas sieja su pavedimo santykių pabaiga. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šalių sutartis nėra nutraukta ar pasibaigusi. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto teisė į informacijos gavimą atsakovo nebuvo pažeista, o nesant teisių pažeidimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 736,89 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto dydžio už atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo T. V. atsakovui UAB „Ramilė“ 736,89 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.