- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- I3-493-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02369-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausias policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK) 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 64-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–17) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda – papeikimas paskirta nepagrįstai. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas yra neobjektyvus, nepagrįstas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-17 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininko D. M. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) buvo surašyta Marijampolės apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriuje (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK IVTS, Imuniteto skyrius) neatlikus objektyvaus tyrimo.
Pažymėjo, jog kaltinimai pranešime dėl tarnybinio nusižengimo turi būti suformuluoti aiškiai ir suprantamai, nurodant pažeistą teisės aktą ir dėl to išdėstant aplinkybes, tačiau atsakovas to neatliko. 2020 m. liepos 16 d. Marijampolės apskrities VPK IVTS pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 64-PR1-7 buvo nurodyta apie pareiškėjui pareikštą kaltinimą dėl dviejų tarnybinių nusižengimų, t. y. dėl policijos pareigūno vardo pažeminimo ir dėl Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto reikalavimų nevykdymo, tačiau iš Tarnybinio patikrinimo išvados neaišku, kokiais veiksmais buvo pažemintas pareigūno vardas – ar dėl registruoto įvykio „Smurtas artimoje aplinkoje“, ar dėl to, kad atvykus policijos pareigūnams pareiškėjas atsisakė pasitikrinti blaivumą, ar dėl to, kad 2020 m. liepos 2 d. 12.45 val. jis neatvyko į darbą ir apie tai neinformavo savo tiesioginio vadovo ir tokiais savo veiksmais neva nevykdė Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto reikalavimų.
Nurodė, jog 2020 m. liepos 29 d. jis gavo papildomą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardo pažeminimo Nr. 64-PR1-10, kuriame tarnybinį patikrinimą surašiusi pareigūnė pripažino faktą, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. buvo darbe, inkriminuodama jau kitus tarnybinius pažeidimus, kuriuos numato Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktas ir Marijampolės apskrities VPK darbo reglamento, patvirtinto Marijampolės apskrities VPK viršininko 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 64-V-155 (su vėlesniais pakeitimais), 51 punktas, dėl 2020 m. liepos 2 d. nuo 12.45 val. nebuvimo darbo vietoje, negavus tiesioginio vadovo sutikimo ją palikti.
Pareiškėjas tvirtino, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas turint išankstinę nuostatą dėl jo, vykdytas aplaidžiai, nepatikrinti visi faktai, nurodyti jo paaiškinimuose, kurie būtų patvirtinę jo nurodytą įvykių versiją tiek dėl 2020 m. liepos 2 d. 3 val. 4 min. įvykio apie policijoje registruotą smurtą artimoje aplinkoje, tiek dėl blaivumo nustatymo aplinkybių, tiek dėl atvykimo į darbą. Pažymėjo, jog naktį atvykę pareigūnai pagal žmonos pranešimą jam net nesiūlė pasitikrinti blaivumo, todėl negali sutikti su pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais teiginiais, jog jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, o atliekant tarnybinį patikrinimą šios aplinkybės nebuvo patikrintos.
Pažymėjo, jog 2020 m. liepos 2 d. apie 8 val., kai jam paskambino tiesioginis viršininkas T. R., pastarajam pasakė, jog prieš tai naktį jį žinute buvo įspėjęs, kad dėl perdirbtų valandų dirbant pagal suminę laiko apskaitą nebus darbe 4 valandas iš ryto ir į darbą atvyks po pietų, trumpai papasakojo apie nakties įvykį. Atkreipė dėmesį į tai, kad T. R. pareiškėjui nepasakė, jog jis turi būti būtent tarnybinėse patalpose ar kabinete, tik nurodė, jog turi būti darbe. Pažymėjo, jog pagal savo darbo pobūdį (kriminalinės ir kitos informacijos rinkimo būdai) jis nebūna kabinete dažnai net visą darbo dieną.
Nurodė, jog pagal Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK KPONTS) patvirtintą darbo grafiką Nr. 64-IL-10310 2020 m. liepos 1 d. jam buvo numatytas darbo laikas nuo 00.00 val. iki 04.00 val. ir nuo 08.00 iki 17.00 val., o 2020 m. liepos 2 d. jam numatytas darbo laikas buvo nuo 12.00 val. iki 17.00 val., tačiau pagal Vidaus tvarkos taisyklių 4 punkto reikalavimus pertrauka pailsėti ir pavalgyti yra nuo 12 val. iki 12 val. 45 min. Todėl jo darbo laikas 2020 m. liepos 2 d. turėjo prasidėti 12.45 val.
Nurodė, jog 2020 m. liepos 2 d. apie 12.30 val. jis išvyko į Vilkaviškio rajoną, Kybartus, kadangi buvo gauta naujos kriminalinės žvalgybos informacijos dėl Marijampolės AVPK KPONTS tiriamos aukščiausio prioriteto kriminalinės žvalgybos bylos bei buvo gauta nauja kriminalinės žvalgybos informacija apie vykdomą neteisėtą didelio kiekio akcizinių prekių gabenimą.
Tvirtino, jog važiuodamas link Vilkaviškio rajono jis paėmė savo telefoną, kad praneštų Marijampolės AVPK KPONTS apie tai, jog važiuoja tikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos, tačiau jo telefonas buvo išsikrovęs. Patikrinęs informaciją, apie 16.00 val. grįžo į savo namus ir įkrovė telefoną. Telefonui įsijungus, jis iš karto paskambino savo viršininkui T. R. ir informavo apie veiklą ir kad tuoj bus kabinete. Atvykus į darbą Marijampolės AVPK, jam buvo patikrintas blaivumas, kurio rezultatai buvo neigiami, po to jis surašė tarnybinį pranešimą apie kriminalinės žvalgybos rezultatus Nr. 64-7(DS)-842-RN).
Tvirtino, jog nepažeidė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskrities VPK viršininko 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 64-V-106, 12 punkto reikalavimų, nes 2020 m. liepos 2 d. nuo 12.30 val. iki 16.00 val. vykdė savo darbo funkcijas Marijampolės AVPK aptarnaujamoje teritorijoje, kurios nurodytos jo pareigybės aprašyme.
Nurodė, jog 2020 m. liepos 2–3 dienomis atlikdamas kriminalinės žvalgybos veiksmus pagal savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas naudojo konspiracinį automobilį, iš anksto nuomos bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais informacijos rinkimo metodais ir tvarka ir susiklosčiusia darbo praktika.
Pažymėjo, jog 2020 m. liepos 21 d. paaiškinime Imuniteto skyriui detaliai aprašė aplinkybes, dėl ko jis neinformavo telefonu savo tiesioginio viršininko T. R. apie 2020 m. liepos 2 d. vykdomas darbo funkcijas. Teigė, jog Marijampolės apskrities VPK IVTS turėjo galimybę patikrinti jo išdėstytus faktus, tačiau to neatliko, neapklausė jo žmonos R. M. ir Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos specialisčių dėl išsikrovusio telefono ir fakto, kuriuo metu jis liepos 2 d. grįžo namo. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės apskrities VPK IVTS atliktas tarnybinis patikrinimas yra neobjektyvus, jame remiamasi tik Marijampolės apskrities VPK pareigūnų T. R., P. D., S. L., trijų Marijampolės apskrities VPK IVTS pareigūnų paaiškinimais, kurie yra prieštaringi. Prieštaringos aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo paneigtos ar patvirtintos. Marijampolės apskrities VPK IVTS netikrino aplinkybių ir faktų, nurodytų jo paaiškinimuose, nenustatė objektyvios tiesos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jis nepadarė tarnybinio pažeidimo dėl pareigūno vardo pažeminimo, nors tarnybinio nusižengimo pranešime Nr. 64-PR1-7 ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje minėtas pažeidimas buvo nurodytas, siekiant pareiškėją parodyti neigiamai ir taip pagrįsti neteisėtai paskirtą griežtą tarnybinę nuobaudą.
Pažymėjo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas nesilaikė Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 6 ir 62 punktų, Taisyklių 20.2 ir 20.7 punktų, Reglamento 300 punkto reikalavimų, siekdamas išvengti didesnės atsakomybės. Jo nuomone, šie kaltinimai yra niekuo nepagrįsti ir turi būti pašalinti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, nes dėl šių faktų nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas ir dėl to jis negalėjo pateikti paaiškinimo, apie tai nebuvo nurodyta jam įteiktuose pranešimuose apie pradėtą tarnybinį patikrinimą.
Nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvados siūlomosios dalies 3 punktu siūloma įpareigoti Marijampolės apskrities VPK KPONTS viršininką parengti vidaus kontrolės priemonių planą, siekiant užtikrinti tinkamą Vidaus tvarkos taisyklių 12 ir 16 punktų ir Reglamento 51 punkto vykdymą. Pareiškėjo nuomone, tai pagrindžia, jog minėti pažeidimai pagal normalią darbo praktiką nėra laikomi pažeidimais, nėra aiškus šių taisyklių taikymas, dėl to nubaudimas nepagrįstas.
Teigė, jog Taisyklių 12 ir 16 punktų bei analogiškai Reglamento 51 punkto reikalavimų neįmanoma pažeisti vienu metu, t. y. arba turi būti reiškiamas kaltinimas dėl Taisyklių 12 punkto pažeidimo, kad iš viso nebuvo atvykęs į darbą, arba dėl Taisyklių 16 punkto reikalavimų pažeidimo, kad būdamas darbo vietoje iš jos išvyko neinformavęs savo tiesioginio viršininko.
Tvirtino, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta, kokios dėl pareiškėjo veiksmų atsirado pasekmės, kokia atsirado žala, koks yra priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių ir jo kaltė. Pareiškėjo nuomone, jam skirta per griežta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nes yra ne vieną kartą skatintas, tarnybinių nuobaudų niekada neturėjęs ir tarnyboje charakterizuojamas labai gerai. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 48–53) nurodė, jog Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra teisėtas ir pagrįstas.
Nurodė, jog 2020 m. liepos 2 d. Marijampolės apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje gavus duomenų apie Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotą įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininko D. M. tarnybinio pažeidimo.
Teigė, jog tarnybinis patikrinimas baigtas 2020 m. rugsėjo 1 d., vadovaujantis Tvarkos aprašo 24 punktu, surašius tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-IS-17 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininko D. M. veiksmų“, kurioje konstatuota, jog 2020 m. liepos 2 d. pareiškėjas, gavęs savo tiesioginio vadovo nurodymą atvykti į darbą iki 12.00 val., jame pasirodė tik 16.50 val., o apie negalėjimą atvykti į darbą ar apie išvykimo tikslą ir trukmę tiesioginio vadovo neinformavo, tokiais veiksmais pažeisdamas Taisyklių 12 ir 16 punktų bei Reglamento 51 punkto reikalavimus.
Tvirtino, jog, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo surinkti tarnybinį nusižengimą pagrindžiantys įrodymai. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai, vadovaujantis Aprašo reikalavimais, tarnybinė nuobauda – papeikimas skirta pagrįstai, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, kitas aplinkybes. Atsakovo nuomone, Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtas, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. 64-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu pareiškėjui komisarui D. M. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 44–45).
Bylos duomenimis nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tarnybinio pažeidimo pradėtas 2020 m. liepos 2 d. Marijampolės apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje, gavus duomenų apie Policijos registruojamų įvykių registre Nr. ROIK 0120000348809 2020 m. liepos 2 d. 3 val. 4 min. užregistruotą įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. Minėtame pranešime užfiksuota, jog pranešėja pareiškėjo sutuoktinė R. M. (pranešime klaidingai nurodyta pavardė Narkevičienė) pranešė policijai apie tai, kad konfliktuoja neblaivus jos vyras, trukdo vaikams (2 mažamečiai) miegoti (b. l. 71). Skundžiamas įsakymas priimtas Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu.
Atlikus tarnybinį patikrinimą Marijampolės apskrities VPK 2020 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-17 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininko D. M. veiksmų“ buvo padarytos išvados, jog 2020 m. liepos 2 d. Marijampolės apskr. VPK KPONTS 2-ojo poskyrio viršininkui D. M. yra numatytas darbo laikas nuo 12.00 val. iki 17.00 val. 2020 m. liepos 2 d. 9.05 val. Marijampolės apskr. VPK KPONTS viršininkas T. R. nurodė D. M. atvykti į darbą iki pietų (Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad pietų laikas yra nuo 12.00 val.) dėl blaivumo nustatymo. D. M. darbo vietoje, t. y. Marijampolės apskr. VPK, pasirodė apie 16 val. 50 min., nurodydamas, kad 2020 m. liepos 2 d. nuo 12.30 val. iki 16.00 val. vykdė savo darbo funkcijas, galimai kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimą automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas D. M.). Apie negalėjimą laiku atvykti į darbą ar darbo vietos palikimą tarnybos ar darbo tikslais savo tiesioginio vadovo neinformavo dėl išsikrovusio telefono. Konstatuota, jog tokiais veiksmais Marijampolės apskr. VPK KPONTS 2-ojo poskyrio viršininkas D. M. pažeidė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 64-V-106 (toliau – ir Taisyklės), 12 ir 16 punktų ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento, patvirtinto Marijampolės apskr. VPK viršininko 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 64-V-155 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Reglamentas), 51 punkto reikalavimus (b. l. 32–44).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta neatlikus objektyvaus tarnybinio patikrinimo, neišsiaiškinus aplinkybių ir nesurinkus duomenų jo nurodytuose paaiškinimuose pagrįsti, nepašalinus prieštaravimų tarp įrodymų, konkrečiai ir aiškiai neišdėsčius tarnybinio pažeidimo esmės, tinkamai nesuformulavus kaltinimo, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai apkaltinant jį dėl pareigūno vardo pažeminimo, dėl neatvykimo pasitikrinti blaivumo, dėl Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių pažeidimų.
Tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (Nr. IX-1538, toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-07-09 iki 2020-10-01) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (nuo 2020-02-01 galiojanti redakcija) patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta, jog tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas.
Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnyje, reglamentuojančiame tarnybinės atsakomybės taikymą, įtvirtinta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog Tarnybinio patikrinimo išvada yra Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis, todėl kilus ginčui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra tikrinamos aplinkybės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje bei vertinamas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo teisingumas. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-213-261/2021).
Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Marijampolės apskr. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje gavus duomenų apie policijoje registruotą įvykį dėl incidento pareiškėjo šeimoje, apie kurį policijai 2020 m. liepos 2 d. 3 val. 4 min. pranešė pareiškėjo sutuoktinė, nurodydama, jos neblaivus vyras konfliktuoja, trukdo mažamečiams vaikams miegoti.
Aprašas, reglamentuojantis tarnybinių nuobaudų tyrimo ir skyrimo tvarką, numato, jog Tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – ir vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pavedant tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – ir tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.
Reglamento, kuris nustato Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo organizavimo tvarką, 276 punkte įtvirtinta, jog tarnybinius patikrinimus atlieka Marijampolės apskr. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai. Jei tarnybinius patikrinimus atlieka ne Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius, Marijampolės apskrities VPK viršininkas juos paveda atlikti turintiems teisinį išsilavinimą ir aukštesnes pareigas užimantiems kvalifikuotiems darbuotojams.
Taigi pagal minėtą teisinį reglamentavimą, Marijampolės apskr. VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius, gavęs duomenų apie Policijos registruojamų įvykių registre Nr. ROIK 0120000348809 užregistruotą įvykį apie 2020 m. liepos 2 d. 3 val. 4 min. pareiškėjo šeimoje įvykusį incidentą, pareiškėjo sutuoktinei pranešus policijai apie tai, kad konfliktuoja neblaivus jos vyras, trukdo mažamečiams vaikams miegoti, turėjo pagrindą 2020 m. liepos 2 d. ryte pradėti tarnybinį patikrinimą.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog policijos pranešime apie registruotą įvykį buvo duomenų apie D. M. neblaivumą. Imuniteto skyriuje buvo nuspręsta 2020 m. liepos 2 d. rytą patikrinti jo blaivumą, įtariant, kad jis gali atvykti į darbo vietą būdamas neblaivus. Patikrinti D. M. blaivumą buvo pavesta Marijampolės apskr. VPK IVTS vyriausiajai tyrėjai M. D.. Pagal iš anksto patvirtintą Marijampolės apskr. VPK KPONTS darbo grafiką (į bylą minėtas grafikas nepateiktas, bet dėl minėtų aplinkybių ginčo nėra) D. M. 2020 m. liepos 2 d. darbe turėjo būti nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tačiau Imuniteto skyriaus tyrėjai M. D. 2020 m. liepos 2 d. apie 8.10 val. nuvykus į Marijampolės apskr. VPK KPONTS tarnybines patalpas minėto skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkas D. M. darbo vietoje nebuvo rastas. Šias aplinkybes patvirtina Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. Č. 2020 m. liepos 8 d. tarnybinis paaiškinimas (b. l. 89–90), jo, apklausto kaip liudytojo teismo posėdžio metu, parodymai, vyriausiosios tyrėjos M. D. 2020 m. liepos 27 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 115–116). Iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, jog, tyrėjai M. D. pasiteiravus apie pareiškėjo nebuvimo darbe priežastis, jai Marijampolės apskr. VPK KPONTS viršininkas T. R. (pagal pavaldumą tiesioginis pareiškėjo viršininkas) nurodė, kad jis vidurnaktį (liepos 2 d. apie 0.15 val.) iš D. M. gavo žinutę, jog pastarasis pareigūnas ir kitas pareigūnas M. R. į darbą ateis po pietų, nes jie (D. M. ir M. R.) naktį iš 2020 m. liepos 1 d. į 2020 m. liepos 2 d. dirbo žvalgybinėje byloje, dėl to perdirbtos valandos bus įtrauktos į suminį darbo laiką ir perdirbtas valandas išsilygins 2020 m. liepos 2 d. nuo 8.00 val. iki 12.00 val. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas pagal skyriuje susiklosčiusią darbo praktiką (esant suminei darbo laiko apskaitai dėl viršvalandžių kompensavimo buvo sprendžiama žodiniu susitarimu su vadovu) sutiko, kad pareiškėjas į darbą atlikti tarnybinių funkcijų atvyktų po pietų, dėl to buvo pakeistas pareiškėjo darbo grafikas, pagal kurį D. M. darbo laikas liepos 2 d. numatytas nuo 12.00 iki 17.00 val. Kadangi nuo 12 val. iki 12.45 val. numatyta pietų pertrauka, todėl pareiškėjas pagal pakeistą darbo grafiką (b. l. 74) į darbą turėjo atvykti liepos 2 d. 12.45 val. Šias aplinkybes patvirtina tyrėjos M. D. 2020 m. liepos 27 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 115–116), liudytojo T. R. parodymai, VPK KPONTS viršininko T. R. 2020 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinimas Imuniteto skyriui (b. l. 134–135).
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. Marijampolės apskrities VPK tarnybinėse patalpose pasirodė apie 16 val. 50 min. Iš karto jam atvykus, buvo patikrintas pareiškėjo blaivumas, alkoholio kiekio matuoklis parodė 0 promilių.
Žemesnės instancijos teismas
Aprašo 21 punkte įtvirtinta, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsdamas surašo papildomą pranešimą. Tokiu atveju toliau atliekami šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai.
Konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2020 m. liepos 16 d. Marijampolės apskr. KPONTS 2-ojo poskyrio viršininkui D. M. per DVS perduotas pranešimas Nr. 64-PR1-7 „Dėl tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardo pažeminimo“, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgus į PRĮR ROIK (duomenys neskelbtini)nurodytas aplinkybes, Marijampolės apskr. VPK IVTS atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad pareiškėjas galimai pažemino policijos pareigūno vardą dėl 2020 m. liepos 2 d. 3.04 val. registruoto įvykio „Smurtas artimoje aplinkoje“, kai būdamas neblaivus konfliktavo namuose, trukdė vaikams miegoti, atvykus policijos pareigūnams atsisakė pasitikrinti blaivumą, šiais veiksmais pažemindamas pareigūno vardą. Taip pat jame nurodoma, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą dėl to, kad 2020 m. liepos 2 d. 12.45 val. neatvyko į darbą ir apie tai neinformavo savo tiesioginio vadovo. Į darbo vietą atvyko tik apie 16.50 val., šiais veiksmais nevykdė Taisyklių 12 punkto reikalavimų (b. l. 95).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis, 2020 m. liepos 29 d. D. M. per DVS buvo perduotas Papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 64-PR1-10, kuriame nurodyta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, atsižvelgus į pateiktus pareiškėjo paaiškinimus, nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. nuo 12.45 val. nebuvo darbo vietoje ir buvo galimai išvykęs tarnybos tikslais, tačiau nebuvo gavęs savo tiesioginio vadovo sutikimo palikti darbo vietą, tiesioginiam vadovui nenurodė savo išvykimo iš darbo vietos tikslo ir trukmės, šiais veiksmais nevykdė Taisyklių 16 punkto reikalavimų, Reglamento 51 punkto reikalavimų ir galimai padarė tarnybinį nusižengimą (b. l. 125).
Administracinėje byloje nustatyta, jog, atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos patikrinimą, iš esmės pradėtą dėl pareigūno vardo pažeminimo, buvo nustatyta naujų tarnybinio nusižengimo požymių, dėl kurių buvo pateiktas Papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, dėl to nėra pagrindo Aprašo 21 punkto reikalavimų pažeidimui konstatuoti.
Tačiau teismas iš esmės sutinka su pareiškėjo pozicija, jog tarnybinio patikrinimo rezultatai ir jų įvertinimas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo konkrečiai ir aiškiai išdėstyti.
Aprašo 24 punkte įtvirtinta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Paminėtina, jog LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1990-438/2020); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įformindamas motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo kaltinimas pateiktas ir tarnybinė nuobauda taikyta už Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 64-V-106, 12 ir 16 punktų reikalavimų nevykdymą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento, patvirtinto Marijampolės apskr. VPK viršininko 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 64-V-155 (su vėlesniais pakeitimais), 51 punkto reikalavimų nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Taisyklių 12 punktas numato, jog Marijampolės apskr. VPK darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, nedelsdami turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir darbuotoją, atsakingą už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, bei nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Jeigu Marijampolės apskr. VPK darbuotojai apie neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys. Darbuotojo tiesioginis vadovas ar jo įgaliotas padalinio darbuotojas privalo DVS teikiamomis priemonėmis nurodyti neatvykusį į darbą darbuotoją pavaduosiantį asmenį.
Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, jog Marijampolės apskr. VPK darbuotojai, palikdami darbo vietą tarnybos ar darbo tikslais, turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Marijampolės apskr. VPK darbuotojai, norėdami iš darbo išvykti asmeniniais tikslais (iki 3 val.), turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Šiuo atveju prašymas nerašomas. Visais kitais atvejais Marijampolės apskr. VPK darbuotojai struktūrinio padalinio vadovui pateikia prašymą išvykti iš darbo dėl asmeninių priežasčių. Jeigu Marijampolės apskr. VPK darbuotojo išvykimas iš darbo atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalyje išvardytus atvejus, Marijampolės apskr. VPK struktūrinio padalinio vadovas leidžia Marijampolės apskr. VPK darbuotojui neatvykti į darbą ar iš jo išvykti. Nebuvimas darbe pažymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Tą prašymą saugo darbuotojas, atsakingas už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą.
Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Reglamento 51 punkte, kuriame nurodoma, jog Marijampolės apskr. VPK darbuotojai, palikdami darbo vietą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Marijampolės apskr. VPK darbuotojai, norėdami iš darbo išvykti asmeniniais tikslais (iki 3 val.), turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Šiuo atveju prašymas nerašomas. Visais kitais atvejais Marijampolės apskr. VPK darbuotojai struktūrinio padalinio vadovui pateikia prašymą išvykti iš darbo dėl asmeninių priežasčių. Jeigu Marijampolės apskr. VPK darbuotojo išvykimas iš darbo atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje išvardytus atvejus, tuomet Marijampolės apskr. VPK struktūrinio padalinio vadovas leidžia Marijampolės apskr. VPK darbuotojui neatvykti ar išvykti iš darbo. Nebuvimas darbe pažymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Toks prašymas saugomas darbuotojo, atsakingo už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą.
Kaip minėta, į bylą surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas buvo suderinęs su tiesioginiu vadovu, kad į darbą atvyks po pietų (12.45 val.), dėl to 2020 m. liepos 2 d. ryte buvo pakeistas pareiškėjo darbo grafikas, pagal kurį D. M. darbo laikas liepos 2 d. numatytas nuo 12.00 iki 17.00 val. Tarnybinį patikrinimą atlikęs subjektas pripažino ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, jog pareiškėjui 2020 m. liepos 2 d. darbo laikas buvo numatytas nuo 12 val. iki 17 val., todėl pagal bylos duomenis akivaizdu, jog dėl tarnybos funkcijų atlikimo pareiškėjas privalėjo atvykti į tarnybą 12.45 val.
Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjas į Marijampolės apskr. VPK tarnybines patalpas 2020 m. liepos 2 d. atvyko tik apie 16 val. 50 min. Pareiškėjas tvirtino, jog liepos 2 d. po pietų jis vykdė tarnybines pareigas ne tarnybiniame kabinete, o kitoje darbo vietoje, t. y. kriminalinės žvalgybos tikslais vykdamas į Vilkaviškio rajoną, Kybartus, kadangi buvo gauta naujos kriminalinės žvalgybos informacijos dėl Marijampolės AVPK KPONTS tiriamos aukščiausio prioriteto kriminalinės žvalgybos bylos bei buvo gauta nauja kriminalinės žvalgybos informacija apie vykdomą neteisėtą didelio kiekio akcizinių prekių gabenimą. Teigė, jog važiuodamas link Vilkaviškio rajono pamatė, kad jo telefonas išsikrovęs, todėl negalėjo pranešti Marijampolės AVPK KPONTS apie tai, jog važiuoja tikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos. Atvykęs į tarnybines patalpas, apie atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus surašė tarnybinį pranešimą Nr. 64-7(DS)-842-RN, kurį 2020 m. liepos 3 d. išsiuntė Imuniteto skyriui.
Bylos duomenimis nustatyta, jog, siekdama pašalinti abejones dėl tarnybinio patikrinimo metu gautų duomenų, Marijampolės apskr. VPK IVTS vyriausioji tyrėja D. S.-M. 2020 m. liepos 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 64-PR2-5922 „Dėl papildomos informacijos teikimo“ pareiškėjo, be kita ko, paprašė pateikti papildomą informaciją, nurodant, kokia transporto priemone jis vyko atlikti veiksmų, nurodytų 2020 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-7(DS)-842-RN; kada minėti veiksmai buvo suplanuoti atlikti; ar tiesioginis vadovas buvo informuotas apie planuojamus ir atliekamus veiksmus.
Bylos duomenimis, pareiškėjas Imuniteto skyriui 2020 m. liepos 28 d. papildomame paaiškinime Nr. 64-PR2-5962 „Dėl pradėto tarnybinio patikrinimo“ (b. l. 122) išdėstė aplinkybes dėl vykimo ir duomenų rinkimo kriminalinės žvalgybos tikslais Vilkaviškio rajone. Pareiškėjas jame nurodė, jog į Vilkaviškio rajoną vyko ne tarnybiniu, bet išnuomotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konspiracijos tikslais, apie atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmų rezultatus surašė tarnybinį pranešimą Nr. 64-7(DS)-842-RN (Riboto naudojimo). Tvirtino, jog kaip veiksmų rezultatas dėl jo 2020 m. liepos 2 d. atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26940-20 dėl didelio kiekio sulaikytų nelegaliai laikomų cigarečių.
Nors į bylą nėra pateiktas riboto naudojimo tarnybinis pranešimas Nr. 64-7(DS)-842-RN, tačiau teismui nekyla abejonių dėl jo surašymo fakto. Pareiškėjo tiesioginis vadovas T. R. 2020 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinime Imuniteto skyriui nurodė, jog dėl pareiškėjo atliekamų veiksmų, nurodytų tarnybiniame pranešime Nr. 64-7(DS)-842-RN, jam klausimų nekilo. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas. Taip pat nurodė, jog žvalgybos tikslais pareigūnai pagal poreikį naudojasi asmeniniais automobiliais, apie tai duomenys oficialiai neregistruojami (b. l. 134–135).
Į bylą pateiktas Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. Č. 2020 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog, atlikus kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos (toliau – ir KŽTB) Nr. 64-7(DS)-13-20 patikrinimą, duomenų apie 2020 m. liepos 2 d. pareiškėjo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ar tokio pobūdžio informacijos tikrinimo veiksmus minėtoje byloje neužfiksuota. Šias aplinkybes G. Č. nurodė ir teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas. Tačiau į bylą jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teismui nepateikta. Pažymėtina, jog teismui teisės aktais nepavesta vykdyti papildomo tarnybinio nusižengimo tyrimo, atlikti tarnybinio patikrinimo, o privalu nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.
Bylos duomenimis nustatyta, jog tarnybinį patikrinimą atlikęs subjektas Tarnybinio patikrinimo išvadoje inkriminavo Taisyklių 16 punkto ir Reglamento 51 punkto reikalavimų pažeidimus, iš esmės pripažindamas, jog 2020 m. liepos 2 d. nuo 12.45 val. pareiškėjas buvo galimai išvykęs tarnybos tikslais, be tiesioginio vadovo sutikimo palikdamas darbo vietą, tiesioginiam vadovui nenurodydamas savo išvykimo iš darbo vietos tikslo ir trukmės. Šios aplinkybės patvirtina, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo vykimo 2020 m. liepos 2 d. po pietų į Vilkaviškio rajoną tarnybos tikslais.
Pareiškėjas nei minėtuose paaiškinimuose, nei nagrinėjant bylą teisme neginčijo, jog 2020 m. liepos 2 d. po pietų išvykdamas į Vilkaviškio rajoną tarnybos tikslais tiesioginio vadovo T. R. apie tai neinformavo. Tai ketino padaryti, tačiau važiuodamas link Vilkaviškio pamatė, jog jo telefonas išsikrovęs, todėl to padaryti negalėjo.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta priežastis dėl negalėjimo informuoti tiesioginio vadovo apie vykimą tarnybos tikslais į kitą teritoriją nėra įtikinama, laikytina jo pasirinkta gynybos priemone, siekiant išvengti neigiamų pasekmių dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai neišdėstė aplinkybių, susijusių su telefono išsikrovimu, nenurodė, kada konkrečiai pastebėjo, kad telefonas nebeveikia, kokiu atstumu būdamas nuo tarnybinių patalpų, kokioje konkrečiai vietovėje tai pamatė. Teismo nuomone, į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, dėl savo išsilavinimo ir profesinių įgūdžių neturėjo realių galimybių informuoti Marijampolės apskr. VPK administracijos apie tai kitu būdu (pvz., grįždamas į VPK administracines patalpas, užeidamas į kitą įstaigą ir pranešdamas laidiniu telefonu, dėdamas pastangas pasinaudoti kitu mobiliuoju telefonu ir pan.), juolab kad Marijampolės apskr. VPK telefono duomenys yra viešai paskelbti ir žinomi. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, pateisinančiomis jo nepranešimą tiesioginiam vadovui apie išvykimą į kitą teritoriją operatyviniais tikslais.
T. R. 2020 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinime Imuniteto skyriui nurodyta, jog D. M. nuo 12 val. iki 16.50 val. su juo nesusisiekė, į skambučius neatsakė, apie dienos planus, tarnybines užduotis nebuvo jo informavęs.
Nors pareiškėjas teigė, jog jo tarnybos vieta pagal pareigybės aprašymą ir darbo pobūdį apima ne vien darbą tarnybiniame kabinete, esančiame Marijampolės apskr. VPK KPONTS patalpose, bet ir kitoje Marijampolės apskr. VPK aptarnaujamoje teritorijoje, vykdant tarnybines funkcijas kriminalinės žvalgybos ir baudžiamosiose bylose (dėl to byloje iš esmės ginčo nėra), tačiau konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui buvo žinoma ir suprantama, jog 2020 m. liepos 2 d. gautos informacijos telefonu iš tiesioginio vadovo T. R. pagrindu jis 12.45 val. turėjo atvykti į tarnybines patalpas, esančias Marijampolės VPK pastate ir prieš pradėdamas tarnybą minėtose tarnybinėse patalpose pasitikrinti blaivumą.
Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. 12.45 val. neatvyko į tarnybą Marijampolės apskr. VPK KPONTS patalpose. Tiesioginio vadovo ar darbuotojo, atsakingo už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, neinformavo apie neatvykimo priežastis, nepavedė tai padaryti kitiems asmenims, šiais veiksmais pažeidė Taisyklių 12 punkto nuostatas. Taip pat į bylą pateikti duomenys, surinkti tarnybinio patikrinimo metu, įrodo, jog pareiškėjas, be tiesioginio vadovo žinios išvykdamas tarnybos tikslais į kitą teritoriją (esančią ne įprastoje tarnybos vietoje), be svarbių priežasčių neinformavo savo tiesioginio vadovo ir nenurodė išvykimo tikslo bei trukmės, šiais veiksmais pažeidė Taisyklių 16 punkte ir analogišką teisinį reguliavimą įtvirtinančio Reglamento 51 punkte nurodytus reikalavimus, dėl šio tarnybinio nusižengimo buvo pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę, pareiškėjo argumentai, jog jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, numatyto Taisyklių 12 ir 16 punktuose, Reglamento 51 punkte yra nepagrįsti, paneigti į bylą pateiktais duomenimis. Teismas prieštaravimų, taikant šias teisės normas kartu, nenustatė.
Pagal Taisyklių 20.2 punktą, darbuotojai privalo laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, Marijampolės apskr. VPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės.
Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog joje konstatuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. tiesioginio vadovo T. R. nurodymu neatvyko į darbą iki pietų (iki 12 val.) dėl blaivumo nustatymo. Pareiškėjas teigė, jog to daryti neprivalėjo, nes pagal Taisyklių 20.7 punktą neblaivumas tikrinamas, pareigūnui esant tarnyboje, tačiau iki pietų jis nedirbo. Pareiškėjo teigimu, Išvadoje jam nepagrįstai inkriminuotas kaltinimas dėl privalėjimo atvykti iki pietų dėl blaivumo nustatymo.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių, reglamentuojančių VPK vidaus darbo tvarką, 20.7 punkte nurodyta, jog darbuotojas privalo tarnybos (darbo) ar laikino nedarbingumo metu Marijampolės apskr. VPK viršininko įgalioto pareigūno reikalavimu pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu), taip pat Marijampolės apskr. VPK viršininko įgalioto pareigūno reikalavimu (siuntimu) nedelsdamas vykti į gydymo ar priklausomybės ligų įstaigą pateikti mėginių dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal paminėtą teisinį reglamentavimą VPK darbuotojui įtvirtinta pareiga pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) esant tam tikroms sąlygoms: 1) Marijampolės apskr. VPK viršininko įgalioto pareigūno reikalavimu; 2) pareigūno tarnybos (darbo) ar laikino nedarbingumo metu.
Konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas 2020 m. liepos 2 d. 9.05 val. paskambino D. M. ir pasakė, kad jis turi atvykti į darbą iki pietų, nes Imuniteto skyriaus pareigūnė nori nustatyti jo blaivumą (V. R. 2020 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimas Imuniteto skyriui, b. l. 134–135), tačiau net ir laikant, jog buvo teisės aktais įgalioto pareigūno reikalavimas atvykti pasitikrinti blaivumo, byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog tuo metu, kai buvo nurodyta jam atvykti, pareiškėjui būtų tarnybos (darbo) laikas ar jam būtų suteiktas nedarbingumas.
Teismas pažymi, jog nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktinis pagrindas dėl pareiškėjo neatvykimo 2020 m. liepos 2 d. iki pietų (iki 12 val.) pasitikrinti blaivumo jo tiesioginio vadovo nurodymu, tačiau nenurodytas jį atitinkantis konkretus teisės aktas, nepateiktas teisinis nusižengimo pagrindimas. Neatvykimas pasitikrinti blaivumo grindžiamas Taisyklių 12 ir 16 punktų ir Reglamento 51 punkto reikalavimų neatitikimais, reglamentuojančiais neatvykimą į tarnybą, nebuvimo tarnyboje teisinius santykius, tačiau neapima tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymo, vengimo pasitikrinti blaivumą teisinių santykių. Kad pareiškėjui kaltinimas pateiktas ir jis nubaustas tarnybine tvarka būtent dėl pirmiau paminėtų Taisyklių 12 ir 16 punktų ir Reglamento 51 punkto reikalavimų pažeidimų, patvirtina Marijampolės apskr. VPK raštas atsakant į teismo paklausimą (b. l. 146).
Be to, pagal bylos duomenis nustatyta, jog nei 2020 m. liepos 16 d. pareiškėjui pateiktame pranešime Nr. 64-PR1, nei Papildomame 2020 m. liepos 29 d. pranešime Nr. 64-PR1-10 „Dėl tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardo pažeminimo“ nebuvo nurodoma, jog pareiškėjas kaltinamas dėl neatvykimo 2020 m. liepos 2 d. iki pietų pasitikrinti blaivumo. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog formuluojant tarnybinio nusižengimo kaltinimą dėl pareiškėjo neatvykimo pasitikrinti blaivumo iki pietų (12 val.) buvo padaryti esminiai procedūriniai tarnybinės nuobaudos skyrimo reikalavimų pažeidimai, reglamentuoti Aprašo 21 ir 24 punktuose, o tai sudaro pagrindą iš Tarnybinio patikrinimo išvados, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis (Įsakyme nenurodyti konkretūs pažeidimai ir teisinis kvalifikavimas), pašalinti kaltinimą dėl pareiškėjo neatvykimo tiesioginio vadovo nurodymu 2020 m. liepos 2 d. iki pietų pasitikrinti blaivumo ir konstatuoti, jog dėl šio kaltinimo pareiškėjas nubaustas nepagrįstai.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje, apibūdinant tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes tarnybinės atsakomybės taikymo požiūriu dėl nuobaudos paskyrimo, nurodyta, jog jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas nesilaikė Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 6 ir 62 punktų, Taisyklių 20.2 ir 20.7 punktų, Reglamento 300 punkto reikalavimų. Iš Tarnybinės patikrinimo išvados siūlymo matyti, jog tarnybinį patikrinimą atlikęs subjektas dėl pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nesiūlė skirti tarnybinės nuobaudos. Tačiau kaltinimas dėl minėtų teisės pažeidimų pareiškėjui Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodytas, nors teisės aktais nustatyta tvarka tyrimas dėl to neatliktas ir tarnybinė nuobauda nepaskirta. Todėl siekiant pašalinti dviprasmiškumus minėtas kaltinimas iš Tarnybinio patikrinimo išvados taip pat pašalintinas.
Konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog nors ir buvo pradėtas ir atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno vardo pažeminimo, siejant su netinkamu pareiškėjo elgesiu 2020 m. liepos 2 d. 3 val. 4 min. įvykį apie policijoje registruotą smurtą artimoje aplinkoje, tačiau tyrimo metu tarnybinio nusižengimo požymių dėl pareigūno vardo pažeminimo nenustatyta. Atlikus pareiškėjo veiklos tarnybinį patikrinimą, Marijampolės apskrities VPK 2020 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-17 nebuvo konstatuotas tarnybinis pažeidimas dėl pareigūno vardo pažeminimo, tarnybinio nusižengimo sudėtis nekonstatuota nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu, tai įrodo rezoliucinė Tarnybinės išvados dalis. Šią aplinkybę įrodo ir atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės Marijampolės apskrities VPK 2020 m. gruodžio 18 d. rašte, atsakant į teismo paklausimą (b. l. 145–146), todėl pareiškėjo argumentai dėl jam inkriminuoto tarnybinio pažeidimo dėl pareigūno vardo pažeminimo nepagrįsti, atmestini. Pagal Aprašo 24 punkto nuostatas, Tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo turi teisę teikti pasiūlymus pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis, todėl pareiškėjo argumentai dėl Išvadoje nurodytų siūlymų, neva jie paneigia buvus tarnybinį nusižengimą, yra nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, todėl nuobauda galėjo būti neskirta. Tačiau tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti pakanka tarnautojo tarnybinių pareigų pažeidimo konstatavimo, pažeidimo pasekmės nėra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-273/2007). Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės yra vienas iš kriterijų, į kurį privaloma atsižvelgti skiriant tarnybinę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).
Konkrečiu atveju pareigūno vardo pažeminimas neįrodytas, tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjas šeimoje būtų smurtavęs. Pareiškėjo sutuoktinė, atvykus pareigūnams pagal jos pranešimą, tai neigė, mažamečiams vaikams grėsmė dėl to taip pat nebuvo kilusi. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas skatintas, tarnybinių nuobaudų neturi, gerai išmano darbo specifiką, yra darbštus, pareigingas pareigūnas, pavestas pareigas vykdo nepriekaištingai, laiku.
Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į pareiškėją charakterizuojančius duomenis iki nusižengimo padarymo, nenustačius, kad juo būtų sukeltos akivaizdžiai neigiamos pasekmės institucijai, nesant duomenų, kad apie tai tapo žinoma visuomenėje, teismui pripažinus, jog dėl dalies nusižengimų tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, darytina išvada, kad Marijampolės apskrities VPK 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 64-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.“ paskirta nuobauda – papeikimas yra pernelyg griežta ir neproporcinga, todėl keistina į švelnesnę – pastabą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą patenkinti iš dalies.
Pašalinti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 64-IS-17 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio viršininko D. M. veiksmų“ kaltinimą dėl pareiškėjo neatvykimo tiesioginio vadovo nurodymu 2020 m. liepos 2 d. iki pietų (iki 12 val.) pasitikrinti blaivumo ir kaltinimą dėl Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 6 ir 62 punktų, Taisyklių 20.2 ir 20.7 punktų ir Reglamento 300 punkto reikalavimų pažeidimų.
Pakeisti pareiškėjui D. M. atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 64-TE-222 paskirtą nuobaudą – papeikimą į švelnesnę – pastabą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.