Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Viktorijai Licei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui L. A. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti, kad atsakovas L. A. yra D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; 2) nustatyti dukros D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 280,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; 4) priteisti iš atsakovo 1250,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022-04-12. Be to, ieškovė ieškinyje pateikė prašymą paskirti byloje DNR ekspertizę. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2020 m. rudenį. Artimai bendravo ir gruodžio mėnesį pradėjo gyventi kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario mėnesio viduryje atsakovas namuose pakelė triukšmą, sudaužė langą ir pabėgo iš namų. Daugiau kartu negyveno. Ieškovė 2020 m. kovo mėnesį sužinojo, kad yra nėščia. (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. Ž.. Atsakovas pripažinti dukros tėvystę atsisakė, išlaikyti vaiką nepadeda, nei su ieškove, nei su dukra nepalaikė jokių ryšių. Dukros išlaikymui, kad būtų galima pilnai patenkinti visus jos poreikius, per mėnesį būtina apie 500,00 Eur. Dirbti ir turėti tinkamų pajamų ieškovė neturi galimybės, nes augina vaiką. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, mano, kad jis dukrai kas mėnesį turi teikti po 280,00 Eur dydžio išlaikymą. Kadangi atsakovas nuo dukros gimimo išlaikymo neteikė, prašo priteisti iš atsakovo 1250,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo dukros gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022-04-13, už 5 mėn., skaičiuojant po 250,00 Eur per mėnesį. Dukra nuo gimimo ir iki šiol pastoviai gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi, todėl dukros gyvenamoji vietą nustatytina su ieškove. Ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nėra, todėl nustatyti detalios bendravimo tvarkos neprašo. Kadangi dukra mažametė, sutinka, kad atsakovas lankytų dukrą jos gyvenamoje vietoje pagal iš anksto suderintą laiką su ieškove.

Atsakovas L. A. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti 2023-01-05 asmeniškai.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė preliminarią rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad pateiktas ieškinys nepažeidžia mažametės D. Ž. interesų – žinoti savo kilmę. Skyrius neprieštarauja dėl ieškovės reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, prašoma priteisti 280,00 Eur suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Ieškovės E. Ž. atstovė advokatė Lina Tamošaitienė teismo posėdžio metu patikslino, jog atsakovui pripažinus tėvystę, reikalavimo dėl DNR ekspertizės atlikimo nebereiškia ir jį atsiima. Atstovė prašė ieškovės reikalavimus tenkinti. Kadangi ieškovei buvo suteikta valstybės apmokama antrinės teisinė pagalba, tenkinus ieškinį, prašo priteisti ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas L. A. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis yra D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Atsakovas sutiko, kad D. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutiko teikti išlaikymą ir sumokėti išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą. Paaiškino, kad septinti metai gyvena ir dirba Škotijoje, dirba krabų žvejyboje jūroje. Dažnai grįžta į Klaipėdą, tuomet apsistoja viešbutyje, ar nuomojame bute, ar pas draugus. Kai būna Lietuvoje, eina padirbti papildomai. Šiuo metu liepos pabaigoje vėl planuoja išvykti į Škotiją. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, butas priklauso mamai, butas nuomojamas. Pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi. Nurodė elektroninio pašto adresą dokumentų gavimui – (duomenys neskelbtini), bei telefono numerį susisiekimui – (duomenys neskelbtini). Jo išsilavinimas 12 klasių, 5 specialybės – suvirintojas, tekintojas, laivų sistemų įrengimų montuotojas, kapitonas, „matrosas“. Tėvystę dukrai pripažįsta, todėl DNR ekspertizės nereikia skirti. Dėl tėvystės yra įsitikinęs. Išlaikymo ir įsikalinimo dukrai mokėti nesutinka. Ieškovės nurodytos susipažinimo aplinkybės atitinka, taip ir buvo. Jie intymiai bendravo apie 3 mėnesius. Ieškovė sužinojo, kad laukiasi ir pasakė „eik lauk“, jį išvarė iš buto. Todėl jis išvažiavo į Škotiją ir jie daugiau nesusitiko. Dėl buvusio karantino apie metus laiko ten ir buvo, dirbo. Žinojo, kad ieškovė laukėsi vaiko. Jis buvo rašęs ieškovei ne kartą, kad nori susitikti, kai grįš į Lietuvą, norėjo duoti pinigų vaikui išlaikyti, pamatyti dukrą. Tačiau ieškovė atsakė, kad neturi kada, nenori jo matyti. Tikrai bandė duoti pinigų dukters išlaikymui. Ieškovė iš principo nusistačiusi, jį visur užblokuoja ir jis nebegali su ja susisiekti. Jis nežino, kur ieškovė gyvena, galėtų atvažiuoti į namus ir paduoti pinigus. Buvo pavykę susitiekti su ieškove kartą per internetą, ji atsiuntė kelias dukros nuotraukas, tačiau ji vėl jį užblokavo, bendravimas nutrūko, dukros neteko pamatyti. Noras bendrauti su dukra yra. Dukrai mokėti išlaikymo yra principo reikalas, nes pati ieškovė nenori bendrauti, neleidžia su dukra bendrauti. Jeigu ieškovė leistų bendrauti su vaiku, galėtų teikti ir išlaikymą. Pažymėjo, jog 280 Eur išlaikymas nėra per didelis. Jis pats dar turi dvi dukras, vienai 15 metų, kitai 6 metai, bet jų mamos taip pat neleidžia jam bendrauti su dukromis. Nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Turi paskolą, už kurią nusipirko namą Škotijoje. Jo pajamos per mėnesį yra apie 9000-10000 Eur per mėnesį. Dengia paskolą, išlaikymas priteistas tik vienai dukrai, nepamena, kokio dydžio suma. Dėl priverstinio išieškojimo turi įsiskolinimą antstoliams apie 50 000 Eur ar daugiau.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Viktorija Licė teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą apie tai, kad atsakovui pripažinus tėvystę, vaikas žinos savo biologinę kilmę, ir iš to atsiranda teisinės prievolės tėvui bei garantijos vaikui. Ieškovė gyvena Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai priklausančiame bute, kuris yra gan mažas, apie 16 kv. m. Apsilankymo metu namai buvo tvarkingi, buvo visos reikiamos priemonės vaikui. Išvadą teikiančiai institucijai ieškovės šeima nėra žinoma. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, nes atsakovas vaiko gyvenime nuo gimimo nedalyvavo. Atsakovas negali atsisakyti nuo savo pareigos išlaikyti vaiką, dalyvauti vaiko gyvenime, jį auklėti ir juo rūpintis. Vaikas sveikatos problemų neturi, todėl 280 Eur išlaikymo dydžio suma galėtų būti pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti. Būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas turi dar dvi nepilnametes dukras, kurių interesai taip pat neturėtų nukentėti, bet iš atsakovo paaiškinimų matyti, jog jis kaip tėvas, netinkamai vykdo savo pareigas ir kitų vaikų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teismas laiko nustatytomis sekančias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

Gimimo įrašo išrašas patvirtina, kad ieškovei E. Ž. (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. Ž., duomenų apie tėvą nėra.

Iš pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. vasario iki 2021 m. liepos mėnesio per mėnesį gavo 179,20 Eur socialines išmokas, 2021 m. rugsėjo mėnesį gavo 257,20 Eur vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, 2021 m. gruodžio mėnesį gavo 619,33 Eur sumą, kurią sudaro 51,33 Eur išmoka vaikui, 440 Eur vienkartinė išmoka vaikui, 128 Eur materialinė parama gimus vaikui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenimis, atsakovas L. A. nuo 2022-12-09 iki 2023-03-17 dirbo (duomenys neskelbtini). Duomenų apie šiuo metu atsakovo gaunamas pajamas nėra.

Iš 2022-04-28 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-52 matyti, kad vyriausioji specialistė Viktorija Licė aplankė ieškovę jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad būstas yra apie 16 kv. m., jame visi patogumai, švarus, tvarkingas, sudarytos visos sąlygos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, yra būtiniausi vaiko poreikiams daiktai.

Iš ieškovės pateikto nepilnamečio vaiko išlaidų paskaičiavimo matyti, jog ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 490-510 Eur, t. y. 180 Eur maistui, 30-60 Eur komunalinės išlaidos, 100 Eur higienos priemonės, sauskelnės, 40 Eur žaislai, ugdymo priemonės, 50-70 Eur rūbai, avalynė, 60 Eur vaistai, vitaminai, masažas, baseinas, 30 Eur kitos išlaidos (pramogos).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pateikė prašymą byloje skirti DNR ekspertizę. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pripažino aplinkybę jog jis yra biologinis D. Ž. tėvas, neprašė skirti DNR ekspertizės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino tėvystę, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nebetikslinga skirti DNR ekspertizę, prašymo dėl DNR ekspertizės skyrimo nebepalaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino tėvystę, vertinant ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus apie tai, jog šalys nuo 2020 m. gruodžio pabaigos iki 2021 m. kovo mėnesio pradžios gyveno viename bute, intymiai bendravo, teismas sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog L. A. yra D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CPK 185 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pažymėtina, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su CK 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.

Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti dukros D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, prieštaravimų nereiškė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų vaiko geriausiems interesams. Įvertinus ieškovės pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė D. Ž. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri tinkamai ja rūpinasi ir prižiūri, nepilnamečiui vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, šiuo metu neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė, Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka, kad nustačius nepilnametės D. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove, bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, teismas sprendžia, kad nepilnametės D. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jiems neprieštarauja, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3. straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (MMA) (atskaičius mokesčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

Pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA nustatytas dydis yra 840,00 Eur (atskaičius mokesčius – 633,00 Eur).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių dukra D. Ž. yra beveik 1 metų ir 8 mėnesių amžiaus.

Ieškovė šiuo metu nedirba, prižiūri savo nepilnametę dukrą, pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų ir vaiko pinigų. Ieškovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra.

Atsakovas nepateikė duomenų apie jo gaunamas pajamas. Kaip pats atsakovas nurodė, jis Lietuvoje pastovios gyvenamosios vietos neturi, dirba Škotijoje, ten yra įsigijęs ir gyvenamąjį būstą, jo pajamas per mėnesį sudaro apie 9000-10 000 Eur. Be to, atsakovas nurodė, kad jis turi dar du nepilnamečius vaikus, tačiau jiems taip pat nemoka išlaikymo. Atsakovo vardu Lietuvoje įregistruoto nekilnojamojo turto nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo iš ieškovo priteisti išlaikymą, kurio suma neviršija pusės MMA, įvertinus surinktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo realiai gaunamas pajamas, tačiau neginčija prašomos priteisti išlaikymo sumos ir sutinka, kad 280,00 Eur dydžio išlaikymas iš esmės nėra per didelis, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei D. Ž., mokamas periodinėmis išmokomis po 280,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jos pilnametystės. Teismo vertinimu, priteistinas išlaikymo dydis nepažeidžia proporcingumo principo tarp šalių turtinės padėties ir jų dukros poreikių, užtikrina galimybę patenkinti būtinus šalių dukros poreikius.

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1250,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai D. Ž. už laikotarpį nuo 2021-11-09 iki 2022-04-12, t. y. skaičiuojant po 250 Eur už 5 mėnesius. Nurodė, jog išlaikymo nuo pat dukros gimimo atsakovas neteikė.

Pažymėtina, kad teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Šiuo atveju atsižvelgiant į ieškinyje ir ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad atsakovas išlaikymo savo dukrai ieškovės nurodytu laikotarpiu neteikė, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, įrodymų pagrindžiančių priešingas aplinkybes nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti 1250 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai D. Ž. įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022-04-12.

Nepilnametei D. Ž. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 straipsnis, 3.202 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-03-03 sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pateikta pažyma patvirtina, kad išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 334,45 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, o ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, iš atsakovo priteistina 334,45 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis mokėtinas žyminis mokestis – 76,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo – 110 Eur, už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 110 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 29,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 325,00 Eur dydžio žyminis mokestis iš atsakovo priteistinas valstybės naudai.

Be to, 2023-06-28 teismo pažyma patvirtina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – D. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti nepilnametės D. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei D. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2023 m. balandžio 13 d. iki D. Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt Eur) išlaikymo D. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Nepilnametės D. Ž. išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 325,00 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-180-1048/2023.

Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 334,45 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis Eur 45 ct) išlaidų valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630.

Priteisti iš atsakovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,40 Eur (dvidešimt du Eur 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-180-1048/2023.

Informuoti atsakovą, jog įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.