- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- I-3686-426/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03610-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- T. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. O. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodė, kad 2015-06-16 buvo etapuotas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K. Atlikus kratą, buvo nuvestas į I-ąjį korpusą. 23.30 val. buvo išvestas iš kameros ir patalpintas į karantino kamerą, užmigo tik apie 1 val. Ryte pareigūnas pažadino 6.10 val., todėl miegojo tik 5 val. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K veiksmai iš jo atėmė galimybę pailsėti, o tai prilygsta kankinimui.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 8-10) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 100 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-06-16 19.30 val. atvyko į Lukiškių TI-K (b. l. 14).
Lukiškių TI-K pateikė 2015-07-21 pažymą Nr. 24-4504, kurioje patvirtinama, kad pareiškėjas 21.50 val. buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 111 (b. l. 11). Tuo tarpu, pareiškėjas tvirtina, kad į kitą kamerą buvo perkeltas 23.30 val. (b. l. 1).
Vertinant kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, iš kurių jis kildina neturtinę žalą, pažymėtina, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d., įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju, sprendimas priimamas tos šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas), nenaudai, (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-18 nutartis adm. b. Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį adm. b. Nr. A17-301/2007). Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose taip pat ne kartą išaiškinta, kad, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, pareiga paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis adm. b. Nr. A492-176/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovė pateikė tik Lukiškių TI-K 2015-07-21 pažymą, kuri iš esmės nepatvirtina, kad pareiškėjas į kitą kamerą buvo perkeltas 21.50 val. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas buvo perkeltas jo nurodomu metu, t. y. 23.30 val. Nors pareiškėjas tvirtina, kad užmigo tik apie 1 val., tačiau nepateikė įrodymų, kad tai įvyko dėl Lukiškių TI-K veiksmų ar neveikimo.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke, patvirtina Lukiškių TI-K 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64, nuo 22 val. iki 6 val. yra nepertraukiamo miego metas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui nuo 22 val. iki 23.30 val. buvo sutrikdytas miego laikas.
Pareiškėjas nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 100 Eur. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Ši nuostata galioja ir tuo atveju, kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo trukdomas miegas nuo 22 val. iki 23.30 val., t. y. 1.30 val. Atitinkamai pareiškėjui nuo 23.30 val. iki 6.00 val. nebuvo trukdomas miegas. Taigi pareiškėjui liko 6.30 val. bendras poilsio laikas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, Lukiškių TI-K veiksmų negalima laikyti kankinančiais ar tęstiniais. Priešingai, nustatyta, kad Lukiškių TI-K veiksmai buvo trumpalaikiai, nebuvo tęstiniai, intensyvūs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pažeidimas buvo mažareikšmis, patirti išgyvenimai buvo vienkartiniai, todėl negalėjo kilti neturtinė žala.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad, nenustačius patirtos žalos, negali kilti atsakomybė pagal CK 6.271 str. sąlygas, o nenustačius padarytos žalos, priežastinio ryšio nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Taigi, šiuo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius patirtos neturtinės žalos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 p., 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo T. A. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.