- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-1414-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01871-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.8.3Kiti su vykdomosios bylos sustabdymu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4393-329/2020 pagal pareiškėjo P. L. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) P. L. kreipėsi į antstolę S. Ž. su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2020 m. birželio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo P. L. prašymo stabdyti antstolės žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo veiksmus, taip pat panaikinti 2020 m. birželio 9 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie areštuotą turtą pateikimo. Pareiškėjas teigė, kad antstolė, žinodama apie paralelinį procesą, kuriuose yra sprendžiamas klausimas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus senaties terminui, toliau atlieka išieškojimo veiksmus, tokiu būdu esmingai pažeisdama pareiškėjo teises. Antstolė žino apie inicijuotą procesą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus senaties terminui, todėl antstolė turėjo pakankamą pagrindą sustabdyti išieškojimo veiksmus jos žinioje esančiose vykdomosiose bylose. Be to, antstolė pateikdama skolininkui 2020 m. birželio 9 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė apskundimo tvarkos ir tokio veiksmo neįformino patvarkymu. Reikalavimo, kaip procesinio dokumento, forma nei civilinio proceso normose, nei Sprendimų vykdymo taisyklėse nėra numatyta. Antstolės surašytas reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl gali būti skundžiamas kaip ir 2020 m. birželio 9 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė nepagrįstai nustatė per trumpą laikotarpį tiek informacijos apie areštuotą turtą pateikimui, tiek laikotarpį apžiūrai atlikti.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė S. Ž. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad 2008 m. vasario 11 d. antstolių kontorai pateiktas vykdyti Marijampolės policijos komisariato nutarimas Nr. E805512 išieškoti nesumokėtą 1 303,30 Eur (4 500,00 Lt) baudą už administracinį nusižengimą iš skolininko P. L.. Šio vykdomojo dokumento pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 29 d. antstolių kontorai pateiktas vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-96-537/2008 konfiskuoti iš P. L. nusikalstamos veikos gautus pinigus – 202,73 Eur (700,00 Lt). Šio vykdomojo dokumento pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. vasario 23 d. antstolių kontorai pateiktas vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. A2.9.-370-537/2009 išišieškoti nesumokėtą 217,22 Eur (750,00 Lt) baudą už administracinį nusižengimą iš skolininko P. L.. Šio vykdomojo dokumento pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė teigė, kad vykdymo procesas pagal jai pateiktus vykdomuosius dokumentus pradėtas tinkamai ir laiku. Viso vykdymo proceso metu buvo atlikti aktyvūs skolos išieškojimo veiksmai, kadangi nuolat buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis. Skolininko vardu registruoto turto nebuvo, jis nedirbo, skolų gera valia nemokėjo, vykdymo eiga nesidomėjo ir su antstole nebendradarbiavo. Pareiškėjas yra kreipęsis į antstolę su prašymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kadangi jis yra pasikreipęs į Marijampolės apylinkės teismą ir Marijampolės apskrities policijos komisariatą su prašymu nutraukti vykdymo procesą dėl galimai suėjusios senaties. Antstolė, atsisakydama tenkinti tokį jo prašymą, nurodė, kad vykdomosios bylos antstolių kontoroje vykdomos nuo 2008 m., tačiau skolininkas iki šios dienos nėra padengęs net dalies skolų. Skolininkas neseniai įsigijo kilnojamąjį turtą (motociklą), kuris yra areštuotas ir į kurį galima nukreipti išieškojimą. Tuo tarpu prašymo padavimas administracinę baudą paskyrusiai ar nuosprendį baudžiamojoje byloje priėmusiai institucijai, negali būti priskiriamas nei prie privalomųjų nei prie fakultatyvinių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skolininko siųstos reikalavimo formos nėra tarp Sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintų procesinių dokumentų formų. Be Sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintų dokumentų formų antstolis savo veiklose gali ir naudoja daug kitų dokumentų formų, kurios jam reikalingos vykdymo veiksmams atlikti. Pareiškėjas, žinodamas apie turimas skolas bei faktą, kad jos nėra sumokėtos, privalėjo aktyviai domėtis vykdymo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole, o ne siekti išvengti skolų mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad vykdomuosius dokumentus pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomieji dokumentai pagrįstai vykdytini antstolės S. Ž., pateiktų vykdomųjų dokumentų turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 648 straipsnio reikalavimus, vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti trijų mėnesių senaties termino, nurodyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad antstolė vykdomuosius vykdymo veiksmus skolininko atžvilgiu užvestose bylose atliko nepertraukiamai, aplaidumo antstolės veiksmuose nenustatyta, todėl sprendė, kad dviejų metų laikotarpis, per kurį antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu, nagrinėjamu atveju nėra nustatytas.
5. Teismas sprendė, kad antstolė skolininko atžvilgiu nukreiptą išieškojimą dėl skolos pradėjo tinkamai ir laiku, dvejų metų laikotarpio, kuomet dėl aplaidumo būtų neatliekami su skolos išieškojimu susiję veiksmai, nenustatyta, pareiškėjas vengė sumokėti jam paskirtas baudas, todėl pagrindo naikinti antstolės priimtą patvarkymą, kuriuo atsisakyta stabdyti vykdomąsias bylas iki bus priimti teismo sprendimai dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, suėjus vykdymo senaties terminui, nėra, todėl šios skundo dalies teismas netenkino.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo teiginius, jog antstolė turto arešto aktą priėmė neteisėtai, nenurodydama turto vertės ir nepakviesdama eksperto, teismas laikė nepagrįstais, kadangi antstolė šį turto arešto aktą su jame pažymėta grafa, jog turto vertės nustatymui bus kviečiamas ekspertas, siuntė skolininkui su tikslu pakviesti patį skolininką į jo areštuojamo turto apžiūrą. Tuo pagrindu antstolė 2020 m. birželio 9 d. reikalavimu prašė skolininko pateikti informaciją apie areštuotos transporto priemonės buvimo vietą ir aiškiai nurodė, jog vyks transporto priemonės apžiūra, kuri turi būti surengta iki 2020 m. birželio 17 d. Pareiškėjo teiginius, jog antstolė sąmoningai nurodė trumpą laikotarpį iki turto apžiūros atlikimo, kadangi skolininkas išvykęs ir, tikėtina, negalės atvykti apžiūrą, laikė nepagrįstais, kadangi antstolė, kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, apie tai, jog pareiškėjas gyvena užsienyje, sužinojo tik 2020 m. gegužės mėn., šiam grįžus į Lietuvą. Teismas antstolės veiksmuose, atliekant tiek turto areštą, tiek skolininko informavimą, neteisėtumo nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad antstolės priimtas reikalavimas dėl informacijos pateikimo apie areštuotą transporto priemonę yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi šiuo reikalavimu antstolė, siekdama vykdymo proceso operatyvumo bei tinkamo areštuoto turto vertės nustatymo, nustatė terminą informacijai pateikti, ir siekdama užtikrinti skolininko teisę dalyvauti turto apžiūroje nurodė, iki kada apžiūra turi būti atlikta. Pareiškėjo teiginius, jog antstolė sąmoningai nustatė trumpus terminus, žinodama, jog pareiškėjas yra pasikreipęs į teismą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, suėjus senaties terminui, ir galimai yra pagrindas nutraukti jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, laikė nepagrįstais. Teismas netenkino skundo dalies dėl reikalavimo panaikinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) P. L. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį iš klausimą išspręsti iš esmės arba pakeisti šią nutartį, atskirąjį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas ne tik analizavo antstolės priimtų 2020 m. birželio 9 d. patvarkymo ir reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau taip pat vertino ir išieškojimo vykdymo senaties terminą, nors skundas buvo pateiktas dėl antstolės veiksmų, netenkinus pareiškėjo prašymo sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose. Teismas viršijo savo kompetenciją ir iš anksto neteisėtai, be jokio pagrindo, pasisakė dėl vykdymo senaties, kai šis klausimas yra nagrinėjamas kitose bylose.
8.2. Pareiškėjas skundė antstolės atsisakymą stabdyti jos atliekamus vykdymo veiksmus, motyvuodamas, jog valstybės institucijoms yra pateikti prašymai dėl vykdymo proceso senaties, dėl ko buvo tikslinga bei procesiškai pagrįsta laikinai sustabdyti išieškojimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 510 ir 513 straipsniais, šiurkščiai pažeisdamas teisės normas, iš esmės išeidamas už skundo ribų, išsprendė ir vykdymo senaties klausimą, kai tuo tarpu buvo skundžiami tik antstolės procesiniai veiksmai.
8.3. Pareiškėjas buvo informuotas, kad teismas rašytinio proceso tvarka nagrinės jo prašymus dėl vykdymo senaties, t. y. jog dėl jų pateiktų prašymų nustatytomis dienomis bus priimti sprendimai. 2020 m. liepos 7 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad rašytinis teismo posėdis dėl senaties buvo atidėtas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje, t. y. būtent šia skundžiama nutartimi priimtas teismo procesinis sprendimas. Skundžiama nutartimi buvo neteisėtai ir nepagrįstai suformuotas precedentas dėl vykdymo senaties, kuris, deja, turi teisinės reikšmės kitai nagrinėjamai bylai dėl pateikto prašymo dėl vykdymo senaties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų (neveikimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje yra vykdomos trys vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš skolininko P. L. Lietuvos Respublikos naudai. Antstolės S. Ž. kontoroje 2020 m. birželio 1 d. gautas skolininko P. L. prašymas dėl vykdymo veiksmų nurodytose vykdomosiose bylose sustabdymo, motyvuojamas tuo, jog įvairioms valstybės institucijoms buvo pateikti prašymai dėl vykdymo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui. Antstolė 2020 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko P. L. prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo netenkino, o taip pat tos pačios dienos reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo skolininką iki 2020 m. birželio 11 d. pateikti informaciją apie jam priklausantį areštuotą turtą (transporto priemonę – motociklą).
13. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad antstolės S. Ž. kontoroje 2020 m. birželio 12 d. gautas skolininko P. L. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti antstolės 2020 m. birželio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 9 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės pozicija nestabdyti išieškojimo vykdomosiose bylose iki tol, kol bus išspręsti jo įvairioms valstybės institucijoms pateikti prašymai dėl vykdymo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui. Antstolė 2020 m. birželio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad prašymų padavimas administracinę baudą paskyrusiai ar nuosprendį baudžiamojoje byloje priėmusiai institucijai, negali būti priskiriamas nei prie privalomųjų nei prie fakultatyvinių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, atsisakė tenkinti skolininko P. L. skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, jog vykdymo senaties terminas antstolės žinioje esančiose vykdomosiose bylose dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo nėra pasibaigęs, taip pat tai, kad antstolės reikalavimas dėl informacijos pateikimo apie areštuotą transporto priemonę yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo (skolininko) skundo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, išėjo iš pareiškėjo skundo ribų, išsprendė ir vykdymo senaties taikymo klausimą.
14. Įvertinus byloje esančius duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir spręsdamas dėl antstolės 2020 m. birželio 9 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo, peržengė pateikto pareiškėjo skundo ir bylos nagrinėjimo ribas, t. y. pasisakė dėl išieškojimo senaties termino, nors pareiškėjo skundo objektas buvo antstolės veiksmai netenkinus pareiškėjo prašymo dėl vykdomųjų bylų sustabdymo iki bus išspręsti ir priimti galutiniai sprendimai dėl jo įvairioms valstybės institucijoms patiektų prašymų dėl vykdymo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CPK 265 straipsnio 2 dalis, CPK 510 straipsnio 1 dalis).
15. Pažymėtina, kad antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnyje nepateikta antstolio procesinių veiksmų sąrašo, tačiau CPK 634 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesiniais veiksmais laikoma CPK 587 straipsnyje nurodytų dokumentų vykdymas, faktinių aplinkybių konstatavimas, teismo pavedimu teismo šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas bei CPK nustatyta tvarka pavestų atlikti kitų veiksmų vykdymas. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai detalizuoti ir Antstolių įstatymo 21 straipsnyje, kuris įgalina antstolio atliekamus procesinius veiksmus atskirti nuo antstolio teikiamų paslaugų. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio (šiuo atveju skundo) pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu (šiuo atveju skundo) nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.).
17. CPK 513 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.
18. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas CPK normas ir jų aiškinimo bei taikymo praktiką, kuri, kaip tokia, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai procesinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas, kreipdamasis į antstolę su prašymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo iki bus išspręsti ir priimti galutiniai sprendimai dėl jo įvairioms valstybės institucijoms patiektų prašymų dėl vykdymo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui, nereiškė prašymų ir / ar reikalavimų vykdomosiose bylose dėl išieškojimo senaties taikymo. Tą atskirajame skunde nurodo ir pats pareiškėjas. Tuo tarpu antstolė, išnagrinėjusi pateiktą pareiškėjo prašymą, skundžiamu patvarkymu jo netenkino, nenustačiusi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Atitinkamai, pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės priimtu patvarkymu ir tos pačios dienos reikalavimu dėl informacijos pateikimo, pateikė skundą dėl tokių antstolės veiksmų, iš esmės įrodinėdamas, kad šiuo atveju, jo nuomone, yra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išspręsti jo prašymai dėl išieškojimo senaties taikymo. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog šiuo atveju iki nėra priimtų galutinių ir įsiteisėjusių procesinių sprendimų dėl vykdymo proceso teisėtumo, jo nuomone, esant suėjus išieškojimo senaties terminui, jokie išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose negali būti atliekami. Taigi būtent tokiais pareiškėjo reikalavimais ir juos grindžiančiais argumentais yra apibrėžtos nagrinėjamos civilinės bylos ribos, kurias peržengus byla buvo neteisingai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors, viena vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, kita vertus, pažymėtina, kad teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo antstolės patvarkymo, kuriuo atsisakyta sustabdyti išieškojimo veiksmus, ne tik nepagrįstai pasisakė dėl išieškojimo senaties taikymo pagrindų, bet ir visiškai nevertino antstolės veiksmų teisėtumo atsisakius sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose, t. y. visai nepasisakė dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo ir bylos nagrinėjimo ribų peržengimo nepagrindė jokiais argumentais ar viešuoju interesu.
20. Atsižvelgęs į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, peržengė pareikštų reikalavimų ribas, o taip pat iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo skundo esmės (išieškojimo veiksmų vykdymo sustabdymo iki nėra priimtų galutinių ir įsiteisėjusių procesinių sprendimų dėl pareiškėjo pateiktų įvairioms institucijoms prašymų taikyti senaties terminą), todėl nebuvo atskleista bylos esmė ir tinkamai neįvertintos bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismui neturint galimybės šios klaidos ištaisyti apeliacinėje instancijoje, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjo skundo nagrinėjimą iš esmės perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl to Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.