- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-2213-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17033-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios
- Atsakovas
- V. B., D. Z., R. Z.
- Trečiasis asmuo
- A. K., D. L.
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dėl vykdomųjų raštų išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ieškinį atsakovams V. B., D. Z., R. Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – A. K. ir D. L., išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-03 sprendimu ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės V. B. priteista 16 397,12 Eur nuomos mokesčio, 1011,56 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 17 408,68 Eur skolos ir delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo 2014-05-22 iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat po 13,90 Eur už kiekvieną dieną nuo 2015-06-03 iki faktiško išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Ieškovui iš atsakovės D. Z. solidariai su atsakove V. B. taip pat priteista 13 091,43 Eur nuomos mokesčio, 1011,56 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 14 102,99 Eur skolos ir delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo 2014-05-22 iki teismo sprendimo dėl nurodytos sumos įvykdymo. Teismo sprendimu taip pat nuspręsta iškeldinti atsakovus V. B., D. Z. ir R. Z. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, bei ieškovo naudai iš atsakovės V. B. priteisti 91,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2015-07-07 teisme gautas atsakovės V. B. apeliacinis skundas dėl 2015-06-03 teismo sprendimo, kuriuo atsakovė prašo panaikinti 2015-06-03 teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
2015-07-27 ieškovas pateikė teismui prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-1529-910/2015. Prašyme pažymėta, kad 2015-06-03 teismo sprendimas apskųstas tik atsakovės V. B., o kita sprendimo dalis dėl atsakovų D. Z. ir R. Z. įsiteisėjo, todėl ieškovas atsakovų D. Z. ir R. Z. atžvilgiu prašo išduoti vykdomuosius raštus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo atmetė. Sprendė, kad teismo sprendimu skola priteista iš solidarių atsakovių, todėl vienai iš atsakovių apskundus teismo sprendimą apeliaciniu skundu ir teismo sprendimui neįsiteisėjus, pagrindo išduoti ieškovo prašomus vykdomuosius raštus nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomųjų raštų išdavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog vienai iš atsakovių padavus apeliacinį skundą teismo sprendimas neįsiteisėjo visa apimtimi ir vykdomieji raštai pagal šį teismo sprendimą neišduodami. Kadangi atsakovai D. Z., R. Z. apeliacinių skundų byloje nepateikė, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis minėtų atsakovų atžvilgiu įsiteisėjo apskundimo apeliacine tvarka terminui ir yra vykdytina. Teismas turėjo išduoti vykdomuosius raštus, nurodydamas sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal kiekvieną vykdomąjį raštą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti tikslios sumos, priteistos ieškovui iš atsakovės D. Z., bei atskirai išskirtas reikalavimas dėl atsakovų D. Z. ir R. Z. iškeldinimo. Teismas nenurodė teisės normos, kuri ribotų ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo solidariojo skolininko atžvilgiu ir vykdymo veiksmų pradėjimo, kai teismo sprendimas šio solidariojo skolininko atžvilgiu įsiteisėjo. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas išduoti vykdomuosius raštus didina ieškovo patiriamus finansinius nuostolius dėl atsakovų įsiskolinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.).
CPK 646 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto išdavimo tvarką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, neįtvirtina teisės apskųsti teismo nutartį dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta ieškovui išduoti vykdomąjį raštą, nėra apskundimo objektas, ir teismas turėjo atsisakyti priimti dėl jos paduotą atskirąjį skundą (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.). Tokią teismų praktiką, taikant CPK 612 straipsnį, formuoja aukštesnės instancijos teismas. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-485/2014, buvo aiškinamos proceso teisės normos, reglamentuojančios teisę skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą. Nutartyje nurodyta, kad CPK 612 straipsnis iš esmės numato, jog vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai numatytais atvejais. Tokia taisyklė skiriasi nuo ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais taisyklių, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Pastarosios taisyklės vykdymo procese netaikytinos. CPK 646 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto išdavimo tvarką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, neįtvirtina teisės apskųsti teismo nutartį dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismo 2015-08-03 nutarties rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, kad nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, nepagrįsta, teismas nesilaikė suformuotos teisės taikymo praktikos, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutraukimaas. Teismo nutartis nėra apskundimo objektu, teismas turėjo atsisakyti priimti dėl jos paduotą atskirąjį skundą (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.), net ir tuo atveju, jei nutartyje buvo nurodyta, kad ji yra skundžiama.
Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog apskųstas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektas, kiti atskirojo skundo argumentai tampa neaktualūs. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Priėjus prie išvados, jog teismo nutartis dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą negali būti apeliacijos objektu (išskyrus CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, kai atsisakoma išduoti vykdomąjį rašytą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties), apeliacinis teismas neturi pagrindo vertinti tokio procesinio sprendimo teisėtumo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas neteisėtai, todėl jis nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2, 3 p., 5 d., 338 str.).
Ieškovas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl neįsiteisėjusios teismo sprendimo dalies, vienai iš atsakovių apskundus teismo sprendimą. Kadangi nėra priimta teismo nutarties dėl skubaus vykdymo teismo sprendimo dalyje, apeliantė prašo panaikinti visą teismo sprendimą, todėl atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą yra teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties.