Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-02-02 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus;

2) 2013-02-22 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus;

3) 2016-04-12 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) 2017-08-14 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį 20 MGL dydžio - 753,20 Eur - bauda;

5) 2017-10-04 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-04-24 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2012-05-02 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų;

3) 2012-05-21 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

4) 2013-02-22 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

5) 2013-10-28 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2015-05-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą;

6) 2017-08-03 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (1 t., b. l. 14-17) matyti, kad 2018 m. spalio 16 d. 14 val. 48 min V. G., paskambinęs bendruoju pagalbos centro telefonu, pranešė, kad jį sumušė V. M. namuose.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (1 t., b. l. 14-17), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b. l. 18-20) matyti, kad po V. G. telefoninio pranešimo BPC į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) - vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai.

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo V. G. ir įtariamojo V. B. protokolo (1 t., b. l. 81-82) matyti, kad akistatos metu nukentėjusysis patvirtino, kad V. B. sudavė jam kumščiu smūgius į galvos sritį.

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo V. G. ir įtariamojo D. N. protokolo (1 t., b. l. 96-97) matyti, kad akistatos metu nukentėjusysis patvirtino, kad D. N. sudavė jam kumščiais į galvą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje (1 t., b. l. 41-42) nurodyta, kad V. G. padaryti sužalojimai: veido poodinės kraujosruvos, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis, dešinės akies junginės kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimas. Nėra galimybės atsakyti keliais trauminiais poveikiais padaryti nustatyti kūno sužalojimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Poodinės kraujosruvos ir galvos smegenų sukrėtimas galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus. Akiduobės vidinės sienelės lūžis ir akies junginės kraujosruva nebūdingi griuvimui. V. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad visi byloje surinkti duomenys, sudaro visumą aplinkybių, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad V. B. ir D. N. sudavė smūgius nukentėjusiajam V. G. į galvos sritį, ko pasekoje nesunkiai jį sužalojo.

Nukentėjusiojo V. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi. Teisme jis nurodė, kad jam sutrikusi atmintis, dėl ko įvykio aplinkybių negali tiksliai prisiminti, painioja įvykius. Tačiau, kad jį mušė D. N. ir V. B. jis tvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Akistatos su kaltinamaisiais V. B. ir D. N. metu nukentėjusysis patvirtino, kad jie abu jam sudavė smūgius kumščiais į galvos sritį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patikslindamas savo parodymus, apklausoje dalyvaujant jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, pavirtino, kad jam kumščiais į galvą smūgius sudavė D. N. ir V. B., o kiti du jų draugai, ar jį mušė, tiksliai negali pasakyti. Teisme buvo akivaizdu, kad V. G. mėgina sušvelninti D. N., su kuriuo, kaip pats nukentėjusysis patvirtino ir paaiškino kaltinamasis D. N., nesusipykę, bendrauja, kartu atvyksta į teismo posėdžius, padėtį, tvirtindamas, kad jis sudavęs delnu, švelniai, o nuo jo smūgio sužalojimų jam nebuvo padaryta. Tokie jo parodymai prieštarauja paties nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, kad nuo pat pirmo smūgio jis jautęs skausmą, kad nežinąs, nuo kurio smūgio padaryti sužalojimai. Be to, kaltinamojo D. N. smurto panaudojimo motyvas buvo labai aiškus ir nesunkiai įvardijamas, pripažintas paties kaltinamojo D. N. – nukentėjusiojo skleidžiamos apkalbos apie jo sugyventinę. Kad D. N. buvo konflikto iniciatorius pripažįsta ir pats kaltinamasis, patvirtina ir nukentėjusysis. D. N. priekaištus girdėjęs ir kaltinamasis V. B.. Kaltinamieji V. B. ir D. N. – geri draugai. Būtent D. N. paskambinęs V. B. ir pasikvietęs jį atvykti, kai norėjo išgerti. D. N. tvirtinimu, jis sumokėjęs už taksi, kuriuo į (duomenys neskelbtini) atvyko V. B. su draugais, nupirkęs butelį degtinės. Šios aplinkybės, patvirtinančios kaltinamųjų draugystę, leidžia nuspėti V. B. smurto panaudojimo motyvus – pritardamas ir palaikydamas savo draugą D. N., jis elgėsi būtent taip, kaip ir draugas – sudavė smūgius draugo įsitikinimu netinkamai besielgiančiam, paskalas apie jo moterį skleidžiančiam V. G.. Kad kumščiu į galvos sritį sudavė D. N. patvirtino ir liudytojas V. M.. Nukentėjusiajam suduotus smūgius į galvos sritį patvirtina teismo medicinos specialisto nustatyti sužalojimai - veido poodinės kraujosruvos, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis, dešinės akies junginės kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimas. Sveikatos sužalojimo mastą patvirtina medicinos specialisto pateikta išvada, kuria teismas abejoti neturi pagrindo. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad kai kurie sužalojimai (akiduobės vidinės sienelės lūžis ir akies junginės kraujosruva) nebūdingi griuvimui, kas paneigia kaltinamųjų iškeltą versiją, kad nukentėjusysis V. G. galėjo nugriūti nuo dviračio ir susižaloti. Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo griuvimą važiuojant dviračiu, tai tik kaltinamojo D. N. teisme išsakyta versija. Sužalojimo vietą patvirtina ir kraujo dėmės, policijos pareigūnų rastos apžiūrint įvykio vietą – V. M. namus.

Nukentėjusiajam V. G. sveikata sutrikdyta bendromis abiejų kaltinamųjų pastangomis - abiejų tyčiniais veiksmais, kiekvienam suduodant nenustatytą skaičių smūgių. Jų susitarimas panaudoti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį yra kilęs staiga, nusikalstamos veikos darymo metu, kaltinamajam D. N. pradėjus konfliktuoti su nukentėjusiuoju dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų (keršijant nukentėjusiajam dėl jo netinkamo poelgio), dėl kaltinamųjų suduotų smūgių nukentėjusysis buvo sužalotas, nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, todėl abiejų kaltinamųjų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 341,77 Eur (1 t., b. l. 47-48) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nukentėjusysis V. G. patyrė galvos ir veido traumą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl nusikalstamų V. B. ir D. N. veiksmų. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose – Kelmės ligoninėje ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (1 t., b. l. 49), gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų veiksmai neabejotinai padarė Šiaulių teritorinei ligonių kasai 341,77 Eur turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (1 t., b. l. 51) ir kuri iki šiol nėra atlyginta. Dėl šių aplinkybių civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 341,77 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkintinas, šią sumą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis V. G. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamųjų 2 500 Eur

neturinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 114-115). Jis nurodė, kad kaltinamieji pasikėsino į jo didžiausią turtą - sveikatą. Vandališkais smurtiniais veiksmais jam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, jis 14 dienų intensyviai buvo gydomas ligoninėje. Sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol. Didžiulį skausmą juto smūgių sudavimo metu, galvos svaigimą tebejaučia iki šiol, po sumušimo pablogėjo atmintis, sutriko miegas, sapnuoja košmarus, atsirado baimės jausmas. Dėl sužalojimų jautė didelius nepatogumus ne tik gydydamasis ligoninėje, bet ir vėliau. Kraujosruvos veide buvo matomos ilgą laiką, žymės liko visam gyvenimui. Jis bijojęs rodytis viešumoje, jautėsi paniekintas ir pažemintas. Tokioje būsenoje negalėjęs eiti į parduotuvę, pas kaimynus, išvažiuoti į miestą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7 240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012).

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nustatyta, kad nukentėjusiajam V. G. kaltinamųjų veiksmais buvo padaryti sužalojimai - veido poodinės kraujosruvos, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis, dešinės akies junginės kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 41-42). Iš teismo medicinos specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad V. G. nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2018 m. spalio 29 d. dėl galvos smegenų traumos buvo gydomas Kelmės ligoninės nervų ligų skyriuje, taikytas medikamentinis gydymas, atverta dešinio antakio hematoma, pašalintas senas kraujo krešulys, išduota nedarbingumo pažyma iki 2018 m. lapkričio 16 d., rekomenduota ambulatorinė neurologo konsultacija. Neabejotina, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio V. G. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų būtų ribotos jo judėjimo galimybės. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo įvardytas 2 500 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Įvertinus tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti tyčiniais dviejų kaltinamųjų veiksmais, suduodant ne vieną smūgį, netinkamo nukentėjusiojo elgesio, kuris turėtų įtakos nusikalstamos veikos padariniams atsirasti, nenustatyta, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, laikytina, kad nukentėjusiajam už patirtą skriaudą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmą teisinga piniginė kompensacija, priteistina iš kaltinamųjų, būtų 2 000 Eur.

Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusįjį V. G. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Virginija Pluščiauskienė (3 t., b. l. 37-38), dėl ko valstybė patyrė išlaidų. Iš pažymos apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (3 t., b. l. 93) matyti, kad advokatės išlaidos už nuketėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 377 Eur. Kaltinamuosius V. B. ir D. N. pripažinus kaltais dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos valstybės patirtos išlaidos teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam, t. y. iš kiekvieno kaltinamojo po 188,50 Eur.

Dėl bausmių

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamieji nurodė, kad įvykio metu jie buvo girti, V. B. pripažino, kad apsvaigimas lėmė tai, kad jis įvykio aplinkybių neprisimena. Dėl menkavertės dingsties kilęs kaltinamųjų smurto proveržis pagrįstai leidžia manyti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jų neteisėtiems veiksmams nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstama kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. B. nusikalto ir teisiamas septintą kartą, bausmes atlikęs, tačiau teistumai neišnykę. Keturis kartus jis teistas už analogiškas veikas – smurto panaudojimą šeimos narių (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir kitų asmenų atžvilgiu viešoje vietoje (BK 284 straipsnis). Kaltinamasis D. N. turi taip pat šešis neišnykusius teistumus, bausmes atlikęs, yra teistas už įžūlius veiksmus, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, viešoje vietoje (BK 284 straipsnis), fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų V. B. ir D. N. padaryta nusikalstama veika nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu nėra atsitiktinis jų poelgis, jie abu nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamieji nėra linkę laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o itin švelniomis bausmėmis, kurios buvo skiriamos V. B. ir D. N. už ankstesnius analogiškus nusikaltimus, bausmių tikslai nepasiekiami, nes jie iš naujo nusikalto, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas kaltinamųjų asmenybei, jų daromų veikų pavojingumui, kad juos paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tik griežčiausia bausmė, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti kaltinamuosius, bet ir apriboti jiems galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti juos taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kadangi skiriama griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, todėl ji abiem kaltinamiesiems skirtina vidutinės trukmės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, didelių neigiamų padarinių nukentėjusiojo sveikatai nesukelta, jie abu yra darbingi, D. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutiko sumokėti nukentėjusiajam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamiesiems paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidėjus įstatymo numatytam vidutinės trukmės laikotarpiui ir paskyrus abiem kaltinamiesiems įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, būtų suteikta galimybė jiems pasitaisyti ir bausmės tikslai būtų pasiekti. Kadangi už smurtinį nusikaltimą abu kaltinamieji teisiami ne pirmą kartą, todėl jiems skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Kaltinamieji V. B. ir D. N. nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, todėl jiems skirtinas įpareigojimas vienerius metus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Siekiant užtikrinti bausmės vykdymo atidėjimo priežiūrą, kaltinamiesiems skirtinas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, vienerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, vienerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš V. B. ir D. N. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 341,77 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt vieno euro 77 centų) žalą už nukentėjusiojo V. G. gydymą Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

V. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti solidariai iš V. B. ir D. N. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) V. G. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. B. 188,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 centų) proceso išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš D. N. 188,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 centų) proceso išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.