- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- I-2896-629/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Raimondas Blauzdžius, Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centrui, J. S.
- Advokatai
- Kornelijus Pivoriūnas
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Gintaro Dzedulionio, dalyvaujant pareiškėjui E. V. ir jo atstovui advokato padėjėjui Kornelijui Pivoriūnui, atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovei Giedrei Ledienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir J. S. (J. S.) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2013 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. VILRS-31 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 49 bei įpareigoti atsakovą įregistruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu nustatė teisę pareiškėjui registruoti butą, esantį Gelvonų g. 57-59, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), J. S. vardu. Teismas nustatė, jog pareiškėjas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į C. S., mirusios 2011 m. gegužės 12 d., vardu įregistruotą Butą, kuris yra įkeistas prievolių įvykdymui – paskolos pareiškėjui grąžinimui užtikrinti. Pareiškėjo teisė neįvykdyta dėl to, jog mirusiosios įpėdinis pagal testamentą – J. S. – neatsiėmė iš notaro paveldėjimo teisės liudijimo ir jis paveldėjimo liudijimo pagrindu neįregistravo nuosavybės teisių į minėtą butą Nekilnojamojo turo registre. Teismas konstatavo, jog nerealizuodamas savo teisių į Butą, J. S. pažeidžia pareiškėjo interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas atsisakė registruoti Butą dėl to, kad teismas suteikė ne teisę Butą registruoti, bet teisę kreiptis dėl Buto registravimo. Atkreipė dėmesį, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą, tačiau teismas konstatavo, jog kai įpėdinis neteisėtai atsisako palikimo, pažeistos teisės ginamos ir reikalavimas tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas be pagrindo reikalauja paveldėjimo teisės liudijimo, nes paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas tik įpėdiniui. Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.255 str., juridinių faktų registravimo viešame registre teisiniai pagrindai yra ir paveldėjimo teisės liudijimas, ir teismo sprendimas. Atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimu pareiškėjui nustatyta teisė registruoti ne visą palikėjos C. S. turtą J. S. vardu, o tik konkretų daiktą – Butą.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Centrinis registratorius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą įvardijo įstatymo nustatyta tvarka išduotu įgaliojimu veikti kito asmens vardu, tačiau Centrinis registratorius savo sprendime nenurodė, ką jis laiko įgaliotoju, kokias teises ir pareigas šis įgaliojimas suteikė pareiškėjui. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo nuomone, Centrinio registratoriaus priimto sprendimo laikyti teisėtu ar pagrįstu nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 20–22) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į Registrų centro Vilniaus filialą dar kartą su prašymu įregistruoti J. S. nuosavybės teises į Butą kreipėsi 2013 m. sausio 30 d. ir tą pačią dieną atsakovas sprendimu Nr. VILRS-2015 atsisakė įregistruoti J. S. nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Pabrėžė, kad šis sprendimas vėlesnis ir galiojantis, pareiškėjas jo neskundė, todėl šioje administracinėje byloje priimtas net ir palankus pareiškėjui sprendimas pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių nesukeltų.
Paaiškino, kad pareiškėjo kartu su prašymu įregistruoti ne savo, o kito asmens – J. S. – nuosavybės teises į Butą pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas už akių pareiškėjui leido, t. y. suteikė teisę, įgalinimus, tik atlikti tam tikrus veiksmus už savininką – kreiptis į Registrų centrą dėl Buto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre J. S. vardu, tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju neturi būti pateiktas dokumentas, nustatantis J. S. nuosavybės teisių į Butą atsiradimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 22 str. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009 išaiškino, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tam, kad teisės į paveldėtą turtą galėtų būti įgyvendintos visa apimtimi (galėtų būti įregistruotos daiktinės teisės į privalomai registruotiną turtą sudaryti jo perleidimo sandoriai ir pan.), prašoma notaro išduoti dokumentą patvirtinantį teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.), kuris savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas. Siekdamas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti paveldėtas nuosavybės teises savininkas, o šiuo atveju pareiškėjas E. V., kuriam teismas suteikė teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl įregistravimo, privalo pateikti paveldėjimą vienareikšmiškai patvirtinantį dokumentą (vadovaujantis CK 5.66 str. – paveldėjimo teisės liudijimą), nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pagal jo kompetenciją norminiai aktai nesuteikia teisės pačiam spręsti asmenų daiktinių teisų pripažinimo klausimų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepasinaudojo savo procesine teise apeliacine tvarka apskųsti priimtą teismo sprendimą kuriuo buvo atmestas esminis jo reikalavimas – patvirtinti Buto paveldėjimo faktą.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, savo poziciją grįsdami skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime pateiktais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas, norėdamas apginti savo teises, turėjo kreiptis į teismą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko vardu neįregistruotą turtą.
Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 49, 54).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens J. S. nuosavybes teises į Butą.
Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas C. S. vardu (b. l. 23–24).
2011 m. rugpjūčio 4 d. po C. S. mirties (2011 m. gegužės 12 d.) Vilniaus m. 16-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 88/2011, paveldimo turto įpėdinis pagal testamentą – mirusiosios sūnus J. S.. Iki 2012 m. balandžio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimas J. S. neišduotas (b. l. 33).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas E. V. su trečiuoju suinteresuotu asmeniu J. S. 2010 m. gegužės 6 d. sudarė paskolos sutartį, kuria pareiškėjas paskolino J. S. 28 520 eurų. J. S. savo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą užtikrino hipoteka, 2010 m. gegužės 7 d. įkeisdamas savo motinai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Gelvonų g. 57-59, Vilniuje. J. S. nevykdant prievolių, buvo pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai, kurių metu paaiškėjo, kad minėto daikto savininkė C. S. yra mirusi, o jos palikimą yra priėmęs atsakovas, tačiau jam paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Išieškojimui pradėti būtina pateikti duomenis apie įkeisto daikto savininką, tačiau J. S. vengia įregistruoti savo vardu daiktines teises, todėl pareiškėjas negali pradėti išieškojimo procedūrų. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, kad minėtos daiktinės teisės būtų įregistruotos teismo sprendimu (b. l. 11–13, 26–28).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-10685-866/2012 priėmė sprendimą už akių, kuriuo leido pareiškėjui E. V. kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Buto įregistravimo nekilnojamojo turto registre J. S. vardu (b. l. 11–13, 26–28). Pažymėtina, kad minėtame sprendime Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas konstatavo, kad priverstinis paveldėjimas nėra galimas, todėl pareiškėjo ieškinys dalyje, kuria prašoma nustatyti, kad J. S. paveldėjo mirusios motinos butą, netenkintinas. Tačiau teismas konstatavo, kad vengdamas atsiimti paveldėjimo teisės liudijimą, J. S. pažeidžia pareiškėjo, kaip hipotekos kreditoriaus, teises. Teismas nurodė, kad E. V. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į C. S. vardu įregistruotą turtą – Butą, kuris yra įkeistas prievolių įvykdymui – paskolos E. V. grąžinimui užtikrinti ir ši reikalavimo teisė neįvykdyta dėl to, kad mirusiosios įpėdinis pagal testamentą – J. S. neatsiėmė iš notaro paveldėjimo teisės liudijimo, nors paveldėjimo byla buvo užvesta, ir J. S. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu neįregistravo nuosavybės teisių į minėtą butą Nekilnojamojo turto registre. 2012 m. lapkričio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-10685-866/2012 taip pat konstatuota, kad nerealizuodamas savo teisių į minėtą turtą, J. S. pažeidžia ieškovo interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, todėl pareiškėjo E. V. reikalavimas leisti įregistruoti palikimu priimtą butą J. S. vardu tenkintinas.
Atsižvelgdamas į minėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, kuris nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo, pareiškėjas 2013 m. sausio 4 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui įregistruoti J. S. nuosavybės teises į Butą. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo minėtą teismo sprendimą (b. l. 25).
Atsakovas 2013 m. sausio 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. VILRS-31 (b. l. 29), kuriuo pareiškėjo prašymo netenkino, argumentuodamas, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10685-866/2012 suteikia pareiškėjui tik teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Buto įregistravimo, tačiau tokiu atveju turi būti pateiktas ir dokumentas, patvirtinantis J. S. nuosavybės teises į Butą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pareiškėjas nepateikė.
Nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu pareiškėjas pastarąjį apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2013 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 49 (b. l. 9–10, 30–31) paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą, taip pat konstatuodamas, kad daiktinei teisei įregistruoti reikia pateikti paveldėjimo teisės liudijimą.
Daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Registro įstatymas, kurio 2 str. nustatyta, jog nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Registro įstatymo 22 str., pagrindu. Minėto įstatymo 4 str. numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas būtent ir užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Šios nuostatos reiškia, jog Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą (žr., pvz., LVAT 2004 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–938/04; 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).
Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10685-866/2012 yra pakankamas pagrindas įregistruoti J. S. nuosavybės teises į Butą.
Pažymėtina, kad pagal Registro įstatymo 22 str. 2 p. teismo sprendimas yra vienas iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriuo remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre. Atsakovas nagrinėjamu atveju teigia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10685-866/2012 suteikia pareiškėjui tik teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl Buto įregistravimo, tačiau nepatvirtina J. S. nuosavybės teisės į Butą.
Teismo vertinimu, atsakovo reikalavimas pareiškėjui, norint įregistruoti Butą J. S. vardu, pateikti ir paveldėjimo teisės liudijimą yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal CK 5.66 str. 1 d. įpėdiniai turi teisę, bet ne pareigą prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atsakovui pateiktame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. įsiteisėjusiame sprendime nurodyta, kad J. S. yra priėmęs palikimą, tačiau vengia atsiimti iš notaro paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, kaip jau minėta, teismas taip pat nurodė, kad E. V. reikalavimas leisti įregistruoti palikimu priimtą Butą J. S. vardu tenkintinas.
Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje J. S. nuosavybės teisei į Butą patvirtinti nėra būtinas paveldėjimo teisės liudijimas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10685-866/2012 yra pakankamas pagrindas ne tik kreiptis į registratorių, bet ir įregistruoti J. S. nuosavybės teises į Butą. Priešingu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10685-866/2012 iš esmės taptų beprasmis, kadangi J. S. ir toliau vengiant atsiimti paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjo teisė niekada negalėtų būti apginta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. VILRS-31 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 49 naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 p., 2 d.) ir atsakovas įpareigotinas įregistruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Pažymėtina, kad atsakovas kaip vieną iš savo atsiliepimo argumentų nurodo tai, kad 2013 m. sausio 30 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas priėmė dar vieną sprendimą atsisakyti registruoti Butą J. S. vardu, kurio pareiškėjas neskundė. Tačiau teismas pažymi, kad, kaip matyti iš atsakovo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VILRS-2015 (b. l. 36), pastarasis, be kita ko, priimtas Registro įstatymo 29 str. 1 d. 9 p. pagrindu, t. y. atsakovas atsisakė įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, nes jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas (2013 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. VILRS-31) atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Kadangi teismas sprendžia, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. VILRS-31 naikintinas, todėl atsakovo teiginys, jog net ir palankus pareiškėjui sprendimas pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių nesukeltų, vertintinas kritiškai.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. VILRS-31 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 49.
Įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.