- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- 1-122-1123/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- I. K.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvoje 9 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis, 2021 m. gruodžio 6 d., apie 16.05 val., būdamas veikiančioje UAB „Palink“ parduotuvės „IKI“, adresu Gedimino pr. 28, Vilniuje, prekybos salėje, ten nuo lentynos paėmė 5 degtinės butelius „Lithuania Originali“, kiekvienas butelis po 14,99 Eur, iš viso 74,95 Eur vertės, įdėjo juos į pirkinių krepšį ir su juo, nesumokėjęs už prekes, praėjo pro kasas ir išbėgo iš parduotuvė pro atidarytas duris, matant UAB (duomenys neskelbtini) ir minėtos parduotuvės apsaugos darbuotojui – nukentėjusiajam J. C., bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes J. C. jį pasivijo ir sulaikė, nors jis (I. K.) sulaikymo metu minėtus degtinės butelius sudaužė. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat I. K. pasipriešino, panaudodamas fizinį smurtą, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent: jis, 2021 m. gruodžio 6 d., apie 16.05 val., būdamas UAB „Palink“ parduotuvėje „IKI“, adresu Gedimino g. 28, Vilniuje, pasikėsinimo įvykdyti prekių – 5 degtinės butelių „Lithuania Originali“ atvirą vagystę, su krepšių , nesumokėjęs už minėtas prekes pirkinių krepšyje, praėjo pro kasas, išbėgo iš parduotuvės pro atidarytas duris, ir prie parduotuvės priešinosi jį pasivijusiam UAB (duomenys neskelbtini) ir minėtos parduotuvės apsaugos darbuotojui – nukentėjusiajam J. C., bandančiam jį sulaikyti, panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą – ranka sugriebė J. C. už rankos, stumdė, dėl ko su juo nukrito ant žemės, sudaužė minėtus UAB „Palink“ 5 degtinės butelius ir padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos 4-o piršto sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir patinimu 4 piršte, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamasis I. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad sutinka su visais kaltinimas, tuo metu vartojo narkotikus ir darė nesąmones. Turėjo didelių problemų su sveikata, vos neprarado kojų. Dabar bando pakeisti gyvenimą, turi darbą. Šiuo metu narkotikų nevartoja 7 mėnesius. Atsimena įvykį. Jis įdėjo butelius į parduotuvės krepšį, bandė pasišalinti ir apsauginis pagavo. Keli buteliai sudužo. Apsauginis jam užtempė gobtuvą ant veido, todėl jis (I. K.) nieko nematė, priešinosi apsauginiui, tarp jų vyko grumtynės. Jis (I. K.) bandė pabėgti, nenorėjo, kad jį sulaikytų. Jis truputį priešinosi, po to pasidavė ir apsauginis iškvietė policiją. Jis (I. K.) norėjo išeiti pro išėjimo duris, pačiam pavyko išeiti, tačiau užstrigo parduotuvės krepšelis. Kai krepšelis užstrigo, jis jį numetė ir kažkas sudužo, jam atrodo, kad sudužo visi penki buteliai. Jis tą degtinę norėjo parduoti, jam reikėjo pinigų narkotikams. Su civiliniu ieškiniu sutinka, žalą galėtų atlyginti mėnesio bėgyje. Savo poelgį vertina kvailai, gailisi. Po šio įvykio daugiau bylų nėra, jis tvarkosi gyvenimą.
Kadangi kaltinamasis I. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis J. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) dirba UAB (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 6 d. dirbo parduotuvėje „IKI“, adresu Gedimino pr. 28, Vilniuje, stebėjo vaizdo kameras, kurios filmuoja parduotuvę ir reguliuoja žmonių srautą parduotuvėje. Apie 16.00 val. pro kameras pamatė vaikštantį keistai judantį vyrą su krepšeliu ir pilka kuprine. Pastebėjo, kad vyras priėjo prie stipriųjų gėrimų skyriaus, po to pradėjo imti stiprius gėrimus – degtinę „Lithuanian Originali“, 5 vnt., ir dėjo į krepšį. Paskui su tuo krepšiu vyras priėjo prie 3-os savitarnos kasos, padėjo krepšį ant savitarnos ir stebėjo išėjimo duris, laukė, kol atsidarys durys. Pamatęs, kad kažkoks žmogus išeina iš parduotuvės, pradėjo greitai bėgti link išėjimo. Jis (J. C.) suprato, kad bus įvykdyta vagystė, jau buvo paspaudęs SOS mygtuką, kad atvyktų pastiprinimas. Duris blokavo, tačiau durys per lėtai užsidarė, todėl liko nedidelis tarpas. Tam vyrui šaukė, kad sustotų, tačiau vyras neklausė ir per tą tarpą išsmuko. Jis (J. C.) dešine ranka vyrui sučiupo už striukės, už pakarpos, garsiai pasakė, kad bus panaudota jėga, kad vyras sulaikomas užkardant vagystę, tačiau vyras ir toliau muistėsi, bandė pasprukti. Tuomet vyrui iškrito krepšys su buteliais ant žemės, kurie visi sudužo. Jis (J. C.) prašė vyro nusiraminti, paėmė vyrą rankomis iš nugaros už pečių. Vyras visais būdais bandė jį parversti ant žemės ir jam tai pavyko, jis (J. C.) pargriuvo ant žemės, bet vis tiek vyrą laikė už striukės. Jam (J. C.) pavyko atsikelti ir vyrą jis apkabino, kad pastarasis nesipriešintų, tada vyras laužė jam rankas, pirštus, ko pasėkoje sužalojo dešinės rankos pirštą, ir, kai pargriovė, jis (J. C.) susižalojo kairę koją, pajuto stiprų fizinį skausmą, tačiau sugebėjo vyrą įtempti į parduotuvę ir užblokuoti duris. Tada vyras nusiramino, po minutės atvažiavo ekipažai, dar po kurio laiko - policija (1 t., b. l. 30-35).
2021 m. gruodžio 23 d. nukentėjusysis J. C. elektroniniu paštu informavo, kad civilinio ieškinio byloje neteiks (1 t., b. l. 40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G3321/2021 nurodyta, kad J. C. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos 4-o piršto sumušimas, pasireiškusi odos nubrozdinimu ir patinimu 4 piršte, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 47-48).
2021 m. gruodžio 6 d. UAB „Palink“ parduotuvės Nr. 883, adresu Gedimino g. 28, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) O. I. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 6 d., 16.05 val. šioje parduotuvėje už kasų sulaikytas išėjęs iš parduotuvės asmuo, pas kurį rastos šios prekės: degtinė „LIETUVIŠKA“, kodas 11609, 5 vienetai, vieneto kaina 14,99 Eur. Bendra neapmokėtų prekių kaina – 74,95 Eur. Asmenį sulaikė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas J. C.(1 t., b. l. 19).
2021 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta parduotuvė „IKI“, adresu Gedimino pr. 28, Vilnius. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra Gedimino pr. 28, Vilniuje, esanti „IKI“ parduotuvė ir jos prieigos. Parduotuvė yra prie gatvės. Įeinant į parduotuvę yra laipteliai. Nuo parduotuvės, kairėje pusėje yra bankomatas, prie parduotuvės įvyko grumtynės. Laukas vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamas. Į parduotuvę patenkama pro stiklines, savaime atsidarančias, automatines duris, priešais matoma lentyną su bandelėmis, po kaire yra 3 savitarnos kasos, o po dešine yra kasa, kurioje dirba pardavėja, einant toliau matomos lentynos su įvairiomis prekėmis, antroje lentynoje matomas alkoholinių gėrimų skyrius, kur sudėta ir degtinė „Lithuanian Originali“. Parduotuvė filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Priede prie įvykio vietos apžiūros protokolo – fotonuotraukoje Nr. 10 užfiksuoti sudaužyti degtinės buteliai (1 t., b. l. 20-29).
2021 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti parduotuvės „IKI“, adresu Gedimino pr. 28, Vilniuje, vaizdo įrašai „20211206_164636“, „20211206_164645“, „20211206_164655“ dėl 2021 m. gruodžio 6 d. vagystės įvykio.
Įraše „20211206_164636“ filmuojamas asmuo, stovintis parduotuvės prekybos salėje, alkoholio skyriuje. Apsirengęs mėlynos spalvos džinsais, baltai-pilkos spalvos sportiniais bateliais, tamsios spalvos striuke, juodos spalvos žieminė kepure, su kauke.
Įraše „20211206_164645“ filmuojamas tas pats asmuo, stovintis parduotuvės prekybos salėje, alkoholio skyriuje bei nuo lentynos kraunantis degtinės butelius „Lithuanica“ sau į prekių krepšelį. Paima penkis butelius.
Įraše „20211206_164655“ filmuojama parduotuvės salės dalis prie kasų ir išėjimo durų. Vienu momentu atsidaro parduotuvės durys ir tas pats asmuo su prekių krepšeliu, kuriame yra degtinės buteliai, pagreitintu žingsniu bando išeiti pro išėjimo durų tarpą, iš paskos atbėga apsaugos darbuotojas, kuris sugriebia asmenį už rūbų, po to asmuo ir apsaugos darbuotojas išeina iš parduotuvės (1 t., b. l. 64-71).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013).
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. BK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimu nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).
Minėtame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus paties kaltininko parodymus (kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama) bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad I. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis I. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino, nurodė, kad jis įdėjo butelius į parduotuvės krepšį, bandė pasišalinti, tačiau jį pagavo apsauginis. Jis priešinosi apsauginiui, tarp jų vyko grumtynės, jis (I. K.) bandė pabėgti, nenorėjo, kad jį sulaikytų. Jis norėjo išeiti pro išėjimo duris, pačiam pavyko išeiti, tačiau užstrigo parduotuvės krepšelis. Kai krepšelis užstrigo, jis jį numetė ir kažkas sudužo, jam atrodo, kad sudužo visi penki buteliai. Po to jis pasidavė ir apsauginis jį sulaikė, iškvietė policiją. Tokie kaltinamojo I. K. parodymai atitinka objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, be to, kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo J. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, pareiškimas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Remiantis išvardintų įrodymų visuma nustatyta, kad I. K., 2021 m. gruodžio 6 d., apie 16.05 val., būdamas veikiančioje UAB „Palink“ parduotuvės „IKI“, adresu Gedimino pr. 28, Vilniuje, prekybos salėje, ten nuo lentynos paėmė 5 degtinės butelius „Lithuania Originali“, kiekvienas butelis po 14,99 Eur, iš viso 74,95 Eur vertės, įdėjo juos į pirkinių krepšį ir su juo, nesumokėjęs už prekes, praėjo pro kasas ir išbėgo iš parduotuvė pro atidarytas duris, matant UAB (duomenys neskelbtini) ir minėtos parduotuvės apsaugos darbuotojui – nukentėjusiajam J. C., bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes J. C. jį pasivijo ir sulaikė, nors jis (I. K.) sulaikymo metu minėtus degtinės butelius sudaužė. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas įvykdyti atvirąją vagystę.
Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir 2023 m. balandžio 27 d įstatymas).
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Atsakomybė už atvirą vagystę tiek I. K. nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek po 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo pakeitimų, buvo numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijos, galiojusios iki 2023 m. gegužės 31 d., sankcijoje buvo numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tačiau 2023 m. balandžio 27 d įstatymu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija buvo pakeista ir papildomai nustatyta viešųjų darbų bausmė bei laisvės atėmimo bausmės terminas sumažintas iki ketverių metų. Vadinasi 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija laikytina įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią, BK 3 straipsnio 2 dalies prasme.
Atsižvelgiant į išdėstytą, I. K. nusikalstama veika dėl pasikėsinimo įvykdyti atvirą vagystę kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).
Taip pat, remdamasis anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad I. K., 2021 m. gruodžio 6 d., apie 16.05 val., būdamas UAB „Palink“ parduotuvėje „IKI“, adresu Gedimino g. 28, Vilniuje, pasikėsinimo įvykdyti prekių – 5 degtinės butelių „Lithuania Originali“ atvirą vagystę, su krepšių , nesumokėjęs už minėtas prekes pirkinių krepšyje, praėjo pro kasas, išbėgo iš parduotuvės pro atidarytas duris, ir prie parduotuvės priešinosi jį pasivijusiam UAB (duomenys neskelbtini) ir minėtos parduotuvės apsaugos darbuotojui – nukentėjusiajam J. C., bandančiam jį sulaikyti, panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą – ranka sugriebė J. C. už rankos, stumdė, dėl ko su juo nukrito ant žemės, sudaužė minėtus UAB „Palink“ 5 degtinės butelius ir padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos 4-o piršto sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir patinimu 4 piršte, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie I. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį kaip pasipriešinimas kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudojant fizinį smurtą.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.
BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis I. K. pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad nors vagystės kaltinamasis nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, nes buvo sulaikytas, tačiau paimtos prekės, parduotuvei nebuvo grąžintos, nes sulaikymo metu kaltinamasis jas sudaužė, todėl parduotuvei dėl jo veiksmų vis vien buvo padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį I. K. – Lietuvoje neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 137-147), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 148-152), paties teigimu šiuo metu gyvenantis ir dirbantis (duomenys neskelbtini), aktualiais SODROS duomenimis dirbantis ir Lietuvoje.
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, padarymą paskyrus vienas iš švelnesnių sankcijose numatytų bausmių – baudas, kurių dydis nustatytinas artimas minimaliems baudos dydžiams, atitinkamai skirtiniems už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo I. K. nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, jam paskirtos baudos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirtina subendrinta baudos bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo I. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 6 d., 17.20 val., iki 2021 m. gruodžio 7 d., 14.20 val. (1 diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi šios kardomosios priemonės jam buvo pakeistos į suėmimą ir paskelbta jo paieška.
2023 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas apie tai, kad vykdant I. K. paiešką nustatyta, kad kaltinamasis slapstosi (duomenys neskelbtini), paskelbta jo tarptautinė paieška buvimo vietos nustatymo tikslu. Surinkti duomenys leidžia manyti, kad ieškomasis į Lietuvą sugrįžti neketina ir neplanuoja. 2022 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra į Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išduoti I. K. Europos arešto orderį atsakė, kad Europos arešto orderio taikymas minėtoje baudžiamojoje byloje neatitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba pranešė, kad 2023 m. gegužės 16 d. I. K. buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) kelių policijos, nustatytas I. K. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 80).
Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, kaltinamąjį pavyko iškviesti į teismo posėdį, užtikrinti jo dalyvavimą nuotolinėmis vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis ir išnagrinėti bylą.
Konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai yra išnykę, kadangi kaltinamojo buvimo vieta yra žinoma, nebėra pagrindo teigti, kad jis slapstosi nuo teismo ar bausmės vykdymo, todėl I. K. kardomoji priemonė – suėmimas tapo nereikalinga. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši kardomoji priemonė panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Šioje baudžiamojoje byloje UAB „Palink“ (šiuo metu – UAB „Iki Lietuva“) 2021 m. gruodžio 10 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2021 m. gruodžio 6 d. vagystės metu patirtos 72,45 Eur turtinės žalos (b. l. 55). Kaltinamasis I. K. teisiamojo posėdžio metu šį civilinį ieškinį pripažino. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 6 d. pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu I. K. sudaužė 5 degtinės butelius „Lithuania Originali“, kuriuos bandė pavogti. Tokiu būdu UAB „Iki Lietuva“ realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB „Iki Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas pilna apimtimi iš kaltinamojo I. K. civilinio ieškovo UAB „Iki Lietuva“ naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Taip pat šioje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 713,72 Eur žalos, kadangi dėl 2021 m. gruodžio 6 d. įvykio metu patirtų sužalojimų J. C. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiais nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. sausio 12 d. sprendimais J. C. už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 7 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 480,80 Eur ligos išmoka. VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 18 d. sprendimu J. C. 2021 m. gruodžio 6 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. kovo 3 d. sprendimais buvo perskaičiuota J. C. už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 7 d. paskirta ligos išmoka ir buvo paskirta 232,92 Eur ligos išmokos skirtumas. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai: 2022 m. sausio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas; nedarbingumo pažymėjimai; VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas skirti ligos išmoką J. C. – 270,45 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d.; VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 12 d. sprendimas skirti ligos išmoką J. C. – 210,35 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 7 d.; VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario mėn. sprendimas pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu; VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. vasario mėn. sprendimas skirti ligos išmoką J. C. – 105,19 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. (atskaičius pagal ankstesnį sprendimą išmokėtą išmoką); VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo mėn. sprendimas skirti ligos išmoką J. C. – 127,23 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 7 d. (atskaičius pagal ankstesnį sprendimą išmokėtą išmoką); pažyma apie J. C. išmokėtas išmokas, iš kurios matyti bendra priskaičiuotų išmokų suma – 713,12 Eur (2 t., b. l. 35-53).
Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl kaltinamojo I. K. tyčinių veiksmų, kuomet jis, 2021 m. gruodžio 6 d., apie 16.05 val., būdamas UAB „Palink“ parduotuvėje „IKI“, adresu Gedimino g. 28, Vilniuje, pasikėsinimo įvykdyti prekių – 5 degtinės butelių „Lithuania Originali“ atvirą vagystę, prie parduotuvės priešinosi jį pasivijusiam nukentėjusiajam J. C., bandančiam jį sulaikyti, panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą – ranka sugriebė J. C. už rankos, stumdė, dėl ko su juo nukrito ant žemės, ir padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos 4-o piršto sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir patinimu 4 piršte, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.. Būtent šio įvykio metu patirti sužalojimai sąlygojo J. C. nedarbingumą aptartais laikotarpiais nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 7 d. Taigi, turtinė žala, kurią patyrė VSDFV Vilniaus skyrius, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo I. K. padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo pilna apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 1 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam I. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 86,67 Eur išlaidų (2 t., b. l. 22).
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo I. K. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas kaltinamojo suėmimo klausimas. Kaltinamojo I. K. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas R. P..
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo I. K. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu, paties teigimu, yra gyvenantis ir dirbantis užsienyje, taip pat aktualiais SODROS duomenimis dirbantis ir Lietuvoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu yra tokia sunki, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (86,67 Eur) priteistinos iš kaltinamojo Valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas baudos bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti I. K. subendrintą 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, I. K. paskirti 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo I. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laikas nuo 2021 m. gruodžio 6 d., 17.20 val., iki 2021 m. gruodžio 7 d., 14.20 val. (1 dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad jis nubaustas galutine 66 MGL (3300 Eur) dydžio bauda.
Kaltinamajam I. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti.
UAB „Iki Lietuva“ (buvusi UAB „Palink“) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo I. K. 72,45 Eur civilinio ieškovo UAB „Iki Lietuva“ naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo I. K. 713,72 Eur civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo I. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 1 d. pažymoje nurodytas 86,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas Valstybės naudai, nurodant, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (nurodytos prie baudos išaiškinimo), nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.