Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-57-538/2014

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ komanditinės ūkinės bendrijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ komanditinės ūkinės bendrijos, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos verslo parkas“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės pareiškė reikalavimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento – 2005-10-26 negyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo sutarties 2.2.punktą, priteisti jai iš atsakovės 99 158,37 Lt, nuo šios sumos 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovei 2012-05-23 iškelta bankroto byla. Nurodė aplinkybes, kad šalys 2004-04-19 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią 2005-10-26 negyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo sutarties pagrindu nutraukė ir pagal minėtos sutarties 2.2.punktą sutarė, kad ieškovės sumokėtas 28718,25 EUR (99 158,37 Lt) užstatas lieka atsakovei kaip mokėjimas už negautas pajamas pagal 2004-04-19 nuomos sutarties 4 straipsnio 5.3 dalį, kuri numatė, kad nuomininko (ieškovės) iki 2004-05-01 sumokėtas 3 mėnesių nuomos mokesčio kartu su PVM dydžio avansas liks atsakovei. Mano, kad ginčijamas 2005-10-26 negyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo sutarties 2.2. punktas yra neteisėtas ir pažeidžia ieškovės interesus, nes atsakovė 2005-10-26 sudarė naują negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su kitu nuomininku - uždarąja akcine bendrove „Hoja - Rodan electronics“, todėl nepatyrė nuostolio. Mano, kad yra visos actio Pauliana sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-23 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Hoja Electronics“ komanditinei ūkinei bendrijai ir paskirta bankroto administratorė UAB Verslo administravimo kompanija (t. 1, b. l. 7). 2004-05-19 UAB „Klaipėdos verslo parkas“ ir UAB „Hoja Electronics“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir 4 straipsnio 5.3 dalyje sutarė, jog nutraukus sutartį 5 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais arba nutraukus nuomininkei sutartį, pažeidus 5 straipsnio 4 dalies tvarką, sumokėtas 3 (trijų) mėnesių nuomos mokestis kartu su PVM avansinis mokėjimas pasiliks nuomotojai, kaip jos patirti minimalūs nuostoliai (negautos nuomos pajamos), neįskaičius nuomininkės skolų (t. 1, b. l. 13-36). UAB „Klaipėdos verslo parkas“ ir UAB „Hoja Electronics“ 2005-10-26 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo sutartį, kurios 2.2 punkte numatė, jog užstatas dydžiu 28718,25 eurų liks nuomotojai, kaip mokėjimas už negautas pajamas pagal nuomos sutarties 4 straipsnio 5.3 dalį (t. 1, b. l. 12).

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškovės argumentų ir dėl jų nepasisakė, kad atsakovė neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita, nes 2005 m. spalio 26 d. šalims nutraukiant nuomos sutartį atsakovė dėl tų pačių patalpų jau buvo sudariusi kitą nuomos sutartį su kitu nuomininku, todėl nepatyrė jokių deklaruojamų negautų pajamų, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad neįrodytas pareikšto actio pauliana ieškinio reikalavimas, nes netirti byloje esantys įrodymai, kad ginčo laikotarpiu ieškovė buvo nemoki ir jai inicijuotos bankroto bylos bei turėjo būti taikomi CK 1.80, 1.82 str. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.

Pagal vieną iš pagrindinių civilinėje teisėje galiojančių principų – sutarties laisvės principą civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti konkrečios sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jos turinys nustatyti imperatyviųjų įstatymo normų. Kai nėra imperatyviųjų teisės normų, kurios draustų ar nustatytų privalomai tam tikras sutarties sąlygas, sutartis reglamentuojama dispozityviųjų teisės normų ir šalių susitarimu nustatytų jos sąlygų. Abi šalys yra juridiniai asmenys, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys sutartį pasirašė tinkamai nesuprasdamos Sutarties nuostatų. Ieškovė taip pat neginčija sutarties sąlygų. Kaip minėta, ieškovė ir atsakovė 2004-04-19 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4 straipsnio 5.3. punkte susitarė, jog 3 mėnesių nuomos mokesčio plius PVM dydžio avansinis mokėjimas pasiliks atsakovei (nuomotojai), kaip jos patirti minimalūs nuostoliai (negautos nuomos pajamos), jeigu nuomos sutartis bus nutraukta sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dėl ieškovės (nuomininkės) kaltės. Nustatyta, kad nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta, kadangi ieškovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus atsakovei. Tai reiškia, jog ieškovė buvo kalta dėl minėtos sutarties nevykdymo, to ji ir neginčija. Tai patvirtina ir 2005-10-26 susitarimo 1 punktas, kuriame nurodyta, jog nuomos sutartis yra nutraukiama šalių susitarimu pagal nuomos sutarties 5 straipsnio 3.4 punktą dėl nuomininkės (ieškovės) laiku neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė turėjo teisinę prievolę, kylančią iš 2004-04-19 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4 straipsnio 5.3. punkto nuostatų sudaryti 2005-10-26 susitarimą 2.2 punkte nurodytomis sąlygomis. LR CK 6.189 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokiems įrodymams atmestinas ieškovės teiginys apie atsakovės neteisėtą praturtėjimą (CPK 178 str., 185 str.).

Pažymėtina, kad 2004-04-19 nuomos sutartyje šalys susitarė dėl 8113 eurų plius PVM nuomos mokesčio per mėnesį ir sutartis buvo sudaryta 10 metų terminui. Sudarant kitą nuomos sutartį su kitu asmeniu 2005-10-26, šios sutarties šalys, t. y. ieškovė ir UAB „Hoja-Rodan electronics“ nustatė mažesnį nuomos mokestį – 6785 eurai plius PVM. Atsakovė pagrįstai tikėjosi gauti didesnį nuomos mokestį 10 m. laikotarpiu ir nuomos mokestis nutraukus nuomos sutartį su ieškove ir sudarius nuomos sutartį su kitu asmeniu, sumažėjo, todėl atsakovė turėjo teisę gauti minimalių nuostolių (t. y. negautas nuomos mokesčio dalies) atlyginimą (CK 6.258 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog 2005-10-26 susitarimas yra niekinis ir negaliojantis remiantis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, kaip įstatymo imperatyvioms normoms prieštaraujantis sandoris. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, remiantis kasacinio teismo praktika, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant klausimą, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan. aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant klausimą dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Impronela Tours“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius. Byloje nenustatyta, kad 2005-10-26 susitarimas pažeidė imperatyvias įstatymo normas. 2005-10-26 susitarimas buvo sudarytas vadovaujantis tarp šalių galiojusios 2004-04-19 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatomis, ją sudarant, nebuvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai, nepažeisti nei sutarties šalies, nei viešieji interesai. Taip pat nėra draudžiama susitarti dėl minimalių nuostolių kompensacijos sutarties nutraukimo atveju. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės teiginys, jog 2005-10-26 susitarimas niekinis ir negaliojantis yra visiškai nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliantė teigia, kad 2005-10-26 susitarimas, vadovaujantis CK 1.82 str., prieštarauja ieškovės teisnumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012; 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl 2005-10-26 susitarimo prieštaravimo ieškovės teisnumui (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad neįrodytas actio Pauliana ieškinio reikalavimas, nes netirti byloje esantys įrodymai, kad ginčo laikotarpiu ieškovė buvo nemoki ir jai inicijuotos bankroto bylos.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Ieškovės pareikšto actio Pauliana ieškinio reikalavimui tenkinti būtina nustatyti, kad egzistuoja visos LR CK numatytos sąlygos. Pažymime, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu gali būti tenkinamas tik tokiu atveju, jeigu ieškovė įrodo, jog visos penkios minėtos sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu.

Ieškovė apeliaciniame skunde pasisako tik dėl vienos iš penkių actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. dėl skolininkės (atsakovės) nesąžiningumo. Pažymėtina, jog vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kaip vieną iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, teismų praktikoje yra konstatuota, jog turi būti nustatyta, kad trečiasis asmuo žinojo, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Analizuojant šį kreditoriaus interesų gynimo būdą, patvirtinamas įstatymų leidėjo siekis išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens - turto įgijėjo interesų pusiausvyrą, ir tai reiškia, kad kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t.y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu, todėl skolininkas, taip pat ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik tada, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį jie pažeis skolininko kreditoriaus teises {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kaip vieną iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, teismų praktikoje yra konstatuota, jog turi būti nustatyta, kad trečiasis asmuo žinojo, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Analizuojant šį kreditoriaus interesų gynimo būdą, patvirtinamas įstatymų leidėjo siekis išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens - turto įgijėjo interesų pusiausvyrą, ir tai reiškia, kad kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t.y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu, todėl skolininkas, taip pat ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik tada, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį jie pažeis skolininko kreditoriaus teises {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Byloje nustatyta, kad 2006-02-03 atsisakyta kelti UAB „Hoja Electronics“ komanditinei ūkinei bendrijai bankroto bylą, kadangi buvo patenkintas ieškovės S. R. IĮ reikalavimas (t. 1, b. l. 217). 2006 metais buvo gautas ieškovės M. C. prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir Klaipėdos apygardos teismo 2006-06-30 ieškinys paliktas nenagrinėtu atsisakius nuo ieškinio (t. 1, b. l. 187). Klaipėdos apygardos teismo 2006-06-17 nutartimi ieškovei buvo paskirtas auditas siekiant nustatyti jos mokumą (t. 1, b. l. 194–196). Iš audito išvados matyti, kad buvo tiriami 2005 m. ir 2006 m. ieškovės finansiniai dokumentai. Atsakydami į klausimą ar ieškovė UAB „Hoja Electronics“ komanditinė ūkinė bendrija moki nurodė, kad tiksliai negali patvirtinti įmonės mokumo, tačiau gali pareikšti nuomonę dėl įmonės nemokumo. Pateikiamose finansinėse ataskaitose matomi 2005 m. ir 2006 m. sausio mėnesių nuostoliai, pagal pateiktą informaciją daro išvadą, kad įmonėje nuostoliai ir toliau patiriami. Nurodė, kad įmonė pradelsinėja atsiskaityti su kreditoriais, jai trūksta lėšų, turtas reikšmingai mažesnis nei įsipareigojimai, o veikla nuostolinga, todėl nemato įmonės galimybių atsiskaityti laiku su įmonės kreditoriais. Taip pat nurodė, kad įvertinus apskaitos nepakankamai atsakingą ir tikslų organizavimą bei vedimą, mano, kad tikslus pradelstų skolų ir balansinio turto santykio taikymas įvertinant ar įmonė laikytina nemokia yra negalimas (t. 1, b. l. 194–196). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodymu, jog ieškovės į bylą pateikti įrodymai – pranešimai dėl bankroto bylos iškėlimo, su tuo susijusios Klaipėdos apygardos teismo nutartys, raštai patvirtina aplinkybes, kad ieškovės finansinė padėtis tuo metu buvo sudėtinga, tačiau duomenų ar neginčijamų įrodymų, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo sandoriu būtų siekiama neteisėtai pasipelnyti byloje nėra. Taip pat byloje nenustatyta, kad ginčo sandoris sukėlė ieškovės nemokumą (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovė nurodė, kad sudarydama 2005-10-26 susitarimą ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad susitarimas pažeidžia ieškovės kreditorių interesus. Nustatyta, kad 2005-10-26 susitarimą šalys sudarė todėl, kad ieškovė pažeidinėjo 2004-04-19 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Taip pat 2004-04-19 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta 10 metų terminui, sutartyje nebuvo numatyta nuomininko teisė nutraukti nuomos sutartį vienašališkai be nuomotojo kaltės. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė buvo nesąžininga. Darytina išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių visų minėtų sąlygų, būtinų actio Pauliana taikymui, egzistavimą 2005-10-26 susitarimo sudarymo metu, todėl ieškovės ieškinys buvo atmestas pagrįstai.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2420 Lt (t. 2, b. l. 30–31). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo atveju už atsiliepimą į apeliacinį skundą minėtų Rekomendacijų 8.11. p. maksimalus dydis yra 1500 Lt, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės BUAB „Hoja Electronics“ komanditinės ūkinės bendrijos atsakovei UAB „Klaipėdos verslo parkas“ priteisti 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.