- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- AN2-16-360/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01106-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. N.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. atstovo advokato V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-11-16 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2021-08-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 236 straipsnio 1 ir 4 dalis 120 Eur bauda už tai, kad planinių patikrinimų metu (2020-09-22 patikrinimo aktas Nr. PA25-179 ir 2020-11-09 patikrinimo aktas Nr. PA25-224) nustatyta, kad E. N., eidamas AB „ (duomenys neskelbtini) “ (toliau - (duomenys neskelbtini)) saugos darbe skyriaus viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietose ((duomenys neskelbtini)) 2020 metais būtų tinkamai vykdomos taršos leidimuose (Nr. (11.2)-30- 67/2005/TL-KL.1-40/2016 ir Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018) nustatytos sąlygos - į gamtinę aplinką ((duomenys neskelbtini)) su paviršinėmis nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą vykdyti pagal suderintas Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas (atskirai veiklavietėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ). Tai yra, (duomenys neskelbtini) 2020 m., veiklavietėje (duomenys neskelbtini) iš dalies neįvykdė taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005 / TL-KL. 1-40/2016 (4 lentelės 1 punkto) sąlygos (sąlygos patikslintos nuo 2020-06-23 AAA 2020-06-23 Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu Nr. (30.5)-A4E-5449) - į gamtinę aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą vykdyti pagal suderintą Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą. Tai yra, (duomenys neskelbtini) visuose nuotekų taršos šaltiniuose (šiuo atveju - paviršinių nuotekų išleistuvuose Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11) neatliko Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje nustatytos laboratorinės kontrolės: 2020 metų I ketvirtyje - BDS7, bendrojo fosforo, naftos produktų, cinko, švino, skendinčių medžiagų, 2020 metų kovo ir balandžio mėn. - bendrojo azoto. Taip pat (duomenys neskelbtini) pavėluotai (t. y. - po 2020-03-01) pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai (pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ elektroniniu paštu) veiklavietės (duomenys neskelbtini), ūkio subjekto aplinkos monitoringo ataskaitą už 2019 m. su poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo duomenimis. Be to, 2020 metais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (veiklavietė (duomenys neskelbtini) ) paviršinių nuotekų išleistuvuose Nr. 1210171 ir Nr. 1210106 neatliko Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje nustatytos laboratorinės kontrolės: 2020 metų I ketvirtyje - BDS₇, naftos produktų ir skendinčių medžiagų. Tokiais savo veiksmais E. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. Dl-546 (su pakeitimais) patvirtintų ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 13 ir 27.3 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. atstovas advokatas ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-11-16 nutartimi skundas netenkintas, o nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutartį ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti 2021-08-20 nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Nurodo, kad E. N. mėginius paėmė teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsni 2 dalies, ir Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų13 bei 27.3 p. reikalavimų, užtikrino, kad reikiami mėginiai būtų paimti keturis kartus per metus, kaip tai įtvirtinta Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18² p., o mėginiai už pirmąjį 2020 m. ketvirtį buvo paimti iš karto po to, kai normalizavosi situacija, atsiradusi dėl Lietuvoje 2020 m. I ketvirčio pabaigoje paskelbto karantino. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atkartodamas nepagrįstą Institucijos poziciją byloje, nutartyje teigia neva paskelbus visuotinį karantiną, nebuvo priimta jokių teisės aktų, reglamentuojančių išimtis ar atleidžiančių nuo pareigos ūkio subjektus vykdyti išleidžiamų nuotekų kontrolę laiku pagal monitoringo programoje nustatytą dažnumą, o apribojimai buvo numatyti ribojantys veiklą tik viešajame sektoriuje (viešose prekybos ir maitinimo vietose, laisvalaikio ir pramogų vietose, švietimo įstaigose ir socialinių paslaugų įstaigose) nenutraukiant jų veiklos. Tačiau nutarimo, kuriuo paskelbtas karantinas 3.2.1. p. nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kad mėginiai perduodami tyrimui atlikti kontaktiniu būdu, todėl tik paskelbus karantiną visi siekė vengti papildomo kontakto su kitais asmenimis, dėl ko net jei mėginiai ir būtų paimti, tyrėjai nebūtų jų priėmę tirti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tokios reikšmingos ir objektyvios aplinkybės ir valstybės paskelbto karantino pasekmes perkėlė E. N.. Tai, kad dėl valstybės paskelbto karantino nebuvo objektyvių galimybių paimti mėginius, iš to kylančias rizikas ir pasekmes turi prisiimti valstybė.
3.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18² straipsnyje įtvirtinta, kad atliekant teršalų (parametrų) matavimus išleidžiamose paviršinėse nuotekose, minimalus metinis mėginių ėmimo dažnis - kartą per ketvirtį (kai dėl objektyvių priežasčių (šaltuoju arba sausros periodu) nėra galimybės paimti mėginio einamojo ketvirčio laikotarpiu, mėginys gali būti imamas kitą ketvirtį, išlaikant ne mažesnį kaip 4 mėginių per metus ėmimo dažnį). Nagrinėjamu atveju mėginių nebuvo galima paimti dėl objektyvių priežasčių – paskelbto karantino. Šioje nuostatoje taip pat detalizuota, kad taikant šią išimtį iš bendros nuostatos privalo būti išlaikytas ne mažesnis kaip 4 mėginių per metus ėmimo dažnis. Minima reglamento nuostata aiškiai nurodo, kad reikalavimui dėl mėginių ėmimo kiekvieną ketvirtį taikoma išimtis, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės paimti mėginio einamojo ketvirčio laikotarpiu, tai toks mėginys gali būti imamas kitą ketvirtį. Reglamentas įtvirtina, kad svarbu išlaikyti 4 mėginių ėmimo per metus dažnį, kas ir buvo padaryta.
3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi itin siaurinamai pateiktu Institucijos aiškinimu, neva objektyviomis priežastimis, pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18² p. nuostatas, gali būti laikoma tik šaltasis periodas arba sausros periodas. Tokiam siaurinamam aiškinimui nėra jokio pagrindo, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi būtent šiuo, teisinio ir faktinio pagrindo neturinčiu aiškinimu. Vien tik šaltasis ar sausros periodai savaime nėra objektyvios sąlygos neimti mėginių, priešingu atveju vien tik žiemos ir vasaros periodai savaime galėtų būti laikomi objektyviomis sąlygomis neimti mėginių. Objektyvios sąlygos šiuo atveju turėtų būti vertinamos kaip bet kokios objektyviai susidariusios sąlygos, dėl kurių mėginių paėmimas yra negalimas. Lietuvoje paskelbtas karantinas atitinka objektyvios sąlygos sąvoką ir nagrinėjamu atveju būtent toks aiškinimas turi būti taikomas. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad mėginiai nebuvo paimti pirmąsias dvi karantino taikymo savaites, kuomet ūkio subjektai bandė persiorientuoti nuo normalaus darbo į darbą karantino sąlygomis.
3.4. Apeliaciniam skunde nurodoma ir tai, kad monitoringo ataskaitai reikiami duomenys buvo pateikti laiku ir pačių valstybės institucijų el. sistemų gedimas lėmė atskaitos nesuformavimą, todėl už tokią klaidą pasekmes turi prisiimti valstybė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ataskaitai sugeneruoti reikalingi duomenys buvo pateikti ir Lietuvos geologijos tarnybai laiku, 2020-02-29. Tai patvirtino ir šios tarnybos specialistės J. A. el. laiškas. Ataskaita nebuvo sugeneruota dėl nuo (duomenys neskelbtini) nepriklausančių priežasčių, sutrikus Lietuvos geologijos tarnybos elektroninių paslaugų sistemos veiklai, ką pripažįsta ir patvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. Paaiškėjus šiai aplinkybei, (duomenys neskelbtini) ėmėsi priemonių kuo greičiau parengti ataskaitą kitomis priemonėmis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra įgaliota teikti (duomenys neskelbtini) ataskaitas, ją pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai įmanomai trumpiausiu terminu 2020-03-18, praėjus vos 18 dienų nuo reglamentuojamo ataskaitos pateikimo termino, toks laikotarpis buvo objektyviai būtinas ataskaitos parengimui, kurios negalima buvo suformuoti įprastomis priemonėmis per Lietuvos geologijos tarnybos elektroninių paslaugų sistemą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad duomenys reikalingi ataskaitos galutiniam suformavimui valdžios institucijoms buvo perduoti nustatytu terminu. Teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo atitinkamus dokumentus pateikti likus atitinkamas dienų skaičiui iki termino pabaigos. Teisės aktuose įtvirtinti terminai būtent ir reiškia, kad atitinkami veiksmai (šuo atveju ataskaitos pateikimas) gali būti atliekamas visą šio termino laikotarpį, įskaitant ir paskutinę termino dieną.
3.5. Apeliaciniame skunde pažymima, jog atsižvelgiant į tai, kad mėginiai buvo paimti teisės aktuose reikalaujamu dažnumu per metus, atsižvelgiant į aplinkybes, kad ataskaita pateikta įmanomai greičiausiu terminu, tokie pažeidimai turėjo būti kvalifikuoti kaip mažareikšmiai vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsniu ir Mažareikšmiškumo kriterijų aprašo nustatyta tvarka, o tai atlikus, nebūtų privalomos E. N. inkriminuojamo pažeidimo sudėties, atitinkamai atsakomybė jam apskritai nebūtų taikoma. Pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisakė dėl argumentų, susijusių su Mažareikšmiškumo kriterijų aprašo privalomu taikymu ir vadovavosi ANK 12 straipsniu, nurodydamas, kad ANK 236 straipsnio 1 ir 4 dalys į mažai pavojingų veikų sąrašą nepatenka. Tokia išvada teismas padarė esminę teisės aiškinimo klaidą, nes pagal šią teismo išvadą Viešojo administravimo 36⁹ straipsnis ir Mažareikšmiškumo kriterijų aprašas negalėtų būti taikomi praktikoje, nes praktiškais visais atvejais prieštarautų ANK 12 straipsniui. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad atitinkamo pažeidimo mažareikšmiškumas privalėjo būti vertinamas būtent ūkio subjekto (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu, atliekant Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsnyje ir Mažareikšmiškumo kriterijų apraše nurodytą procedūrą ir tinkamai pritaikius šias teisės normas, jokia atsakomybė E. N. nebūtų kilusi. E. N. (duomenys neskelbtini) patikrinime nedalyvavo, patikrinimo aktų nepasirašė, patikrinimo aktai nebuvo jam adresuoti, tačiau būtent dėl šių patikrinimo aktų netinkamo surašymo, nekvalifikavus nusižengimo kaip mažareikšmio E. N. yra nepagrįstai taikoma administracinė atsakomybė.
3.6. Apeliaciniame skunde remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teigiama, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl argumentai, susiję su patikrinimo aktų, kaip tarpinio dokumento, surašymo aplinkybėmis, atitinkamai ir pareiga patikrinimo akto surašymo metu vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsniu ir Mažareikšmiškumo kriterijų aprašu, privalo būti vertinami ir išsamiai nagrinėjami būtent šioje byloje, nes tuo atveju, jei minėtų teisės aktų normos būtų tinkamai pritaikytos, E. N. nebūtų kilusi jokia atsakomybė pagal ANK.
3.7. Pasak apelianto, aplinkos apsaugos srityje mažareikšmiai pažeidimai privalėjo būti vertinami pagal Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-04-20 įsakymu Nr. D1-322 (toliau – Kriterijų aprašas) 8 punktą (Patikrinimo aktų surašymo metu galiojusi redakcija), kuris numatė, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti priskiriamas prie mažareikšmių, jeigu jis atitinka visus šiuos kriterijus: „8.1. pažeidimu nepadaryta žala aplinkai arba padaryta žala, kuri pašalinama per patikrinimo laiką; 8.2. pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais; 8.3. pažeidimas neturi nukentėjusios šalies teisėms ir teisėtiems interesams didelės reikšmės; 8.4. pažeidimas nesusijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu (nedeklaravimu, neteisingu deklaravimu, taršos neapskaitymu, deklaravimo vėlavimu ar pan.); 8.5. pažeidimas nėra trunkamasis arba nors ir yra trunkamasis, tačiau jis nesukėlė didelio visuomenės nepasitenkinimo. Jei dėl trunkamojo pažeidimo gautas daugiau negu vienas pagrįstas skundas ar pareiškimas per einamuosius metus, tokio pažeidimo negalima laikyti mažareikšmiu. Mažareikšmiu pažeidimu taip pat gali būti laikomas smulkus procedūrinis pažeidimas, kuris nesukėlė žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai, finansų sistemai ir pan.) arba ta žala yra labai nedidelė.“. Pažymėtina, kad tiek vėlesnis ataskaitos pateikimas, tiek ir mėginių paėmimas 4 kartus per metus, kuomet nėra objektyvių galimybių paimti mėginį vieno iš ketvirčių metu, atitinka visus aukščiau nurodytus kriterijus. Todėl Institucija privalėjo tokius tariamus E. N. neva padarytus pažeidimus jau patikrinimo metu įvertinti kaip mažareikšmius ir juos išspręsti iki patikrinimo pabaigos, kaip tai numatyta Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose. Tokiu atveju, jei (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu Institucijos vertinimu padarytas pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip mažareikšmis pagal Viešojo administravimo įstatymą ir pašalintas kaip tai numatyta Mažareikšmiškumo kriterijų aprašo 7 p., E. N. apskritai negalėtų būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes nebūtų privalomojo pažeidimo sudėties požymio – pagal Viešojo administravimo įstatymą 36⁹ straipsnį ištaisius mažareikšmį pažeidimą, jo tyrimas nutraukiamas (t. y. laikoma, kad pažeidimas apskritai nepadarytas), o pagal Mažareikšmiškumo kriterijų aprašo 7 p. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik asmuo, nepašalinęs mažareikšmio pažeidimo Mažareikšmiškumo kriterijų aprašo nustatyta tvarka. Aiškinant kitaip, mažareikšmiškumo vertinimas pagal Viešojo administravimo įstatymą ir Mažareikšmiškumo kriterijų aprašą būtų beprasmiai, nes juos padarę asmenys vis tiek būtų traukiami administracinėn atsakomybėn, o Viešojo administravimo įstatymo nuostatos prieštarautų ANK nuostatoms. Todėl teismo teiginiai apie mažai pavojingą veiką pagal ANK 12 straipsnio 1 dalį neturi teisinės reikšmės, nes kvalifikavus pažeidimą kaip mažareikšmį ir jam esant ištaisytam, tai apskritai nelaikoma pažeidimu dėl privalomųjų jo požymių nebuvimo, tokiu atveju administracinė teisena net negali būti pradėta, jau nekalbant apie patį administracinės atsakomybės taikymą.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas ne teismo tvarka priimtas nutarimas dėl E. N. nubaudimo pagal ANK 236 straipsnio 1 ir 4 dalis, visiškai teisėta ir pagrįsta, byloje surinkti įrodymai patvirtina inkriminuotų administracinių nusižengimų požymių buvimą E. N.veikoje. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamos nustatytos faktinės aplinkybės, pripažįstama, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m., veiklavietėje (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje nustatyta laboratorinė kontrolė: 2020 metų I ketvirtyje - BDS7, bendrojo fosforo, naftos produktų, cinko, švino, skendinčių medžiagų, 2020 metų kovo ir balandžio mėn. - bendrojo azoto; 2020 metais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (veiklavietė (duomenys neskelbtini) ) paviršinių nuotekų išleistuvuose Nr. 1210171 ir Nr. 1210106 neatlikta ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje nustatyta laboratorinė kontrolė: 2020 metų I ketvirtyje - BDS₇, naftos produktų ir skendinčių medžiagų. Be to, neneigiama, jog (duomenys neskelbtini) pavėluotai (t. y. - po 2020-03-01) pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai veiklavietės (duomenys neskelbtini) , ūkio subjekto aplinkos monitoringo ataskaitą už 2019 m. su poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo duomenimis.
8. Apeliaciniame skunde dėl laboratorinės kontrolės neatlikimo nurodytose (duomenys neskelbtini) veiklavietėse 2020 metų I ketvirtį teisinamasi tuo, jog valstybėje nuo 2020-03-16 buvo paskelbtas karantinas, ūkio subjektai bandė persiorientuoti nuo normalaus darbo į darbą karantino sąlygomis, todėl mėginiai nebuvo paimti ir tai turėtų būti laikoma objektyvia priežastimi pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18² punktą. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. gynybinė pozicija viso proceso metu buvo paremta tuo, jog įmonės į gamtinę aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringas pagal suderintą programą laiku nebuvo įvykdytas būtent dėl karantino, tačiau ši priežastis skundžiamoje nutartyje nebuvo pripažinta pateisinančia ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti išsamiems skundžiamos nutarties argumentams. Gynybiniai argumentai apie valstybėje paskelbtą karantiną abstraktūs ir deklaratyvūs bei niekaip nepagrindžiama, jog dėl karantino nebuvo objektyvių galimybių mėginius paimti nustatytu periodu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog mėginiai tyrimams perduodami kontaktiniu būdu, ko visi, paskelbus karantiną, siekė vengti, tačiau vien karantino valstybėje paskelbimas savaime neatleido nuo atitinkamų pareigų vykdymo. Apeliacinio skundo argumentai neduoda jokio pagrindo vertinti, jog karantino priemonės kaip nors sukliudė laiku paimti mėginius. Kita vertus, karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas nuo 2020-03-16, todėl nepaneigta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. N. turėjo galimybes užtikrinti, kad reikiami matavimai būtų atlikti pagal suderintą programą, t. y. visą 2020 I ketvirtį, prasidėjusį nuo 2020-01-01, o to nepadaręs, turi prisiimti ir kilusias neigiamas pasekmes.
9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18² punkto nuostatas, pagal kurias atliekant teršalų (parametrų) matavimus išleidžiamose paviršinėse nuotekose, minimalus metinis mėginių ėmimo dažnis – kartą per ketvirtį (kai dėl objektyvių priežasčių (šaltuoju arba sausros periodu) nėra galimybės paimti mėginio einamojo ketvirčio laikotarpiu, mėginys gali būti imamas kitą ketvirtį, išlaikant ne mažesnį kaip 4 mėginių per metus ėmimo dažnį), pažymima, kad paėmimo dažnis per metus buvo išlaikytas, o apylinkės teismas per siauriai aiškino, jog objektyvios priežastys siejamos tik su šaltuoju arba sausros periodais. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjęs apylinkės teismas vertino, jog minimo reglamento 18² punkte numatyta išimtis, kad mėginys gali būti imamas kitą ketvirtį, išlaikant ne mažesnį kaip 4 mėginių per metus ėmimo dažnį taikoma tik tada, kai nėra galimybės paimti mėginio einamojo ketvirčio laikotarpiu dėl esamų klimatinių sąlygų (šaltuoju arba sausros periodu), nes numatytas reikalavimas, kad mėginiai imami ne anksčiau, kaip praėjus 15 minučių po kritulių pradžios. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo vertinimui. Kadangi išleidžiamų paviršinių nuotekų mėginių ėmimas yra siejamas su krituliais, natūralu, jog gali susiklostyti tam tikros nuo asmens valios nepriklausančio klimatinės sąlygos, kai bus objektyviai neįmanoma įgyvendinti reikalavimo mėginius paimti būtent praėjus 15 minučių po kritulių pradžios. Nėra jokio pagrindo valstybėje paskelbtą karantiną savaime laikyti objektyvia priežastimi aptariamo Reglamento 18² punkto prasme, kadangi vien karantino paskelbimas objektyviai nekliudė tinkamai pagal suderintas aplinkos monitoringo programas vykdyti į gamtinę aplinką su paviršinėmis nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą.
10. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad monitoringo ataskaitai reikiami duomenys buvo pateikti laiku (2020-02-29), o ataskaita Aplinkos apsaugos agentūrai nebuvo sugeneruota dėl nuo (duomenys neskelbtini) nepriklausančių priežasčių, sutrikus Lietuvos geologijos tarnybos elektroninių paslaugų sistemos veiklai, ką pripažįsta ir patvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. Analogiški argumentai buvo teikiami ir skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir dėl jų argumentuotai pasisakyta skundžiamoje nutartyje, kurioje apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) aplinkos monitoringo ataskaitą už 2019 m. su poveikio aplinkos kokybei monitoringo duomenimis Aplinkos apsaugos agentūrai turėjo galimybę pateikti per pakankamai netrumpą laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-03-01, t. y. per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, tačiau ši ataskaita buvo pateikta derinimui Lietuvos geologijos tarnybai paskutinę dieną (2020-02-29) iki privalomos jos pateikimo datos. Apylinkės teismas vertino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo privalu atsižvelgti į tai, kad aptariamos ataskaitos pateikimas susijęs su tarpiniu joje pateikiamų duomenų tikrinimu ir galutiniu ataskaitos formatavimu, ir tik po šių veiksmų atlikimo jos pateikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai. Apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo argumentams. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenų ir informacijos pateikimą numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. D1-546 patvirtinti „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai“ (toliau – Monitoringo nuostatai), pagal kuriuos ūkio subjektų aplinkos monitoringo ataskaita pateikiama Aplinkos apsaugos agentūrai kasmet, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. (Monitoringo nuostatų 27.3 papunktis). Tiek iš skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tiek ir apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui žinoma monitoringo ataskaitų teikimo procedūra, pagal kurią duomenys pirmiausia pateikiami ne iškart pačiai Aplinkos apsaugos agentūrai, o Lietuvos geologijos tarnybai derinimui. Iš byloje esančio Lietuvos geologijos tarnybos specialistės laiško, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo remiasi, kaip esą patvirtinančiu, jog monitoringo ataskaita nebuvo pateikta laiku dėl ne nuo (duomenys neskelbtini) priklausančių priežasčių, matyti, jog specialistė J. A. aiškina, kad elektroninių paslaugų sistemoje monitoringo vykdytojams suvedus požeminio vandens laboratorinių tyrimų duomenis, metinė ataskaitos paraiška suformuojama turint visus duomenis ir parašius vertinamąją išvadą. Taigi, nors apeliaciniame skunde ir teigiama, jog teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo atitinkamus dokumentus pateikti likus atitinkamas dienų skaičiui iki termino pabaigos, tačiau šiuo atveju ataskaitą teikiantis subjektas vis dėlto turi įvertinti, jog vien duomenų pateikimas tikrinimui (derinimui) Lietuvos geologijos tarnybai savaime dar nereiškia galutinio ataskaitos pateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai, todėl pasirinkus rizikingą elgesio variantą duomenis (dar netgi ne pačią ataskaitą), reikalingus monitoringo ataskaitai, perduoti institucijai, kuri nėra galutinis subjektas, paskutinę termino dieną, turi prisiimti ir to pasekmes, galutinė Aplinkos apsaugos agentūrai teiktina monitoringo ataskaita laiku nebuvo suformuota bei pateikta, dėl ko buvo pažeistas Monitoringo nuostatuose numatytas ataskaitos pateikimo terminas.
11. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama pozicijai, jog nustatyti pažeidimai – laboratorinės kontrolės neatlikimas nepaėmus mėginių tam tikru laikotarpiu bei ataskaitos nepateikimas laiku – turėjo būti pripažinti mažareikšmiais, remiamasi Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsniu, Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-04-20 įsakymu Nr. D1-322 (Kriterijų aprašu), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atitinkamose bylose. Apygardos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Analogiškas klausimas buvo keltas ir apylinkės teisme ir dėl to skundžiamoje nutartyje pasisakyta, jog pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu ir tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui, kadangi ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 236 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje nepatenka. Apygardos teismas visiškai sutinka su tokiais skundžiamos nutarties argumentais. Nagrinėjamu atveju vyksta administracinio nusižengimo teisena, reglamentuota ANK, E. N. buvo inkriminuotas administracinių nusižengimų, numatytų ANK 236 straipsnio 1 ir 4 dalyse, padarymas. Apeliaciniame skunde remiamasi kitokio pobūdžio teisenai (administracinių ginčų bylų) aktualiais teisės aktais (Viešojo administravimo įstatymu, Kriterijų aprašu) bei teismų praktika (apelianto nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika buvo formuojama ne administracinių nusižengimų, o būtent administracinių ginčų bylose), numatančiais kitokias procedūras bei vertinimus. Nagrinėjamu atveju susiklostė teisiniai santykiai reguliuojami administracinių nusižengimų teisės normų, todėl neturi teisinio pagrindo apeliacinio skundo argumentai apie Viešojo administravimo įstatymo ir Kriterijų aprašo nuostatų prieštaravimą ANK nuostatoms. Jokio prieštaravimo nagrinėjamoje situacijoje ir nėra, kadangi apeliaciniame skunde minimi neva prieštaraujantys tarpusavyje teisės aktai, susiję su skirtingu teisiniu reguliavimu taikomu skirtingomis teisenomis (atitinkamai administracinių nusižengimų bei administracinių bylų) ir visi kartu netaikomi. Šiuo atveju, nustačius administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas, pradėta administracinio nusižengimo teisena, kurioje atitinkamai vadovautasi ANK nuostatomis. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ANK nenumato mažareikšmių veikų, o tik mažiau pavojingas, ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis mažai pavojingų veikų sąrašas. E. N. inkriminuotos ANK 236 straipsnio 1 ir 4 dalies veikos mažiau pavojingų veikų sąraše nenumatytos, taigi įstatymo leidėjas vertina, jog ANK 236 straipsnyje numatyta veika yra pakankamai pavojinga ir tokią veiką padaręs asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn bei skiriamos šiame straipsnyje numatytos sankcijos.
12. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog E. N. (duomenys neskelbtini) patikrinime nedalyvavo, patikrinimo aktų nepasirašė, patikrinimo aktai nebuvo jam adresuoti. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucija nagrinėjamu atveju atliko planinį (duomenys neskelbtini) patikrinimą, kuriame dalyvavo įmonės atstovas, buvo nustatyti patikrinimo aktuose nurodyti pažeidimai, susiję su ūkio subjekto aplinkos stebėseną (monitoringą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu. Nustatyti pažeidimų faktai šiuo atveju pripažįstami, nesutinkama su jų vertinimu. Byloje nustatyta, kad E. N. ėjo (duomenys neskelbtini) saugos darbe skyriaus viršininko pareigas. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) saugos darbe skyriaus nuostatų matyti, kad tarp skyriaus uždavinių ir funkcijų yra aplinkosaugos kontrolė, o būtent – be kita ko aplinkos monitoringo vykdymas, kurio vienas iš darbų yra monitoringo vykdymo ataskaitų ruošimas ir pateikimas Aplinkos apsaugos agentūrai. Viena skyriaus vadovo pareigų yra kontroliuojančioms valstybinėms institucijoms teikti su tiesioginiu darbu susijusias ataskaitas, suderinant su infrastruktūros direktoriumi (Saugos darbe skyriaus nuostatų 3.2.9. papunktis). Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, E. N. pagrįstai patrauktas atsakomybėn kaip įmonės atsakingas asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su jam iškeltos administracinio nusižengimo bylos medžiaga (ANK 577 straipsnis), nenustatyta, jog E. N. negalėjo šia savo teise pasinaudoti.
13. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti ne teismo tvarka priimtas nutarimas, visiškai teisėta ir pagrįsta. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad E. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-11-16 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. N. atstovo advokato V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.