Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo advokato Vaido Radvilos, skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N3540-2021 (ROIK:21139161554).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N3540-2021, E. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 236 straipsnio 1 ir 4 dalis 120 Eur bauda už tai, kad planinių patikrinimų metu (2020 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo aktas Nr. PA25-179 ir 2020 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA25-224) nustatyta, kad E. N., eidamas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau - KLASCO) saugos darbe skyriaus viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už

KLASCO aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, neužtikrino, kad KLASCO veiklos vykdymo vietose (Naujoji Uosto g. 23 ir Perkėlos g. 10, Klaipėda) 2020 metais būtų tinkamai vykdomos taršos leidimuose (Nr. (11.2)-30- 67/2005/TL-KL.1-40/2016 ir Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018) nustatytos sąlygos - į gamtinę aplinką (Kuršių marias) su paviršinėmis nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą vykdyti pagal suderintas Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas (atskirai veiklavietėms Naujoji Uosto g. 23 ir Perkėlos g. 10 Klaipėdoje). Tai yra, KLASCO 2020 m., veiklavietėje Naujoji Uosto g. 23 Klaipėdoje iš dalies neįvykdė taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005 / TL-KL. 1-40/2016 (4 lentelės 1 punkto) sąlygos (sąlygos patikslintos nuo 2020-06-23 AAA 2020-06-23 Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu Nr. (30.5)-A4E-5449) - į gamtinę aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą vykdyti pagal suderintą Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą. Tai yra, KLASCO visuose nuotekų taršos šaltiniuose (šiuo atveju - paviršinių nuotekų išleistuvuose Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11) neatliko Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje nustatytos laboratorinės kontrolės: 2020 metų I ketvirtyje - BDS7, bendrojo fosforo, naftos produktų, cinko, švino, skendinčių medžiagų, 2020 metų kovo ir balandžio mėn. - bendrojo azoto. Taip pat, KLASCO pavėluotai (t. y. - po 2020-03-01) pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai (pateikė UAB „Ekometrija“ elektroniniu paštu) veiklavietės Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, ūkio subjekto aplinkos monitoringo ataskaitą už 2019 m. su poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo duomenimis. Be to, 2020 metais KLASCO Jūrų perkėlos terminalas (veiklavietė Perkėlos g, 10, Klaipėda) paviršinių nuotekų išleistuvuose Nr. 1210171 ir Nr. 1210106 neatliko Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje nustatytos laboratorinės kontrolės: 2020 metų I ketvirtyje - BDS₇, naftos produktų ir skendinčių medžiagų. Tokiais savo veiksmais E. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. Dl-546 (su pakeitimais) patvirtintų ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 13 ir 27.3 punktų reikalavimus.

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad jis yra įvykdęs visas teisės aktuose įtvirtintas pareigas, o būtent: užtikrino, kad būtų paimti mėginiai 4 kartus per metus; užtikrino, kad 2020 m. I ketvirčio mėginiai būtų paimti iš karto po to, kai normalizavosi situacija dėl Lietuvoje paskelbto karantino; užtikrino, kad visi monitoringo ataskaitai būtini duomenys būtų pateikti laiku ir tik dėl Lietuvos geologijos tarnybos (toliau - LGT) laikino elektroninės sistemos sutrikimo galutinė ataskaita nebuvo sugeneruota. Pagal sutartį KLASCO aplinkos monitoringo metines ataskaitas rengia UAB „Ekometrija“, kuri pagal susitarimą su LGT, teikia duomenis LGT elektroninėmis paslaugomis, kur suvestus duomenis patikrina LGT specialistai ir patvirtina. Sistema sugeneruoja monitoringo duomenų ataskaitą, kuri yra pateikiama Aplinkos apsaugos agentūrai. Nurodoma, kad bendrovės 2019 m. monitoringo ataskaitos duomenys LGT sistemoje buvo pateikti 2020 m. vasario 29 d., tačiau dėl techninių kliūčių LGT elektroninė sistema nesugeneravo ataskaitos, tai patvirtino ir LGT specialistė, dėl ko UAB „Ekometrija“ negalėjo jos pateikti laiku Aplinkos apsaugos agentūrai. KLASCO ėmėsi priemonių parengti ataskaitą kitomis priemonėmis ir UAB „Ekometrija“ Aplinkos apsaugos agentūrai KLASCO ataskaitą pateikė 2020 m. kovo 18 d. Kadangi duomenys ataskaitai suformuoti buvo pateikti laiku Aplinkos ministerijai pavaldžiai institucijai ir buvo jos patvirtinti, o ataskaita buvo nesugeneruota dėl nuo KLASCO ir jos atsakingų asmenų nepriklausančių priežasčių, nesant jų kaltės, nėra ANK 236 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties. Nurodo, kad jis užtikrino, jog KLASCO vykdytų monitoringo programas taip, kaip ir numatė Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18² punktas mėginiai suplanuotu laiku negalėjo būti paimti susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, t. y. paskelbtai ekstremaliai padėčiai ir karantinui, taip pat ir ataskaita nebuvo pateikta nustatytu terminu dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Net laikantis pozicijos, kad pažeidimai buvo padaryti, tokie pažeidimai privalėjo būti vertinami kaip mažareikšmiai pažeidimai, nes atitinka visus Kriterijų aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322, 8 punkto bei Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio kriterijus ir bet kuriuo atveju tokie pažeidimai negali būti laikomi administraciniais teisės pažeidimais, kaip juos apibrėžia ANK 5 straipsnio 1 dalis, todėl atsakomybė pareiškėjui negali būti taikoma, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pardėtoji privalo būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau - Reglamentas) 18² punkte numatyta, kad atliekant teršalų (parametrų) matavimus išleidžiamose paviršinėse nuotekose, minimalus metinis mėginių ėmimo dažnis - kartą per ketvirtį (kai dėl objektyvių priežasčių (šaltuoju arba sausros periodu) nėra galimybės paimti mėginio einamojo ketvirčio laikotarpiu, mėginys gali būti imamas kitą ketvirtį, išlaikant ne mažesnį kaip 4 mėginių per metus ėmimo dažnį). Išleidžiamų paviršinių nuotekų mėginiai turėtų būti imami ne anksčiau, kaip praėjus 15 minučių po kritulių pradžios.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad KLASCO Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Jūrų perkėlos terminalo teritorijoje vykdo veiklą pagal taršos leidimą Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018), o Sausakrūvio uosto teritorijoje vykdo veiklą pagal taršos leidimą Nr. (11.2)-30- 67/2005/TL-KL.1-40/2016. 14-24. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad E. N., eidamas KLASCO saugos darbe skyriaus viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už KLASCO aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, privalėjo užtikrinti kad KLASCO veiklos vykdymo vietose 2020 metais būtų tinkamai vykdomos taršos leidimuose nustatytos sąlygos - į gamtinę aplinką (Kuršių marias) su paviršinėmis nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą vykdyti pagal suderintas Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas, nėra.

Iš į bylą pateikto 2020 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo akto Nr. PA25-179 nustatyta, kad KLASCO 2020 m. iš dalies neįvykdė taršos leidimo (4 lentelės 1 punkto) sąlygos (sąlygos patikslintos nuo 2020-06-23 AAA 2020-06-23 Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu Nr. (30.5)-A4E-5449) - į gamtinę aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą vykdyti pagal suderintą ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą. Tai yra, KLASCO visuose nuotekų taršos šaltiniuose (šiuo atveju - paviršinių nuotekų išleistuvuose Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11) neatliko ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje nustatytos laboratorinės kontrolės; 2020 metų I ketvirtyje – BDS₇, bendrojo fosforo, naftos produktų, cinko, švino, skendinčių medžiagų, 2020 metų kovo ir balandžio mėn. - bendrojo azoto. Dėl ūkinės veiklos vykdymo nesilaikant taršos leidime nustatytų sąlygų (šiuo atveju - taršos leidimo 4 lentelės 1 punkte nustatytos sąlygos: „į gamtinę aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą vykdyti pagal suderintą ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą”) buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Taip pat nustatyta, kad KLASCO pavėluotai (t. y. - po 2020 m. kovo 1 d.) pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai (pateikė UAB „Ekometrįja“ elektroniniu paštu) ūkio subjekto aplinkos monitoringo ataskaitą už 2019 m. su poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo duomenimis. Ši ataskaita už 2019 m. pavėluotai pateikta Aplinkos apsaugos agentūrai 2020 m. kovo 18 d., pažeidžiant monitoringo nuostatų 27.3 punkto reikalavimą (I t., b. l. 82-98). Iš į bylą pateikto 2020 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA25-224 nustatyta, kad 2020 metais KLASCO paviršinių nuotekų išleistuvuose Nr. 1210171 ir Nr. 1210106 neatliko ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje nustatytos laboratorinės kontrolės: 2020 metų I ketvirtyje - BDS₇, naftos produktų ir skendinčių medžiagų, todėl dėl ūkinės veiklos vystymo nesilaikant ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos buvo pažeistas monitoringo nuostatų 13 punktas (I t., b. l. 35-41).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. N. nurodo, kad dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Lietuvoje paskelbto karantino, mėginiai nebuvo paimti pirmąsias dvi karantino taikymo savaites, kuomet ūkio subjektai bandė persiorientuoti nuo normalaus darbo į darbą karantino sąlygomis, o Reglamento 18² punkte numatytas ne mažesnis kaip 4 mėginių per metus ėmimo dažnis buvo išlaikytas, tačiau teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 karantinas buvo paskelbtas tik nuo 2020 m. kovo 16 d., todėl KLASCO matavimus turėjo galimybę atlikti 2020 m. I ketvirtį, tai yra laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 30 d., kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Argumentai, kad KLASCO mėginius ima ketvirčio pabaigoje nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareigos užtikrinti matavimų atlikimą kas ketvirtį, nes dėl karantino paskelbimo, nebuvo priimta jokių teisės aktų reglamentuojančių išimtis ar atleidžiančių nuo pareigos ūkio subjektams vykdyti išleidžiamų nuotėkį kontrolę laiku, pagal monitoringo programoje nustatytą dažnumą, o apribojimai buvo numatyti ribojantys veiklą tik viešajame sektoriuje (viešose prekybos ir maitinimo vietose, laisvalaikio ir pramogų vietose, švietimo įstaigose ir socialinių paslaugų įstaigose) nenutraukiant jų veiklos. Taip pat pažymėtina, kad bendrovės monitoringo programoje nustatytas ne tik privalomų matavimų metinis dažnumas (4 kartai per metus), bet ir prievolė atlikti matavimus atskirais metų ketvirčiais. Teismo vertinimu, Reglamento 18² punkte numatyta išimtis, kad mėginys gali būti imamas kitą ketvirtį, išlaikant ne mažesnį kaip 4 mėginių per metus ėmimo dažnį tik tada, kai nėra galimybės paimti mėginio einamojo ketvirčio laikotarpiu dėl esamų klimatinių sąlygų (šaltuoju arba sausros periodu), nes numatytas reikalavimas, kad mėginiai imami ne anksčiau, kaip praėjus 15 minučių po kritulių pradžios, todėl Lietuvoje paskelbtas karantinas nelaikytinas objektyvia priežastimi Reglamento 18² punkto prasme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KLASCO veiklavietėje Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, visuose nuotekų taršos šaltiniuose (paviršinių nuotekų išleistuvuose) neatliko ne tik ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje nustatytos laboratorinės kontrolės 2020 metų I ketvirtyje, bet ir 2020 metų kovo ir balandžio mėnesiais neatliko bendrojo azoto kontrolės, nors monitoringo programoje nustatyta šio teršalo kontrolę vykdyti 1 kartą per mėnesį (ir nei monitoringo programoje, nei monitoringo nuostatuose nėra numatyta išimčių dėl šios kontrolės vykdymo dažnio koregavimo).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. N. nurodo, kad ataskaitą Aplinkos ministerijos pavaldžiai įstaigai LGT pateikė laiku, tačiau dėl techninių kliūčių nesugeneravus ataskaitos, ji objektyviai negalėjo būti pateikta reglamentuojamu terminu, tačiau teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad monitoringo nuostatai reglamentuoja, jog ataskaita yra pateikiama Aplinkos apsaugos agentūrai kasmet, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. KLASCO aplinkos monitoringo ataskaitą už 2019 m. su poveikio aplinkos kokybei monitoringo duomenimis Aplinkos apsaugos agentūrai turėjo galimybę pateikti per pakankamai netrumpą laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., t. y. per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, tačiau ši ataskaita buvo pateikta derinimui LGT priešpaskutinę dieną (2020 m. vasario 29 d.) iki privalomos jos pateikimo datos. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo privalu atsižvelgti į tai, kad šios ataskaitos pateikimas susijęs su tarpiniu joje pateikiamų duomenų tikrinimu ir galutiniu ataskaitos formatavimu, ir tik po šių veiksmų atlikimo jos pateikimmos Aplinkos apsaugos agentūrai, o nurodomi argumentai, kad KLASCO pagal sutartį buvo patikėjusi aplinkos monitoringo metines ataskaitas rengti UAB „Ekometrija“, nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareigos aplinkos monitoringo metines ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai teikti laiku.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. N. nurodo, kad vėlesnis ataskaitos pateikimas taip pat mėginių paėmimas kitą ketvirtį išlaikant keturių mėginių ėmimo per metus dažnį atitinka mažareikšmio pažeidimo kriterijus, todėl tokie pažeidimai negali būti laikomi administraciniais teisės pažeidimais kaip juos apibrėžia ANK 5 straipsnio 1 dalis ir administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pardėtoji privalo būti nutraukta, tačiau teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

Pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu kaip nurodyta skunde. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kuomet veika pripažįstama mažai pavojinga. Konkretūs kriterijai, kuriais remiantis yra pagrindo administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką vertinti kaip mažai pavojingą, nėra apibrėžti ANK 12 straipsnyje, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 236 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje nepatenka. Taigi, nėra jokio pagrindo E. N. nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą.

Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. N. būdamas atsakingas už KLASCO aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, neatliko patikrinimuose nurodytų veiksmų arba juos atliko netinkamai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. Dl-546 patvirtintų ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 13 ir 27.3 punktų reikalavimus, todėl padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ANK 236 straipsnio 1 ir 4 dalyje, todėl nėra pagrindo naikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N3540-2021 (ROIK:21139161554) ir E. N. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N3540-2021 (ROIK:21139161554), palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.