- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 2-57-732/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00111-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- M. P., G. V.
- Atsakovas
- P. J., A. J., S. J.
- Advokatai
- Irina Beleškienė, Virginija Žukienė
KOPIJA Civilinė byla Nr. 2-57-732/2019 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00111-2018-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2019 m. gruodžio 17 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių M. P., G. V. ieškinį atsakovams S. J., P. J., A. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovų S. J., P. J., A. J. priešieškinį ieškovėms M. P. ir G. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės M. P. ir G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kadastrinių matavimų atlikimo be bendraturčio sutikimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, turto atidalijimo. Teismui 2019-04-09 ir 2019-05-30 tarp šalių patvirtinus taikos sutartis dalyje reikalavimų, liko ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma nustatyti naudojimosi 80778 kv. m žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2018-10-22 Aelitos Šikšnienės parengtą naudojimosi tvarkos planą. Pagal jį atsakovai A. J. ir P. J. naudotųsi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, o ieškovės M. P. ir G. V. naudotųsi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu „B1“ ir „B2“. Taip pat ieškiniu prašė iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad žemės sklypo bendraturčiai – ieškovės ir atsakovai – siekė bendru sutarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, tačiau liko nesuderintos pozicijos dėl (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, kurią ieškovės siūlė dalinti lygiomis dalimis, o atsakovai nesutiko bei nustatė kitas proporcijas, taip pat kilo ginčas dėl žemės sklypo ribos, nustačius naudojimosi pastatais tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tik iš dalies sutinka su ieškovių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi ji pažeidžia atsakovų teisę gauti lygiavertę žemės sklypo dalį. Nurodė, kad šalių paveldėtame žemės sklype, besiribojančiame su dviem ežerais, yra pastatytos dvi prieplaukos – viena ant (duomenys neskelbtini) ežero kranto, kita – ant (duomenys neskelbtini) ežero kranto, ir pagal ieškovių siūlomą schemą abi prieplaukos lieka ieškovėms. Taip pat ieškovių pateiktoje schemoje siūlomas taškas, pažymėtas koordinatėmis (duomenys neskelbtini), prie pat atsakovams atitenkančio pastato ir tokiu būdu apsunkinama atsakovų galimybė naudotis savo turtu tinkamai, tuo labiau, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir bet koks sąlytis galimai taps pagrindu teismo ginčui prasidėti. Atsakovams nepaliekama sodo dalis, be to paliekamas neproporcingai mažas žemės sklypo plotas tarp ieškovėms atitenkančios žemės sklypo dalies ir bendros žemės sklypo ribos – vos keli metrai. Ieškovių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka apribos atsakovų galimybę nevaržomai naudotis žemės sklype esančiu vandens telkiniu – prūdu. Schemoje nurodyta riba eina prūdo krantu ir, nustačius tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovai netektų galimybės prižiūrėti prūdo, kurį reikia valyti nuo dumblių. Riba, pažymėta taškais (duomenys neskelbtini), eina per statinį – lauko tualetą, kuriuo naudojasi atsakovai. Lauko tualetas yra neregistruotas VĮ Registrų centre, tačiau yra pastatytas prieš 15 metų, skirtas būtent atsakovų poreikiams. Ieškovių pasiūlyta naudojimosi tvarka taip pat yra nepatogi ir pačioms ieškovėms: ieškovių pasiūlyta riba, pažymėta taškais (duomenys neskelbtini), labai susiaurina ieškovėms tenkančią žemės sklypo dalį ir apsunkina jų galimybę naudotis sklypu, todėl tikėtina, kad patvirtinus tokią tvarką vėl prasidės nesutarimai tarp šalių. Taip pat ieškovės siūlo atsakovams žemės sklypo dalį, besiribojančią su valstybiniu keliu, vadinasi per visą atsakovų žemės sklypo plotą bus taikomi kelių apsaugos zonų ribojimai.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė priešieškinį ieškovėms dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal Aelitos Šikšnienės 2019-03-19 parengtą naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypu schemą, pagal kurią ieškovės naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta schemoje indeksu „B1“ ir „B2“, o atsakovai P. J. ir A. J. naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta schemoje indeksu „C“. Taip pat priešieškiniu prašė iš ieškovių lygiomis dalimis priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra patogi visiems bendraturčiams, atitinka proporcingumo principą ir nepažeidžia bendraturčių teisių bei teisėtų interesų, ji parengta atsižvelgus į žemės sklypo ypatumus ir išlaikant žemės sklypo dalių proporciją.
Atsiliepimas
Ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovų pasiūlytas naudojimosi tvarkos planas joms netinka. Paaiškino, kad riba, kurią koordinatėmis (duomenys neskelbtini) nustato atsakovai, neproporcingai sumažina ieškovėms tenkantį plotą prie (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės. Ieškovės tuo plotu naudojasi po lygiai su atsakovais, todėl patikslintu ieškiniu ir siūlo pakrantės ribą nustatyti po lygiai, tiesia linija nuo ežero pakrantės. Atkreipė dėmesį, kad per šį plotą link ežero ieškovių pusėje yra kelias, kuriuo naudojasi ir kaimyninės sodybos savininkai, ir atsakovai, ir ieškovės. Kelio plotą išėmus iš bendro sklypų ploto, pagal atsakovų siūlomą planą, ieškovės gautų labai siaurą priėjimą prie ežero. Ieškovių nuomone, plotas prie ežero turėtų būti paskirstomas tolygiai. Taipogi nurodė, kad dalinti sodą, kaip siūlo atsakovai, yra neracionalu dėl sodo eksploatacijos ir bendraturčių nesutarimų – daržas po obelimis, sodo augmenijos atstumai minimalūs ir pan. Atsakovai be bendraturčių sutikimo sodo plote sodino augalus, kas jau dabar yra konfliktinė situacija. Ieškovės kaip tik siekia sumažinti konfliktines situacijas, todėl manytina, kad sodas ties gyvenamuoju namu turėtų priklausyti vienam savininkui. Tiek vienu, tiek kitu bylos šalių siūlomu naudojimosi tvarkos atveju atsakovams priskiriamas vienas žemės plotas, ir, atsižvelgus į statinių išsidėstymą, prie statinių ar atskirai gali būti suformuotas sodas. Taip pat, ieškovių nuomone, žemės plotai prie ežerų ir prie magistralinio kelio turėtų pasiskirstyti po lygiai abiem pusėms, ką atsispindi ir ieškovių pateiktas naudojimosi žemės sklypo planas.
Išvadą teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius išvadoje nurodė, kad skyrius neturi teisių į nekilnojamąjį turtą kaip bendraturtis, todėl dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nepasisakys. Bylą prašė nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovė G. V. paaiškino, kad iškilęs konfliktas dėl paveldėto turto rutuliojasi ne vienerius metus. Atsakovai turi skirtingą požiūrį į proporcijas, o ieškovės siekia, kad būtų atsižvelgta į jau pasidalintų pastatų išsidėstymą, bei gauti tokias pačias galimybes disponuoti žeme. Nurodė, kad atsakovai neatsiklausę konfliktinėse zonose sodina augmeniją, po mediacijos pastatė pašiūrę. Nustatant sklypo naudojimosi ribas ieškovės siekia, kad šalims po lygiai žemės tektų tiek prie greitkelio, tiek prie ežero.
Teismo posėdžio metu ieškovė M. P. pabrėžė, kad prie ežero esanti žemė yra vertingiausia, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovai turėtų jos gauti vienodai. O pagal ieškovių siūlomą tvarką atsakovams prie (duomenys neskelbtini) ežero net tenka didesnis plotas. Savavališkai jos nieko nedaro, nori viską sutvarkyti sąžiningai. Nurodė, kad neturėjo nusistatymo, kuri sklypo pusė joms turėtų atitiekti, tad buvo atsižvelgta į atsakovų pageidavimus. Taipogi sumokėjo nemažas kompensacijas už pastatus, lyginant su VĮ Registrų centro išrašuose nurodytomis jų vertėmis. Ieškovės jaučiasi iš savo pusės padariusios viską, kad konfliktas būtų išspręstas. Teigė, kad ieškovių pateiktas planas yra kompromisinis, gerai apgalvotas, su išlaikytomis proporcijomis ir aiškiomis linijomis. Siūlo sodą ir sodybą laikyti nedaloma visuma ir priskirti ieškovėms, liniją brėžti per natūralias sodo ribas ir taip išvengti nesusipratimų ateityje. Nurodė, kad jų pateiktas planas pateisina abiejų šalių lūkesčius, juo nepažeidžiami nė vienos iš šalių interesai ir sudaroma galimybė ateityje visiškai atsidalinti sklypus ir juose tvarkytis pagal savo poreikius.
Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė advokatė Virginija Žukienė ieškinį prašė tenkinti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovėms tekusi sodyba yra suspausta iš vienos pusės miško, iš kitos – kaimyninės sodybos ir kelio, tad pati sodybos vieta plėtros neturi, į ką atsižvelgus ir siūloma nurodyta naudojimosi tvarka. Atsakovai sodybos, ją supančios augmenijos suformavimui turi pakankamai vietos. Pabrėžė, kad atsakovų įdirbis iki 2016 m. neturi jokios teisinės svaros.
Teismo posėdžio metu atsakovas P. J. paaiškino, kad jo tėvai prižiūrėjo visą ūkį, statė pastatus. Pradėjus braižyti sklypo linijas su ieškovėmis, joms vis netiko ribos. Į teismą ieškovės kreipėsi su tokiu planu, kokio atsakovams net nebuvo rodžiusios. Teigė, kad atsakovų priešieškinyje pateiktas planas sudarytas taip, kad visi žeme naudotųsi patogiai, kiltų kuo mažiau konfliktų. Ribą prie sodybos ieškovai nubraižė padalindami per pusę plotą tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Ieškovių argumentas, kad joms turi priklausyti visas sodas jam atrodo keistas. Taip pat atsakovams svarbu turėti gerą priėjimą prie prūdo, kad prie jo galėtų privažiuoti technika. Sklypą link (duomenys neskelbtini) ežero padalijus taip, kaip siūlo ieškovės, joms atitektų ir dalis kelio link ežero ir tai galėtų sąlygoti konfliktą ateityje. Taip pat ieškovėms atitektų ir lieptas, kurį statė atsakovo tėvai ir remontavo atsakovai, gavę ežero savininko leidimą. Atsakovas akcentavo, kad ieškovėms jau atitenka lieptas, esantis (duomenys neskelbtini) ežere.
Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. nurodė, kad prašo platesnės vietos prie prūdo, kad galėtų patogiai pjauti žolę, vaikščioti. Be to, to reikalauja įstatymais nustatyta apsauginė zona. Išreiškė nuomonę, kad atsakovams turėtų priklausyti pusė sodo, kadangi tai taipogi yra turtas, tačiau jie sutinka, kad jiems atitektų tik priešieškinio schemoje nurodytas sodo kraštas. Su atsakovėm buvo tartasi, kad vieniem atitenka didesnė sodybos dalis, o kitiem – mažesnis plotas, besiribojantis su plentu. Pabrėžė, kad atsakovų pateiktas planas yra tinkamiausias abiem pusėm. Siekiama, kad ribos būtų kuo toliau nuo ieškovėms ir atsakovams priklausančių pastatų, kadangi visiems reikia privatumo ir tokiu būdu kiltų mažiau konfliktų.
Teismo posėdžio metu atsakovė S. J. paaiškino, kad yra dalies pastatų žemės sklype savininkė. Nurodė, kad su uošviais ir vyru kaime gyveno ir dirbo 35 metus. Ieškovių motinos (uošvių dukros) šeima neatvykdavo net aplankyti. Uošviai planavo susitvarkyti dokumentus, tačiau mirė. Tada į kaimą atsikraustė uošvių dukra, prasidėjo konfliktai. Prie prūdo yra pelkė ir praeiti pro tuos 44 cm, kurie atsakovams palikti ieškovių pateiktoje schemoje, būtų neįmanoma.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė Irina Beleškienė prašė patvirtinti priešieškinyje pateiktą planą ir pabrėžė, kad jis iš esmės yra analogiškas tam, koks buvo siūlytas ieškovių pateikiant pirminį ieškinį. Pagal šį planą tarp šalių beveik nėra sąlyčio taškų. Tai svarbu, kadangi santykiai tarp šalių yra itin konfliktiški. Vertinti sodybą su šalia esančiu sodu kaip vienetą nėra teisinio pagrindo, tad nepadalinti sodo abiem pusėm nėra priežasčių. Pabrėžė, kad ieškovės turi ir atskirą, didelį žemės sklypą, kuriame, pakeitus žemės paskirtį, bus galima statyti naujus pastatus. Be to, ieškovės nenurodė, kokios atsakovų siūlomos ribos joms trukdytų naudotis savo pastatais. Ieškovių plane esanti riba prie prūdo yra per siaura, krantui nubyrėjus ji atsidurtų vandenyje, o formuojant žemės sklypus privaloma atsižvelgti į vandens telkinius. Atsakovų plane nurodytas plotas aplink ieškovių gyvenamąjį namą yra 35 arai, tad jis pakankamas didelis ir nepažeidžia ieškovių teisių į privatumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūrą, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatymo nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-604/2004).
Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių ir pan.). Teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003).
Šioje byloje pagal šalių sutikimą nagrinėjama civilinė byla 2018-05-310 nutartimi buvo perduota teisminei mediacijai. 2018-12-17 teisėja Donata Kravčenkienė informavo, jog civilinėje byloje mediacija yra nutraukta.
Nagrinėjant šią civilinę bylą šalys pasireiškė kaip itin priešiškai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu. Toks antagonizmas tarp artimų giminaičių sąlygojo tai, jog šalys ne tik nesusitaikė, nepriėjo bendro susitarimo mediacijos metu, bet itin kategoriškai reiškėsi ir sklypo vietoje apžiūros
metu. Pagrindiniai ginčai vyko dėl gretimybių: (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l.167; t. II, b.l.66). Šią gretimybę plane nurodė ieškovės savo priešieškinyje. Atsakovai šią gretimybę nurodė: (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 198; t. II, b.l.66). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovių 2018-03-13 ieškinyje ir prie jo pridėtame plane ši gretimybė yra identiška su atsakovų priešieškinyje ir plane nurodyta gretimybe (t. I, b.l.2-8, 19).
Sklypo vietos apžiūros metu buvo nustatyta, jog pagal ieškovų pasiūlytą žemės sklypo schemą riba tarp ieškovių ir atsakovų eina už apie 40 cm nuo prūdo krašto. Gi 2018-03-18 ieškinyje ir atsakovų priešieškinyje ši riba nuo prūdo yra apie 2 m.
Sutiktina su atsakovais, jog ieškovių patikslintame ieškinyje pasiūlyta riba yra per arti nuo prūdo krašto. Einant pro prūdą, matėsi, jog prūdo krantas yra nestabilus ir galimai plaunantis vandeniu. Todėl ateityje riba tarp prūdo krašto ir ieškovių pasiūlytos ribos gali sumažėti, arba prūdo kraštas dėl kranto erozijos gali „peržengti“ ieškovių pasiūlytą sklypo ribą. Esant tarp ieškovių ir atsakovų antagonizmui, ateityje vėl galės būti ginčai. Ir tokia riba negali būti patvirtinta, nes ji užprogramuoja ateities konfliktus.
Atsakovų paaiškinimuose, jog prūdo priežiūra, kuomet atstumas tarp prūdo krašto ir ieškovių siūlomos ribos yra apie 40 cm, būtų apsunkinta, nes reikalinga krantą šienauti, jį prižiūrėti, yra racijos. Pažymėtina, jog prūdas yra iškastas žemės sklype, kuris yra šalių bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovės nekėlė klausimo dėl prūdo teisėtumo, todėl ieškovės turėtų suteikti atsakovams galimybę šį prūdą tinkamai prižiūrėti. Esant tokiam mažam atstumui nuo prūdo krašto, jo priežiūra, jeigu reikės pasitelkti techniką, darosi neįmanoma.
Sklypo apžiūros metu ieškovėms buvo siūlyta ribą nuo prūdo krašto patraukti iki 2 m, tačiau ieškovės kategoriškai atsisakė tai daryti.
2012 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. D1-590/3D-583 23 p. nurodyta, jog mažesniu kaip 2 m atstumu nuo dirbtinio vandens telkinio kranto linijos draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines ir skystas organines trąšas. Iš šio punkto darytina išvada, jog dirbtinio vandens telkinio kranto apsaugos zona yra 2 m. Ir būtent tokia riba buvo siūloma ieškovių pradiniame ieškinyje ir atsakovų priešieškinyje į patikslintą ieškinį.
Atsakovai savo lėšomis per pelkėtą vietą nutiesė keliuką iki (duomenys neskelbtini) ežere esančio medinio liepto (atsakovų žemės sklypo schemoje lieptas pažymėtas indeksu „30“). Atsakovai patvirtino, jog šiuo keliuko ir lieptu naudojasi tik jie. Beje, to neginčijo ir ieškovės. Patvirtinus ieškovių pasiūlytą žemės sklypo schemą, dalis keliuko atiteks ieškovėms ir atsakovai neturės priėjimo prie nurodyto liepto.
Ieškovėms prie (duomenys neskelbtini) ežero pagal ir ieškovių, bei atsakovų žemės sklypo planus atitenka lieptas, planuose pažymėtas indeksu „42“. Atsakovai nepretenduoja į priėjimą prie šio liepto ir žemės sklypo apžiūros metu nurodė, jog jiems atitenkančioje (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje patys padarys sau lieptą ir priėjimą prie jo.
Nagrinėjamoje byloje atsakovų pasiūlytas sklypo dalių naudojimo planas yra racionalus, patogus, patvirtina faktinį sklypo dalių ilgalaikį naudojimą, todėl atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).
Ieškinio ir priešieškinio dalykai yra bendraturčių naudojimosi žemės sklypų schemos. Todėl teismas gali patvirtinti vieną, arba kitą schemą be jokių išlygų.
Todėl, nesant tarp šalių sutarimo dėl protingesnio atstumo iki prūdo ir dėl atsakovų nutiesto keliuko iki (duomenys neskelbtini) ežero, teismas patvirtina atsakovų žemės sklypo naudojimosi schemą, nes ji optimaliai atskiria šalis ir taip ateityje apsaugo nuo konfliktų naudojant žemės sklypą ir suteikia saugų priėjimą prie prūdo ir ežerų pakarančių.
Sutinkamai su LR CPK 96 str. iš ieškovių M. P. ir G. V. į valstybės biudžetą priteisiama 44,50 litų teismo turėtų pašto išlaidų.
Sutinkamai su LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovai S. J., P. J., A. J. už advokatės pagalbą sumokėjo 1500 Eur (t. II, b.l.49), kurie turi būti priteisti iš ieškovių M. P. ir G. V.. Taip pat sutinkamai su LR CPK 93 str. atsakovams iš ieškovių priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos- sumokėtas žyminis mokestis -75 Eur (t. I, b.l.197). Visa ieškovams iš ieškovių priteistina 1575 bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal Aelitos Šikšnienės 2019-03-19 parengtą naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypu schemą:
ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta schemoje indeksu „B1“ ir „B2“ bei koordinatėmis B1 (duomenys neskelbtini); B2 (duomenys neskelbtini);
atsakovai P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta schemoje indeksu „C“ bei koordinatėmis: (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 787,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) atsakovams S. J., P. J., A. J., mokant kiekvienam atsakovui po 262,50 Eur.
Priteisti iš ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 787,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) atsakovams S. J., P. J., A. J., mokant kiekvienam atsakovui po 262,50 Eur.
Priteisti iš ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,25 Eur į valstybės pajamas teismo turėtų pašto išlaidų. Pinigus sumokėti į VMI atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,25 Eur į valstybės pajamas teismo turėtų pašto išlaidų. Pinigus sumokėti į VMI atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.