Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta visa neatliktos bausmės dalis pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. vasario 4 d.;

vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. 23.05 val. iki 2022 m. vasario 4 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 21.50 val., panaudodamas fizinį smurtą ir garsindamas peiliu, pagrobė svetimą turtą, t. y. (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam M. P. (toliau – ir nukentėjusysis) į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasivijo nuo jo bėgantį M. P. automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laikė prikišęs peilį prie nukentėjusiojo kaklo ir grasino jį nužudyti, pareikalaudamas atiduoti viską, ką M. P. turi, taip pagrobė svetimą, M. P. priklausantį turtą, bendros 380 Eur vertės: mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), bendros 200 Eur vertės, geltono metalo vestuvinį žiedą, 100 Eur vertės, piniginę, 30 Eur vertės, pinigus – 50 Eur, bei pagrobdamas iš nukentėjusiojo piniginės, neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones – A. G. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) debetinę banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir K. P. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) debetinę banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, šias svetimas elektronines mokėjimo priemones neteisėtai laikė prie savęs, iki 2021 m. rugsėjo 6 d. apie 17.00 val., kai paliko (duomenys neskelbtini)

2. Be to, S. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 5 d., (duomenys neskelbtini), panaudodamas svetimą, A. G. vardu išduotą, (duomenys neskelbtini) debetinę banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pats pagrobė 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 21.50 val., iš M. P., neteisėtai šia elektronine mokėjimo priemone atliko keturias finansines operacijas, t. y. sumokėjo už perkamas prekes: 23.19 val. – 3,75 Eur, 23.19 val. - 6 Eur, 23.21 val. – 1,99 Eur, 23.21 val. - 8 Eur. ir tokiu būdu pasisavino A. G. priklausančius 19,74 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ar šių veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam skirta bausme ir prašo ją sušvelninti.

7. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

9. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 7 metų, o BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

10. Nagrinėjamu atveju nuteistajam pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos ženkliai mažesnės laisvės atėmimo bausmės, nei minėtose straipsnių sankcijose numatyti terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiai.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, parinkdamas S. G. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei visiškai pagrįstai nustatė, jog nuteistasis padarė vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, kurie yra tyčiniai, baigti (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Teismas taip pat tinkamai įvertino tai, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę dėl šių nusikaltimų lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pastebėtina tai, kad nuteistasis teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino tik iš dalies, todėl baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis) – ši aplinkybė paneigia apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis siekia įtikinti, jog visiškai prisipažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų ir kad šiuo pagrindu turėtų būti švelninama jam paskirta bausmė.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, kad jis savo noru iš dalies pašalino padarytą žalą, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skiriant bausmę įvertintos ir nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad apeliantas teisiamas dešimtą kartą, šeštą kartą – už nusikalstamas veikas nuosavybei (BK XXVIII skyrius), naujus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą bei neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos paminėtos aplinkybės rodo, kad apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, anksčiau jam skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Sistemingas nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis aiškiai rodo, kad nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktiniai, o yra jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Dėl šios priežasties bausmės paskirčiai įgyvendinti švelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmės rūšies šiuo atveju nepakanka, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį skyrė S. G. būtent laisvės atėmimo bausmę.

13. Atsižvelgiant į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, jam už atskiras veikas paskirtų bausmių dydžiai yra žymiai mažesni, nei minėtų straipsnių sankcijų vidurkiai, todėl šių bausmių vertinti kaip aiškiai per griežtų nėra jokio pagrindo.

14. Pažymėtina ir tai, kad, subendrindamas bausmes už šioje byloje S. G. inkriminuotus nusikaltimus, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrino apėmimo būdu ir skyrė apeliantui 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bendrindamas šią bausmę su bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, teismas šiuo atveju apeliantui taikė palankiausią galimą BK 63 straipsnyje numatytą bausmių bendrinimo būdą – bausmes bendrino ne visiško, o dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) bei skyrė S. G. švelnesnę subendrintą bausmę (laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams), nei ji būtų paskirta bausmes subendrinus visiškai (laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams) (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys).

15. Kadangi jam inkriminuotas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. G. įvykdė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs 18 MGL dydžio baudos, teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, pagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo visą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtą bei neatliktą bausmę ir skyrė apeliantui galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams ir 18 MGL dydžio baudą. Tokia bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, negali būti laikoma per griežta.

16. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, tinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias tiek bausmių skyrimą, tiek jų bendrinimą. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai yra aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu S. G. paskirtoji subendrinta bausmė už šioje byloje nagrinėtus nusikaltimus visiškai pagrįstai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu.

17. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nei pagal jos rūšį, nei pagal dydį nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta, todėl nėra jokio pagrindo nuosprendį keisti apeliacinio skundo motyvais.

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir VGTP) 2022 m. balandžio 6 d. pateikė 2022 m. balandžio 5 d. pažymą Nr. ATP-2022-05177, iš kurios matyti, jog advokato A. Cemnolonsko nuteistajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma yra 93,33 Eur.

19. Įvertinus tai, kad minėta pažyma pateikta tik po 2022 m. balandžio 5 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas S. G. apeliacinis skundas, VGTP prašymo priteisti iš apelianto valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme išsprendimas pažeistų nuteistojo teises žinoti apie iš jo išieškomų išlaidų dydį, dėl to pareikšti savo nuomonę ir pateikti teismui duomenis apie turtinę padėtį. Esant šiai aplinkybei bei atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. rašte Nr. (5.15)-03-102 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, išieškojimo“ pateiktas rekomendacijas, VGTP išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš nuteistojo S. G. priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka.