Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui R.L. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo R.L. valstybės naudai 55,63 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,36 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 57,99 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nurodo, kad Tarnybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-B-2023-15533 (toliau – ir Sprendimas) atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-668-830/2023 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo.

Paaiškina, kad atsakovas, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Atsakovas gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo, todėl Tarnyba kreipiasi į teismą su prašymu priteisti valstybės naudai reikalaujamą sumokėti 55,63 Eur sumą.

Nurodo, kad atsakovas 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-668-830/2023 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo. Prašyme atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jei antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 arba 30 arba 15 procentų.

Teigia, kad Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Paaiškina, kad atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-B-2023-15533 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-668-830/2023 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Paaiškina, kad advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Nurodo, kad advokatė L.B. 2024 m. vasario 15 d. pateikė Tarnybai Prašymą reg. Nr. ATP-2024-07430 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Sprendimą. Prašyme advokatė nurodė, jog procesinių dokumentų rengimui skyrė 2,5 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 0,25 val., konsultacijai – 0,75 val., prašymų rengimui – 2 val. Viso advokatė skyrė 5,5 val.

Paaiškina, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 25,00 Eur (Taisyklių 2 punktas). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 111,25 Eur (5,25 val. x 20,00 Eur + 0,25 val. x 25,00 Eur).

Teigia, kad remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 111,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 55,63 Eur.

Nurodo kad Tarnyba raštu Nr. (12.31Mr) FS-333 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 55,63 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba registruotu paštu, adresu Vasario 16-osios g., Šiauliai arba elektroniniu paštu siauliuskyrius@vgtpt.lt. Pranešimas buvo siųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-756 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą.

Teigia, kad atsakovas nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 55,63 Eur.

Nurodo, kad atsakovui pranešimas Nr. (12.31Mr) FS-756 (RS291035546LT) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųstas registruotu paštu. Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu sudaro 2,36 Eur (laiškas pasirašytinai I zona iki 20 g. (1,95 Eur) + PVM 21 proc. (0,41 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0116872. Papildomai paaiškina, kad sąskaita už laiškų siuntimą išrašoma bei apmokama už vieną mėnesį, todėl konkretaus laiško siuntimo išlaidos apskaičiuojamos pagal išrašytas bei apmokėtas sąskaitas faktūras už tą mėnesį, kada buvo siųstas laiškas.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2024 m. gruodžio 30 d., 2026 m. vasario 17 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo R.L.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė Tarnybai prašymą, kuriuo siekė apskųsti 2023 m. spalio 12 d. teismo nuosprendį.

Tarnyba Sprendimu suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-668-830/2023 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo, atsakovą 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta advokatė L.B.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Iš atsakovo Tarnybai pateikto 2023 m. lapkričio 6 d. prašymo suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą matyti, kad atsakovas sutiko sumokėti bylos išlaidų dalį ir buvo informuotas apie tai, kad tuo atveju, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50, 70 procentų ar 85 procentus) turės apmokėti atsakovas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atsakovui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas sutiko apmokėti 50 procentų jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Tarnyba, gavusi duomenis iš advokatės dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-668-830/2023, ir vadovaudamasi Taisyklėmis, apskaičiavo, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą sudaro 111,25 Eur. Iš bylos duomenų matyti, jog apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 55,63 Eur.

Valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma apskaičiuojama vadovaujantis Taisyklėmis ir atsižvelgiant į advokatų faktiškai sugaištą laiką antrinės teisinės pagalbos teikimui.

Pagal Taisyklų 4 punktą advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kiekvieną mėnesį už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, mokamas 163,6 UBD užmokestis, išskyrus antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartyse nustatytus laikotarpius, kuriais antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama. Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, už budėjimą ne darbo dienomis užmokestis nemokamas. Jiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – tarnyba) apmoka Taisyklių 30 punkte nurodytas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse, už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo parengimą, už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių.

Nagrinėjamo ginčo atveju iš pareiškėjos pateiktų ginčo išlaidas pagrindžiančių duomenų matyti, kad prašoma priteisti ginčo išlaidų suma apskaičiuota pagal advokatės nurodytą sugaištą darbo laiką ir atliktus procesinius veiksmus sudauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio.

Įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtinta pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pareiga laikantis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas apie pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas buvo informuotas Tarnybos 2024 m. vasario 28 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-333, kuris siųstas atsakovo elektroniniu paštu, ir vėliau 2024 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-756, kuris siųstas atsakovo elektroniniu paštu ir paštu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pranešimų negavo, ar juos ginčijo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti, tačiau jis atsiliepimo ir prieštaravimų dėl tarnybos prašomos priteisti skolos neteikė. Teismui nekyla abejonių, kad įsiskolinimas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ginčo laikotarpiu yra susidaręs už atsakovui suteiktas teisines paslaugas, nurodytas Tarnybos Sprendime ir pranešimuose apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą. Apie įsiskolinimą atsakovas buvo informuotas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 2,36 Eur (laiškas pasirašytinai I zona iki 20 g. (1,95 Eur) + PVM 21 proc. (0,41 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0116872.

Iš nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas atsakovui sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios, nagrinėjamu atveju, sudaro 55,63 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2,36 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 57,99 Eur yra teisėtas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovui nebuvo suteiktos Tarnybos Sprendime nurodytos teisinės paslaugos, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs pareigą sumokėti už jam suteiktas teisines paslaugas nustatytu laiku ar, kad atsakovas būtų visiškai atleistas nuo pareigos sumokėti įsiskolinimą, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina 55,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei pagrįstų 2,36 Eur pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu neteismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R.L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) Lietuvos valstybės naudai 55,63 Eur (penkiasdešimt penkis eurus ir 63 euro centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,36 Eur (du eurus ir 36 euro centus) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 57,99 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 99 euro centus).

Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų administraciniam teismui.