- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- I-4939-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02830-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiškėjui M. S., atsakovės atstovui Andriui Petkevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017-07-14 sprendimą Nr. BR6-2024443 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų (b. l. 1–5). Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovė teigia, kad paraiškoje nustatytas didesnis kaip 20 proc. tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis, dėl to pritaikyta sankcija – pagrindinė išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus pareiškėjui nebus mokama. Atsakovė ginčijamame sprendime nepateikia objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie pateikiamų išvadų pagrįstumą ir apie sankcijų taikymo pagrindo egzistavimą – sankcijos kildinamos iš menamų ir sprendime nurodomų nepagrįstų aplinkybių bei pačios sankcijos dydžio adekvatumo. Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriaus vyriausioji specialistė, 2015-03-09 atlikdama užsakomąją patikrą, klaidingai nustatė ploto trūkimą kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-2850 lauko Nr. 1 deklaruotame 1,82 ha plote. Pagal patikros akto duomenis, neva buvo rastas faktinis 1,70 ha plotas, akte užfiksuotas abejotinas 640 m lauko Nr. 1 perimetras bei nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 167487-2850 nėra auginami žemės ūkio augalai. Tuo tarpu faktiškai ir pagal nuosavybės dokumentus buvo didesnis užsodinimo plotas. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro išduotas 2016-06-18 nuosavybės dokumentas žemės ūkio paskirties 1,8867 ha žemės plotui, unikalus Nr. 4400-0093-8458, dėl kurio buvo paduota paraiška. Pareiškėjas savo iniciatyva deklaravo mažesnį, t. y. 1,82 ha plotą nei nurodyta nuosavybės dokumente. Nuosavybės dokumente nurodytas 1,8867 ha plotas. Paaiškino, kad jo sklypas yra galinis, ir per sklypo gale esantį griovį turėtų būti lauko keliukas. Jis to nežinodamas užsodino jį lazdynais. Apie lauko keliuką sužinojo 2016-06-18, atliekant geodezinius matavimus. Pareiškėjas pasididino žemės plotą, kurį 2014 metais užsodino lazdynais, taigi žemės ploto trūkumo negalėjo būti. Tai, kad specialistė nurodė klaidingą 640 m perimetrą įrodo ir žemės sklypo planas, kurio sklypo plotas 1,8867 ha, o perimetras sudaro 664,20 m. Perimetro skirtumas – 24,20 m. Jo žemės plotas nesikeitė, o sklypo kraštuose visada buvo įkalti geodeziniai žymekliai, juos apsaugant uždėti akmenys. Darytina išvada, kad specialistė ėjo ne pagal susodintus augalus, pievą ar šalia esančio kaimyninio sklypo pasėlius, o savo nuožiūra. Iš 2015-03-09 patikros protokolo matyti, kad atsakovės specialistė nematė augalų eilutėse likusių pagalių, bei įkaltų sklypo riboženklių. Pareiškėjas, siekdamas įsitikinti atliktų matavimų tikslumu ir pateikti kaip papildomą įrodymą dėl galimų klaidų matuojant kontrolinį žemės sklypą lauko Nr. 1, buvo priverstas užsakyti geodezinius matavimus, kuriuos 2016-06-18 atliko Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Iš VĮ Registrų centrui registravimui pateiktų dokumentų matyti, kad 2015-03-09 atsakovės patikros metu atlikti matavimai yra netikslūs, koordinatės nesutampa su sklypo ribomis, o didžiausia klaida – sklypo perimetras, nulėmęs apskaičiuojant sklypo plotą. Sankcijų už tyčinį neteisingą deklaravimą taikymas galimas tik atskleidus kaltės, kaip subjektyviosios neteisėtos veikos pusės elemento, buvimo faktą, nesiejant tyčios su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėse pateikiamu tyčinio neteisingo deklaravimo sąvoka, kuri neatitinka teisės teorijoje pripažintų apbrėžimų bei teisės taikymo praktikos. Atsakovė sprendime teigia, kad pareiškėjas laukuose Nr. 3, 4, 5 nesilaikė ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatyto augalų tankio, dėl to pritaikė sankciją – už minimus laukus einamaisiais metais išmoka nemokama. Ginčijamo sprendimo 5 punkte nurodyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-2850 laukas Nr. 3 „Ekologinis ūkininkavimas (uogynai)“, tačiau atsakovės sprendime nurodytas žemės sklypo numeris 167478-2850 yra lauko Nr. 1, kurio plotas 1,82 ha ir jame auga lazdynai, o ne uogynai, kaip pažymėta atsakovės sprendime. Atsakovės sprendimo 6 punkte nurodytas kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-2850 lauko Nr. 4 neatitinka 2014-06-16 deklaracijos duomenų, t. y. lauko Nr. 4, kurio plotas 1,65 ha, kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-0256, naudmenos kodas 5SD-6 (kiti sodai, t. y. lazdynai). Sprendime nurodytas kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-2850 laiko Nr. 5 už kurį nemokama išmoka einamaisiais metais, taip pat neaiški, kadangi lauko Nr. 5 2014-06-16 deklaracijoje nėra. Sprendime prie laukų numerių nenurodyti plotai hektarais, todėl neaiškus sankcijos skyrimo pagrindas. Nesuprantamas atsakovės sprendimo 3 punktas dėl 2,88 ha. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo deklaruota 2,88 ha, o faktiškai – 2,88 ha plotas, tačiau nenurodytas nei laukas, nei kultūra. Iš 2014-06-06 deklaracijos matyti, kad tokio bendro ploto pareiškėjas nėra nurodęs. Analogiškai dėstoma ir 4 punkte. Atsakovės teigimu, pareiškėjas nerealizavo dalies produkcijos bei nepateikė visų produkcijos realizavimą pagrindžiančių dokumentų, todėl jam buvo pritaikyta 50 proc. mažinimo sankcija. Tačiau, laukuose buvo susodinti sodinukai, kurie pirmaisiais metais negalėjo duoti vaisių, o pareiškėjas negalėjo realizuoti produkcijos. Ši sankcija kildinama iš klaidos, apsirikimo, kadangi paraiškoje faktiškai esančios naudmenos buvo deklaruojamos ne tuo kodu.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 31–36). Nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad pareiškėjas 2014-06-16 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką reg. Nr. 14-103331741-A1-1 (valdos Nr. 1003331741). Paraiškoje deklaruota: 1) 9,44 ha plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 2) 8,49 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – EKO programa). Paraiškos vertinimo metu pareiškėjui buvo išmokėta: iki 2014-12-04 1 080,23 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos už pasėlius suma; 2) iki 2014-12-05 290,60 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma; 3) iki 2015-07-10 1 999,50 Eur parama pagal EKO programą. Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriaus 2015-03-09 atliktos patikros vietoje metu buvo nustatyti šie pažeidimai: 1) kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-2850 lauke Nr. 4 rastas pasėlis kodu 5GP-1 (ganyklos(pievos) (iki 5 m.)), nors 2014 metų paraiškoje buvo deklaruota 1,47 ha ariamos žemės kodu 5KT-T; 2) kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-2850 lauke Nr. 1 deklaruota 1,82 ha ariamos žemės (5KT-1), tačiau rastas tinkamas paramai plotas 1,70 ha pūdymo (5PD-1). Nustatytas 0,12 ha ploto trūkumas. Pareiškėjas nesutinka su patikros metu nustatytu kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-2850 lauko Nr. 1 0,12 ha ploto trūkumu, tačiau pareiškėjo valdoje atliktos patikros vietoje duomenys yra nuodugniai išnagrinėti ir nustatyta, kad patikra vietoje atlikta tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų: matavimų duomenys tikslūs; deklaruoto lauko vieta nustatyta tinkamai; atliktų matavimų koordinatės sutampa su žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižyto lauko duomenimis. Patikros vietoje metu GPS matavimo prietaisu buvo pamatuoti pareiškėjo deklaruoti laukai. Laukų faktinė būklė (jog juose neauginami žemės ūkio augalai, nėra pasodinta vaismedžių) užfiksuota nuotraukose, kuriose nurodyta nuotraukų darymo data, koordinatės ir kryptis. Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, jos pagrįstumu ir objetyvumu nėra pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir patikros vietoje ataskaita užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, taip pat prie patikros vietoje ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai, nurodyta nuotraukų darymo data, koordinatės bei kryptis. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamame sprendime nurodyti laukai neatitinka paraiškoje deklaruotų, tačiau Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC) pakeitė/atnaujino blokų ir laukų numerius, todėl jie sistemoje pasikeitė ir nesutampa su deklaruotais numeriais. Nacionalinės mokėjimo agentūros sistemoje matomi jau atnaujinti kontrolinių žemės sklypų numeriai, todėl rengiant paskutinį sprendimą buvo naudojami atnaujinti/pakeisti numeriai. Dabartinis kontrolinis žemės sklypas Nr. 167487-2850(3) paraiškoje deklaruotas Nr. 167487-0256(3); dabartinis kontrolinis žemės Nr. 167487-2850(4) paraiškoje deklaruotas Nr. 167487-0256(4); dabartinis kontrolinis žemės sklypas Nr. 167487-2580(5) paraiškoje deklaruotas Nr. 167487-2850(1). Pažymėjo, kad 2,88 ha plotas, už kurį neskiriama išmoka pagal EKO priemonę susidaro iš kontrolinio žemės sklypo 167487-2850 lauko Nr. 1, kurio deklaruotas plotas 1,86 ha ir kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-2850 lauko Nr. 2, kuriame deklaruotas 1,02 ha plotas, kurie priklauso tai pačiai EKO5 remiamai grupei, pagal kurią mokama „Ekologinio ūkininkavimo išmoka už uogynus“. Pareiškėjas nurodo, kad sankcija dėl EKO produkcijos realizavimo yra kildinama iš klaidos, kadangi paraiškoje faktiškai esančios naudmenos buvo deklaruojamos ne tuo kodu, tačiau šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti, kadangi teikiant paraišką klaidų, kurios galėtų būti pripažintos akivaizdžiomis, padaryta nebuvo (neapsižiūrėjimas nėra laikomas akivaizdžia klaida), be to pareiškėjas turėjo galimybę iki paraiškų duomenų keitimo termino pabaigos pakeisti paraiškos duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017-07-14 sprendimo Nr. BR6-2024443 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, teisėtumo bei pagrįstumo.
Faktinės aplinkybės
Nustatyta, kad pareiškėjas 2014-06-16 pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai (b. l. 12, 13). Pareiškėjas deklaravo kontrolinio žemės sklypo Nr. 166488-5212 lauko Nr. 1, naudmenos kodas 5UO-6 0,12 ha ploto, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, lauko Nr. 2, naudmenos kodas 5SD-6 – 1,99 ha, lauko Nr. 3, naudmenos kodas 5UO-6 – 0,12 ha, kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-0256 lauko Nr. 1, naudmenos kodas 5UO-3 1,86 ha, lauko Nr. 2, naudmenos kodas 5UO-3 – 1,02 ha, lauko Nr. 3, naudmenos kodas 5UO-3, – 0,33 ha, lauko Nr. 4, naudmenos kodas 5SD-6 – 1,65 ha, kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-2850 lauko Nr. 1, naudmenos kodas 5SD-6, 1,82 ha, kontrolinio žemės sklypo Nr. 167488-9543 lauko Nr. 1, naudmenos kodas 5UO-6 0,31 ha, lauko Nr. 1, naudmenos kodas 5KT-1 – 0,22 ha. Paraiškoje nurodė, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. 166488-5212 laukas Nr. 2, kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-0256 laukas Nr. 1, laukas Nr. 2, laukas Nr. 3, laukas Nr. 4, kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-2850 laukas Nr. 1 dalyvauja EKO programoje.
Nacionalinės mokėjimo agentūros Šiaulių patikrų vietoje skyrius 2015-03-09 atliko paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje ir surašė paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitą Nr. 14-1003331741-D4-1 (b. l. 57–71). Patikros metu kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-0256 lauke Nr. 1 (deklaruotas plotas 1,82 ha) buvo nustatytas faktinis lauko plotas – 1,70 ha; kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-0256 lauke Nr. 4 nustatytas faktinis lauko plotas toks pats, kaip ir pareiškėjo deklaruotas plotas – 1,65 ha; deklaruotų ir aptiktų žemės ūkio naudmenų kodai – 5SD-6. Ataskaitos pastabose ir paaiškinimuose, be kita ko, nurodyta, kad šiuose laukuose nėra auginami jokie žemės ūkio augalai, vaismedžiai nėra pasodinti, žemė dirvonuoja, laukų plotuose 1,65 ha ir 1,70 ha nustatyti 14GAAB1 reikalavimų pažeidimai (laukuose nėra auginami žemės ūkio augalai). Apie atliktos patikros rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2015-03-10 pranešimu Nr. 476, jam pateikiant ataskaitos kopiją (b. l. 72).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015-11-30 priėmė sprendimą Nr. 237102 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodė, kad įvertinus paraišką pareiškėjui yra pritaikytos sankcijos ir apskaičiuota 1 999,50 Eur paramos suma. Pareiškėjas 2016-01-06 kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją su skundu, prašydamas: 1) Nacionalinės mokėjimo agentūros nekokybiškai pateiktas nuotraukas laikyti netinkamais įrodymais priimant 2015-12-04 galutinį sprendimą dėl paraiškos; 2) pareiškėjo pateiktų įrodymų pagrindu atstatyti paraiškos duomenis ginčo laukuose – kontroliniame žemės sklype Nr. 167487-0256 lauko Nr. 4 (1,66 ha) ir kontroliniame žemės sklype Nr. 167487-2850 lauko Nr. l (1,70 ha) pasėlių kodus pakeisti į 5SD-6; 3) panaikinti patikslintą patikros vietoje ataskaitoje Nr. 14-1003331741-D4-1 aptiktų naudmenų kodą 5GP-1 (kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-0256 lauke Nr. 4 (1,66 ha)), bei 5PD-1 (kontrolinio žemės sklypo Nr. 167487-2850 lauke Nr. l (1,70 ha)); 4) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-12-04 rašto priede pateikto sprendimo Nr. 237102 1 straipsnį „Pažeidimas. Dėl neteisingo deklaravimo“. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2016-01-20 sprendimu Nr. 3R-26(AG-4/04-2016) pareiškėjo skundą atmetė ir 2016-01-21 raštu Nr. 9R-139(AG-4/04-2016 jo kopiją išsiuntė pareiškėjui. Nesutikdamas su minėtu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą teismui, prašydamas jį panaikinti, taip pat panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-11-30 sprendimą bei įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo įvertinti paraišką (administracinė byla Nr. I-5997-596/2016).
Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5991-596/2016, kurioje pareiškėjas ginčijo Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-11-30 sprendimą Nr. 237102 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ tenkino pareiškėjo skundą dalyje ir panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-11-30 sprendimo Nr. 237102 “Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų” 1 dalį “Pažeidimas. Dėl neteisingo deklaravimo” bei įpareigojo atsakovę šioje dalyje priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą. Teismas konstatavo, kad “<...> nagrinėjamu atveju atsakovas po pakankamai didelio skaičiaus pareiškėjo teiktų prašymų tik formaliai surašė patikslintą ataskaitą, nesiimdamas objektyvių administracinio patikrinimo veiksmų, tam, kad būtų surinkti įrodymai, patvirtinantys ar išsklaidantys abejonę dėl galbūt neteisingo ir tyčinio neteisingo deklaravimo. Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis ir nekelti abejonių dėl duomenų patikimumo, todėl Agentūra turėjo pareigą atitinkamai įvertinti pareiškėjo pateiktą vaizdinę medžiagą ir jo išdėstytus argumentus, nes toks situacijos vertinimas nesiderina su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Iš išdėstytų argumentų darytina išvada, jog Agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, pažeidė pagrindines procedūras, deramai neįvertindama pareiškėjo teiktų argumentų ir įrodymų, todėl Agentūros 2015-11-30 sprendimas yra neteisėtas nes, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 3 d.)“. Teismas sprendė, jog „Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-11-30 sprendimas „<...> neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, nes jį skaitant kartu su pirmine ir patikslinta Ataskaitomis, nėra aišku, kokiais argumentais vadovaujantis Agentūra atmetė pareiškėjo paaiškinimus ir įrodymus, kuriuos jis aktyviai teikė po Patikros atlikimo vietoje ir jos duomenų fiksavimo pirminėje Ataskaitoje, o vėliau – ir patikslintoje Ataskaitoje, dėl dviejų ginčo laukų naudmenų kodų nustatymo. Šis ginčijamo Agentūros 2015-11-30 sprendimo trūkumas laikytinas esminiu trūkumu ir kaip savarankiškas pagrindas suponuoja skundžiamo Agentūros sprendimo 1 dalies „Pažeidimas. Dėl neteisingo deklaravimo“ naikinimą. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, panaikinus Agentūros 2015-11-30 sprendimo dalį, Agentūra įpareigotina šioje dalyje priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus atitinkantį sprendimą, kuriame būtų argumentuotai pagrįstas atitinkamų faktinių aplinkybių egzistavimas ar nebuvimas bei motyvuota, kuo vadovaujantis vieni ar kiti įrodymai yra atmetami ar jais remiamasi”.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-07-05 sprendimą, priėmė 2017-07-14 sprendimą Nr. BR6-2024443 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ kuriuo pareiškėjui pagal jo paraiškoje pateiktus duomenis paramos neskyrė (b. l. 6–10).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios įstatymo nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).
Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-12-13 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
Teismo išvados
Minėta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5991-596/2016, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016-01-20 sprendimą Nr. 3R-26(AG-4/04-2016), panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-11-30 sprendimą Nr. 237102 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ 2014-06-16 žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškai Nr. 14-1003331741-A1-1 ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo įvertinti M. S. 2014-06-16 paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, 2017-07-05 sprendime administracinėje byloje Nr. I-5991-596/2016 konstatavo, kad „<...> nagrinėjamu atveju atsakovas po pakankamai didelio skaičiaus pareiškėjo teiktų prašymų tik formaliai surašė patikslintą ataskaitą, nesiimdamas objektyvių administracinio patikrinimo veiksmų, tam, kad būtų surinkti įrodymai, patvirtinantys ar išsklaidantys abejonę dėl galbūt neteisingo ir tyčinio neteisingo deklaravimo. Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis ir nekelti abejonių dėl duomenų patikimumo, todėl Agentūra turėjo pareigą atitinkamai įvertinti pareiškėjo pateiktą vaizdinę medžiagą ir jo išdėstytus argumentus, nes toks situacijos vertinimas nesiderina su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Iš išdėstytų argumentų darytina išvada, jog Agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, pažeidė pagrindines procedūras, deramai neįvertindama pareiškėjo teiktų argumentų ir įrodymų, todėl Agentūros 2015-11-30 sprendimas yra neteisėtas nes, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą <...>.
Iš šioje byloje ginčijamo Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017-07-14 sprendimo Nr. BR6-2024443 turinio matyti, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodydama priežastis dėl kurių pareiškėjui už neteisingą deklaravimą pritaikyta sankcija ir neskiriama parama, apsiribojo formaliu Nacionalinės mokėjimo agentūros nustatytų pažeidimų aprašymu, tačiau neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo išaiškinimus ir nesiėmė objektyvių administracinio patikrinimo veiksmų, tam, kad būtų surinkti įrodymai, patvirtinantys ar išsklaidantys abejonę dėl galbūt neteisingo ir tyčinio neteisingo deklaravimo. Nacionalinės mokėjimo agentūros ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nekeliančiais abejonių sprendimo pagrįstumu. Nacionalinė mokėjimo agentūra, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo paraišką neatsižvelgė į pareiškėjo Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktus paaiškinimus, duomenis ir dokumentus: nevertino pareiškėjo iniciatyva Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktų 2016-06-18 kadastrinių matavimų, pareiškėjo darytų sklypo nuotraukų, liudytojų parodymų, paties pareiškėjo teiktų paaiškinimų, apsiribojo tik atliktų patikrinimų metu nustatytomis aplinkybėmis ir jų pagrindu priėmė ginčijamą sprendimą. Teismas nesutinka su atsakovės vertinimu, jog teismas Nacionalinės mokėjimo agentūros atliktų patikrinimų rezultatų nekvestionavo, atvirkščiai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-07-05 sprendime nurodyta, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, pažeidė pagrindines procedūras, deramai neįvertindama pareiškėjo teiktų argumentų ir įrodymų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turėjo pareigą atitinkamai įvertinti pareiškėjo pateiktą vaizdinę medžiagą ir jo išdėstytus argumentus, nes šiuo atveju Nacionalinės mokėjimo agentūros toks situacijos vertinimas nesiderina su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Iš išdėstytų argumentų darytina išvada, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, pažeidė pagrindines procedūras, neįvertindama pareiškėjo teiktų argumentų ir įrodymų, todėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017-07-14 sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovė neįrodė, jog pareiškėjas, teikdamas 2014-06-16 paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai, neteisingai deklaravo laukų plotus, už kuriuos yra skiriama ir išmokama parama, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui sankcija už neteisingą laukų plotų deklaravimą negali būti taikoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017-07-14 sprendimą Nr. BR6-2024443 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.