- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-1217-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38731-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., D. K., valstybės įmonė Turto bankas
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti, civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys – D. K., V. K., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. V. 2015-11-05 kreipėsi į teismą su prašymu dėl praleisto termino palikimui priimti, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po jos senelės M. C. mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas G. K.. Paskutinė jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Bute, kuriame gyveno pareiškėjos tėvas, iki mirties gyveno jo mama M. C., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai yra žinoma, kad velionė M. C. 2007-03-29 savo turtą testamentu lygiomis dalimis paliko jos tėvui G. K. ir pusbroliui D. K.. Manydama, kad pareiškėjos tėvas paveldėjo turtą po savo mamos mirties, pareiškėja į notarą nesikreipė. 2015-09-07 pareiškėja sužinojo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos pusbrolis D. K.. Palikimą po M. C. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėjos tėvas G. K., pradėjęs jį faktiškai valdyti, ką patvirtina jo kreipimasis į teismą, bet 2015-02-23 jam atsisakius nuo palikimo priėmimo, pareiškėjos nuomone, jai atsirado teisė paveldėti turtą po M. C. mirties. Apie tai pareiškėja sužinojo tik 2015-09-14. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo atnaujinti praleistą terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. K. ir D. K. savo atsiliepime su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškėjos prašymą atmesti.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, jis neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir atnaujino pareiškėjai R. V. praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po jos senelės M. C. mirties (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, laikė, kad ji praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, t. y. aplinkybių, apsunkinusių jos galimybes laiku sužinoti apie jų paveldėjimo teisę ir įtakojusių pareiškėjos galimybes tinkamai išreikšti valią priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Todėl praleistą terminą teismas pareiškėjai atnaujino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotieji asmenys V. K. ir D. K. prašo nutartį pakeisti ir pareiškėjos prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl ji negalėjo laiku, t. y. per tris mėnesius po savo senelės mirties (duomenys neskelbtini) ir po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini), išreikšti savo noro priimti palikimą. Pareiškėjos nurodyta vienintelė priežastis – kad jos tėvas priėmė savo motinos palikimą - butą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, bet jam atsisakius nuo palikimo, pareiškėjai atsirado teisė paveldėti, apie ką ji sužinojo tik 2015-09-14, nėra objektyvi. Pati pareiškėja pripažįsta faktą, jog nuo pat jos senelės mirties 2009-03-20 iki pareikšimo teismui padavimo (t. y. 6 metus ir 6 mėnesius) ji nesidomėjo senelės palikimu. Pareiškėja nebendravo su tėvu, į viešą Nekilnojamojo turto registrą nesikreipė, taigi ji visiškai nesidomėjo palikimu ir šios aplinkybės teismo turėjo būti įvertintos, kaip neatitinkančios atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes pareiškėjai niekas objektyviai netrukdė realizuoti savo teisės į palikimą. Pareiškėja neįrodė, kad jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma per 6,5 metų, kad jos tėvas nepriėmė palikimo pagal testamentą po savo motinos mirties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja R. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai neteisūs, teigdami, kad pareiškėja nepriėmė palikimo po savo tėvo mirties, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartimi pareiškėjai buvo pratęstas terminas palikimui priimti po jos tėvo mirties. Esant nenuginčytam velionės M. C. testamentui, pareiškėja neturi teisės kreiptis dėl turto paveldėjimo. 2015-01-16 pareiškėjos tėvas G. K. ir pusbrolis D. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Pareiškimas buvo grindžiamas faktiniu palikimo priėmimu. Taigi pareiškėjos tėvas ir pusbrolis neprašė termino palikimui pratęsti (CK 5.57) pagal testamentą. Tai buvo padaryta, siekiant išvengti turto praradimo, nes Vilniaus apygardos teismo 2010-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2741-232/10, kurioje apeliantas V. K. ir pareiškėjos tėvas buvo atsakovai, iš kurių buvo priteista 41 089,98 Lt pagrindinės skolos ir 10 272,50 Lt palūkanų. Apeliantas D. K. gavo 2015-06-30 Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (o ne pagal testamentą) ir iš karto 2015-07-10, t. y. po dešimt dienų, turtą perleido.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Apeliacinės instancijos teisme 2016-05-25 gauti apeliantų, o 2016-05-26 pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus gali priimti tada, kai juos nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nei apeliantai, nei pareiškėja nenurodė aplinkybių, kodėl iškilo būtinybė savo rašytinius paaiškinimus teikti apeliacinės instancijos teismui, šiuose dokumentuose ir nenurodė svarbių naujų aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas šių paaiškinimų, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, nepriima, grąžina juos padavusiems asmenims ir nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, jų nevertina.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjas tėvas G. K.. Bute, kuriame gyveno pareiškėjos tėvas, iki mirties gyveno jo mama M. C., kuri mirė (duomenys neskelbtini). M. C. 2007-03-29 savo turtą testamentu lygiomis dalimis paliko G. K. ir D. K.. G. K. 2015-01-28 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, tačiau 2015-02-23 jis atsisakė nuo pareiškimo. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nurodė, jog manė, kad jos tėvas paveldėjo turtą po savo mamos mirties, todėl į notarą nesikreipė ir tik 2015-09-07 sužinojo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos pusbrolis D. K.. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašė teismo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po jos senelės M. C. mirties. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą patenkino ir atnaujino pareiškėjai R. V. praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po jos senelės M. C. mirties (duomenys neskelbtini). Suinteresuotieji asmenys V. K. ir D. K. su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir pareiškimą atmesti atskirajame skunde nurodytais motyvais, kuriems iš esmės apeliacinės instancijos teismas pritaria.
Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 8 d.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), netinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių ji praleido šį terminą, kadangi šios priežastys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra tos objektyvios svarbios priežastys, trukdžiusios pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo po jos senelės mirties. Kaip matyti ir apylinkės teismui pateikto pareiškimo, pareiškėja termino palikimui priimti po jos senelės mirties praleidimo priežastimi nurodė tai, kad ji manė, jog palikimą po senelės mirties priėmė pareiškėjos tėvas, nes pareiškėja žinojo apie senelės sudarytą testamentą, todėl ji po senelės mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė; apie tai, kad jos tėvas jokio nekilnojamojo turto neturi, pareiškėja sužinojo tik po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjos senelė mirė (duomenys neskelbtini), pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėja teismui pateikė tik 2015-11-05, t. y. daugiau nei po 6,5 metų po senelės mirties. Byloje nėra jokių įrodymų (tokių aplinkybių pareiškėja iš esmės ir neįrodinėjo), kad ji turėjo valią priimti senelės palikimą. O tokių įrodymų atidus ir sąžiningas antros eilės įpėdinis turėtų, nes jei pareiškėjai buvo žinomas faktas apie senelės testamento sudarymą ir net šio testamento turinys, jai taip pat galėjo būti žinomos aplinkybės apie paveldėjimą (šiuo konkrečiu atveju apie nepaveldėjimą) pagal testamentą. Tačiau pareiškėja šiomis aplinkybėmis nesidomėjo, nerūpestingai manydama, jog turtas paveldėtas pagal testamentą, nors galimybių sužinoti, ar turtas iš tikrųjų paveldėtas, pareiškėja turėjo įvairių – tiek kreipiantis į notarą, tiek viešame registre, tiek iš savo tėvo ar kitų giminaičių. Pareiškėjos elgesys, nesidomint senelės palikimo paveldėjimo aplinkybėmis, nors ir žinant apie sudarytą testamentą, teismo vertinimu, nebuvo pakankamai atidus ir sąžiningas ir nėra pateisinantis termino palikimui priimti praleidimą tokį ilgą laiko tarpą, kadangi vien tik pasidomėjusi paveldėjimo aplinkybėmis po senelės mirties, ji galėjo laiku pradėti visas paveldėjimo procedūras. Jokių realiai sutrukdžiusių kreiptis laiku dėl palikimo priėmimo po senelės mirties kliūčių ar susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių pareiškėja nenurodė ir neįrodė. Be to, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos mirusios senelės turtas buvo paveldėtas, tačiau pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, paveldėjimo teisės liudijimo, neginčijo. Todėl net ir atnaujintas praleistas terminą palikimui priimti jokių teisinių pasekmių iš esmės be nuginčytų paveldėjimo teisės liudijimu ar kt. sandorių šiuo atveju teisinių pasekmių nesukels. Aplinkybė, kad senelės turtas buvo paveldėtas taip pat reikšminga ir tuo aspektu, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, kuris buvo praleistas be objektyvių svarbių priežasčių, būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumo principas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis terminui atnaujinti, netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais, ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.