- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-140-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- G. C.
- Trečiasis asmuo
- V. D., UAB „G4S Lietuva“
- Kategorijos
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. IĮ apeliacinį skundą dėl Visagino m. apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. C. ieškinį atsakovui V. S. IĮ, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. D. ir UAB „G4S Lietuva“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. C. 2008-03-03 Visagino miesto apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo 30 968 Lt turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (CK 6.845 str. 2 d., 6.846 str.) (b.l.1-3). Nurodė, jog jis 2007-09-10 kreipėsi į atsakovą ir sudarė su juo atlygintinę (6 Lt per parą) automobilio AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini), pasaugos sutartį. Automobilį, bestovintį atsakovo saugomoje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2007-09-11 d. 00⁰⁷ val. tyčia padegė nenustatyti tretieji asmenys, todėl atsakovas laikomas atsakingu už kilusius ieškovo nuostolius (CK 6.845 str. 2 d., 6.846 str.). Automobilio vertė siekė 35 453 Lt, ieškovas apgadintą automobilį pardavė R. Š. už 4 485 Lt, tad iš atsakovo prašo priteisti 30 968 Lt (35 453 Lt – 4 485 Lt) sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. IĮ atsiliepimu į ieškinį (b.l.42-44) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti, nes gaisras saugomoje aikštelėje kilo nuo nenugalimos jėgos, kurios atsakovas negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, juo labiau užkirsti kelio atsirasti šioms aplinkybėms ar pasekmėms (CK 6.212 str., 6.253 str. 1-2 d.).
Tretysis asmuo UAB „G4S Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.92-97) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Teigia, kad vykdė technines apsaugos paslaugas, t.y. signalizacijos sistemos signalų stebėjimą centriniame stebėjimo pulte ir reagavimą nekilnojamojo daikto – automobilių stovėjimo aikštelės, o ne joje esančių automobilių – atžvilgiu, todėl tretysis asmuo į bylą buvo įtrauktas be pagrindo. Suveikus signalizacijos davikliui, trečiojo asmens darbuotojai operatyviai atskubėjo į įvykio vietą ir pradėjo sargei V. D. gesinti degantį automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino m. apylinkės teismas 2008-10-13 sprendimu (b.l.184-186) ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 26 407 Lt nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos šalis siejo pasaugos santykiai (CK 6.830 str. 1 d.). Kadangi sutartis buvo atlygintinė, saugotojo civilinė atsakomybė kyla be kaltės, t.y. ji taikoma esant vien turto neišsaugojimo faktui. Gaisras nėra traktuotinas kaip nenugalima jėga, nes tikrai rūpestingas ir apdairus saugotojas privalo numatyti grėsmę prarasti saugoti priimtą daiktą dėl pasikėsinimo į jį ir tam atitinkamai ruoštis, antraip būtent saugotojui tenka saugomo turto žuvimo rizika. Teismas sumažino atlygintinos žalos dydį iki 26 407 Lt, nustatęs, kad automobilio likutinė vertė po gaisro sudarė 9 046 Lt (35 453 Lt – 9 046 Lt).
Šalies argumentai
Atsakovas V. S. IĮ apeliaciniu skundu (b.l.192-194) prašo panaikinti Visagino m. apylinkės teismo 2008-10-13 sprendimą ir vietoj jo priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą motyvavo Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintų „Atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, taisyklių“ 3.3 punktu, pagal kurį gaisrai priskirtini prie civilinę atsakomybę šalinančių sąlygų. Tuo tarpu atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti automobilių saugumą: aikštelė aptverta kapitaline tvora su spygliuota viela, įrengtos stebėjimo kameros.
Atsiliepimas
Ieškovas G. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.199-201) su skundu nesutiko ir prašė Visagino m. apylinkės teismo 2008-10-13 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Akcentavo, jog tai, kokių priemonių būtų protinga reikalauti iš saugotojo, spręstina pagal šiam asmeniui tenkančios pareigos pobūdį, jos vykdymo intensyvumą bei aplinkybes, pašalinančias jo atsakomybę už daikto neišsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-931/ 2003). Apeliantas, priimdamas saugoti didelės vertės turtą bei atsižvelgdamas į bendrą kriminogeninę padėtį Lietuvoje, taip pat Visagino mieste, turėjo suvokti, jog automobilis gali tapti patraukliu nusikaltimo objektu.
Tretysis asmuo UAB „G4S Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.219-221) sutiko su skundu, prašydamas panaikinti Visagino m. apylinkės teismo 2008-10-13 sprendimą ir vietoj jo priimti priešingą sprendimą – ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Dar sykį pažymėjo buvęs įtrauktas į bylą nepagrįstai, nes jo su apelianto klientais teisinis ryšys nesieja, todėl, jeigu atsakovas priimto teismo sprendimo pagrindu vėliau reikštų trečiajam asmeniui regresinį ieškinį, jis turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį bei faktinį pagrindus, nes savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, tai pat įsitikina absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimu (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
Kolegija, išklausiusi byloje dalyvavusių asmenų kalbų dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos tokios kategorijos bylose teismų praktikos, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo bei argumentavo (CPK 185 str.). Panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamojoje byloje kilo šalių ginčas dėl apelianto (turto saugotojo), esant atlygintiniems pasaugos teisiniams santykiams, atsakomybės pagrindų, jos ribų ir apimties, dėl aplinkybių, visiškai eliminuojančių saugotojo atsakomybę, buvimo ar nebuvimo.
Turto saugotojo civilinės atsakomybės, atsiradusios pagal įstatymą, pagrindai nustatyti CK 6.845 str. Jeigu saugotojas saugo turtą neatlygintinai, tai jo civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais – esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Žala šiuo konkrečiu atveju yra neišsaugoto, t.y. nepataisomai sugadinto automobilio vertė, atėmus jos likutinę vertę, kuria ieškovas pasinaudojo savo nuožiūra (pardavė), taigi bylą nagrinėjęs teismas teisingai nustatė ieškovo nuostolių dydį. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas. Teisinė pareiga, tenkanti atsakovui, buvo išsaugoti jam patikėtą už tam tikrą pasaugos užmokestį automobilį. Ta aplinkybė, kad paliktas saugoti daiktas neišsaugotas, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad nuostoliai atsirado dėl turto praradimo, t.y. kaip turto neišsaugojimo tiesioginė pasekmė, todėl egzistuoja priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.
Kaltė, kaip dar viena sąlyga civilinei atsakomybei taikyti, suprantama kaip asmens nesugebėjimas elgtis atitinkamomis sąlygomis taip atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, kad neatsirastų (nebūtų padaryta) žalos. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad saugotojo, turinčio pareigą grąžinti pasaugos davėjui daiktą tokios pačios būklės, kokios ir buvo atiduotas saugoti (CK 6.844 str. 2 d.), elgesys pagal apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartus vertintinas tik tuomet, kai pasauga yra neatlygintinė. Tačiau profesionaliam saugotojui ar už atlyginimą turtą saugančiam asmeniui įstatymu nustatytos pareigos turinys skiriasi. Pagal CK 6.845 str. 2 ir 3 dalių nuostatas profesionalaus saugotojo ar už atlyginimą saugančio asmens civilinę atsakomybę už neišsaugojimą pašalina vienintelė aplinkybė - nenugalima jėga. Tai reiškia, kad už atlyginimą saugančių asmenų civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies nepašalina jokios kitos civilinę atsakomybę šalinančios ar mažinančios aplinkybės, nustatytos CK 6.253 str. ir kitose teisės normose, tame tarpe ir tokios apelianto įvardijamos aplinkybės, kaip paties nukentėjusio veiksmai, neapdairiai pasirenkant automobilio stovėjimo vietą ar nesusitarus su atsakovu dėl turto personalinės (fizinės) apsaugos, numatytos Mokamos automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi taisyklėse, neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai, tyčinis saugojamo turto sunaikinimas, tyčinis jo sužalojimas ir pan. Būtent tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9312003).
Susiklosčius tokiai situacijai, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė esant atsakovo absoliučiai, be kaltės atsakomybei, nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo dėl tyčinio turto sužalojimo. Todėl apelianto skundo teiginiai, kad jis ėmėsi visų įmanomų apsaugos priemonių patikėtam turtui išsaugoti, kad negalėjo numatyti pasikėsinimo į saugomą daiktą, kad nėra nustatyti asmenys, įvykdę turto sužalojimą, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Nepagrįsta ir apelianto nuoroda į LR Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintas Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles. Viena vertus, šis teisės aktas ir jame esančios sąvokos buvo naudojamos aiškinant sutartinės, o ne deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindus bei prielaidas, kadangi anksčiau galioję įstatymai (1964 m CK) nenugalimos jėgos nereglamentavo. Kita vertus, po Civilinio kodekso įsigaliojimo, kuriame jau yra apibrėžta force majeure sąvoka ir sąlygos jai taikyti (CK 6.212 str.), kiti įstatymai bei teisės aktai galioja tik tiek, kiek neprieštarauja Civiliam kodeksui (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 3 str., 4 str. 1 d., 47 str.; CK 1.3 str. 2 ir 3 dalys). Galiausiai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra analizavęs situaciją, esant pasaugos teisiniams santykiams ir turto neišsaugojimo faktui dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, ir pasisakęs, kad tokios aplinkybės neatitinka nenugalimos jėgos (force majeure) kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9312003).
Dėl pasakyto teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o ginčijamą teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Visagino m. apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą