Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2009-12-08 · Civilinė byla Nr. 2A-804-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-08
Bylos Nr.
2A-804-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė, Dalia Vi
Atsakovas
UAB „Vilniaus Dobilas“, UAB DK „PZU Lietuva“
Civiline byla Nr. 2A-804-520/2009
Procesiniu sprendimu kategorijos 44.2.4.2., 121. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruod˛io 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, kuria sudaro kolegijos pirmininke Dalia Višinskiene (pranešeja),

kolegijos teisejos Dalia Kacinskiene, Virginija Volskiene,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant atstovui advokatui ˇygimantui Paceviciui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu V. M., E. M. ir G. M. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo civilineje byloje del neturtines ˛alos atlyginimo priteisimo pagal ieškovu V. M., E. M. ir G. M. ieškini atsakovams UAB „Vilniaus Dobilas“, UAB DK „PZU Lietuva“ (byloje treciaisiais asmenimis dalyvauja: D. S. ir S. S.),

Aprašomoji dalis

n ustate:

Šalies argumentai

Ieškovai V. M., E. M., G. M. 2008-07-31 kreipesi i teisma su ieškiniu, kuri veliau patikslino, ir praše priteisti iš atsakovu UAB „Vilniaus Dobilas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai ieškovams lygiomis dalimis po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginima, iš viso – 90000 Lt; jei teismas manytu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas – ji atnaujinti. Nurode, kad 2003-06-28 apie 5 val. 31 min. UAB „Vilniaus Dobilas“ darbuotojas V. S., vairuodamas atsakovui nuosavybes teise priklausanti vilkika SCANIA 112, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe – cisterna, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ukmerges – Gele˛inio Vilko gatviu sankry˛oje, Vilniuje, del gedimo stabd˛iu sistemoje, nesuvalde transporto priemones junginio, atsitrenke i taksi automobili MERSEDES BENZ, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama ieškovu sutuoktinio ir tevo M. M., kuris mire nuo ivykio metu patirtu su˛alojimu. Transporto priemone, vairuojama V. S. (S.), buvo techniškai netvarkinga. V. S. mire duomenys neskelbtini), todel baud˛iamasis procesas buvo nutrauktas, ieškovu civilinis ieškinys baud˛iamojoje byloje paliktas nenagrinetas. Civilinis ieškinys, pareikštas baud˛iamojoje byloje, nutrauke ieškinio senaties termina, todel senaties terminas skaiciuotinas nuo 2008-05-09 teismo nutarties baud˛iamojoje byloje isiteisejimo dienos. Po tevo ir sutuoktinio M. M. mirties šeima liko be pagrindinio maitintojo, visa našta teko ieškovei V. M., vaikai neteko tevo, išlaikymo ir paramos, ivykio metu sunus E. buvo nepilnametis. Del atsakovo darbuotojo sukelto eismo ivykio jie patyre labai dideli psichologini šoka, sunkius dvasinius išgyvenimus bei sukretimus, kurie labai pakenke ju gyvensenai, todel jiems turi buti atlyginta neturtine ˛ala. Yra visos CK 6.245 – 6.250 str. numatytos salygos taikyti atsakovu civiline atsakomybe.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkes teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu ieškini atmete. Teismas nustate, kad ieškovu tevas ir sutuoktinis M. M. mire (duomenys neskelbtini) nuo eismo ivykio metu patirtu traumu, t. y. po to, kai 2003-06-28 i M. M. vairuojama transporto priemone atsitrenke atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ darbuotojo V. S. (S.) vairuojamas vilkikas. Kadangi ginco tarp šaliu del šiu aplinkybiu nebuvo, teismas pripa˛ino, kad terminas ieškiniui del turtines ir neturtines ˛alos pateikti skaiciuotinas nuo 2003-07-11, o ieškinio senaties terminas ieškovams pareikšti ieškini del neturtines ˛alos atlyginimo baigesi 2006-07-11. Teismas nustate, kad ieškini del neturtines ˛alos atlyginimo baud˛iamojoje byloje ieškove V. M. V. S. (S.) pareiške 2007-10-03, o visi trys ieškovai atsakovui UAB „Vilniaus Dobilas“ civilini ieškini baud˛iamojoje byloje pareiške 2008-02-07, t. y. praejus 4 metams ir 8 menesiams po teises i ieškini atsiradimo dienos. Nors ieškovams buvo ˛inoma, kad atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ civiline atsakomybe buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“, jie kreipesi i draudika del turtiniu reikalavimu, taciau ieškini del neturtiniu reikalavimu draudikui pareiške 2008-12-05, t. y. praejus 2 metams ir 5 menesiams po senaties termino pabaigos. Teismas, ivertines šias aplinkybes, padare išvada, kad ieškovai praleido ieškinio senaties termina ginti savo pa˛eistas teises teisme. Teismas, ivertines byloje surinktus irodymus, padare išvada, kad nera svarbiu aplinkybiu, del kuriu ieškinio senaties terminas galetu buti atnaujintas, nepripa˛ino ieškovu nurodytos aplinkybes, kad jie savo teises gyne baud˛iamojo proceso tvarka, netinkamai suprato BPK 112 str. 1 d., kadangi nustate, jog nuo 2003-07-23 ieškovai naudojosi advokato pagalba. Del to teismas, vadovaudamasis CK 1.131 str., atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senati, o teismui nenustacius pagrindo senaties termina atnaujinti, taike ieškinio senati.

Ieškovai V. M., E. M., G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendima, atnaujinti CK 1.125 str. 8 d. nustatyta ieškinio senaties termina ir priimti nauja sprendima – ieškini tenkinti, t. y. priteisti iš atsakovu UAB „Vilniaus Dobilas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai ieškovams lygiomis dalimis po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginima. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taike ieškinio senati reglamentuojancias teises normas, todel nepagristai atsisake atnaujinti ieškinio senaties termina, nukrypo nuo vieningos teismu praktikos. Ieškinio senaties terminas nera naikinamasis, t. y. teismas, esant svarbioms prie˛astims, turi teise termina atnaujinti. Ieškovai visa laikotarpi iki civilines bylos iškelimo gyne savo teises baud˛iamojoje byloje, jokiu procesiniu terminu nepa˛eide, pagristai tikejosi, kad ju ieškinys bus išsprestas baud˛iamojoje byloje, t. y. ieškovai neturejo ir negalejo tureti informacijos, kad kaltinamasis mirs, o baud˛iamoji byla del to bus nutraukta. Aplinkybe, kad butent del kaltinamojo mirties civilinis ieškinys baud˛iamojoje byloje paliktas nenagrinetas, yra svarbi aplinkybe, del kurios ieškovai praleido ieškinio senaties termina. Teismas nepagristai sprendime pasisake tik del ieškinio senaties, taciau visiškai nesprende ieškovu reikalavimu atlyginti ˛ala. Nei kaltinamasis V. S., nei atsakovas UAB „Vilniaus Dobilas“ ˛alos ieškovams neatlygino, neatsipraše. Mirus ivykio kaltininkui, ˛ala ieškovams turi atlyginti mirusiojo asmens darbdavys, kadangi butent UAB „Vilniaus Dobilas“ nuosavybes teise priklause techniškai netvarkinga transporto priemone. Draudiko prievole atlyginti neturtine ˛ala kyla tiek iš transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarties, tiek iš šios draudimo rušies savanoriškojo draudimo sutarties. Mirus M. M., šeima liko be pagrindinio maitintojo, visa našta teko ieškovei V. M., vaikai neteko tevo, išlaikymo ir paramos, ivykio metu sunus E. buvo nepilnametis. Del atsakovo darbuotojo sukelto eismo ivykio jie patyre labai dideli psichologini šoka, sunkius dvasinius išgyvenimus bei sukretimus, kurie labai pakenke ju gyvensenai, todel jiems turi buti atlyginta neturtine ˛ala.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Vilniaus Dobilas“ apeliaciniu skundu prašo apeliacini skunda atmesti, teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad teismas išsamiai sprendime nurode motyvus ir argumentus del ieškinio senaties taikymo, prieme teiseta, teisinga ir pagrista sprendima. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo tas pacias ieškinio senaties termino praleidimo prie˛astis, kurios buvo išnagrinetos ir del kuriu yra pasisakyta sprendime, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes nepaneigia teismo padarytu išvadu. Apeliantas nepagristai nurodo, kad jis (atsakovas) yra atsakingas u˛ padaryta ˛ala, nes, anot ieškovu, V. S. vairavo techniškai netvarkinga transporto priemone. Šios aplinkybes baud˛iamojoje byloje nebuvo nustatytos ir irodytos, to nepatvirtino atliktos ekspertizes, o ieškovai remiasi tik ikiteisminio tyrimo med˛iaga. Ikiteisminis tyrimas V. S. (S.) buvo daug kartu nutrauktas, konstatavus, kad V. S. (S.) veiksmuose nera nusikaltimo sudeties, o kaltinamasis aktas surašytas vadovaujantis tik prielaida, bet ne irodymais. Vilkiko SCANIA ir puspriekabes KASSBOHERER technine ap˛iura buvo atlikta tuo metu galiojusiu teises aktu nustatyta tvarka, šios priemones buvo eksploatuojamos nepa˛eid˛iant teises aktu reikalavimu, atsakovas elgesi kaip atidus ir rupestingas savininkas. Del to nera pagrindo teigti, kad 2003-06-28 eismo ivyki leme neteiseti atsakovo veiksmai, ar ivykio metu netvarkingos transporto priemones.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB DK “PZU Lietuva“ atsiliepimu i ieškovu apeliacini skunda prašo ji atmesti ir teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad teismas ivertino visus byloje surinktus irodymus ir prieme pagrista bei teiseta sprendima. Apeliantai nepagristai teigia, jog teismas neišnagrinejo ju reikalavimo atlyginti ˛ala teisetumo, nes ieškinio senatis yra savarankiškas pagrindas ieškini atmesti. Nors apeliantai nurodo, kad jie pateike ieškini vadovaudamiesi BPK 112 str., taciau šis straipsnis yra taikytinas kartu su BPK 113 str. 2 d. Ieškovai del neturtines ˛alos atlyginimo po ivykio i draudika nesikreipe, draudikas nebuvo itrauktas i baud˛iamaja byla, reikalavima tiesiogiai draudikui pareiške tik 2008-12-16, nors del turtines ˛alos atlyginimo i draudika ieškovai kreipesi, jiems turtine ˛ala buvo atlyginta. Del to draudikas neturejo informacijos apie baud˛iamosios bylos nagrinejima ir neturejo pagrindo tiketis, kad ateityje bus pareikštas reikalavimas del neturtines ˛alos atlyginimo. Nuo 2003-07-23 ieškovai naudojosi teisine advokato pagalba, todel netinkamas teises aktu normu aiškinimas neturi teisines reikšmes ir nelaikytinas svarbia senaties termino praleidimo prie˛astimi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, išnagrinejusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktini ir teisini pagrinda, atsiliepimu i apeliacini skunda argumentus, byloje surinktus irodymus, baud˛iamosios bylos med˛iaga, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai neatnaujino ieškovams V. M., E. M., G. M. ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimus atsakovams UAB „Vilniaus Dobilas“, UAB DK “PZU Lietuva“ del neturtines ˛alos atlyginimo ir visiškai atmete ieškovu ieškini.

Byloje nustatyta, kad 2003-06-28 apie 5 val. 31 min. atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ darbuotojas V. S., vairuodamas atsakovui nuosavybes teise priklausanti vilkika SCANIA 112, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe – cisterna, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ukmerges – Gele˛inio Vilko gatviu sankry˛oje, Vilniuje, del gedimo stabd˛iu sistemoje, nesuvalde transporto priemones junginio, atsitrenke i taksi automobili MERSEDES BENZ, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama ieškoves V. M. sutuoktinio ir ieškovu E. M., G. M. tevo M. M., kuris nuo ivykio metu patirtu su˛alojimu mire (duomenys neskelbtini). Byloje dalyvaujantys asmenys šiu aplinkybiu negincija. Iš prie nagrinejamos civilines bylos prijungtos baud˛iamosios bylos Nr.1-499-463/2008 med˛iagos matyti, kad 2003-06-28 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del mineto eismo ivykio. Apie pradeta ikiteismini tyrima buvo ˛inoma atsakovui UAB „Vilniaus Dobilas“, nes iš jo 2003-06-28 buvo paimta transporto priemone, atsakovo direktorius 2003-07-31 išdave igaliojima, kuriuo igaliojo darbuotoja K. T. atstovauti imonei atliekant proceso veiksmus tiriant mineta eismo ivyki. Byloje buvo atliekamos ekspertizes ir tik 2007-05-10 itariamajam V. S. (S.) buvo pranešta apie tai, kad jis itariamas padares nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 4 d. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2008-02-11, kaltinamasis aktas surašytas 2008-02-29, baud˛iamoji byla perduota nagrineti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkes teismui. Ieškove V. M. baud˛iamojoje byloje 2007-10-03 pareiške civilini ieškini atsakovui V. S. (S.), praše priteisti 90000 Lt neturtine ˛ala, ieškovai V. M., E. M., G. M. 2008-02-07 baud˛iamojoje byloje pareiške patikslintus civilinius ieškinius atsakovams V. S. (S.), UAB „Vilniaus Dobilas“, UAB „Merselita“, kuriais praše V. M. priteisti 50000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo, 6000 Lt turtines ˛alos atlyginimo, E. M. ir G. M. priteisti po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo. Pagal bylos duomenis V. S. mire (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2008-05-09 nutartimi nutrauke baud˛iamaji procesa mirus kaltinamajam V. S. (S.), nukentejusiuju V. M., E. M., G. M. civilinius ieškinius paliko nenagrinetais, nutartis isiteisejo 2008-05-29.

Ieškovai V. M., E. M., G. M. nagrinejamoje civilineje byloje ieškini del neturtines ˛alos atlyginimo priteisimo padave 2008-07-31, atsakovu nurode UAB „Vilniaus Dobilas“, treciuoju asmeniu nurode UAB DK „PZU Lietuva“. Bylos nagrinejimo metu ieškovai 2008-12-05 padave patikslinta ieškini, kuriame nurode, kad atsakovai yra UAB „Vilniaus Dobilas“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir praše solidariai iš šiu atsakovu priteisti kiekvienam iš ieškovu po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo. Ieškovai ieškini patikslino, atsi˛velgdami i tai, kad atsakovas UAB „Vilniaus Dobilas“ atsiliepimu i pradini ieškovu ieškini nurode, jog treciasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ yra solidariai atsakingas u˛ ˛ala, nes 2003-06-28 ivykusio eismo ivykio metu atsakovas buvo sudares Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti su UAB DK „Lindra“ del transporto priemones SCANIA 112 ir puspriekabes cisternos savininku arba valdytoju civilines atsakomybes u˛ avarijos metu padaryta ˛ala, UAB DK „Lindra“ isipareigojimus yra peremusi UAB DK „PZU Lietuva“. Byloje buvo pateikti irodymai, kad nuo 2003-04-01 iki 2003-09-30 galiojo UAB „Vilniaus Dobilas“ ir UAB DK Lindra“ sudaryta draudimo sutartis, vadovaujantis Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo taisyklemis, patvirtintomis Vyriausybes 2001-09-13 nutarimu Nr. 1100, sutarties šaliu teises ir pareigos buvo numatytos Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo taisyklese, pagal draudimo sutarti asmens draudimo suma – 30000 Lt, turto draudimo suma – 30000 Lt (b. l. 30).

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovu ieškinio tuo pagrindu, kad ieškovai praleido sutrumpinta treju metu ieškinio senaties termina, numatyta CK 1.125 str. 8 d., kreiptis i teisma del ˛alos atlyginimo, nustatydamas, kad ieškinio senaties terminas pareikšti ieškini del neturtines ˛alos atlyginimo baigesi 2006-07-11. Taip pat pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovu prašymo atnaujinti praleista ieškinio senaties termina, nes ieškovai nuo 2003-07-23 naudojosi teisine advokato pagalba, sutrumpintas senaties terminas yra parleistas ˛ymiai. Ivertinus ieškovu nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškinio senatimi, byloje surinktus irodymus, darytina išvada, kad minetos pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagristos.

Pirmosios instancijos teismas nustate, kad ieškovu ieškiniui del neturtines ˛alos atlyginimo priteisimo ieškinio senaties terminas turi buti pradetas skaiciuoti nuo 2003-07-11, t. y. nuo M. M. mirties. Ši išvada yra nepagrista, ji prieštarauja CK 1.127 str. 1 d. nuostatoms. Pagal bendraja ieškinio senaties termino eigos prad˛ios skaiciavimo taisykle ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, o teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo su˛inojo arba turejo su˛inoti apie savo teises pa˛eidima. Taigi pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teises pa˛eidima. Istatymas ieškinio senaties termino eigos prad˛ia sieja su tokiais subjektyvaus pobud˛io kriterijais: asmens su˛inojimu ar turejimu su˛inoti apie jo teises pa˛eidima. Todel, spresdamas apie ieškinio senaties termino eigos prad˛ia, teismas visu pirma turi nustatyti teises pa˛eidimo momenta. Su˛inojimo apie teises pa˛eidima momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teise arba istatymo saugomas interesas yra pa˛eisti ar gincijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektines teises pa˛eidima su˛inojo ne paties teises pa˛eidimo diena, teismas turi patikrinti, ar byloje nera irodymu, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teises pa˛eidima su˛inojo ne veliau, nei tokioje pacioje situacijoje turejo su˛inoti apdairus ir rupestingas asmuo. Sprend˛iant, kada apie pa˛eista teise turejo su˛inoti apdairus ir rupestingas asmuo, butina nustatyti teises pa˛eidimo pobudi bei momenta, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rupestingai savo teisiu at˛vilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turejo išsiaiškinti, jog jo teise yra pa˛eista. Reikia atsi˛velgti i teises pa˛eidimo nustatymo sudetinguma, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmu ar neveikimo itaka ieškovo subjektyviam susiklosciusios situacijos vertinimui bei kitas turincias reikšmes aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas i aukšciau nurodytas aplinkybes neatsi˛velge. Nustatant ieškovu teises i ieškini del neturtines ˛alos atlyginimo priteisimo atsiradima buvo butina vertinti atsakovu veiksmus tuo metu, kai ieškovams pagal atsakovu sudaryta draudimo sutarti buvo mokamas ˛alos atlyginimas, kai vyko ikiteisminis tyrimas, buvo nagrinejama baud˛iamoji byla.

Byloje buvo pateikti irodymai, kad 2003-07-16 ieškove V. M. kreipesi i UAB DK „Lindra“ del ˛alos atlyginimo, kuria ji ir jos vaikai patyre del to, kad ˛uvo M. M.. UAB DK „Lindra“ išmokejo ieškovei V. M. 4332,40 Lt draudimo išmoka laidojimo išlaidoms atlyginti, negautas pajamas E. M. ir G. M., t. y. 1692,51 Lt (b. l. 28, 156-160). 2004-08-13 raštu UAB DK „Lindra“ praneše V. M., kad keliu eismo ivykis pripa˛intas nedraud˛iamuoju ir draudimo kompanija neturi pagrindo moketi draudimo išmokos. Po šio rašto nei draudimo kompanija, nei UAB „Vilniaus Dobilas“ nemokejo ˛alos atlyginimo. Ivertinus tarp atsakovu sudaryta draudimo sutarti, ieškovams išmoketas draudimo išmokas, darytina išvada, kad ieškovams buvo sumoketa dalis asmeniui padarytos ˛alos, t. y. 6024,91 Lt. Byloje nera duomenu, kada 2004-08-13 rašta gavo ieškovai, todel pripa˛intina, kad ši rašta jie gavo 2004-08-14. Ieškovai, gave ši rašta, turejo suprasti, kad jiems nebebus mokamas ˛alos atlyginimas ir ju teises yra pa˛eid˛iamos, todel vadovaujantis CK 1.127 str. darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo 2004-08-14, t. y. nuo tada, kai ieškovai turejo su˛inoti apie savo teises atsiradima.

Nepripa˛intini pagristais atsakovu argumentai, kad atsakovai ne˛inojo apie ieškovu reikalavimus moketi ˛alos atlyginima. UAB DK „Lindra“ (dabar UAB DK „PZU Lietuva“) pareiga atlyginti ieškovams ˛ala kilo iš draudimo sutarties, sudarytos su atsakovu UAB „Vilniaus Dobilas“. Pagal atsakovu sudaryta draudimo sutarti draudimo objektas - transporto priemoniu savininku ir valdytoju civiline atsakomybe u˛ autoavarijos metu padaryta ˛ala. Draudimo sutarties sudarymo metu galiojusio Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatyme buvo itvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina ˛ala asmeniui ir turtui, nebuvo detalizuota, atskleista, ar ji apima turtine ir neturtine ˛alos asmeniui rušis, ar tik viena ju. Lietuvos Aukšciausias Teismas išaiškino, kad draudikas atsako asmeniui u˛ abieju rušiu ˛ala – turtine ir neturtine (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2006-04-11 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-115/2006). Atsakovu sudarytos draudimo sutarties ir Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti del šiuo draudimu apdraustos transporto priemones poveikio eismo ivykio metu nukentejusiu ir patyrusiu ˛ala treciuju asmenu nuostoliu atlyginima istatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma, taip pat u˛tikrinti ir transporto priemone naudojanciu valdytoju turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdrausta transporto priemone. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuria draudikui tenka civiline atsakomybe ivykus draudiminiam ivykiui atlyginti atsiradusius nuostolius. Ši draudimo sutarties esme lemia nurodytos sutarties ypatumus. Palyginus su kitomis sutartimis, draudimo sutartis yra specifine – fiduciarine, t. y. tokia sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikejimu grind˛iami santykiai. Taigi skiriamasis draudimo sutarties bruo˛as yra sutarties šaliu santykiams taikomas šaliu tarpusavio did˛iausio pasitikejimo principas, kuris lemia ir šios prievoles šaliu pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003-05-05 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-546/2003). Sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis ne tik sudarydamos draudimo sutarti, bet ir ja vykdydamos (CK 6.200 str. 2 d.). Taigi atsakovai privalejo bendradarbiauti ir teikti informacija vienas kitam apie ieškovu reiškiamas pretenzijas del ˛alos atlyginimo, apie ikiteisminio tyrimo eiga, baud˛iamosios bylos nagrinejima. Todel tai, kad ieškovai reiške reikalavimus draudimo kompanijai, kuri ˛ala atlygino u˛ UAB „Vilniaus Dobilas“, nesudaro pagrindo skaiciuoti atsakovams ieškinio senaties termino prad˛ios nuo M. M. mirties. UAB DK „Lindra“, mokedama ieškovams ˛alos atlyginima iki 2004-08-13, nutrauke ieškinio senati (CK 1.130 str. 2 d.). Ieškovams ieškinio senatis baigesi 2007-08-14, ieškove V. M. ieškini baud˛iamojoje byloje pareiške 2007-10-03, ieškinyje ji nurode apie tai, kad neturtine ˛ala yra padaryta jai ir vaikams, ˛alos dydis nurodytas 90000 Lt. Baud˛iamojoje byloje priimta nutartis, kuria ieškovu ieškinys paliktas nenagrinetas, isiteisejo 2008-05-29, ieškovai ieškini padave 2008-07-31. CK 1.130 str. 5 d. numato, kad jeigu teismas palieka nenagrineta pareiškima baud˛iamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškima prasidejes ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprend˛io, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinetas, isiteisejimo dienos. Ivertinus terminus, per kuriuos ieškovai pareiške reikalavimus atsakovams, darytina išvada, kad ieškovai ne˛ymiai praleido ieškinio senaties termina reikšti ieškini atsakovams šioje civilineje byloje. Išnagrinejus ieškovu nurodytas aplinkybes, del kuriu laiku nebuvo pareikšti reikalavimai atsakovams, atsakovu sudarytos draudimo sutarties salygas ir esme, ieškovu ir atsakovu veiksmus per ieškinio senaties laikotarpi, darytina išvada, kad ieškovai del svarbiu prie˛asciu praleido ieškinio senaties termina ir del to šis terminas turi buti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.).

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kuri valstybe garantuoja asmeniui jo pa˛eistos teises gynima, jeigu per ši laiko tarpa suinteresuotas asmuo kreipesi i teisma su ieškiniu apginti pa˛eista teise. Ieškininio senaties institutas negali buti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Istatymas, nustatydamas laiko tarpa, per kuri valstybe garantuoja pa˛eistos teises gynima, siekia ne tik u˛tikrinti subjektines teises realuma, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant u˛tikrinti civiliniu santykiu stabiluma, teise nustato ilgesni ir trumpesni ieškinio senaties termina. Šis terminas ne tik skatina nukentejusiaja šali operatyviai reaguoti i savo teises pa˛eidima, bet ir suteikia garantija kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro istatyme numatyto laikotarpio jos igytos teises negales buti gincijamos. Jeigu asmuo, ˛inodamas arba turedamas ˛inoti apie savo teises pa˛eidima, i ši pa˛eidima per visa ieškinio senaties termino eiga nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teise pagristai tiketis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teises, arba nemano, jog jo teise yra pa˛eista. Del to taikant normas, reglamentuojancias ieškinio senati, atsi˛velgiama tiek i abieju civilinio teisinio santykio šaliu interesus, tiek ir i ieškinio senaties instituto normu tikslus. Sprend˛iant, ar ieškinio senaties terminas buvo praleistas del svarbiu prie˛asciu, butina atsi˛velgti tiek i ginco esme, tiek ir i ieškovo elgesi bei kitas reikšmingas aplinkybes. Iš bylos med˛iagos matyti, kad ieškovai emesi aktyviu veiksmu, susijusiu su ˛alos atlyginimo išsiieškojimu po to, kai UAB DK „Lindra“ 2004-08-13 praneše apie tai, kad nebemokes draudimo išmokos. Ieškoves V. M. advokatas 2005-03-09 išsiunte UAB DK „Lindra“ u˛klausima, kuriame pateike duomenis apie ikiteismini tyrima, apie tai, kad nera atlyginta ˛ala (b. l. 149). Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nepateike irodymu, kokius duomenis draudimo kompanija, gavusi mineta rašta, pateike ieškovei ar jos atstovui, ar aiškiai ir konkreciai nurode apie tai, kad nemokes ˛alos atlyginimo. Baud˛iamojoje byloje ieškovai pareiške ieškini atsakovui UAB „Vilniaus Dobilas“, kurio darbuotojas sukele eismo ivyki ir kuris buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Taigi atsakovams privalejo buti ˛inoma apie tai, kad ieškovai neatsisake savo teises i ˛alos atlyginima, nemane, kad ju teise nera pa˛eista. Pa˛ymetina, kad pagal BPK 112 str. civilinis ieškinys pareiškiamas bet kuriuo proceso metu, taciau ne veliau kaip iki irodymu tyrimo prad˛ios. Ši aplinkybe turi buti pripa˛inta svarbia, nes ieškovai turejo teise pareikšti ieškini baud˛iamojoje byloje, nesilaikydami Civiliniame kodekse nustatytu ieškinio senaties terminu, atsakovams, kuriuos siejo draudimo sutartimi prisiimti isipareigojimai, apie baud˛iamaji procesa buvo ˛inoma. Pagal draudimo sutarti patvirtinanti polisa draudejas buvo UAB „Vilniaus Dobilas“. Autoavarijos metu, kai buvo padaryta ˛ala, transporto priemone vairavo atsakovo darbuotojas. Atsakovas buvo transporto priemones kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Jis taip pat buvo draudejas ir apdraustasis nuo nuostoliu rizikos del autoavarijoje padarytos ˛alos. Atsakovas taip pat yra darbuotojus samdantis asmuo. Jam, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, tenka civiline atsakomybe u˛ didesnio pavojaus šaltiniu padaryta ˛ala, nepaisant to, ar ˛ala padaryta su kalte ar be jos, o kaip samdanciam darbuotojus asmeniui tenka civiline atsakomybe u˛ darbuotoju kaltais veiksmais padaryta ˛ala (CK 6.264, 6.270 str.). Taigi atsakovai privalejo ˛inoti, kad UAB „Vilniaus Dobilas“ yra atsakingas u˛ avarijos metu atsiradusia ˛ala ir kad ieškovai reiškia pretenzijas del ˛alos atlyginimo. Baud˛iamoji byla buvo nutraukta ne del ieškovu kokiu tai atliktu veiksmu. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujindamas ieškinio senaties termino, nurode tai, kad ieškovai naudojosi teisine advokato pagalba, taciau ši aplinkybe nesudaro pagrindo neatnaujinti ieškinio senaties termino, nes aukšciau nurodytos aplinkybes yra pagrindas atnaujinti šioje byloje ieškinio senaties termina. Ieškovu advokato atlikti veiksmai negali u˛kirsti kelio tam, kad butu apgintos ieškovu teises, kurias jiems garantuoja istatymai. Del aukšciau nurodytu aplinkybiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai netenkino ieškovu ieškinio tuo pagrindu, jog ieškovai praleido ieškinio senaties termina.

Ieškovai V. M., E. M., G. M. apeliaciniu skundu prašo tenkinti ju ieškini, t. y. priteisti iš atsakovu UAB „Vilniaus Dobilas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai ieškovams lygiomis dalimis po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo. Byloje dalyvaujantys asmenys yra pateike savo argumentus, irodymus, susijusius su šiuo ieškovu reikalavimu, apeliacines instancijos teismas 2009-08-31 nutartimi buvo sudares galimybe teikti papildomus irodymus, susijusius su šiuo reikalavimu, todel apeliacines instancijos teisme iš esmes išnagrinetinas šis reikalavimas. Ivertinus byloje surinktus irodymus, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas iš dalies tenkinti ieškovu reikalavima del neturtines ˛alos atlyginimo priteisimo, t. y. priteisti ieškovams po 15000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas nustate, kad ieškoves V. M. sutuoktinis, ieškovu E. M. ir G. M. tevas M. M. mire (duomenys neskelbtini) del traumu, kurias patyre 2003-06-28 eismo ivykio metu, kai i jo vairuojama transporto priemone atsitrenke V. S. (S.) vairuotas jo darbdaviui UAB „Vilniaus Dobilas“ priklausantis vilkikas su puspriekabe. Byloje surinkti irodymai tvirtina, kad V. S. vairavo techniškai netvarkinga transporto priemone, t. y. transporto priemone su neveikianciu pagrindiniu stabd˛iu (juo nebuvo galima sustabdyti transporto priemoniu junginio), ir apie tai ˛inojo. V. S., artedamas prie Ukmerges – Gele˛inio Vilko gatviu sankry˛os ir stabdydamas transporto priemoniu jungini del plyšusios puspriekabes galinio dešiniojo rato stabd˛iu kameros diafragmos transporto priemoniu junginio stabd˛iu sistemoje nukritus oro slegiui ir nustojus efektyviai veikti transporto priemoniu junginio darbiniams stabd˛iams, nesustabde transporto priemoniu junginio ir atsitrenke i Ukmerges gatveje prieš Ukmerges – Gele˛inio Vilko gatviu sankry˛a treciojoje eismo juostoje stovejusi automobili, kuri vairavo M. M.. 2004-04-30 specialisto išvada Nr.11-1901/11-3378 tvirtina, kad stabd˛iu kameros viduje esantis stumiklis ir jo kotas bei spyruokle stipriai aprudije, taip pat aprudijusi kameros korpuso vienos iš pusiu vidinis paviršius, stabd˛iu kameros diafragmos išoriniame šoniniame paviršiuje matosi gumos kiauryminis pa˛eidimas, šioje vietoje ir buvo plyšimo ˛idinys. Diafragmos kiauryminio pa˛eidimo po˛ymiai rodo, jog kiauryminis pa˛eidimas diafragmoje atsirado del ilgalaikes eksploatacijos metu cikliniu apkrovu poveikio išdilusio vidinio gumos sluoksnio, o veliau ir kordo audinio dilimo. Šiam audiniui dylant susilpnejo diafragmos konstrukcija. Del to eilinio stabdymo ciklo metu, veikiant i diafragma dideliam oro slegiui, pa˛eistoje kordo audinio vietoje prasidejo greitas irimas, audinys plyšo, gumai pasiekus tamprumo riba, guma plyšo ir ivyko staigi stabd˛iu sistemos dehermetizacija (baud˛iamoji byla Nr. 1-499-463/2008 T. 1, b. l. 125-129). Specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad atlikto tyrimo rezultatai duoda pagrinda manyti, kad šis nustatytas gedimas vienkartinis ir staigus, o vilkiko vairuotojas iš anksto negalejo jo pastebeti ir numatyti, nes be tikslinio stabd˛iu kameros ardymo šio gedimo aptikti negalima. Po specialisto išvados baud˛iamojoje byloje buvo paskirta ir atlikta autotechnine (eismo ivykio) ekspertize. Iš 2005-06-11 autotechnines (eismo ivykio) ekspertizes akto matyti, kad buvo nustatytas puspriekabes u˛pakalinio dešiniojo rato gedimas, del kurio oro slegis tiek puspriekabes, tiek vilkiko stabd˛iu sistemose greitai nukrinta laikant nuspausta kojinio (darbinio) stabd˛io pedala arba ijungus rankini vilkiko stabdi, todel tiek vilkiko SCANIA, tiek puspriekabes KASSBOHRER darbiniu stabd˛iu sistema nustoja efektyviai veikti – darbiniai stabd˛iai ratu nebestabdo. Ekspertai dave išvada, kad techniniu po˛iuriu tiketina, jog V. S. ilgesni laika nepertraukiamai naudodamas darbinius stabd˛ius ir stebedamas stabd˛iu sistemos manometru parodymus galejo pastebeti greita oro slegio kritima vilkiko stabd˛iu sistemoje, taciau tiesiogiai nustatyti konkretaus gedimo be tikslines transporto priemoniu junginio ap˛iuros ir ardymo negalejo (baud˛iamoji byla Nr. 1-499-463/2008 T. 2, b. l. 10-13). Baud˛iamojoje byloje apklaustas liudytojas V. P. parode, jog jis ispejo vilkiko SCANIA vairuotoja, kad stabdymo efektyvumas yra truputi silpnesnis, tai jis pajuto vairuodamas savo vilkika, SCANIA vilkiko vairuotojas išklause jo perspejimu ir sake, kad va˛iuos atsargiau (baud˛iamoji byla Nr. 1-499-463/2008, T. 3, b. l. 6-7). V. S., apklausiamas itariamuoju baud˛iamojoje byloje, nurode, kad V. P. minejo, jog viena iš šešiu kameru praleid˛ia ora (baud˛iamoji byla Nr. 1-499-463/2008, T. 2, b. l. 6).

Aukšciau mineti irodymai tvirtina, kad atsakovui UAB „Vilniaus Dobilas“ priklausanti transporto priemone buvo techniškai netvarkinga ir del to atsakovo darbuotojas padare avarija, del kurios metu patirtu su˛alojimu mire M. M.. V. S., ˛inodamas apie tai, kad yra problemu su stabd˛iais, nesieme priemoniu, kad gedimas butu tiksliai išaiškintas ir butu išvengta avarijos, atsakovas UAB „Vilniaus Dobilas“ eksploatavo techniškai netvarkinga didesnio pavojaus šaltini. CK 6.264 str. 1 d. numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti ˛ala, atsiradusia del jo darbuotoju, einanciu savo darbines pareigas, kaltes. Nagrinejamoje byloje ˛ala ieškovams atsirado del dvieju didesnio pavojaus šaltiniu saveikos, taciau ivertinus tai, kad atsakovas eksploatavo techniškai netvarkinga didesnio pavojaus šaltini ir atsakovo, kuris buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, darbuotojas, naudodamas ši didesnio pavojaus šaltini, padare ˛ala ieškovams, darytina išvada, kad atsakovui atsakomybe atsirado ir pagal CK 6.270 str. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2000-11-27 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-1139/2000).

Atsakovas UAB „Vilniaus dobilas“ atsiliepime i apeliacini skunda nurodo, kad ieškovu teiginiai, jog V. S. vairavo techniškai netvarkinga transporto priemone ir del to ivyko eismo ivykis, neirodyti, nurodo 2004-04-30 ekspertizes akte (specialisto išvadoje) nurodytas aplinkybes, 2008-01-24 specialisto V. L. paaiškinimus, duomenis apie vilkiko ir puspriekabes atlikta technine ap˛iura. Šie atsakovo argumentai ir nurodyti irodymai nepaneigia aukšciau nurodytu irodymu, nes 2004-04-30 specialisto išvadoje nurodyta apie puspriekabes u˛pakalinio dešiniojo rato stabd˛iu kameros gedima, del šio gedimo nebeveike transporto priemoniu junginio darbiniai stabd˛iai. Transporto priemones gedimas atsirado ne del M. M. kaltes, šiam gedimui kelia u˛kirsti turejo atsakovas UAB „Vilniaus Dobilas“, V. S. negalejo vairuoti techniškai netvarkingos transporto priemones. Eismo ivykio metu galiojusiu Keliu eismo taisykliu 53 p. numate, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu saugumui, 60 p. draude eksploatuoti techniškai netvarkinga transporto priemone. Saugaus eismo automobiliu keliais istatymo 7 str. 4 d. numate, kad draud˛iama vairuoti techniškai netvarkinga, techniniu reikalavimu neatitinkancia transporto priemone, kad vairuotojas privalo imtis visu butinu priemoniu savo ir keleiviu saugumui keliones metu u˛tikrinti. Šio istatymo 16 str. numate, kad eisme dalyvauti leid˛iama tik techniškai tvarkingoms transporto priemonems, atitinkancioms Vyriausybes arba jos igaliotos institucijos nustatytus techninius reikalavimus, keliu transporto priemones, dalyvaujancios eisme, technine bukle u˛tikrina transporto priemones valdytojas ir vairuotojas. Šiu nuostatu nesilaike nei transporto priemones valdytojas UAB „Vilniaus Dobilas“, nei vairuotojas V. S..

Ieškovai V. M., G. M., E. M. šioje byloje prašo priteisti tik neturtine ˛ala. Neturtines ˛alos samprata apibre˛iama CK 6.250 str. Neturtines ˛alos atlyginimui budingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtine ˛ala atlyginama tik istatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtine ˛ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo ir kitais istatymu nustatytais atvejais. Neturtine ˛ala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pa˛eminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu suma˛ejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine ˛ala pagal savo pobudi, tai asmenine ˛ala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybes ir priklauso nuo jo paties išgyventu emociju. Neturtines ˛alos atlyginimo atveju visiško ˛alos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes šios ˛alos neimanoma tiksliai ivertinti pinigais. Materialios kompensacijos u˛ neturtine ˛ala paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugra˛inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko ˛mogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisinga kompensacija u˛ patirtus neturtinio pobud˛io išgyvenimus, praradimus, parenkant tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo neturtinems vertybems padaryta ˛ala. Del to teismas, ivertindamas neturtine ˛ala pinigais, nustatydamas jos dydi, nera visiškai laisvas, jis atsi˛velgia i: 1) neturtines ˛alos pasekmes; 2) ˛ala padariusio asmens kalte; 3) ˛ala padariusio asmens turtine padeti; 4) tai, ar padaryta turtine ˛ala, i padarytos turtines ˛alos dydi; 5) kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes; 6) sa˛iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodytas neturtines ˛alos dyd˛io nustatymo kriteriju sarašas nera baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios ˛alos dydi, taip pat turi vertinti konkrecioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkreciu atveju pa˛eid˛iama skirtinga istatymu saugoma teisine vertybe, neturtine ˛ala patiriama individualiai ir neturtines ˛alos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingu aplinkybiu visuma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civilineje byloje 3K-3-103/2009, 2003-03-26 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-09-06 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007-05-28 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Vienas iš kriteriju, reikšmingu neturtines ˛alos dyd˛iui nustatyti, yra ˛ala padariusio asmens kalte. Kalte civilineje atsakomybeje pasireiškia tycia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas i paprasta ar dideli neatsarguma. Atsakovo kaltes forma turi esmine reikšme teismui nustatant ieškovo patirtos neturtines ˛alos dydi (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006-10-02 nutartis, priimta civilineje byloje 3K-3-525/2006).

Ieškovai V. M., E. M., G. M., prašydami jiems priteisti po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo, nurode, kad jie liko be pagrindinio maitintojo, vaikai neteko tevo ir visa atsiradusi sunkumu našta atiteko ieškovei V. M.. Ieškinyje buvo nurodyta, kad pilnametis G. M., gimes (duomenys neskelbtini), nepilnametis E. M., gimes (duomenys neskelbtini), neteko tevo išlaikymo bei paramos, ieškovai patyre labai dideli psichologini šoka, sunkius dvasinius išgyvenimus bei sukretimus, didele emocine depresija, kuri labai pakenke ju gyvensenai (b. l. 103-104). Ieškovai, nurodydami mineta neturtines ˛alos dydi, nepateike jokiu irodymu, kuriu pagrindu butu galima daryti išvada, kad del M. M. mirties jie prarado pagrindini maitintoja, t. y. kad vien tik M. M. išlaike ieškove ir vaikus, iš kuriu vienas buvo pilnametis. Ieškovai byloje nepateike irodymu, kokio dyd˛io jiems buvo padaryta turtine ˛ala ir ar ji visa yra atlyginta. Ieškovams buvo suteikta galimybe pateikti irodymus, patvirtinancius šias aplinkybes (b. l. 217-218). Ivertinus tai, kad neturtine ˛ala atsirado (duomenys neskelbtini), kad ieškove V. M. santuokoje su M. M. gyveno nuo 1983-07-09, ieškovas E. M. tevo mirties diena buvo nepilnametis, G. M. buvo neseniai sulaukes pilnametystes, M. M. mirtis buvo staigi ir netiketa, darytina išvada, kad ieškovai patyre dvasinius išgyvenimus, skausma, neteke jiems artimo ˛mogaus. ˇmogaus gyvybe yra aukšciausia vertybe, todel del tokios vertybes pa˛eidimo yra patiriami neigiami padariniai. Nustatant ieškovams atlygintinos neturtines ˛alos dydi atsi˛velgiama i tai, kad ˛ala ieškovams buvo padaryta del neatsargumo, t. y kad atsakovo ir V. S. (S.) veiksmuose nebuvo tycios. Neturtine ˛ala priteistina pilnameciam M. M. vaikui, nes nepaneigti ieškovu nurodymai, kad tarp pilnamecio sunaus ir tevo buvo glaudus ryšys (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005-02-14 nutartis, priimta civilineje byloje 3K-3-86/2005). Del aukšciau nurodytu argumentu nustatytina, kad ieškovams priteistina po 15000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo.

Draudikas, draudimo sutartimi isipareigojes esant draud˛iamajam ivykiui atlyginti 30000 Lt ˛ala asmeniui, privalo, neviršydamas mineto isipareigojimo, atlyginti ieškovams atsiradusia neturtine ˛ala. Kaip jau buvo mineta draudikas ieškovams yra išmokejes 6024,91 Lt ˛alos, padarytos asmeniui, todel iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovams po 7991,70 Lt, iš atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ - po 7008,30 (15000-7991,70) Lt.

Del aukšciau nurodytu aplinkybiu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovu ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovams iš atsakovu priteistinas minetas neturtines ˛alos atlyginimas.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, priimtas naujas sprendimas, todel vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 88, 92, 96 str. iš atsakovu i valstybes biud˛eta priteistinas ˛yminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu.

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nusprend ˛ i a:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima.

Ieškovu V. M., E. M. ir G. M. ieškini tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (i.k. 110057869) po 7991,70 Lt kiekvienam ieškovui neturtines ˛alos atlyginimo, iš atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ (i.k. 8600203) - po 7008,30 Lt kiekvienam ieškovui neturtines ˛alos atlyginimo.

Priteisti i valstybes biud˛eta iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (i.k. 110057869) 719 Lt ˛yminio mokescio, 44,03 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, iš atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ (i.k. 8600203) 630,75 Lt ˛yminio mokescio, 37,51 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Kolegijos pirmininke Dalia VišinskieneTeisejos Dalia KacinskieneVirginija Volskiene