- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-804-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė, Dalia Vi
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus Dobilas“, UAB DK „PZU Lietuva“
Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, kuria sudaro kolegijos pirmininke Dalia Viinskiene (praneeja),
teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo civiline byla pagal iekovu V. M., E. M. ir G. M. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo civilineje byloje del neturtines ˛alos atlyginimo priteisimo pagal iekovu V. M., E. M. ir G. M. iekini atsakovams UAB „Vilniaus Dobilas“, UAB DK „PZU Lietuva“ (byloje treciaisiais asmenimis dalyvauja: D. S. ir S. S.),
Aprašomoji dalis
n ustate:
Šalies argumentai
Iekovai V. M., E. M., G. M. 2008-07-31 kreipesi i teisma su iekiniu, kuri veliau patikslino, ir prae priteisti i atsakovu UAB „Vilniaus Dobilas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai iekovams lygiomis dalimis po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginima, i viso – 90000 Lt; jei teismas manytu, kad yra praleistas iekinio senaties terminas – ji atnaujinti. Nurode, kad 2003-06-28 apie 5 val. 31 min. UAB „Vilniaus Dobilas“ darbuotojas V. S., vairuodamas atsakovui nuosavybes teise priklausanti vilkika SCANIA 112, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe – cisterna, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ukmerges – Gele˛inio Vilko gatviu sankry˛oje, Vilniuje, del gedimo stabd˛iu sistemoje, nesuvalde transporto priemones junginio, atsitrenke i taksi automobili MERSEDES BENZ, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama iekovu sutuoktinio ir tevo M. M., kuris mire nuo ivykio metu patirtu su˛alojimu. Transporto priemone, vairuojama V. S. (S.), buvo technikai netvarkinga. V. S. mire duomenys neskelbtini), todel baud˛iamasis procesas buvo nutrauktas, iekovu civilinis iekinys baud˛iamojoje byloje paliktas nenagrinetas. Civilinis iekinys, pareiktas baud˛iamojoje byloje, nutrauke iekinio senaties termina, todel senaties terminas skaiciuotinas nuo 2008-05-09 teismo nutarties baud˛iamojoje byloje isiteisejimo dienos. Po tevo ir sutuoktinio M. M. mirties eima liko be pagrindinio maitintojo, visa nata teko iekovei V. M., vaikai neteko tevo, ilaikymo ir paramos, ivykio metu sunus E. buvo nepilnametis. Del atsakovo darbuotojo sukelto eismo ivykio jie patyre labai dideli psichologini oka, sunkius dvasinius igyvenimus bei sukretimus, kurie labai pakenke ju gyvensenai, todel jiems turi buti atlyginta neturtine ˛ala. Yra visos CK 6.245 – 6.250 str. numatytos salygos taikyti atsakovu civiline atsakomybe.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkes teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu iekini atmete. Teismas nustate, kad iekovu tevas ir sutuoktinis M. M. mire (duomenys neskelbtini) nuo eismo ivykio metu patirtu traumu, t. y. po to, kai 2003-06-28 i M. M. vairuojama transporto priemone atsitrenke atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ darbuotojo V. S. (S.) vairuojamas vilkikas. Kadangi ginco tarp aliu del iu aplinkybiu nebuvo, teismas pripa˛ino, kad terminas iekiniui del turtines ir neturtines ˛alos pateikti skaiciuotinas nuo 2003-07-11, o iekinio senaties terminas iekovams pareikti iekini del neturtines ˛alos atlyginimo baigesi 2006-07-11. Teismas nustate, kad iekini del neturtines ˛alos atlyginimo baud˛iamojoje byloje iekove V. M. V. S. (S.) pareike 2007-10-03, o visi trys iekovai atsakovui UAB „Vilniaus Dobilas“ civilini iekini baud˛iamojoje byloje pareike 2008-02-07, t. y. praejus 4 metams ir 8 menesiams po teises i iekini atsiradimo dienos. Nors iekovams buvo ˛inoma, kad atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ civiline atsakomybe buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“, jie kreipesi i draudika del turtiniu reikalavimu, taciau iekini del neturtiniu reikalavimu draudikui pareike 2008-12-05, t. y. praejus 2 metams ir 5 menesiams po senaties termino pabaigos. Teismas, ivertines ias aplinkybes, padare ivada, kad iekovai praleido iekinio senaties termina ginti savo pa˛eistas teises teisme. Teismas, ivertines byloje surinktus irodymus, padare ivada, kad nera svarbiu aplinkybiu, del kuriu iekinio senaties terminas galetu buti atnaujintas, nepripa˛ino iekovu nurodytos aplinkybes, kad jie savo teises gyne baud˛iamojo proceso tvarka, netinkamai suprato BPK 112 str. 1 d., kadangi nustate, jog nuo 2003-07-23 iekovai naudojosi advokato pagalba. Del to teismas, vadovaudamasis CK 1.131 str., atsakovams reikalaujant taikyti iekinio senati, o teismui nenustacius pagrindo senaties termina atnaujinti, taike iekinio senati.
Iekovai V. M., E. M., G. M. apeliaciniu skundu prao panaikinti teismo sprendima, atnaujinti CK 1.125 str. 8 d. nustatyta iekinio senaties termina ir priimti nauja sprendima – iekini tenkinti, t. y. priteisti i atsakovu UAB „Vilniaus Dobilas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai iekovams lygiomis dalimis po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginima. Nurodo, kad teismas netinkamai aikino ir taike iekinio senati reglamentuojancias teises normas, todel nepagristai atsisake atnaujinti iekinio senaties termina, nukrypo nuo vieningos teismu praktikos. Iekinio senaties terminas nera naikinamasis, t. y. teismas, esant svarbioms prie˛astims, turi teise termina atnaujinti. Iekovai visa laikotarpi iki civilines bylos ikelimo gyne savo teises baud˛iamojoje byloje, jokiu procesiniu terminu nepa˛eide, pagristai tikejosi, kad ju iekinys bus isprestas baud˛iamojoje byloje, t. y. iekovai neturejo ir negalejo tureti informacijos, kad kaltinamasis mirs, o baud˛iamoji byla del to bus nutraukta. Aplinkybe, kad butent del kaltinamojo mirties civilinis iekinys baud˛iamojoje byloje paliktas nenagrinetas, yra svarbi aplinkybe, del kurios iekovai praleido iekinio senaties termina. Teismas nepagristai sprendime pasisake tik del iekinio senaties, taciau visikai nesprende iekovu reikalavimu atlyginti ˛ala. Nei kaltinamasis V. S., nei atsakovas UAB „Vilniaus Dobilas“ ˛alos iekovams neatlygino, neatsiprae. Mirus ivykio kaltininkui, ˛ala iekovams turi atlyginti mirusiojo asmens darbdavys, kadangi butent UAB „Vilniaus Dobilas“ nuosavybes teise priklause technikai netvarkinga transporto priemone. Draudiko prievole atlyginti neturtine ˛ala kyla tiek i transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarties, tiek i ios draudimo ruies savanorikojo draudimo sutarties. Mirus M. M., eima liko be pagrindinio maitintojo, visa nata teko iekovei V. M., vaikai neteko tevo, ilaikymo ir paramos, ivykio metu sunus E. buvo nepilnametis. Del atsakovo darbuotojo sukelto eismo ivykio jie patyre labai dideli psichologini oka, sunkius dvasinius igyvenimus bei sukretimus, kurie labai pakenke ju gyvensenai, todel jiems turi buti atlyginta neturtine ˛ala.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Vilniaus Dobilas“ apeliaciniu skundu prao apeliacini skunda atmesti, teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad teismas isamiai sprendime nurode motyvus ir argumentus del iekinio senaties taikymo, prieme teiseta, teisinga ir pagrista sprendima. Apeliaciniame skunde iekovai nurodo tas pacias iekinio senaties termino praleidimo prie˛astis, kurios buvo inagrinetos ir del kuriu yra pasisakyta sprendime, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes nepaneigia teismo padarytu ivadu. Apeliantas nepagristai nurodo, kad jis (atsakovas) yra atsakingas u˛ padaryta ˛ala, nes, anot iekovu, V. S. vairavo technikai netvarkinga transporto priemone. ios aplinkybes baud˛iamojoje byloje nebuvo nustatytos ir irodytos, to nepatvirtino atliktos ekspertizes, o iekovai remiasi tik ikiteisminio tyrimo med˛iaga. Ikiteisminis tyrimas V. S. (S.) buvo daug kartu nutrauktas, konstatavus, kad V. S. (S.) veiksmuose nera nusikaltimo sudeties, o kaltinamasis aktas suraytas vadovaujantis tik prielaida, bet ne irodymais. Vilkiko SCANIA ir puspriekabes KASSBOHERER technine ap˛iura buvo atlikta tuo metu galiojusiu teises aktu nustatyta tvarka, ios priemones buvo eksploatuojamos nepa˛eid˛iant teises aktu reikalavimu, atsakovas elgesi kaip atidus ir rupestingas savininkas. Del to nera pagrindo teigti, kad 2003-06-28 eismo ivyki leme neteiseti atsakovo veiksmai, ar ivykio metu netvarkingos transporto priemones.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK “PZU Lietuva“ atsiliepimu i iekovu apeliacini skunda prao ji atmesti ir teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad teismas ivertino visus byloje surinktus irodymus ir prieme pagrista bei teiseta sprendima. Apeliantai nepagristai teigia, jog teismas neinagrinejo ju reikalavimo atlyginti ˛ala teisetumo, nes iekinio senatis yra savarankikas pagrindas iekini atmesti. Nors apeliantai nurodo, kad jie pateike iekini vadovaudamiesi BPK 112 str., taciau is straipsnis yra taikytinas kartu su BPK 113 str. 2 d. Iekovai del neturtines ˛alos atlyginimo po ivykio i draudika nesikreipe, draudikas nebuvo itrauktas i baud˛iamaja byla, reikalavima tiesiogiai draudikui pareike tik 2008-12-16, nors del turtines ˛alos atlyginimo i draudika iekovai kreipesi, jiems turtine ˛ala buvo atlyginta. Del to draudikas neturejo informacijos apie baud˛iamosios bylos nagrinejima ir neturejo pagrindo tiketis, kad ateityje bus pareiktas reikalavimas del neturtines ˛alos atlyginimo. Nuo 2003-07-23 iekovai naudojosi teisine advokato pagalba, todel netinkamas teises aktu normu aikinimas neturi teisines reikmes ir nelaikytinas svarbia senaties termino praleidimo prie˛astimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas i dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, inagrinejusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktini ir teisini pagrinda, atsiliepimu i apeliacini skunda argumentus, byloje surinktus irodymus, baud˛iamosios bylos med˛iaga, daro ivada, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai neatnaujino iekovams V. M., E. M., G. M. iekinio senaties termino pareikti reikalavimus atsakovams UAB „Vilniaus Dobilas“, UAB DK “PZU Lietuva“ del neturtines ˛alos atlyginimo ir visikai atmete iekovu iekini.
Byloje nustatyta, kad 2003-06-28 apie 5 val. 31 min. atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ darbuotojas V. S., vairuodamas atsakovui nuosavybes teise priklausanti vilkika SCANIA 112, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe – cisterna, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ukmerges – Gele˛inio Vilko gatviu sankry˛oje, Vilniuje, del gedimo stabd˛iu sistemoje, nesuvalde transporto priemones junginio, atsitrenke i taksi automobili MERSEDES BENZ, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama iekoves V. M. sutuoktinio ir iekovu E. M., G. M. tevo M. M., kuris nuo ivykio metu patirtu su˛alojimu mire (duomenys neskelbtini). Byloje dalyvaujantys asmenys iu aplinkybiu negincija. I prie nagrinejamos civilines bylos prijungtos baud˛iamosios bylos Nr.1-499-463/2008 med˛iagos matyti, kad 2003-06-28 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del mineto eismo ivykio. Apie pradeta ikiteismini tyrima buvo ˛inoma atsakovui UAB „Vilniaus Dobilas“, nes i jo 2003-06-28 buvo paimta transporto priemone, atsakovo direktorius 2003-07-31 idave igaliojima, kuriuo igaliojo darbuotoja K. T. atstovauti imonei atliekant proceso veiksmus tiriant mineta eismo ivyki. Byloje buvo atliekamos ekspertizes ir tik 2007-05-10 itariamajam V. S. (S.) buvo praneta apie tai, kad jis itariamas padares nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 4 d. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2008-02-11, kaltinamasis aktas suraytas 2008-02-29, baud˛iamoji byla perduota nagrineti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkes teismui. Iekove V. M. baud˛iamojoje byloje 2007-10-03 pareike civilini iekini atsakovui V. S. (S.), prae priteisti 90000 Lt neturtine ˛ala, iekovai V. M., E. M., G. M. 2008-02-07 baud˛iamojoje byloje pareike patikslintus civilinius iekinius atsakovams V. S. (S.), UAB „Vilniaus Dobilas“, UAB „Merselita“, kuriais prae V. M. priteisti 50000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo, 6000 Lt turtines ˛alos atlyginimo, E. M. ir G. M. priteisti po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo. Pagal bylos duomenis V. S. mire (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2008-05-09 nutartimi nutrauke baud˛iamaji procesa mirus kaltinamajam V. S. (S.), nukentejusiuju V. M., E. M., G. M. civilinius iekinius paliko nenagrinetais, nutartis isiteisejo 2008-05-29.
Iekovai V. M., E. M., G. M. nagrinejamoje civilineje byloje iekini del neturtines ˛alos atlyginimo priteisimo padave 2008-07-31, atsakovu nurode UAB „Vilniaus Dobilas“, treciuoju asmeniu nurode UAB DK „PZU Lietuva“. Bylos nagrinejimo metu iekovai 2008-12-05 padave patikslinta iekini, kuriame nurode, kad atsakovai yra UAB „Vilniaus Dobilas“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir prae solidariai i iu atsakovu priteisti kiekvienam i iekovu po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo. Iekovai iekini patikslino, atsi˛velgdami i tai, kad atsakovas UAB „Vilniaus Dobilas“ atsiliepimu i pradini iekovu iekini nurode, jog treciasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ yra solidariai atsakingas u˛ ˛ala, nes 2003-06-28 ivykusio eismo ivykio metu atsakovas buvo sudares Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti su UAB DK „Lindra“ del transporto priemones SCANIA 112 ir puspriekabes cisternos savininku arba valdytoju civilines atsakomybes u˛ avarijos metu padaryta ˛ala, UAB DK „Lindra“ isipareigojimus yra peremusi UAB DK „PZU Lietuva“. Byloje buvo pateikti irodymai, kad nuo 2003-04-01 iki 2003-09-30 galiojo UAB „Vilniaus Dobilas“ ir UAB DK Lindra“ sudaryta draudimo sutartis, vadovaujantis Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo taisyklemis, patvirtintomis Vyriausybes 2001-09-13 nutarimu Nr. 1100, sutarties aliu teises ir pareigos buvo numatytos Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo taisyklese, pagal draudimo sutarti asmens draudimo suma – 30000 Lt, turto draudimo suma – 30000 Lt (b. l. 30).
Pirmosios instancijos teismas netenkino iekovu iekinio tuo pagrindu, kad iekovai praleido sutrumpinta treju metu iekinio senaties termina, numatyta CK 1.125 str. 8 d., kreiptis i teisma del ˛alos atlyginimo, nustatydamas, kad iekinio senaties terminas pareikti iekini del neturtines ˛alos atlyginimo baigesi 2006-07-11. Taip pat pirmosios instancijos teismas netenkino iekovu praymo atnaujinti praleista iekinio senaties termina, nes iekovai nuo 2003-07-23 naudojosi teisine advokato pagalba, sutrumpintas senaties terminas yra parleistas ˛ymiai. Ivertinus iekovu nurodytas aplinkybes, susijusias su iekinio senatimi, byloje surinktus irodymus, darytina ivada, kad minetos pirmosios instancijos teismo ivados yra nepagristos.
Pirmosios instancijos teismas nustate, kad iekovu iekiniui del neturtines ˛alos atlyginimo priteisimo iekinio senaties terminas turi buti pradetas skaiciuoti nuo 2003-07-11, t. y. nuo M. M. mirties. i ivada yra nepagrista, ji prietarauja CK 1.127 str. 1 d. nuostatoms. Pagal bendraja iekinio senaties termino eigos prad˛ios skaiciavimo taisykle iekinio senaties terminas prasideda nuo teises i iekini atsiradimo dienos, o teise i iekini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo su˛inojo arba turejo su˛inoti apie savo teises pa˛eidima. Taigi pagal CK 1.127 str. 1 d. iekinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teises pa˛eidima. Istatymas iekinio senaties termino eigos prad˛ia sieja su tokiais subjektyvaus pobud˛io kriterijais: asmens su˛inojimu ar turejimu su˛inoti apie jo teises pa˛eidima. Todel, spresdamas apie iekinio senaties termino eigos prad˛ia, teismas visu pirma turi nustatyti teises pa˛eidimo momenta. Su˛inojimo apie teises pa˛eidima momentu laikytina diena, kada asmuo faktikai suvokia, kad jo teise arba istatymo saugomas interesas yra pa˛eisti ar gincijami. Tais atvejais, kada iekovas tvirtina, jog apie savo subjektines teises pa˛eidima su˛inojo ne paties teises pa˛eidimo diena, teismas turi patikrinti, ar byloje nera irodymu, kad buvo prieingai, ir ar iekovas apie teises pa˛eidima su˛inojo ne veliau, nei tokioje pacioje situacijoje turejo su˛inoti apdairus ir rupestingas asmuo. Sprend˛iant, kada apie pa˛eista teise turejo su˛inoti apdairus ir rupestingas asmuo, butina nustatyti teises pa˛eidimo pobudi bei momenta, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rupestingai savo teisiu at˛vilgiu besielgiantis asmuo analogikoje situacijoje turejo isiaikinti, jog jo teise yra pa˛eista. Reikia atsi˛velgti i teises pa˛eidimo nustatymo sudetinguma, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmu ar neveikimo itaka iekovo subjektyviam susiklosciusios situacijos vertinimui bei kitas turincias reikmes aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas i aukciau nurodytas aplinkybes neatsi˛velge. Nustatant iekovu teises i iekini del neturtines ˛alos atlyginimo priteisimo atsiradima buvo butina vertinti atsakovu veiksmus tuo metu, kai iekovams pagal atsakovu sudaryta draudimo sutarti buvo mokamas ˛alos atlyginimas, kai vyko ikiteisminis tyrimas, buvo nagrinejama baud˛iamoji byla.
Byloje buvo pateikti irodymai, kad 2003-07-16 iekove V. M. kreipesi i UAB DK „Lindra“ del ˛alos atlyginimo, kuria ji ir jos vaikai patyre del to, kad ˛uvo M. M.. UAB DK „Lindra“ imokejo iekovei V. M. 4332,40 Lt draudimo imoka laidojimo ilaidoms atlyginti, negautas pajamas E. M. ir G. M., t. y. 1692,51 Lt (b. l. 28, 156-160). 2004-08-13 ratu UAB DK „Lindra“ pranee V. M., kad keliu eismo ivykis pripa˛intas nedraud˛iamuoju ir draudimo kompanija neturi pagrindo moketi draudimo imokos. Po io rato nei draudimo kompanija, nei UAB „Vilniaus Dobilas“ nemokejo ˛alos atlyginimo. Ivertinus tarp atsakovu sudaryta draudimo sutarti, iekovams imoketas draudimo imokas, darytina ivada, kad iekovams buvo sumoketa dalis asmeniui padarytos ˛alos, t. y. 6024,91 Lt. Byloje nera duomenu, kada 2004-08-13 rata gavo iekovai, todel pripa˛intina, kad i rata jie gavo 2004-08-14. Iekovai, gave i rata, turejo suprasti, kad jiems nebebus mokamas ˛alos atlyginimas ir ju teises yra pa˛eid˛iamos, todel vadovaujantis CK 1.127 str. darytina ivada, kad iekinio senaties terminas prasideda nuo 2004-08-14, t. y. nuo tada, kai iekovai turejo su˛inoti apie savo teises atsiradima.
Nepripa˛intini pagristais atsakovu argumentai, kad atsakovai ne˛inojo apie iekovu reikalavimus moketi ˛alos atlyginima. UAB DK „Lindra“ (dabar UAB DK „PZU Lietuva“) pareiga atlyginti iekovams ˛ala kilo i draudimo sutarties, sudarytos su atsakovu UAB „Vilniaus Dobilas“. Pagal atsakovu sudaryta draudimo sutarti draudimo objektas - transporto priemoniu savininku ir valdytoju civiline atsakomybe u˛ autoavarijos metu padaryta ˛ala. Draudimo sutarties sudarymo metu galiojusio Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatyme buvo itvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina ˛ala asmeniui ir turtui, nebuvo detalizuota, atskleista, ar ji apima turtine ir neturtine ˛alos asmeniui ruis, ar tik viena ju. Lietuvos Aukciausias Teismas iaikino, kad draudikas atsako asmeniui u˛ abieju ruiu ˛ala – turtine ir neturtine (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus iplestines teiseju kolegijos 2006-04-11 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-115/2006). Atsakovu sudarytos draudimo sutarties ir Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti del iuo draudimu apdraustos transporto priemones poveikio eismo ivykio metu nukentejusiu ir patyrusiu ˛ala treciuju asmenu nuostoliu atlyginima istatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma, taip pat u˛tikrinti ir transporto priemone naudojanciu valdytoju turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant iuo draudimu apdrausta transporto priemone. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuria draudikui tenka civiline atsakomybe ivykus draudiminiam ivykiui atlyginti atsiradusius nuostolius. i draudimo sutarties esme lemia nurodytos sutarties ypatumus. Palyginus su kitomis sutartimis, draudimo sutartis yra specifine – fiduciarine, t. y. tokia sutartis, kurios alis sieja tarpusavio pasitikejimu grind˛iami santykiai. Taigi skiriamasis draudimo sutarties bruo˛as yra sutarties aliu santykiams taikomas aliu tarpusavio did˛iausio pasitikejimo principas, kuris lemia ir ios prievoles aliu pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003-05-05 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-546/2003). Sutarties alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis ne tik sudarydamos draudimo sutarti, bet ir ja vykdydamos (CK 6.200 str. 2 d.). Taigi atsakovai privalejo bendradarbiauti ir teikti informacija vienas kitam apie iekovu reikiamas pretenzijas del ˛alos atlyginimo, apie ikiteisminio tyrimo eiga, baud˛iamosios bylos nagrinejima. Todel tai, kad iekovai reike reikalavimus draudimo kompanijai, kuri ˛ala atlygino u˛ UAB „Vilniaus Dobilas“, nesudaro pagrindo skaiciuoti atsakovams iekinio senaties termino prad˛ios nuo M. M. mirties. UAB DK „Lindra“, mokedama iekovams ˛alos atlyginima iki 2004-08-13, nutrauke iekinio senati (CK 1.130 str. 2 d.). Iekovams iekinio senatis baigesi 2007-08-14, iekove V. M. iekini baud˛iamojoje byloje pareike 2007-10-03, iekinyje ji nurode apie tai, kad neturtine ˛ala yra padaryta jai ir vaikams, ˛alos dydis nurodytas 90000 Lt. Baud˛iamojoje byloje priimta nutartis, kuria iekovu iekinys paliktas nenagrinetas, isiteisejo 2008-05-29, iekovai iekini padave 2008-07-31. CK 1.130 str. 5 d. numato, kad jeigu teismas palieka nenagrineta pareikima baud˛iamojoje byloje, tai prie iekinio pareikima prasidejes iekinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprend˛io, kuriuo pareikimas paliktas nenagrinetas, isiteisejimo dienos. Ivertinus terminus, per kuriuos iekovai pareike reikalavimus atsakovams, darytina ivada, kad iekovai ne˛ymiai praleido iekinio senaties termina reikti iekini atsakovams ioje civilineje byloje. Inagrinejus iekovu nurodytas aplinkybes, del kuriu laiku nebuvo pareikti reikalavimai atsakovams, atsakovu sudarytos draudimo sutarties salygas ir esme, iekovu ir atsakovu veiksmus per iekinio senaties laikotarpi, darytina ivada, kad iekovai del svarbiu prie˛asciu praleido iekinio senaties termina ir del to is terminas turi buti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.).
Iekinio senatis yra laiko tarpas, per kuri valstybe garantuoja asmeniui jo pa˛eistos teises gynima, jeigu per i laiko tarpa suinteresuotas asmuo kreipesi i teisma su iekiniu apginti pa˛eista teise. Iekininio senaties institutas negali buti vertinamas kaip vienaalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio alies interesais. Istatymas, nustatydamas laiko tarpa, per kuri valstybe garantuoja pa˛eistos teises gynima, siekia ne tik u˛tikrinti subjektines teises realuma, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant u˛tikrinti civiliniu santykiu stabiluma, teise nustato ilgesni ir trumpesni iekinio senaties termina. is terminas ne tik skatina nukentejusiaja ali operatyviai reaguoti i savo teises pa˛eidima, bet ir suteikia garantija kitai civilinio teisinio santykio aliai, jog po tam tikro istatyme numatyto laikotarpio jos igytos teises negales buti gincijamos. Jeigu asmuo, ˛inodamas arba turedamas ˛inoti apie savo teises pa˛eidima, i i pa˛eidima per visa iekinio senaties termino eiga nereaguoja ir nereikia iekinio, tai kita civilinio teisinio santykio alis turi teise pagristai tiketis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teises, arba nemano, jog jo teise yra pa˛eista. Del to taikant normas, reglamentuojancias iekinio senati, atsi˛velgiama tiek i abieju civilinio teisinio santykio aliu interesus, tiek ir i iekinio senaties instituto normu tikslus. Sprend˛iant, ar iekinio senaties terminas buvo praleistas del svarbiu prie˛asciu, butina atsi˛velgti tiek i ginco esme, tiek ir i iekovo elgesi bei kitas reikmingas aplinkybes. I bylos med˛iagos matyti, kad iekovai emesi aktyviu veiksmu, susijusiu su ˛alos atlyginimo isiiekojimu po to, kai UAB DK „Lindra“ 2004-08-13 pranee apie tai, kad nebemokes draudimo imokos. Iekoves V. M. advokatas 2005-03-09 isiunte UAB DK „Lindra“ u˛klausima, kuriame pateike duomenis apie ikiteismini tyrima, apie tai, kad nera atlyginta ˛ala (b. l. 149). Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nepateike irodymu, kokius duomenis draudimo kompanija, gavusi mineta rata, pateike iekovei ar jos atstovui, ar aikiai ir konkreciai nurode apie tai, kad nemokes ˛alos atlyginimo. Baud˛iamojoje byloje iekovai pareike iekini atsakovui UAB „Vilniaus Dobilas“, kurio darbuotojas sukele eismo ivyki ir kuris buvo padidinto pavojaus altinio valdytojas. Taigi atsakovams privalejo buti ˛inoma apie tai, kad iekovai neatsisake savo teises i ˛alos atlyginima, nemane, kad ju teise nera pa˛eista. Pa˛ymetina, kad pagal BPK 112 str. civilinis iekinys pareikiamas bet kuriuo proceso metu, taciau ne veliau kaip iki irodymu tyrimo prad˛ios. i aplinkybe turi buti pripa˛inta svarbia, nes iekovai turejo teise pareikti iekini baud˛iamojoje byloje, nesilaikydami Civiliniame kodekse nustatytu iekinio senaties terminu, atsakovams, kuriuos siejo draudimo sutartimi prisiimti isipareigojimai, apie baud˛iamaji procesa buvo ˛inoma. Pagal draudimo sutarti patvirtinanti polisa draudejas buvo UAB „Vilniaus Dobilas“. Autoavarijos metu, kai buvo padaryta ˛ala, transporto priemone vairavo atsakovo darbuotojas. Atsakovas buvo transporto priemones kaip didesnio pavojaus altinio valdytojas. Jis taip pat buvo draudejas ir apdraustasis nuo nuostoliu rizikos del autoavarijoje padarytos ˛alos. Atsakovas taip pat yra darbuotojus samdantis asmuo. Jam, kaip didesnio pavojaus altinio valdytojui, tenka civiline atsakomybe u˛ didesnio pavojaus altiniu padaryta ˛ala, nepaisant to, ar ˛ala padaryta su kalte ar be jos, o kaip samdanciam darbuotojus asmeniui tenka civiline atsakomybe u˛ darbuotoju kaltais veiksmais padaryta ˛ala (CK 6.264, 6.270 str.). Taigi atsakovai privalejo ˛inoti, kad UAB „Vilniaus Dobilas“ yra atsakingas u˛ avarijos metu atsiradusia ˛ala ir kad iekovai reikia pretenzijas del ˛alos atlyginimo. Baud˛iamoji byla buvo nutraukta ne del iekovu kokiu tai atliktu veiksmu. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujindamas iekinio senaties termino, nurode tai, kad iekovai naudojosi teisine advokato pagalba, taciau i aplinkybe nesudaro pagrindo neatnaujinti iekinio senaties termino, nes aukciau nurodytos aplinkybes yra pagrindas atnaujinti ioje byloje iekinio senaties termina. Iekovu advokato atlikti veiksmai negali u˛kirsti kelio tam, kad butu apgintos iekovu teises, kurias jiems garantuoja istatymai. Del aukciau nurodytu aplinkybiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai netenkino iekovu iekinio tuo pagrindu, jog iekovai praleido iekinio senaties termina.
Iekovai V. M., E. M., G. M. apeliaciniu skundu prao tenkinti ju iekini, t. y. priteisti i atsakovu UAB „Vilniaus Dobilas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai iekovams lygiomis dalimis po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo. Byloje dalyvaujantys asmenys yra pateike savo argumentus, irodymus, susijusius su iuo iekovu reikalavimu, apeliacines instancijos teismas 2009-08-31 nutartimi buvo sudares galimybe teikti papildomus irodymus, susijusius su iuo reikalavimu, todel apeliacines instancijos teisme i esmes inagrinetinas is reikalavimas. Ivertinus byloje surinktus irodymus, darytina ivada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas i dalies tenkinti iekovu reikalavima del neturtines ˛alos atlyginimo priteisimo, t. y. priteisti iekovams po 15000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas nustate, kad iekoves V. M. sutuoktinis, iekovu E. M. ir G. M. tevas M. M. mire (duomenys neskelbtini) del traumu, kurias patyre 2003-06-28 eismo ivykio metu, kai i jo vairuojama transporto priemone atsitrenke V. S. (S.) vairuotas jo darbdaviui UAB „Vilniaus Dobilas“ priklausantis vilkikas su puspriekabe. Byloje surinkti irodymai tvirtina, kad V. S. vairavo technikai netvarkinga transporto priemone, t. y. transporto priemone su neveikianciu pagrindiniu stabd˛iu (juo nebuvo galima sustabdyti transporto priemoniu junginio), ir apie tai ˛inojo. V. S., artedamas prie Ukmerges – Gele˛inio Vilko gatviu sankry˛os ir stabdydamas transporto priemoniu jungini del plyusios puspriekabes galinio deiniojo rato stabd˛iu kameros diafragmos transporto priemoniu junginio stabd˛iu sistemoje nukritus oro slegiui ir nustojus efektyviai veikti transporto priemoniu junginio darbiniams stabd˛iams, nesustabde transporto priemoniu junginio ir atsitrenke i Ukmerges gatveje prie Ukmerges – Gele˛inio Vilko gatviu sankry˛a treciojoje eismo juostoje stovejusi automobili, kuri vairavo M. M.. 2004-04-30 specialisto ivada Nr.11-1901/11-3378 tvirtina, kad stabd˛iu kameros viduje esantis stumiklis ir jo kotas bei spyruokle stipriai aprudije, taip pat aprudijusi kameros korpuso vienos i pusiu vidinis pavirius, stabd˛iu kameros diafragmos ioriniame oniniame paviriuje matosi gumos kiauryminis pa˛eidimas, ioje vietoje ir buvo plyimo ˛idinys. Diafragmos kiauryminio pa˛eidimo po˛ymiai rodo, jog kiauryminis pa˛eidimas diafragmoje atsirado del ilgalaikes eksploatacijos metu cikliniu apkrovu poveikio idilusio vidinio gumos sluoksnio, o veliau ir kordo audinio dilimo. iam audiniui dylant susilpnejo diafragmos konstrukcija. Del to eilinio stabdymo ciklo metu, veikiant i diafragma dideliam oro slegiui, pa˛eistoje kordo audinio vietoje prasidejo greitas irimas, audinys plyo, gumai pasiekus tamprumo riba, guma plyo ir ivyko staigi stabd˛iu sistemos dehermetizacija (baud˛iamoji byla Nr. 1-499-463/2008 T. 1, b. l. 125-129). Specialisto ivadoje buvo nurodyta, kad atlikto tyrimo rezultatai duoda pagrinda manyti, kad is nustatytas gedimas vienkartinis ir staigus, o vilkiko vairuotojas i anksto negalejo jo pastebeti ir numatyti, nes be tikslinio stabd˛iu kameros ardymo io gedimo aptikti negalima. Po specialisto ivados baud˛iamojoje byloje buvo paskirta ir atlikta autotechnine (eismo ivykio) ekspertize. I 2005-06-11 autotechnines (eismo ivykio) ekspertizes akto matyti, kad buvo nustatytas puspriekabes u˛pakalinio deiniojo rato gedimas, del kurio oro slegis tiek puspriekabes, tiek vilkiko stabd˛iu sistemose greitai nukrinta laikant nuspausta kojinio (darbinio) stabd˛io pedala arba ijungus rankini vilkiko stabdi, todel tiek vilkiko SCANIA, tiek puspriekabes KASSBOHRER darbiniu stabd˛iu sistema nustoja efektyviai veikti – darbiniai stabd˛iai ratu nebestabdo. Ekspertai dave ivada, kad techniniu po˛iuriu tiketina, jog V. S. ilgesni laika nepertraukiamai naudodamas darbinius stabd˛ius ir stebedamas stabd˛iu sistemos manometru parodymus galejo pastebeti greita oro slegio kritima vilkiko stabd˛iu sistemoje, taciau tiesiogiai nustatyti konkretaus gedimo be tikslines transporto priemoniu junginio ap˛iuros ir ardymo negalejo (baud˛iamoji byla Nr. 1-499-463/2008 T. 2, b. l. 10-13). Baud˛iamojoje byloje apklaustas liudytojas V. P. parode, jog jis ispejo vilkiko SCANIA vairuotoja, kad stabdymo efektyvumas yra truputi silpnesnis, tai jis pajuto vairuodamas savo vilkika, SCANIA vilkiko vairuotojas iklause jo perspejimu ir sake, kad va˛iuos atsargiau (baud˛iamoji byla Nr. 1-499-463/2008, T. 3, b. l. 6-7). V. S., apklausiamas itariamuoju baud˛iamojoje byloje, nurode, kad V. P. minejo, jog viena i eiu kameru praleid˛ia ora (baud˛iamoji byla Nr. 1-499-463/2008, T. 2, b. l. 6).
Aukciau mineti irodymai tvirtina, kad atsakovui UAB „Vilniaus Dobilas“ priklausanti transporto priemone buvo technikai netvarkinga ir del to atsakovo darbuotojas padare avarija, del kurios metu patirtu su˛alojimu mire M. M.. V. S., ˛inodamas apie tai, kad yra problemu su stabd˛iais, nesieme priemoniu, kad gedimas butu tiksliai iaikintas ir butu ivengta avarijos, atsakovas UAB „Vilniaus Dobilas“ eksploatavo technikai netvarkinga didesnio pavojaus altini. CK 6.264 str. 1 d. numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti ˛ala, atsiradusia del jo darbuotoju, einanciu savo darbines pareigas, kaltes. Nagrinejamoje byloje ˛ala iekovams atsirado del dvieju didesnio pavojaus altiniu saveikos, taciau ivertinus tai, kad atsakovas eksploatavo technikai netvarkinga didesnio pavojaus altini ir atsakovo, kuris buvo didesnio pavojaus altinio valdytojas, darbuotojas, naudodamas i didesnio pavojaus altini, padare ˛ala iekovams, darytina ivada, kad atsakovui atsakomybe atsirado ir pagal CK 6.270 str. (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2000-11-27 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-1139/2000).
Atsakovas UAB „Vilniaus dobilas“ atsiliepime i apeliacini skunda nurodo, kad iekovu teiginiai, jog V. S. vairavo technikai netvarkinga transporto priemone ir del to ivyko eismo ivykis, neirodyti, nurodo 2004-04-30 ekspertizes akte (specialisto ivadoje) nurodytas aplinkybes, 2008-01-24 specialisto V. L. paaikinimus, duomenis apie vilkiko ir puspriekabes atlikta technine ap˛iura. ie atsakovo argumentai ir nurodyti irodymai nepaneigia aukciau nurodytu irodymu, nes 2004-04-30 specialisto ivadoje nurodyta apie puspriekabes u˛pakalinio deiniojo rato stabd˛iu kameros gedima, del io gedimo nebeveike transporto priemoniu junginio darbiniai stabd˛iai. Transporto priemones gedimas atsirado ne del M. M. kaltes, iam gedimui kelia u˛kirsti turejo atsakovas UAB „Vilniaus Dobilas“, V. S. negalejo vairuoti technikai netvarkingos transporto priemones. Eismo ivykio metu galiojusiu Keliu eismo taisykliu 53 p. numate, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu saugumui, 60 p. draude eksploatuoti technikai netvarkinga transporto priemone. Saugaus eismo automobiliu keliais istatymo 7 str. 4 d. numate, kad draud˛iama vairuoti technikai netvarkinga, techniniu reikalavimu neatitinkancia transporto priemone, kad vairuotojas privalo imtis visu butinu priemoniu savo ir keleiviu saugumui keliones metu u˛tikrinti. io istatymo 16 str. numate, kad eisme dalyvauti leid˛iama tik technikai tvarkingoms transporto priemonems, atitinkancioms Vyriausybes arba jos igaliotos institucijos nustatytus techninius reikalavimus, keliu transporto priemones, dalyvaujancios eisme, technine bukle u˛tikrina transporto priemones valdytojas ir vairuotojas. iu nuostatu nesilaike nei transporto priemones valdytojas UAB „Vilniaus Dobilas“, nei vairuotojas V. S..
Iekovai V. M., G. M., E. M. ioje byloje prao priteisti tik neturtine ˛ala. Neturtines ˛alos samprata apibre˛iama CK 6.250 str. Neturtines ˛alos atlyginimui budingas iimtinis reglamentavimas, t. y. neturtine ˛ala atlyginama tik istatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtine ˛ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo ir kitais istatymu nustatytais atvejais. Neturtine ˛ala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pa˛eminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu suma˛ejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine ˛ala pagal savo pobudi, tai asmenine ˛ala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybes ir priklauso nuo jo paties igyventu emociju. Neturtines ˛alos atlyginimo atveju visiko ˛alos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes ios ˛alos neimanoma tiksliai ivertinti pinigais. Materialios kompensacijos u˛ neturtine ˛ala paskirtis – sudaryti materialias prielaidas i naujo sukurti tai, ko negalima sugra˛inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko ˛mogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisinga kompensacija u˛ patirtus neturtinio pobud˛io igyvenimus, praradimus, parenkant tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo neturtinems vertybems padaryta ˛ala. Del to teismas, ivertindamas neturtine ˛ala pinigais, nustatydamas jos dydi, nera visikai laisvas, jis atsi˛velgia i: 1) neturtines ˛alos pasekmes; 2) ˛ala padariusio asmens kalte; 3) ˛ala padariusio asmens turtine padeti; 4) tai, ar padaryta turtine ˛ala, i padarytos turtines ˛alos dydi; 5) kitas turincias reikmes bylai aplinkybes; 6) sa˛iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodytas neturtines ˛alos dyd˛io nustatymo kriteriju saraas nera baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas ios ˛alos dydi, taip pat turi vertinti konkrecioje byloje reikmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkreciu atveju pa˛eid˛iama skirtinga istatymu saugoma teisine vertybe, neturtine ˛ala patiriama individualiai ir neturtines ˛alos dydis nustatomas pagal bylai reikmingu aplinkybiu visuma (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civilineje byloje 3K-3-103/2009, 2003-03-26 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-09-06 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007-05-28 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Vienas i kriteriju, reikmingu neturtines ˛alos dyd˛iui nustatyti, yra ˛ala padariusio asmens kalte. Kalte civilineje atsakomybeje pasireikia tycia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas i paprasta ar dideli neatsarguma. Atsakovo kaltes forma turi esmine reikme teismui nustatant iekovo patirtos neturtines ˛alos dydi (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006-10-02 nutartis, priimta civilineje byloje 3K-3-525/2006).
Iekovai V. M., E. M., G. M., praydami jiems priteisti po 30000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo, nurode, kad jie liko be pagrindinio maitintojo, vaikai neteko tevo ir visa atsiradusi sunkumu nata atiteko iekovei V. M.. Iekinyje buvo nurodyta, kad pilnametis G. M., gimes (duomenys neskelbtini), nepilnametis E. M., gimes (duomenys neskelbtini), neteko tevo ilaikymo bei paramos, iekovai patyre labai dideli psichologini oka, sunkius dvasinius igyvenimus bei sukretimus, didele emocine depresija, kuri labai pakenke ju gyvensenai (b. l. 103-104). Iekovai, nurodydami mineta neturtines ˛alos dydi, nepateike jokiu irodymu, kuriu pagrindu butu galima daryti ivada, kad del M. M. mirties jie prarado pagrindini maitintoja, t. y. kad vien tik M. M. ilaike iekove ir vaikus, i kuriu vienas buvo pilnametis. Iekovai byloje nepateike irodymu, kokio dyd˛io jiems buvo padaryta turtine ˛ala ir ar ji visa yra atlyginta. Iekovams buvo suteikta galimybe pateikti irodymus, patvirtinancius ias aplinkybes (b. l. 217-218). Ivertinus tai, kad neturtine ˛ala atsirado (duomenys neskelbtini), kad iekove V. M. santuokoje su M. M. gyveno nuo 1983-07-09, iekovas E. M. tevo mirties diena buvo nepilnametis, G. M. buvo neseniai sulaukes pilnametystes, M. M. mirtis buvo staigi ir netiketa, darytina ivada, kad iekovai patyre dvasinius igyvenimus, skausma, neteke jiems artimo ˛mogaus. ˇmogaus gyvybe yra aukciausia vertybe, todel del tokios vertybes pa˛eidimo yra patiriami neigiami padariniai. Nustatant iekovams atlygintinos neturtines ˛alos dydi atsi˛velgiama i tai, kad ˛ala iekovams buvo padaryta del neatsargumo, t. y kad atsakovo ir V. S. (S.) veiksmuose nebuvo tycios. Neturtine ˛ala priteistina pilnameciam M. M. vaikui, nes nepaneigti iekovu nurodymai, kad tarp pilnamecio sunaus ir tevo buvo glaudus ryys (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005-02-14 nutartis, priimta civilineje byloje 3K-3-86/2005). Del aukciau nurodytu argumentu nustatytina, kad iekovams priteistina po 15000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo.
Draudikas, draudimo sutartimi isipareigojes esant draud˛iamajam ivykiui atlyginti 30000 Lt ˛ala asmeniui, privalo, nevirydamas mineto isipareigojimo, atlyginti iekovams atsiradusia neturtine ˛ala. Kaip jau buvo mineta draudikas iekovams yra imokejes 6024,91 Lt ˛alos, padarytos asmeniui, todel i atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ iekovams po 7991,70 Lt, i atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ - po 7008,30 (15000-7991,70) Lt.
Del aukciau nurodytu aplinkybiu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo iekovu iekinys tenkintinas i dalies, t. y. iekovams i atsakovu priteistinas minetas neturtines ˛alos atlyginimas.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, priimtas naujas sprendimas, todel vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 88, 92, 96 str. i atsakovu i valstybes biud˛eta priteistinas ˛yminis mokestis, ilaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu.
Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima.
Iekovu V. M., E. M. ir G. M. iekini tenkinti i dalies.
Priteisti iekovams V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) i atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (i.k. 110057869) po 7991,70 Lt kiekvienam iekovui neturtines ˛alos atlyginimo, i atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ (i.k. 8600203) - po 7008,30 Lt kiekvienam iekovui neturtines ˛alos atlyginimo.
Priteisti i valstybes biud˛eta i atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (i.k. 110057869) 719 Lt ˛yminio mokescio, 44,03 Lt ilaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, i atsakovo UAB „Vilniaus Dobilas“ (i.k. 8600203) 630,75 Lt ˛yminio mokescio, 37,51 Lt ilaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.