Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas G. Dzedulionis Baudžiamoji byla Nr. 1A-416-365/2015

Teisėjas T. Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00832-2013-3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Dzedulionio, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei, advokatui Juozapui Puškoriui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. 5 d. 1) p., G. K. paskirtos bausmės subendrintos apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., G. K. paskirta subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 2 d. G. K. paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su Vilniaus r. apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu paskirta 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 7, 8, 9 d. G. K. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant su Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-06-02 nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1) p. a) p.p., 2) p. a) p.p., BK 66 str., į bausmių laiką G. K. įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2012-02-20 iki 2012-02-21, nuo 2013-09-18 iki 2013-09-19 ir nuo 2015-01-27 iki 2015-03-16 laikas ir laikoma, kad jis atliko 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad jis panaudojęs fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą ir tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, 2013 m. gegužės 14 d. laiko tarpe nuo 18 iki 18.30 val., (duomenys neskelbtini)prie Gėlos ežero, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pastūmė rankomis T. G., po ko šis nugriuvo ant žemės, smaugė jį teismo nagrinėjimo metu nenustatytu daiktu, taip padarydamas nukentėjusiajam linijinį nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei iš T. G. kelnių kišenės pagrobė 50 litų, taip padarė T. G. 50 Lt turtinę žalą.

Taip pat jis, 2013 m. gegužės 14 d. laiko tarpe nuo 18 iki 18.30 val., (duomenys neskelbtini)prie Gėlos ežero, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plėšimo būdu pagrobęs iš T. G. 50 litų, sudavė vieną kartą kumščiu tuo metu šalia buvusiai J. B. bandžiusiai apginti nukentėjusįjį, į dešinės pusės veido sritį, nuo ko ji prarado sąmonę, taip padarė jai kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo G. K. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde ginčija jam inkriminuos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., kvalifikaciją, prašo skirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatyme, pritaikant BK 62 str. bei BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Pagal teismų praktiką, jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks sumanymas kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė (realioji sutaptis). Tačiau jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį.

G. K. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie ežero susimušė su T. G. bei iš pastarojo kelnių kišenės pagrobė 50 litų.

Apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu (t.1 b.l.149) nuteistasis G. K. pilnai patvirtino padaręs inkriminuojamas veikas, nes pinigai buvo reikalingi kelionei į namus.

Neatsimena, kodėl 2013-05-14 pastūmė T. G., buvo girtas. 50 Lt reikėjo kelionei, pinigus grąžino ir susitaikė.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu teisme apklaustas G. K. pripažino konfliktavęs ir mušęsis su G., tačiau neigė norėjęs pagrobti svetimą turtą; konflikto metu G. piniginė iškrito iš kišenės, o jam būtent tuomet ir kilo tyčia tą piniginę paimti ir jis tai padarė. Buvo girtas ir sudavė B., bet neprisimena dėl to sudavė. Konflikto priežasties neprisimena, bet mano, kad užstojo J. B.. Pripažino, kad po to sudavė smūgį į galvą ir Justinai, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl. Mano, kad mergina meluoja dėl vagysčių, anksčiau jos nebuvo apvogęs. Pinigai jam buvo reikalingi grįžti į namus.

Nukentėjusysis T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-05-14 gėrė kartu su G. K. ir J. B. prie Gėlos ežero. G. K. jį netikėtai užpuolė ir pastūmė, po to, pradėjo smaugti. Nežino, kuriuo momentu G. K. jam ištraukė pinigus iš kelnių kišenės, to nepajuto. Gali tik pasakyti, kad pinigai buvo kišenėje, įsidėjo juos ten, kai atsiskaitė su vairuotoju. Kai jis atsigavo, G. K. šalia jau nebuvo, jis pabėgo. Šalia buvo J. B., kuri pasakė, kad G. K. jai sudavė į dešinę akį ir pabėgo.

J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-05-14 prie Gėlos ežero gėrė alų kartu su T. G. ir G. K.. Staiga G. K. atsistojo ir pradėjo smaugti T. G.. Ji pradėjo ginti, tačiau G. K. jai su kumščiu trenkė į dešinę veido pusę, po ko ji prarado sąmonę. Atsipeikėjusi pamatė, kad ant jos draugo (T. G.) kaklo smaugimo žymės, jis taip pat pasakė, kad G. K. iš jo kišenės pagrobė 50 Lt.

Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė aplinkybes, kurios prieštaravo jo paties pozicijai pirmos instancijos teisme, prieštaravo nukentėjusiųjų parodymams, todėl teismas G. K. skunde nurodomas aplinkybes vertina kaip jo užimtą gynybinę poziciją, siekiant išvengti skirtos bausmės ar ją sušvelninti ir atmeta naujai nurodomas aplinkybes, kaip prieštaraujančias faktinei bylos medžiagai.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apelianto padarytas nusikalstamas veikas ir tinkamai jas kvalifikavo.

LAT formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms.

Nors nuteistasis teigia, kad turi sūnų, gim. 2012-08-21, kurio nebus kam prižiūrėti, nes faktinė sutuoktinė A. V. dirba, tokie teiginiai nesudaro BK 62 str. 2 d. 1 ir 2 p. numatytų pagrindų.

Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 str. 2 d., švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik esant minėtų sąlygų visumai, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 str. 2 d. ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2007, 2K-511/2012 ir kt.). Reikia pažymėti ir tai, kad net ir esant BK 62 str. nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 62 str. 1 d. Nors teismas prisipažinimą pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų bent viena iš šioje dalyje 1-6 punktuose numatytų sąlygų sudarančių galimybę taikyti BK 62 str. 2 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis turi pragyvenimo šaltinį ir vienintelis išlaiko mažametį vaiką, kurio, dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės, nebūtų kam prižiūrėti. Pažymėtina, jog pareigą prižiūrėti vaikus turi ne tik vaiko tėvas, bet ir vaiko motina, todėl teigti, kad G. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam prižiūrėti vaiką, nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirba, kas sudaro pagrindą manyti, kad teigiamų išvadų nedarė, padarė vieną tyčinius apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus. Tai, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų teigti, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui bei rodytų, jog laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra per griežta.

Bausmė yra neišvengiamai susijusi su tam tikrais apribojimais, tokia bausmės esmė, tuo pasireiškia nubaudimo aspektas, apylinkės teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vadovaudamasi BK įtvirtintomis bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl G. K. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.