Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-57-718/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-20
Bylos Nr.
1-57-718/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42901-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
Ž. S., D. R.
Civilinis ieškovas
M. V.
Nukentėjusysis
K. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-57-718/2019(Proceso Nr. 1-01-1-42901-2017-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.6.3.; 1.2.26.2.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, Aistei Marcijonaitei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,

kaltinamiesiems Ž. S., D. R., kaltinamųjų gynėjams advokatams Reginai Baranauskienei, Alvydui Kvaščevičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. V., jo atstovui advokatui D. P.,nukentėjusiajai K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį,

Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2017 m. balandžio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausmę, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y.

D. R. 2017-08-09, nuo 4.00 val. iki 4.50 val., būdamas viešoje vietoje - baro (duomenys neskelbtini) terasoje, esančioje (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, tyčia, be priežasties ne mažiau kaip du kartus kairės rankos kumščiu sudavė M. V. į galvą, dešinės pusės smilkinio sritį, bei kumščiais ir kojų keliais sudavė nenustatytą skaičių smūgių M. V. į įvairias kūno vietas: galvą, kairės ir dešinės pusės šonus, nugarą. Tokiais įžūliais veiksmais D. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. R. kaltę pripažino ir parodė, kad 2017-08-08, apie 23.00 val., su draugu Ž. S. ir mama atėjo į barą (duomenys neskelbtini). Sėdėjo baro terasoje, išgėrė po kelis alaus bokalus. Tuo metu vyko regata, bare buvo daug lankytojų. Kai baras užsidarė, prie baro durų kilo konfliktas, susistumdymas. Teigia, kad konfliktavo kiti baro lankytojai, o ne jis, kaltinamasis, ar Ž. S.. Kas mušėsi prie baro durų, pasakyti negali, šių asmenų nepažįsta. Bare mama susipažino su kažkokiu vyriškiu, kuris prisėdo prie jų staliuko. Vyriškis buvo stambaus kūno sudėjimo, vidutinio ūkio, 30-40 metų amžiaus, buriuotojas vardu T. Įvykus konfliktui, į barą atvyko policijos pareigūnai, liepė visiems skirstytis, išeiti iš terasos. Kai juos policijos pareigūnai vedė iš terasos, išgirdo, kaip vienas baro lankytojas pradėjo iš jų juoktis ir šaipytis. Jis, kaltinamasis, įsižeidė dėl tų replikų. Kadangi baro terasoje paliko kepurę, netrukus sugrįžo. Pamatė nukentėjusįjį ir jam trenkė į veido sritį. Smūgiavo pirmas. Mano, kad užpuolė ne tą asmenį, kuris iš jų juokėsi. Tada jam, kaltinamajam, sudavė kažkoks vyras į šoną, jis nuo smūgio nukrito. Kai nukrito, pamatė nubėgantį jam sudavusį vyriškį. Jam padėti priėjo T., su kuriuo susipažino bare. Bandė vytis jam trenkusį vyriškį, tačiau jo nepagavo ir grįžo atgal prie baro. Prie baro vėl sutiko nukentėjusįjį M. V. ir kojos keliu jam vėl trenkė. Tada pamatė atvažiuojantį policijos ekipažą, tuo metu atėjo mama su Ž., jie jį, kaltinamąjį, pavedė į šoną ir liepė eiti į mišką. Po šio įvykio praėjus 2 mėnesiams išvyko į Kauną ir tik tada gavo šaukimą į policiją. Per tuos du mėnesius, jei būtų žinojęs, kad kažkas įvyko labai rimtai, būtų atsiprašęs to vaikino ir susitaikęs su juo. Kai tyrimas vyko, jis, kaltinamasis, iš pradžių nenorėjo taikytis, vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis nori taikytis, todėl atvyko iš Vilniaus į Nidą tyrėjos prašyti nukentėjusiojo duomenų, bet tyrėja duomenų nedavė. Mano, kad barmenei K. sudavė T. Jis, D. R., matė kaip T. atėjo. Ž. S. tuo metu buvo su jo mama. Teigia, kad Ž. S. baro durų nedaužė ir nelaužė. Girdėjo, kaip kažkoks baro lankytojas daužo baro duris, o kitas lankytojas jį ramino. Vienas buvo su berete, kitas su balta striuke. Ž. konflikte tą naktį nedalyvavo. Jis, kaltinamasis, M. V. sudavė du kartus. Įvykio metu dėvėjo „Humel“ džemperį juodos spalvos, juodą kepurę „Gucci“, buvo mėlynais džinsais ir kedais. Ž. S. buvo su šortais, marškinėliais. Kritiškai vertina savo poelgį. Dalį nukentėjusiajam padarytos žalos atlygino, jo atsiprašė. Nori su nukentėjusiuoju taikytis. Įvykio metu dirbo Švedijoje, į (duomenys neskelbtini) grįžo į dėdės laidotuves. Nematė, kaip buvo sužalota Kotryna, tuo metu šalia nebuvo. Nukentėjusįjį sumušė be jokio tikslo. Mano, kad jį paveikė dėdės laidotuvės, be to buvo neblaivus, buvo išgėręs 2-3 bokalus alaus. Pripažįsta viską dėl M. V. sumušimo.

Kaltinamasis Ž. S. kaltės nepripažino, parodė, kad 2017-08-09 su D. R. ir jo mama atėjo į barą (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Bare buvo nuo vidurnakčio iki 4.00 val. Tą naktį buvo apie 15 lankytojų bare. Iš pradžių buvo trise, vėliau prie jų prisijungė T. Po kurio laiko bare, tai yra šalia baro durų, terasoje, įvyko pirmasis konfliktas tarp dviejų vaikinų. Jis, Ž. S., norėjo juos išskirti, kad neatvažiuotų policija. Žinojo, kad jeigu atvyks policijos pareigūnai, baras užsidarys. Jis, kaltinamasis, minėtus asmenis išskyrė, grįžo prie staliuko ir tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Nepažinojo besimušančių. Atsisėdo prie savo stalo, gurkštelėjo alaus, atvažiavo policija ir juos palydėjo iš baro. Nežino, kas iškvietė policiją, gal barmenės, gal baro lankytojai. Jie išėjo, ėjo link namų. Tada D. pasakė, kad paliko bare kapurę ir nuėjo atgal į barą. Netrukus atgal į barą nuėjo ir T. Netrukus išgirdo triukšmą ir tada su D. mama I. taip pat nuėjo prie baro. Kai grįžo prie baro, konflikto nebuvo, policijos pareigūnai buvo atvažiavę, J. M. paklausė, ar ne jis, kaltinamasis, sukėlė muštynes, jis atsakė, kad ne jis. Prie jo priėjo policijos pareigūnai, jis jiems parodė savo rankas. Tada su I. nuėjo namo. Į barą buvo atvykęs pareigūnas R. A., jis (duomenys neskelbtini) dirba dažnai, o kito pareigūno jis nepažįsta. Su T. bare susipažino D. mama. Žino, kad jis buriuotojas. Nematė, ar tą naktį T. su kuo nors mušėsi. Nematė, ką D. darė. Kas sumušė barmenę K., jis taip pat nematė. Niekada anksčiau konflikto bare nėra sukėlęs. Buvo išgėręs 3-4 bokalus alaus. Su jam pareikštu kaltinimu nesutinka.

Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2017-08-09 su pusbroliu, gyvenančiu Anglijoje, atvyko į (duomenys neskelbtini). Vakare išėjo į miestą išgerti alaus. Atėjo į barą (duomenys neskelbtini), atsisėdo prie staliuko ir užsisakė alaus. Besėdėdami pamatė garsiai ir necenzūriškai šaukiančius jaunuolius. Tuo metu bare buvo ir daugiau lankytojų. Į barą atėjo apie 3.00 val., o nagrinėjamas įvykis įvyko apie 4.00 val. Jis su pusbroliu sėdėjo lauke baro terasoje už staliuko, gėrė alų, o priešais juos sėdėjo tie jaunuoliai, tai yra kaltinamieji su draugais. Sėdėdami matė, kad jaunuoliai vaikšto, rėkauja necenzūriniais žodžiais. Po valandos barmenės uždarė baro duris, kad niekas nebeįeitų į baro patalpas. Barmenės pradėjo tvarkyti baro patalpas. Kiek pamena, prie durų sėdėjo mergina su vaikinu. Ž. S. pabandė įeiti į barą, bet durys buvo uždarytos, todėl jis pradėjo duris spardyti ir daužyti. Vaikinas, kuris sėdėjo prie durų, paklausė kaltinamojo, ką šis daro, tarp jų įvyko konfliktas, jie susistumdė, taip pat nuo stalo atsistojo Ž. S. draugai. Tuo metu iš baro atbėgo barmenės, greitai visus apramino ir iškvietė policiją. Jis, nukentėjusysis, sėdėjo terasos gale, į muštynes nesikišo. Atvykę policijos pareigūnai atėjo į terasą, barmenės pasakė, kad jaunuoliai garsiai šūkauja. Policija visus išskirstė, priėjo prie jo staliuko, liepė eiti namo, nes baras jau užsidaro. Kadangi jie dar turėjo nusipirkę alaus, paprašė leisti pasilikti ir jį išgerti. Jiems leido išgerti alų, tačiau liepė išeiti iš terasos ir ant pirmo esančio suoliuko baigti gerti alų. Visi išsiskirstė, jis, nukentėjusysis, su pusbroliu nuėjo ir atsisėdo ant suoliuko. Vaikinai, kurie agresyviai elgėsi, taip pat išsiskirstė, juos išprašė policija. Barmenai tvarkėsi. Policijos pareigūnai dar laukė prie baro kažkiek laiko. Tik policijai nuvažiavus, iš miško, esančio už to baro, atbėgo kaltinamasis D. R.. Jį pamačiusi bermenė bandė jį sustabdyti, skėtė rankas, šaukė, kad juos išvarė. D. R. nieko nesakė, tik greitai ėjo link barmenių ir jo, nukentėjusiojo, su pusbroliu. Barmenė užstojo kelią, o kaltinamasis D. R. pastūmė ją ar sudavė jai, dėl ko ji nugriuvo. Tuo metu kitų asmenų nematė, matė tik kaltinamąjį D. R.. Kokius veiksmus kaltinamasis atliko, nematė, kai jis, nukentėjusysis, atsisuko, pamatė, kad barmenė nugriuvo. Barmenė stovėjo į jį nugara, todėl jis nepamatė konkrečių kaltinamojo D. R. veiksmų, pamatė tik, kad barmenė nukrito. Pamatęs tai jis, nukentėjusysis, su pusbroliu atsistojo, tada D. R. priėjo prie jo, M. V.. Jo pusbrolis pradėjo bėgti link miško, jį pradėjo vytis su kaltinamaisiais buvęs vaikinas, kurio jis nepažįsta. Jis, M. V., pasiliko prie baro terasos sienelės. D. ėmė mosikuoti rankomis. Pradžioje kelių smūgių jis išvengė, bet po to D. R. jam smūgiavo daug kartų. Jis, M. V., užsidengė veidą ir ėmė trauktis link barmenių ir tuo metu Ž. S. jam trenkė į kairįjį skruostikaulį. D. R. smūgiavo tol, kol jis, nukentėjusysis, neatsitraukė. Jis, nukentėjusysis, nuėjo link terasos, jam kraujavo kairė veido pusė, barmenės ir kiti žmonės pradėjo jį ginti, kad kaltinamieji nebeitų į terasą. Jį, M. V., paguldė ant suolo, atnešė ledo, nes visa kairė veido pusė pradėjo tinti. Antrą kartą atvyko tie patys policijos pareigūnai. Juos iškvietė barmenės. Mano, kad barmenei sudavė kaltinamasis D. R.. Jis matė tik jį vieną, kitų asmenų nematė, kiti vaikinai atsirado tada, kai D. R. jį, nukentėjusįjį, užpuolė. Po smūgio barmenė atsikėlė, kas vyko toliau, jis nematė, nes tuo metu D. jį užpuolė. Ž. S. pasirodė tuo metu, kai jis gavo smūgius nuo D. ir traukėsi nuo jo. Nematė, iš kur atėjo Ž. S.. D. smūgiavo jam į rankas, kumščiais, smogė vieną kartą kojos keliu. Jis, nukentėjusysis, pargriuvęs nebuvo, buvo užsidengęs veidą. Tuo metu bare buvo kelios barmenės, barmenių draugai, tačiau niekas jam nepadėjo. Negali pasakyti, ar barmenė po kaltinamojo smūgio buvo sužalota. Įvykio metu jam buvo sužalotas kairysis paakys, bėgo kraujas, atsirado mėlynių ant kūno. Ryte degė visa kairė veido pusė. Kai atvažiavo policija, kaltinamieji dar nebuvo pasišalinę. Vaikinai buvo trise ir su jais buvo mergina, tai yra kaltinamieji D. R., Ž. S., trečias vaikinas, kuris nusivijo jo pusbrolį, ir mergina. Jie visi sėdėjo už vieno stalo. Iš karto po įvykio į ligoninę nevyko, juos su pusbroliu nuvežė namo pareigūnas. Iš karto atsisakė rašyti pareiškimą, nes norėjo eiti namo prigulti. Kadangi ryte ištino veidas, nuvyko į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Ten gydytojo nebuvo, todėl sesuo jį nuvežė į ligoninę Klaipėdoje. Įvykio metu jo pusbrolis sužalotas nebuvo. Teigia, kad su kaltinamaisiais nekonfliktavo, mano, kad jie supyko dėl to, kad nebuvo įleisti į barą. Ligoninėje jį apžiūrėjo gydytojas, nežinojo, kad reikia kreiptis pas ekspertą. Kitą rytą parašė pareiškimą policijoje. Reiškia kaltinamiesiems civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Paaiškino, kad su pusbroliu atvažiavo dalyvauti „Kuršių marių regatoje“, kuri truko visą savaitę. Tai buvo pirma diena ir jie negalėjo joje dalyvauti, kadangi jo, M. V., veidas buvo ištinęs. Tą vasarą taip pat dirbo maisto įmonėje, dėl sužaloto veido negalėjo aptarnauti klientų, turėjo keistis su kitais darbuotojais. Taip pat būdamas (duomenys neskelbtini) bijojo, kad vėl nesutiktų kaltinamųjų, jautė nerimo jausmą. Visos atostogos, likusi vasaros dalis buvo sugadinta. Dvi savaites rytais tindavo ir degdavo veidas, buvo žaizda. Po 2 savaičių pradėjo mažėti sutinimas. Ant kūno mėlynės laikėsi keletą savaičių. Dirbti galėjo tik rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Pirko vaistus nuo skausmo, vyko į Klaipėdą gydytojo apžiūrai. Įvykio metu kaltinamieji buvo neblaivūs, elgėsi agresyviai. Anksčiau kaltinamųjų nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį D. R.. Antrą kartą atvykę pareigūnai visus išskirstė, jam, nukentėjusiajam, pasiūlė važiuoti į ligoninę. Kai atvažiavo pareigūnai, Ž. S. tikrai buvo, jie kažką aiškinosi, toliau kas vyko, jis nematė, nes gulėjo užsidengęs ledu. Kai D. R. jį mušė, niekas jų neskyrė. Kai trenkė Ž. S., jau buvo barmenės prie terasos įėjimo, ramino, šūkavo. Įvykio metu D. R. mūvėjo džinsinius šortus, šviesius marškinėlius ir rudą džemperį. Negali kategoriškai teigti, kad barmenę pastūmė D. R., tai galėjo būti trečiasis su jais buvęs vaikinas. Ten buvo tamsu, todėl gali klysti. Atvykusiems policijos pareigūnams iš karto nenurodė, kad jį sumušė, nes tuo metu akyse aptemo, bet sąmonės praradęs nebuvo, gulėjo ant suolo, veidas kraujavo, norėjo greičiau namo.

Nukentėjusioji K. S. parodė, kad 2017 m. vasarą dirbo bare (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo ne jos pamaina, ji tik atėjo padėti kolegėms. Tą naktį bare buvo daug lankytojų, vyko regata. 3.00 val. barą uždarė, ji, K. S., skaičiavo kasos pinigus. Užsidarius barui baro terasoje liko daug lankytojų. Išgirdo, kaip terasoje buvę vaikinai pradėjo daužyti ir laužyti baro duris. Terasoje vyko konfliktas, vaikinai elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Baro darbuotojai iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai nuramino lauke buvusius asmenis ir liepė jiems skirstytis. Tą naktį į barą policijos pareigūnai buvo kviečiami du kartus. Išvykus policijos pareigūnams, bare konfliktavę vaikinai sugrįžo. Ji tuo metu išėjo iš baro ir matė, kad mušasi vienas regatininkų su vietiniu gyventoju. Ji bandė juos raminti, tačiau vienas vaikinas jai alkūne sudavė į petį. Nuo smūgio ji nugriuvo. Dėl to pretenzijų nereiškia. Konfliktavę asmenys buvo trise, tai vietiniai gyventojai, tarp jų buvo kaltinamieji Ž. S. ir D. R.. Jai trenkė kitas vaikinas, ne kaltinamasis Ž. S. ar D. R.. Su regatos dalyviu mušėsi D. R.. Nukentėjusysis M. V. buvo sumuštas stipriai, ryte jis pareiškimą parašė. Atvykęs pareigūnas iš baro darbuotojų paaiškinimų nepaėmė. Konflikto iniciatoriais buvo vietiniai gyventojai. Kai jai buvo suduotas smūgis, ji buvo lauke terasoje prie baro, tai matė ten dirbusios E. D., B. A., S. S.. Policijos pareigūnas jos apie smūgį neklausė, nes nebuvo rimto sužalojimo, baruose būna lengvos muštynės. Nukentėjusįjį M. V. pirmo konflikto metu mušė, nes jis ją stojo ginti. Nukentėjusįjį M. V. mušė D. R. ir tas trečias vaikinas, kuris jai sudavė. Nukentėjusįjį mušė ir spardė du asmenys. Negali pasakyti, ar muštynėse dalyvavo Ž. S.. Nepamena, ką jis darė. Šiuo metu nepamena visų įvykio aplinkybių, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. J. M. ji pažįsta. Kai vyko konfliktas, jis buvo bare. Jis buvo ne kaltinamųjų kompanijoje. Pirmą kartą įvykus konfliktus, jis ramino konfliktuojančius. Kai D. R. ir kitas vaikinas pabėgo, nukentėjusysis liko gulėti. Nukentėjusiajam davė ledo. Jis sakė, kad jam trenkė į veidą, vėliau, jau kitą dieną, sakė, kad spyrė į pilvą. Vaikinukas pats išėjo į namus, jis buvo su draugu. Policijos pareigūnai matė, kad M. V. laikė ledą. Abu kartus į barą buvo atvykęs tas pats pareigūnas. Pareigūnai atvažiavo, pamatė, kad visi pabėgo, nieko nėra ir išvažiavo. Pamena, kad pareigūnai pažiūrėjo į nukentėjusįjį, paklausė ar sunkiai sužeistas, vaikinas atsakė, kad nelabai. Ant jo veido matėsi sužalojimai. Tą vasarą bare stebėjimas vaizdo kameromis nebuvo vykdomas. G. M. yra baro savininkas, jo tą vakarą nebuvo, buvo jo sūnus. Sūnus vartojo alkoholį, buvo su kompanija, sūnus nesimušė. Baro duris spardė ir daužė kaltinamasis D. R.. Be to, pirmojo konflikto metu jai trenkęs vaikinas prieš tai sudavė ir tuo metu buvusiam baro klientui, kuris buvo su mergina.

Liudytojas R. A. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) tyrėju. 2017-08-19 naktį buvo gauti du iškvietimai į barą (duomenys neskelbtini). Pirmasis iškvietimas buvo dėl bare keliamo triukšmo, o antrasis – dėl muštynių. Policijos pareigūnus kvietė baro barmenės. Pirmą kartą atvykus, barmenės nurodė, kad asmenys bare konfliktuoja, triukšmauja. Jis paprašė bare buvusių asmenų išeiti. Visi bare buvę asmenys išsiskirstė. Barmenės dėl šio įvykio pretenzijų nereiškė. Antrą kartą atvykus į tą patį barą, barmenė pasakė, kad vyko muštynės. Nepamena, ką darė nukentėjusysis. Jis pasiūlė jam važiuoti paieškoti jį sumušusių asmenų, bet jis atsisakė, tada pasiūlė važiuoti pareiškimą rašyti, bet jis taip pat atsisakė. Kai atvyko, prie baro buvo daug žmonių. Ant nukentėjusiojo vaikino sužalojimų nesimatė. Nukentėjusysis pasakojo, kad iš miško atbėgo vaikinai, jį sumušė ir pabėgo atgal į mišką. (duomenys neskelbtini) dirbo keletą metų. R. ir S. iš matymo pažinojo, tik nežinojo vaikinų pavardžių. Jų pavardžių niekas nenurodė, kai jie, policijos pareigūnai, atvyko į barą. Nepamena, ar kaltinamieji tuo metu buvo bare. Nepamena, ar kaltinamieji buvo bare pirmą kartą atvykus pagal iškvietimą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas G. M. parodė, kad įvykio metu jis bare nebuvo. Jis yra minėto baro (duomenys neskelbtini) savininkas. Apie įvykio eigą sužinojo iš baro svečių pasakojimų. Jie apibūdino pažeidėjus, tada jis susirado jų nuotraukas „Facebook“ tinklapyje ir baro klientai juos atpažino. Jis, liudytojas, policijos pareigūnams perdavė šių asmenų vardus ir pavardes. Pagal liudytojų pasakojimus, tai yra abu kaltinamieji. Mušėsi bare vietiniai vaikinai. Pagal svečių pasakojimus nesunkiai nustatė, kas mušėsi bare. Sužinojęs apie bare įvykusias muštynes pats pradėjo ieškoti mušeikų. Apie muštynes sužinojo iš barmenių. Iš svečių, sužinojo, kad buvo sužalotas žmogus, bet pats jo nematė. Kad buvo barmenė sužalota, taip pat sužinojo iš pasakojimų. Policijai pateikė dviejų vaikinų nuotraukas ir jų duomenis. Barmenė K. S. matė, kas ją sumušė. Ir iš jos apibūdinimo, iš svečių pasakojimų nustatė asmenis. Nežinojo, kad įvykio metu bare buvo jo, liudytojo, sūnus. Sūnus yra išvykęs į užsienį. Jis nepasakojo apie įvykį. Barmenės taip pat nesakė, kad jo sūnus buvo bare. Apie trečią asmenį jis nieko nežino. Stebėjimo kameros neveikė. Kaltinamuosius pažinojo. Jie jo bare neaptarnaujami dėl jų netinkamo elgesio. Jie garsiai keikiasi, būna apsvaigę, elgiasi agresyviai. Nežino, kokius veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų. Kas kokius veiksmus atliko, baro svečiai nekonkretizavo. Žino, kad buvo du nukentėję– barmenė ir klientas. Apie įvykį kalbėjo su 4 svečiais. Prieš tai jam taip pat skambino bičiuliai, lankytojai, kurie pasakė, kad blogi dalykai vyksta bare. K. nei vieno kaltinamojo neįvardino, tik pasakė, kad tai buvo vietiniai, kurių neaptarnauja jų baras. Jis, liudytojas, nežino, kas barmenę sužalojo. Gali būti, kad muštynėse dalyvavo ir trečiasis asmuo, kurio jis nepažįsta. Įvykio metu bare galėjo būti 4-5 darbuotojai. Kiek žino, baras jau buvo uždaromas, durys uždarytos ir nieko nebeįleidinėjo. Merginos sakė, kad buvo muštynės, pasakė, kad nežino tų vaikinų pavardžių, bet jie yra vietiniai, jų sąraše įaršyti kaip nepageidaujami. Jis tą sąrašą peržiūrėjo ir klausinėjo ir darbuotojų, ir svečių. Kad baro durys buvo apspardytos, nepamena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja B. A. parodė, kad dirbo padavėja-barmene 2017 m. vasarą bare (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini) pirmą vasarą, pradėjo dirbti nuo birželio galo, yra vilnietė. Pamena, kad uždarant barą įvyko muštynės. Kartu buvo K., kuri turėjo padėti užsidaryti. Vyko muštynės ir tada ji, liudytoja, pamatė, kad K. nugriuvo ant žemės. Tada jos parsivedė K., uždarė duris, atvyko policija, o kaltininkai pabėgo. Pamena, kad vaikinas trenkė K. į petį. To vaikino ji neprisimena. Buvo daug žmonių, negalėtų atpažinti. K. konfliktuojančius ramino, liepė išeiti, todėl ir trenkė jai. Kas sudavė K. nematė. E. kvietė policiją. Ji, liudytoja, dirbo prie baro, todėl visko nematė. E. iškvietė policiją, nes buvo neįmanoma užsidaryti, žmonės pradėjo muštis. Kai atvyko pareigūnai, matė, kad visi bėgo link miško. Tą naktį policijos pareigūnus kvietė du kartus. Ji, B. A., su pareigūnais nekalbėjo, gal E. bendravo. Po to, kai pareigūnai išvažiavo, kažkas sugrįžo iš miško. Ji nepamena, keliese grįžo iš miško. Grįžo vyrai, jie ir kėlė triukšmą. Kai sugrįžo vaikinai iš miško, jie buvo barą uždarę. Be K. nukentėjo dar vienas vaikinas, kuriam sulaužė nosį, bet kategoriškai to tvirtinti negali. Ji negali teigti, kad kaltinamieji buvo tą naktį bare. Atpažinti jų negali. K. buvo nukritusi ant žemės nuo smūgio. Kai Kotrynai buvo suduota, ji, liudytoja, stovėjo terasoje, o K. buvo prie suoliuko, prie tualeto. Jai yra žinoma, kad konfliktą kėlė vietiniai nidiečiai.

Liudytoja E. D. parodė, kad 2017-08-09 naktį ji dirbo bare (duomenys neskelbtini). Kai baras buvo uždaromas, kilo konfliktas, visada dėl to būna nepatenkintų klientų, kažkas pradėjo trankyti ar spardyti duris. Jos, darbuotojos, buvo viduje bare, lankytojai buvo terasoje. Dirbo ji, S., K., B. Kaltinamuosius ne kartą yra mačiusi, negali pasakyti, ar jie buvo tą vakarą (duomenys neskelbtini). Konflikto metu įvyko susistumdymas. Smurtas prieš K. buvo panaudotas, ją pastūmė vyriškis. Ji, liudytoja, tuo metu buvo už 10-15 m nuo jų, viskas labai greitai vyko. Neįsidėmėjo, kas K. pastūmė. Pastūmė už tai, kad ji drausmino, bandė sutaikyti asmenis. K. nukrito po smūgio. Ji, liudytoja, skambino policijai, skambino į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą tiesiogiai. Pareigūnams atvažiavus, konfliktavę asmenys nubėgo į mišką. Pareigūnams išvykus, vaikinai sugrįžo. Tuomet vėl prasidėjo muštynės. Ji neprisimena, kas su kuo mušėsi. Pirminis konfliktas, mano, kilo dėl to, kad jos norėjo užsidaryti, o kai kas nenorėjo, kad baras užsidarytų, nes dar norėjo išgerti, tiesiog ieškojo preteksto konfliktui. Kiek atsimena, asmenys buvo drausminami ir bare nedirbančių asmenų. Kai asmenys sugrįžo iš miško, ji vėl skambino pareigūnams. Kai skambino antrą kartą, pasakė, kad asmenys sugrįžo ir toliau mušasi. Kai jie sugrįžo iš miško, vėl ėmė muštis su likusiais bare. Vienam vaikinui akiniai buvo sulaužyti, iš nosies kraujas bėgo. Kaltinamasis Ž. S. dažnas baro lankytojas, ne pats mandagiausias. Negali pasakyti, ar jis tą vakarą dalyvavo konflikte. Kaltinamasis D. R. taip pat matytas, bet (duomenys neskelbtini) taip dažnai nesilankydavo. Policijai išvažiavus, iš miško grįžo 5 asmenys. Su pareigūnais bendravo nukentėję asmenys. Kotryna yra viena iš nukentėjusių, dar vienas vaikinas buvo, kuriam buvo sulaužyti akiniai, kraujavo nosis. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas R. P., Klaipėdos AVPK patrulis, parodė, kad į Neringą vasarą patruliuoti vyksta dažnai. R. A. yra (duomenys neskelbtini) PK pareigūnas. Nagrinėjamo įvykio nepamena. Paaiškino, kad dirbant poroje vienas yra vyresnysis. Dirbant (duomenys neskelbtini), vyresnysis buvo (duomenys neskelbtini) PK tyrėjas. R. A.. Atvykus pagal iškvietimą, jei yra kažkoks pažeidimas užfiksuotas, dažniausiai surašo protokolą. Kaltinamųjų nepamena. Baras (duomenys neskelbtini) labai gerai žinomas, jis ten yra buvęs labai daug kartų, sezono metu iškvietimų būna daug, per naktį tenka važiuoti 3-4 kartus, dažniausiai dėl triukšmo ir viešosios tvarkos trikdymo.

Liudytoja S. S. parodė, kad 2017-08-09 ji dirbo bare (duomenys neskelbtini). Apie 4.00 val. baras užsidarė, todėl užrakino baro duris. Ji stovėjo už baro, priešais ją buvo durys ir dideli langai, ji matė, kas vyko lauke, baro terasoje. Matė, kaip baro lankytojas, galimai kaltinamasis Ž. S., pradėjo trankyti baro duris, kažką rėkė. Tada kitas baro lankytojas priėjo prie jo, bandė jį raminti, tada kaltininkas rankos mostu trenkė tam vyrui ir jis nukrito ant žemės. Po šio incidento į barą atvyko policijos pareigūnai, o kaltininkai pabėgo į mišką. Išvykus policijos pareigūnams, įvyko antrasis incidentas. Lauke žemesnio ūgio vaikinas trenkė K. ir kitam baro lankytojui, tuo metu sėdėjusiam ant suoliuko. Mano, kad tai buvo D. R., bet negali kategoriškai tvirtinti. Nuo smūgio Kotryna pargriuvo ant grindų. Po įvykio vėl atvažiavo policijos pareigūnai. Kiek pamena, policija buvo kviesta 2 kartus. Kaltinamųjų nepažinojo, žmonės sakė, kad tai vietiniai. K. žemesnis vaikinas sudavė alkūne. Nematė, ką tuo metu veikė aukštesnis vaikinas, tai yra kaltinamasis Ž. S.. Matė, kad nukentėjusiajam buvo nubrozdinta kakta. Pareiškimų nerašė, pareigūnai jų, baro darbuotojų, neapklausinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu iš jai pateiktų nuotraukų ji atpažino D. R. ir Ž. S. kaip asmenis, dalyvavusius konflikte. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja I. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-08-09, apie 00.30 val., kartu su sūnumi D. R. ir Ž. S. atėjo į barą (duomenys neskelbtini). Bare tuo metu buvo nemažai žmonių, daug buriuotojų, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) vyko Regata. Kurį laiką pabuvus tame bare, pasiūlė visiems eiti iki (duomenys neskelbtini). Prieš išeinant susipažino su vienu iš buriuotojų, tačiau nei vardo nei pavardės nežino, jokių kontaktinių duomenų neturi. Visi kartu, t.y. ji, sūnus D. R., Ž. S. ir minėtas vyriškis (su kuriuo susipažino) ėjo iš baro (duomenys neskelbtini) ir išgirdo kaip kažkas kažką jai ir kažkam kitam pasakė. D. R. „persimetė“ keliais žodžiais su tais asmenimis ir visi išėjo. Būnant netoli baro (duomenys neskelbtini), sūnus D. R. pasakė, kad paliko bare (duomenys neskelbtini) kepurę ir nusprendė grįžti, o jie pasiliko jo laukti. Po kurio laiko vyriškis, su kuriuo buvo neseniai susipažinusi, nuėjo paskui D. R.. Kadangi jie vis negrįžo, tai ir ji su Ž. S. grįžo į barą (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad prie baro verandoje vyksta muštynės. Pamatė, kad D. R. ir vyriškis, su kuriuo jis susipažino, yra nukritę ant žemės. Tuo metu ten buvo daug žmonių. Matė, kad pačiose grumtynėse dalyvavo gal kokie šeši žmonės, o kažkas stovėjo ir žiūrėjo. Mėgino skirti besimušančius. Nematė, kad D. R. ar Ž. S. būtų kam nors sudavęs. Atvykus policijos ekipažui matė, kaip Ž. S. policijos pareigūnui rodo rankas. Nukentėjusiojo nematė. Po šio įvykio kartu su sūnumi D. R. nuėjo namo, Ž. S. taip pat nuėjo namo (1 t., b.l. 185-186).

Iš 2017-12-16 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta kavinė-baras (duomenys neskelbtini), nieko reikšminga neaptikta (1 t., b.l. 59-68).

Iš 2017-09-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. V. iš jam pateiktų atpažinti asmenų nurodė D. R., kaip panašiausią į jį prie baro mušusį asmenį. Nurodė, kad įvykio metu jis dėvėjo džemperį, ir jo priekiniai dantys yra kreivi. Atpažino iš šukuosenos, veido bruožų (1 t., b.l. 77-79).

Iš 2017-09-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. V. iš jam pateiktų atpažinti asmenų nurodė Ž. S., kaip panašiausią į asmenį, kuris jam sudavė į kairį skruostikaulį. Nurodė, kad jis kompanijoje įvykio metu buvo stambiausias ir dėvėjo juodos spalvos sportinį kostiumą (1 t., b.l. 80-82).

Iš 2017-10-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. S. atpažino Ž. S., kaip asmenį, buvusį su asmenimis, apie kuriuos davė parodymus apklausos metu. Kokius konkrečius veiksmus atliko Ž. S., neįsidėmėjo (1 t., b.l. 123-125).

Iš 2017-10-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. S. iš jai parodytų keturių asmenų nuotraukų atpažino D. R., kaip asmenį, dalyvavusį konflikte (1 t., b.l. 126-129).

Iš 2017-12-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. D. atpažino D. R., nes yra jį anksčiau mačiusi kavinėje „Faksas“, tačiau ar jis buvo bare konflikto metu ir ar jame dalyvavo, pasakyti negali (1 t., b.l. 144-146).

Iš 2017-12-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. D. atpažino Ž. S., nes yra jį anksčiau mačiusi bare, be to yra jį mačiusi (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog Ž. S. dalyvavo konflikte, tačiau konkrečių jo veiksmų nurodyti negali (1 t., b.l. 147-150).

Liudytojas J. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kol M. V. mušė, jį gaudė kitas vaikinas, kuris norėjo sumušti (1 t., b.l. 172).

Iš Klaipėdos AVPK vyr. tyrėjos L. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad papildomai apklausti J. A. nėra galimybės, nes jis gyvena JAV. Susisiekus su J. A. elektroniniu paštu, šis nurodė, kad minėto įvykio metu nenukentėjo, į Lietuvą artimiausiu laiku atvykti neketina (1 t., b.l. 174, 176-177).

2018-02-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad S. S. iš pateiktų 4 nuotraukų (tarp kurių Ž. S. nuotrauka Nr. 4), neatpažino nei vieno asmens, aktyviais veiksmais dalyvavusio konflikte (1 t., b.l. 159-161).

Iš 2018-02-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. S. atpažino D. R. kaip asmenį, dalyvavusį konflikte (1 t., b. l. 162-164).

Iš specialisto išvados Nr. G 1706/2017(03) matyti, kad M. V. nustatytas veido sumušimas su muštine žaizda kairio paakio srityje, poodine kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. M. V. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (2 t., b.l. 14).

Iš 2018-08-29 specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad pagal M. V. padarytų sumušimų lokalizaciją - muštinė žaizda kairio paakio srityje, poodinė kraujosruva kairiame skruoste - yra arti viena kitos, todėl šie sužalojimai galėjo būti padaryti vienu smūgiu (2 t., b.l. 15-17).

Iš akistatos protokolo matyti, kad 2018-02-07 akistatos metu su nukentėjusiuoju M. V., įtariamasis Ž. S. nurodė, kad 2017-08-09 kartu su D. R. bei jo mama I. S. buvo bare (duomenys neskelbtini). Matė bare įvykusį konfliktą tarp kelių asmenų, kurių nepažįsta, juos išskyrė. Ar konflikto metu kas nors kam nors sudavė smūgius nematė. Pats taip pat niekam nesudavė. Po šio konflikto atvyko policijos pareigūnai, kurie visiems liepė skirstytis. Po to jis, D. R., I. S. ir Tomas, (pavardės nežino, su juo I. S. susipažino tą vakarą) išėjo namo. Nuėjus apie 200 metrų nuo baro (duomenys neskelbtini), prie baro (duomenys neskelbtini) išgirdo triukšmą, sklindantį nuo baro (duomenys neskelbtini) verandos. Tuo metu kai išgirdo triukšmą, D. R. šalia nebuvo. Grįžęs į barą (duomenys neskelbtini) jokių muštynių nematė. Ar ten buvo D. R. ir nukentėjęs asmuo, nematė. Po to atvažiavo policija. Policijos pareigūnui parodė rankas (kumščių krumplius) ir nuėjo namo. Asmeniui su kuriuo suvestas į akistatą nesudavė, su juo nekonfliktavo (2 t., b.l. 49-51).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Kaltinamasis D. R. kaltę pripažino, kaltinamasis Ž. S. kaltu neprisipažino. Kaltinamieji parodė, kad įvykio metu vakarą leido bare (duomenys neskelbtini). Kartu su jais buvo kaltinamojo D. R. mama bei vyriškis, kurio vardas Tomas, su kuriuo susipažino jau būdami bare. Užsidarant barui, prie baro durų kilo konfliktas, susistumdymas. Konfliktavo kiti baro lankytojai, o ne jie, kaltinamieji. Atvykę policijos pareigūnai liepė visiems iš baro išeiti. Kaltinamasis D. R. parodė, kad jiems einant iš baro, išgirdo kitų lankytojų įžeidžiančias ir žeminančias replikas, dėl ko supyko, netrukus grįžo prie baro ir trenkė ant suoliuko sėdėjusiam M. V.. M. V. smūgiavo kelis kartus. Teigia, kad K. S. nesmūgiavo. Ž. S. taip pat nemušė baro darbuotojos, jo net nebuvo tuo metu įvykio vietoje. Kaltinamasis Ž. S. taip pat neigia dalyvavęs konflikte, daužęs duris bei trikdęs viešąją tvarką. Priešingai, nurodė, kad mėgino konfliktuojančius asmenis nuraminti. Kai buvo mušamas nukentėjusysis M. V. ir baro darbuotoja K. S. jis nematė.

Nagrinėjant bylą nukentėjusysis M. V. parodė, kad matė kaip kaltinamasis Ž. S., uždarius baro (duomenys neskelbtini) duris, jas daužė ir spardė, pastūmė jį nuraminti bandžiusį kitą baro lankytoją. Kaltinamieji Ž. S. ir D. R. laiką leido su draugų kompanija, rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Atvykę policijos pareigūnai liepė visiems skirstytis, konfliktas nurimo. Tačiau policijos pareigūnams išvykus, iš miško atbėgo kaltinamasis D. R.. D. R. pribėjo prie jo, nukentėjusiojo, pradėjo smūgiuoti. Jis, M. V., užsidengė veidą ir ėmė trauktis link barmenų ir tuo metu Ž. S. jam trenkė į kairįjį skruostikaulį. D. R. smūgiavo tol, kol jis, nukentėjusysis, neatsitraukė. Negali kategoriškai teigti, kad barmenę pastūmė D. R., tai galėjo būti trečiasis su jais buvęs vaikinas. Buvo tamsu, todėl gali klysti. Nukentėjusiojo M. V. parodymai iš dalies sutampa su teisme apklaustų liudytojų parodymais. Byloje nustatyta, kad patirtus sužalojimus nukentėjusysis M. V. patyrė būtent nagrinėjamo įvykio metu. Be to, nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo kūno sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (2 t., b.l. 14, 15-17). Nukentėjusioji K. S., baro (duomenys neskelbtini) darbuotoja, taip pat patvirtino mačiusi kaip nukentėjusįjį M. V. mušė D. R. bei kartu su kaltinamaisiais buvęs trečias vaikinas, kuris ir jai trenkė. Teisme liudytoja apklausta baro darbuotoja S. S. parodė mačiusi kaip D. R. trenkė nukentėjusiajam M. V.. Kitos baro darbuotojos B. A. ir E. D. tvirtino nemačiusios kas sužalojo nukentėjusįjį.

Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas D. R. pasitvirtino tik iš dalies.

Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog kaltinamasis D. R. 2017-08-09, nuo 4.00 val. iki 4.50 val., būdamas viešoje vietoje, baro (duomenys neskelbtini) terasoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu sudavė M. V. į galvą, dešinės pusės smilkinio sritį, bei kumščiais ir kojų keliais sudavė nenustatytą skaičių smūgių M. V. į įvairias kūno vietas: galvą, kairės ir dešinės pusės šonus, nugarą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.

Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad kaltinamojo D. R. veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus D. R. atliko viešoje vietoje – baro (duomenys neskelbtini) lauko terasoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Pats kaltinamasis D. R. pripažino nukentėjusįjį užpuolęs be jokios aiškios priežasties. Nurodė, kad įvykio metu buvo šiek tiek apsvaigęs, be to dalyvavo dėdės laidotuvėse, kad jį labai paveikė. Į barą sugrįžo norėdamas sukelti konfliktą. Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamojo D. R. elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią žalą, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamojo D. R. fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį kitų asmens akivaizdoje yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Jis nukentėjusįjį M. V. sumušė siekdamas prieš pastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į jį. Matydami viešoje vietoje mušamą vyrą, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir šokiruoti tokio elgesio. Dėl kaltinamojo D. R. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nežymiai sužalotas M. V., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis D. R. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie D. R. padaryti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamasis Ž. S. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su D. R., tyčia, be priežasties sukėlė konfliktą su baro (duomenys neskelbtini) lankytojais, elgėsi agresyviai ir įžūliai, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, spardė baro duris, o baro darbuotojai K. S., mėginant nuraminti bekonfliktuojančius ir D. R. sudavus K. S. alkūne į krūtinės sritį ir jai parkritus, po ko D. R. sudavus nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas M. V., kuomet pastarasis mėgino užstoti nukentėjusiąją, jis gi, prišoko prie mėginančio pasišalinti M. V. ir, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, dešinės rankos kumščiu sudavė M. V. į kairės pusės skruostikaulį.

Ikiteisminio tyrimo metu baro darbuotojos K. S., B. A., E. D. ir S. S. iš joms pateiktų fotonuotraukų atpažino kaltinamuosius D. R. ir Ž. S. kaip asmenis, buvusius bare konflikto metu, tačiau negalėjo nurodyti, kokius konkrečius veiksmus jie atliko. Minėtos liudytojos nenurodė, kas kėlė konfliktą prie baro durų ir jas daužė, taip pat nematė, kas trenkė K. S.. Liudytoja S. S. parodė, kad baro duris galimai daužė kaltinamasis Ž. S., o K. trenkė galimai kaltinamasis D. R., tačiau kategoriškai patvirtinti to negalėjo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji K. S. nurodė, kad jai trenkė ne kaltinamasis D. R., o kartu su kaltinamaisiais buvęs trečiasis asmuo, kurio ji nepažįsta. K. S. taip pat parodė, kad nukentėjusįjį M. V. sužalojo tas pats jai nepažįstamas asmuo kartu su kaltinamuoju D. R.. Nukentėjusysis M. V. parodė matęs prie K. S. stovintį D. R., ir kadangi mergina pargriuvo, pamanė, kad jai trenkė ar pastūmė būtent D. R., tačiau jis pats D. R. veiksmų nematė.

Taigi, be nukentėjusiojo M. V. parodymų, kuriuos jis nurodė, kad Ž. S. jam trenkė į kairį skruostikaulį, byloje nėra surinkta kitų Ž. S. kaltę įrodančių duomenų. Nukentėjusiojo M. V. ir kaltinamojo Ž. S. parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi, vieni Ž. S. kaltinantys, kiti teisinantys, o esant prieštaravimams šioje situacijoje būtina pažymėti tai, kad pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai. Kaip matyti iš byloje apklaustų kaltinamųjų, taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, konflikte galimai dalyvavo kitas asmuo.

Bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių (kasacinės nutartys Nr. 2K-40/2014; 2K-279/2008). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis Ž. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, spardė baro duris ir sudavė smūgį M. V. į kairės pusės skruostikaulį. Iš to seka, kad jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti nukentėjusiojo M. V. parodymai, kuriuos paneigė kiti byloje apklausti liudytojai ir nukentėjusioji K. S., negali būti vieninteliais ir lemiamais kaltinamojo Ž. S. kaltės įrodymais, nes šių parodymų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Todėl teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad Ž. S. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas ).

D. R. kaltinime be viso kito buvo nurodyta, kad jis 2017-08-09, nuo 4.00 val. iki 4.50 val., veikdamas bendrai su Ž. S., būdamas viešoje vietoje baro (duomenys neskelbtini) terasoje, (duomenys neskelbtini), tyčia, be priežasties sukėlė konfliktą su baro lankytojais, elgėsi agresyviai, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, o baro darbuotojai K. S., mėginančiai nuraminti konfliktuojančius, sudavė alkūne vieną smūgį į krūtinės sritį, nuo kurio ji parkrito ant žemės. Kaip matyti iš kaltinamųjų, pačios nukentėjusiosios K. S., liudytojų parodymų, smūgį nukentėjusiajai K. S. sudavė ne kaltinamasis D. R., baro duris daužė ir konfliktą su kitais baro lankytojais sukėlė ne kaltinamieji, todėl minėtos aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

D. R. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis D. R. dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam M. V. atlygino, susitarė su nukentėjusiuoju M. V. dėl likusios žalos dalies atlyginimo. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai, kad jis bare vartojo alkoholinius gėrimus - alų, buvo apsvaigęs, patvirtino pats kaltinamasis D. R..

Kaltinamasis D. R. prašo jam taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis 2K-77/2012).

Kaltinamasis D. R. padarė nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiuoju M. V., atlygino dalį – 284 Eur jam padarytos neturtinės žalos, susitarė su nukentėjusiuoju M. V. dėl likusios neturtinės žalos ir advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo sąlygų ir tvarkos, pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nuo veikos padarymo praėjo 1,5 metų, duomenų, kad per tą laikotarpį jis būtų nusikaltęs, teismas neturi. Esat tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad ateityje D. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų ( LR BK 38 str.1 d.). Byloje surinktos ir išnagrinėtos visos aplinkybės liudija, kad ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Esant šioms aplinkybėms D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina, nes bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę- nusikalto pirmą kartą, gailisi, dirba.

Dėl kaltinamojo D. R. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam M. V. padaryta neturtinė žala. Nukentėjusysis M. V. byloje pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį (2 t., b.l. 149-151), prašydamas iš kaltinamųjų priteisti 4000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir psichoemocinį šoką. Į (duomenys neskelbtini) atvyko dalyvauti „Kuršių marių regatoje 2017“ su laivu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo dalyvauti regatos plaukimuose ir tai jam sukėlė didžiulį nusivylimą, tokiu būdu jam buvo sugadintos atostogos. Tą vasarą dirbo MB (duomenys neskelbtini), tačiau patyrus sužalojimus dėl išvaizdos, kurį laiką negalėjo dirbti su klientais, todėl negavo planuotų pajamų. Taigi, dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 4000 Eur. Taip pat teismui pateiktas prašymas priteisti 1600 Eur nukentėjusiojo išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Iš teismui pateiktų kvitų (3 t., b.l. 66-68) matyti, kad nukentėjusiojo M. V. išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1600 Eur. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas D. P. nurodė, kad kaltinamasis D. R. atsiprašė nukentėjusiojo M. V., kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis jam atleido, advokatas pateikė teismui 2019-02-27 nukentėjusiojo M. V. ir kaltinamojo D. R. susitarimą dėl 1800 Eurų neturtinės žalos ir 1600 Eurų advokato atstovavimo išlaidų, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis D. R. kompensavo dalį patirtos neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų - 284 eurų, kaltinamasis D. R. sutinka atlyginti likusią neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų dalį (3116 Eur) per 12 mėnesių periodinėmis išmokomis kas mėnesį pervedant po 284 Eur, pinigus pervedant į M. V. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Swedbank (t.3, b.l. 82), prašė teismo patvirtinti šį susitarimą. Aplinkybių, kad šio susitarimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia proceso dalyvių ar kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, todėl šis susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas su daliniais pakeitimais. Pagal šį susitarimą nurodyta bendra neatlyginta suma neturtinės žalos atlyginimo ir advokato atstovavimo išlaidos teisinei pagalbai apmokėti 3116 Eur, taip pat nenurodyta data, nuo kurios prasideda mokėjimas. Kadangi neturtinė žala ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra netapačios, jos turi būti atskirtos tvirtinant šį susitarimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis D. R. atlygino 284 Eurus neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. V., kaltinamasis D. R. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam likusią 1516 Eur neturtinę žalą pervesdamas kas mėnesį po 126 Eur į nukentėjusiojo M. V. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, per vienerius metus laiko nuo susitarimo pasirašymo dienos, tai yra nuo 2019-02-27, paskutinį mėnesį pervedant 130 Eur. Kaltinamasis taip pat įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam 1600 Eur advokato atstovavimo išlaidas pervesdamas kas mėnesį po 133 Eur į nukentėjusiojo M. V. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, per vienerius metus laiko nuo susitarimo pasirašymo dienos, tai yra nuo 2019-02-27, paskutinį mėnesį pervedant 137 Eur.

D. R. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su nukentėjusiojo gydymo duomenimis, esantis bylos medžiagoje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Liudytojai E. D. išmokėtos kelionės išlaidos – 9,03 Eur (3 t., b.l. 60) ir liudytojai S. S. išmokėtos kelionės išlaidos – 18,06 Eur (3 t., b.l. 81) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. R. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais kaltinamajam D. R. ir nukentėjusiajam M. V. susitaikius. Baudžiamąją bylą nutraukti.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamojo D. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam.

Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Patvirtinti kaltinamojo D. R. ir nukentėjusiojo M. V. susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo kaltinamasis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam M. V. padarytą 1516 Eurų neturtinę žalą ir 1600 Eurų atstovavimo išlaidas sekančia tvarka: kaltinamasis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam 1516 Eur neturtinę žalą pervesdamas kas mėnesį po 126 Eur į nukentėjusiojo M. V. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, per vienerius metus laiko nuo susitarimo pasirašymo dienos, tai yra nuo 2019-02-27, paskutinį mėnesį pervedant 130 Eur. Kaltinamasis taip pat įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam 1600 Eur atstovavimo išlaidas pervesdamas kas mėnesį po 133 Eur į nukentėjusiojo M. V. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, per vienerius metus laiko nuo susitarimo pasirašymo dienos, tai yra nuo 2019-02-27, paskutinį mėnesį pervedant 137 Eur.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalies, 4 dalies nuostatas.

Priteisti iš kaltinamojo D. R. valstybės naudai 27,09 Eur proceso išlaidas, apmokėtas iš valstybės sąskaitos liudytojoms E. D. ir S. S..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su nukentėjusiojo gydymo duomenimis, esantį bylos medžiagoje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo bylos kopiją perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių kitiems šią nusikalstamą veiką padariusiam asmenims nustatyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Laimutė Venckuvienė