Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Dariaus Malecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. 2022-04-14, apie 01.49 val., Trakų r. sav., Lentvaryje, Pakraščio g., ties 19 namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam (R. K.) nuosavybės teise priklausantį automobilį „AUDI A6 Avant“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija). Šiais savo veiksmais R. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. R. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2022-04-13, apie 21 val. jam (R. K.) priklausančiu automobiliu „AUDI A6 Avant“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas kaimyną gyvenantį Lentvaryje, (duomenys neskelbtini). Kartu su kaimynu išgėrė alaus ir nusprendė važiuoti namo, kai prie namų jį (R. K.) sustabdė policijos pareigūnai. Negali paaiškinti kodėl būdamas girtas sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Teisės vairuoti automobilio neturi, teisė vairuoti transporto priemones atimta administracinėje byloje.

3. Be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Roberto Ivaškevičiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-04-14 apie 01.40 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Giedriumi Kulpavičiumi Trakų rajone, Lentvaryje, Pakraščio g., buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „AUDI A6“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, kad jį (automobilį) vairavo neturintis teisės vairuoti R. K., nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo teigė neturintis teisės vairuoti. Patikrinus asmens neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager alkotest 7510“ pirmu pūtimu 01.45 val. nustatytas 2,05 prom. girtumas, antru pūtimu 02 val. – 2,03 prom. girtumas;

3.2. iš 2022-04-14 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba. Buvo įvertinta bendra R. K. asmens būklė: negali eiti tiesia linija - pėda po pėdos; gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ pirmuoju tikrinimu 01.45 val. nustatytas 2,05 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 02.00 val. – 2,03 promilės neblaivumas.

4. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir R. K. už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 75 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (3 750 Eur) dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą; taip pat prokuroras siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metus uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2022-04-14; siūloma skirti ir transporto priemonės „AUDI A6“ konfiskavimą.

5. Kaltinamasis R. K. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti R. K. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą R. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

9. Teismas pažymi, jog aptariamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas R. K., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme ir byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų padaręs žalą.

10. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Kaltinamasis R. K. neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

11. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl R. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Sprendžiama, kad kaltinamojo R. K. 2022-04-14 padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2022-04-14, tiek alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

14. Teismas konstatuoja, kad R. K. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

15. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

16. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam R. K. skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (baudą), būtina individualizuoti skiriamos baudos dydį.

18. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). BK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, kurį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Kaltinamojo R. K. nusikalstamos veikos padarymo momentu galiojo 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).

19. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam R. K. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs; iš Administracinių nusižengimų registro 2022-04-14 išrašo nustatyta, kad asmuo baustas administracine tvarka; kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas nėra. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Pastebima, jog skiriama bauda kiek didesnė už sankcijos minimumą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2–3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

21. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. K. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų R. K. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad R. K. buvo nustatytas 2,03 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius R. K. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo (kaltinamojo) asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam (kaltinamajam) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

22. Prokuroras kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) valstybinį kaltinimą palaikančio subjekto (prokuroro) siūlomam terminui kaltinamasis prieštaravimų nereiškė. Teismas pastebi, jog prokuroras siūlo skirti tokį specialiąja teise uždraudimo terminą, kuris lygus sankcijos vidurkiui (vidurkis – 3 (trys) metai) (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog prokuroro siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam R. K. nustatytinas 3 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-04-14 nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2022-04-14 (BK 68 straipsnio 3 dalis).

23. Prokuroras taip pat kaltinamajam R. K. prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „AUDI A6 Avant“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso (BK – teismo pastaba) uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis (transporto priemonė) yra tyčinės automobilio (transporto priemonės) vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) „AUDI A6 Avant“ – privalo būti konfiskuotina ex lege (lot. pagal įstatymą). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti R. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „AUDI A6 Avant“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą pas automobilio savininką R. K..

24. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 2 150 Eur. Teismas papildomai paaiškina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas). Nesat ginčo laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 2 150 Eur.

Dėl procesinės prievartos priemonių galiojimo

25. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, BPK 421 straipsnio 4 dalis teismą, priimantį baudžiamąjį įsakymą, įpareigoja išspręsti ne tik kardomųjų priemonių, bet ir kitų kaltinamajam taikytų procesinių prievartos priemonių likimą.

26. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai). Nustatyta, jog kaltinamajam R. K. taikytos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-04-14 nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-04-14 nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas; iii) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) 2022-04-14 nutarimu skirtas laikinas (nuo 2022-04-14 iki 2022-10-14) nuosavybės teisės (kaltinamajam R. K. priklausančios transporto priemonės „AUDI A6 Avant“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas. Prokuroras kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

27. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Pasisakant dėl kaltinamajam skirtų kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo):

27.1. teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį R. K. kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei laikinos specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui;

27.2. sprendžiama, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo baudžiamasis įsakymas turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Kauno apygardos teismo 2021-06-21 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-279-348/2021, nutarties 7 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), kuriuos reikėtų spręsti, neliko, todėl baudžiamoji byla, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, užbaigiama teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį – teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. K. galutinę 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią 2 150 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) vertės transporto priemonę „AUDI A6 Avant“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (angl. Vehicle Identification Number, liet. automobilio identifikacinis numeris) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas automobilio savininką R. K..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu R. K. skirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės (transporto priemonės „AUDI A6 Avant“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) apribojimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu R. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu R. K. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (R. K.) turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją (baudą) išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Taip pat R. K. išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke esančių sąskaitų (arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300), nurodant įmokos kodą 6801 (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-669-1151/2022 pagal 2022-04-21 baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-669-1151/2022 pagal 2022-04-21 baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-669-1151/2022 pagal 2022-04-21 baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajam R. K., kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį R. K., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.