Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. V. ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „DNB bankas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „PTC-1“ bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2700-450/2014 pagal nurodyto ieškovo ir jo bendraieškio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aurela“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytam atsakovui (tretieji asmenys – akcinė bendrovė „DNB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Amikon“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl atsakovo UAB „PTC-1“ bankroto bylos iškėlimo, kuriuo Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė iškelti nurodyto atsakovo bankroto bylą, paskirti atsakovo bankroto administratoriumi UAB „Renavita“ (I b. t., 1-4 l.). Nurodė, kad pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. Darbo sutartį jis dirbo vyresniuoju techniku, be to, 2010 m. sausio 5 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Konfidencialumo ir nekonkuravimo susitarimą Nr. 50-TS/2010, kurio pagrindu ieškovui turėjo būti mokamas priedas prie darbo užmokesčio, o 2010 m. kovo 31 d. ieškovas su atsakovu sudarė Automobilio nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartį, pagal kurią atsakovas išsinuomojo ieškovo panaudos teise valdomą automobilį Audi A6 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį. Ieškovo teigimu, nuo 2013 m. sausio mėn. „ėmė strigti“ atsakovo darbo užmokesčio ir kiti mokėjimai pagal sutartis pareiškėjui, dėl to pareiškėjas DK 128 straipsnio pagrindu 2013 m. rugsėjo 26 d. informavo atsakovą, kad nutraukia darbo sutartį ir prašė jį atleisti nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., atsakovas liko jam skolingas 29 565,90 Lt sumą. Pažymėjo, kad registruotu laišku ir elektroniniu paštu pateikė atsakovui pranešimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo ir ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas per 30 dienų neįvykdė savo įsipareigojimų ieškovui, nepateikė atsakymo. Ieškovo nuomone, atsakovas piktybiškai nevykdo savo prievolių pagal sutartis, pasirašytas su ieškovu, nebendradarbiauja, todėl darytina išvada, kad jis yra nemokus, ir jam turi būti iškelta bankroto byla.

Bendraieškis BUAB „Aurela“ prašė iškelti atsakovo bankroto bylą ir jo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ius Positivum“ (II b. t., 51-54 l.). Nurodė, kad atsakovas yra jam skolingas 10 285 Lt pagal 2012 m. spalio 16 d. išrašytą sąskaitą – faktūrą.

Trečiasis asmuo AB „DNB bankas“, prašydamas įtraukti jį į bylą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, prašė atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimo grupė“ (I b. t., 52, 53 l.). Nurodė, kad atsakovas skolingas jam pagal nutrauktą 2009 m. vasario 12 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2009-25, 1 188 108,69 EUR negrąžinto kredito, 31 413,94 EUR nesumokėtų palūkanų, 1 282,88 EUR delspinigių, iš viso – 1 220 805,69 EUR, tačiau atsakovas neteikia mokėjimų pagal nutrauktą nurodytą sutartį, ir yra pagrindo teigti, kad yra nemokus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas neteisingai nurodė, jog šią dieną atsakovas UAB „PTC-1“ negali būti pripažintas nemokiu, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai viršija daugiau kaip pusę įmonės turto vertės. Šioje byloje dalyvaujančių asmenų pareikšti reikalavimai, kurių bendras dydis yra 6 562 697,82 Lt, viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (ieškovo V. V. reikalavimas yra 29 565,90 Lt, BUAB „Aurela“ – 10 285 Lt, AB „DNB bankas“ – 4 215 197,26 Lt, UAB „Amikon“ – 2 307 649,66 Lt). Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė bylą dėl papildomos 3 138 261,52 Lt sumos priteisimo iš atsakovo UAB „PTC-1“ AB „DNB bankas“ naudai, atsakovas skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 23 887,37 Lt;Teismas netinkamai įvertinto atsakovo turto dydį ir jo realumą. Iš bendro atsakovo turto vertės atėmus gautinas sumas (3 527 854 Lt), matyti, kad atsakovas disponuoja tik apie 6 mln. dydžio vertės turtu;Priešingai nei nurodė teismas, atsakovas vėluoja mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, o tai yra savarankiškas pagrindas iškelti bankroto bylą pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalį. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui skolingas 29 565,90 Lt darbo užmokestį; Teismas neįvertino to, kad atsakovo pateiktos sutartys, sudarytos tarp UAB „Sabenavita“ ir atsakovo, nepagerina atsakovo finansinės padėties, nes UAB „Sabenavita“ skolinga (duomenys neskelbtini) 577,61 Lt, šios įmonės padėtis yra kritinė, todėl ji neturės galimybių paskolinti atsakovui 7 046 435 Lt. Dėl tų pačių priežasčių kritiškai vertintina ir 2014 m. balandžio 1 d. aerodrominio mokymo paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas tikisi gauti iš UAB „Sabenavita“ daugiau nei 25 000 000 Lt pajamų. Be to, teismas neįvertino to, kad šios dvi įmonės yra tarpusavyje susijusios, nes registruotos tuo pačiu adresu, o jų savininkai ir administracijos vadovai yra sutuoktiniai (V. R. ir A. R.).

Teismas formaliai, vadovaudamasis išimtinai atsakovo nurodytais duomenimis, vertino atsakovo mokumą. Aplinkybė, kad atsakovo pateikti finansiniai dokumentai pasirašyti atsakovo direktoriaus ir vyriausios finansininkės, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jie teismo negali būti vertinami kritiškai, ir teismas turi jais vadovautis, nesiaiškindamas pateikiamų duomenų teisingumo, ir įmonės tikrosios finansinės padėties. Atsakovas naujus finansinius duomenis parengė ir pateikė teismui po to, kai teismas, vadovaudamasis turėtais 2013 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo konstatavęs įmonės nemokumą; Teismas, darydamas išvadas apie atsakovo mokumą, vadovavosi tik atsakovo pateiktais duomenimis ir neatsižvelgė į kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų apimties bei poreikį išsiaiškinti su atsakovu susijusių įmonių suteiktų paskolų bei atsakovo suteiktų paslaugų ir deklaruojamo uždirbto pelno tikrumą;Teismas neįvertino to, kad vien trečiajam asmeniui AB „DNB bankas“ atsakovo pradelsta sumokėti skola yra 7 480 448,94 Lt. Be to, teismui pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas yra atsakingas pagal 2009 m. vasario 12 d. Laidavimo sutartį Nr. 47-09L už UAB „Pilotų treniruočių centras“ prievolę, ir paminėtos bendrovės atžvilgiu yra išduoti vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos (907 272,48 EUR) išieškojimo, o Vilniaus apygardos teisme trečiasis asmuo pareiškė ieškinį dėl 2 148 943,95 EUR skolos priteisimo, iš kurių 908 903,36 EUR sudaro reikalaujama priteisti skola iš laiduotojų (tarp jų ir atsakovo);Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo nurodoma jo pradelsta sumokėti UAB „Amikon“ skola (95 910 Lt) neatitinka tikrovės, kadangi iš atsakovo ir UAB „Amikon“ sudarytų paskolos sutarčių akivaizdu, kad atsakovas skolingas UAB „Amikon“ mažiausiai 255 300 Lt ;Bankas pateikė įrodymus, kad atsakovas neatsiskaito ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), o atsakovo pateiktos sąskaitos – faktūros apie paslaugas OOO „Tajik“ ir UAB „Sabenavita“ neįrodo, kad šios sąskaitos buvo apmokėtos. Be to, atsakovo įrodymai apie jo sudarytas paskolos sutartis su UAB „Sabenavita“ (kuris pats yra įsiskolinęs VSDFV ir kuriam yra inicijuojama bankroto byla), kurių duomenimis, jam suteiktos 2 850 000 Lt ir 1 696 435 Lt paskolos iki 2018 m. gruodžio 30 d. ir 2017 m. sausio 2 d., nerodo atsakovo mokumo; priešingai, jos sudaro pagrindo teigti, kad atsakovas neturi realių galimybių įvykdyti sutartis, be to, paskolos sutartys sudarytos tarp dviejų tarpusavyje susijusių juridinių asmenų (abi įmonės įregistruotos tuo pačiu adresu, jų savininkai ir administracijos vadovai yra sutuoktiniai V. R. ir A. R.).

Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. birželio 26 d. gauti ieškovo V. V. papildomas rašytinis paaiškinimas ir įrodymai (2013 m. liepos 26 d. bei 2014 m. vasario 17 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimų kopijos; III b. t., 142-154 l.), kurie prijungiami prie bylos (CPK 178 str., 314 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai.

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali: 1) įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą; 2) kviesti į teismą nurodytus asmenis ir kitus atsakingus darbuotojus, reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu; 3) kviesti į teismą įmonės kreditorius; 4) reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis; 6) nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas įmonės nemokumo klausimą, pirmiausia turi vadovautis naujausiais finansinės atskaitomybės duomenimis ir kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią įmonės finansinę būklę; sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto reali vertė; viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia, norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę; sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą, būtina nustatyti ir konstatuoti objektyvaus turinio aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra (ne)moki (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-484/2013; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2223/2012).

Nagrinėjamoje byloje reikalavimai iškelti atsakovo bankroto bylą grindžiami tuo, kad jis laiku nemoka darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių įmokų, nevykdo skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir yra nemokus. Apygardos teismas, spręsdamas dėl atsakovo mokumo, nurodė, kad lygina įmonės 2014 m. balandžio 14 d. balanse nurodytą turto vertę su balanse nurodytomis per vienerius metus mokėtinomis sumomis, tačiau, konstatuodamas, kad atsakovo 2014 m. balandžio 14 d. balanso duomenimis, jo turto vertė yra 9 525 767 Lt (6 467 617 Lt ilgalaikis turtas, 2 573 844 Lt trumpalaikis turtas), o pradelsti įsiskolinimai yra 1 845 227 Lt dydžio, neištyrė ir neįvertino reikšmingų bylos duomenų ir įrodymų apie atsakovo realią turto vertę ir atsakovo visus pradelstus įsipareigojimus bankroto bylos iškėlimo dieną, tarp jų, kad prie atsakovo pradelstų skolų nenurodyta kreditoriui AB „DNB bankas“ pradelsta skola, kad 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovo balanso duomenimis, jo per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 8 269 860 Lt, ir nepateikta įrodymų, kokiu būdu jos sumažėjo iki 2014 m. balandžio 14 d. balanse nurodytos sumos (1 845 227 Lt).

2014 m. balandžio 14 d. balanso duomenimis, atsakovo ilgalaikis turtas (kurį sudaro mašinos ir įrengimai, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai) yra 6 371 946 Lt vertės, o trumpalaikis turto vertė nurodyta 3 580 821 Lt (per vienerius metus gautinos sumos – 3 527 854 Lt ir išankstiniai apmokėjimai – 52 967 Lt). Pažymėtina, jog atsakovas, pateikdamas 2014 m. balandžio 4 d. sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodyta, kad atsakovas suteikė bendrovei „Tajik Air“ paslaugas už 610 314,17 Lt, kuri turėjo būti apmokėta iki 2014 m. balandžio 6 d. (II b. t., 121 l.), bei 2014 m. balandžio 3 d. tris sąskaitas – faktūras, išrašytas UAB „Sabenavita“, kurių duomenimis, atsakovas suteikė nurodytai bendrovei paslaugas už bendrą 479 961,90 Lt sumą, kuri turėjo būti sumokėta iki 2014 m. balandžio 3 d. (III b. t., 122-124 l.), nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, kad šios sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos, o teismas jų nepareikalavo (CPK 179 str. 1, 2 d.).

Nors apygardos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad 2014 m. atsakovui suteiktos 7 046 435 Lt dydžio paskolos pagal paskolos sutartis, o šių sutarčių galiojimo pabaiga numatyta 2018 m. gruodžio 30 d., tačiau, neišnagrinėjęs paminėtų paskolos sutarčių turinio, neįvertino jų įvykdymo realumo, bei padarė išvadą, kad atsakovui yra suteiktos 7 045 435 Lt dydžio paskolos, kuri neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovo pateiktų 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. balandžio 11 d. Paskolos sutarčių (kuriomis UAB „Sabenavita“ įsipareigojo paskolinti atsakovui 2 850 000 Lt ir 1 696 435 Lt dydžio sumas), paskolos davėjas UAB „Sabenavita“ įsipareigojo paskolą sumokėti į paskolos gavėjo (UAB „PTC-1“) nurodytą sąskaitą, be to, nurodyta, kad paskolos davėjas turi teisę paskolos sumą sumokėti keliais mokėjimais, o šalių susitarimu, paskolos davėjas gali suteikti paskolą „užskaičius“ tarpusavio įsiskolinimus tarp šalių ir (ar) šalių kartu su trečiais asmenimis (III b. t., 9-20 l.). Tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad nurodytos pinigų sumos buvo jam sumokėtos, o teismas nepareikalavo pateikti tokių įrodymų (CPK 179 str. 1, 2 d.; ĮBĮ 9 str. 2 d., 1, 4 p.).

Taigi nėra pagrindo teigti, jog teismas teisingai nustatė atsakovo turto (nurodyto atsakovo 2014 m. balandžio 14 d. balanse) realų dydį (CPK 185 str.).

Nagrinėjamoje byloje teismas neįvertino atsakovo realaus pradelstų skolų dydžio pagal vėliausius duomenis, pateiktus nagrinėjamoje byloje. Nors atsakovo 2014 m. balandžio 14 d. balanse nurodytas pradelstų skolų dydis – 1 845 227 Lt, tačiau trečiojo asmens AB „DNB bankas“ pateiktos teismui 2014 m. gegužės 7 d. pa˛ymos, Kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2009-25 (kuri buvo AB „DNB bankas“ vienašališkai nutraukta nuo 2013 m. gruod˛io 24 d.; I b. t., 57-82 l.) duomenimis, 2014 m. gegužės 7 d. atsakovas jam skolingas 4 342 187,42 Lt (II b. t., 89 l.), o byloje nėra įrodymų, ir pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nenustatyta, kad atsakovas ginčijo įstatymo nustatyta tvarka nurodytos Kreditavimo sutarties nutraukimą. Taigi apygardos teismas, neištyręs ir neįvertinęs nurodytų aplinkybių, neturėjo pagrindo teigti, jog pareiškimo dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dieną atsakovo pradelsti įsipareigojimai – 1 845 227 Lt.

Be to, ieškovo V. V. pateiktų Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. liepos 26 d., 2014 m. vasario 14 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimų kopijų duomenimis, atsakovas skolingas savo darbuotojams M. S. bei I. M. bendrą 66 939 Lt sumą (III b. t., 143-154 l.), o atsakovas nepateikė Lietuvos apeliaciniam teismui įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, t. y., kad atsiskaitė su paminėtais darbuotojais pagal nurodytus Darbo ginčų komisijos sprendimus, ir tai sudaro pagrindo teigti, jog atsakovas vėluoja sumokėti darbuotojams darbo užmokestį bei kitus mokėjimus, susijusius su darbo santykiais.

Taigi nagrinėjamu atveju bylos įrodymų nepakanka pagrįstai nuspręsti apie faktinę atsakovo mokumo būklę pareiškimo dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu, o apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą ir įmonių bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė veiksmų nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį, jo mokumą bylos nagrinėjimo metu, nenustatęs šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingų aplinkybių - įmonės realaus turto vertės bei atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio pagal vėliausius duomenis, neatskleidė bylos esmės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 2 d.; CPK 185 str., 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl to, kas pasakyta, panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis, o pareiškimai dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo perduotini nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjant bylą iš naujo, reikalinga pagal CPK taisykles imtis visų priemonių, kad būtų pateikti ir ištirti visi įrodymai ir teisingai nustatytos bylos esminės faktinės aplinkybės, reikšmingos bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui, o esant reikalui, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų teisingai nustatyti ir įvertinti atsakovo realaus turto vertės ir pradelstų jo įsipareigojimų santykis bei kitos aplinkybės, reikšmingos ieškovų pareiškimų išnagrinėjimui, nes tik teisingai nustačius faktines aplinkybes, galima padaryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo mokumo ir teisingai išspręsti ginčą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 1 d., 2 d., 7 d. 1 p.; CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti ieškovo V. V. bei bendraieškio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aurela“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PTC-1“ (juridinio asmens kodas 301532411) nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.