Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jai skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi subendrintos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių ir M. Č. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmių dalys, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš kaltinamosios M. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 166,96 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajai M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Č., pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2022 m. vasario 27 d. 15.43 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ slaptai pagrobė 0,5 l talpos butelį viskio „Nikka the Barbel“, 40,99 Eur vertės, tris 0,7 l talpos butelius degtinės, kurio vieno vertė 41,99 Eur, tuo UAB „Rimi LT“ padarė bendrą 166,96 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimas pareikštas M. Č. slapta pagrobus svetimą turtą pasitvirtino, jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistajai M. Č. skirti kuo švelnesnę bausmę. Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios M. Č. apeliacinis skundas atmestinas

6. Nuteistoji apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistosios argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

8. Už BK 178 straipsnio 4 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu arba areštu. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas M. Č. skirdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad M. Č. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, atsižvelgė ir į nuteistąją charakterizuojančius duomenis, jog ji nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikose 2021 metų laikotarpyje lankėsi du kartus, Respublikiniame priklausomybės ligų centre konsultuota/gydyta nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromo, praeityje daug kartų teista už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat už smulkias vagystes, daug kartų bausta ir administracine tvarka, kas rodo, jog vagysčių vykdymas yra M. Č. gyvenimo būdas ir lėšų šaltinis. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius M. Č. teistumus (teista net 11 kartų), kitus ją charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistoji iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymą, jai turi būti skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė – 20 parų arešto bausmę. Teismas taip pat vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi subendrintos bausmės pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių ir M. Č. paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį už jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistosios asmenybę.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistosios, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jai paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip jau minėta, M. Č. anksčiau teista net 11 kartų ir visus kartus ji buvo nuteista už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kas rodo nuteistosios polinkį daryti būtent tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistajai ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo paskirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės, tačiau tai jos neatgrasė daugiau nenusikalsti, ji savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, jos daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Taigi, M. Č. elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, ji kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistoji savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajai M. Č. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, ji nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajai skirta bausmė visiškai atitinka tiek jos padarytus nusikaltimus, tiek jos asmenybę, tiek ir paskirta galutine subendrinta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

10. Nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog atlikdama laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, ji neturės galimybės palaikyti socialinių ryšių su savo nepilnamečiais vaikais, neturės galimybės susirasti darbo, tačiau pažymėtina, jog nuteistoji ir iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad jai reikia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasirūpinti jais, pradėti dirbti bei išlaikyti savo šeimą, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusikalstamų veikų darymo. Ji jau eilę kartų būdama teista už vagystes, toliau vagiliavo, tokiu savo elgesiu parodydama itin atsainų požiūrį į šeimą bei savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, jog vien per 2022 m., už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą, M. Č. atžvilgiu buvo priimti net penki apkaltinamieji nuosprendžiai ir trys baudžiamieji įsakymai.

11. Išskirtine aplinkybe, galinčia švelninti nuteistajai paskirtą bausmę, nelaikytina ir nurodyta prasta jos sveikatos būklė (ŽIV bei hepatitas). Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad M. Č. pataisos namuose nebus užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šiame kontekste pažymima, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Taigi, M. Č. turi teisę ir galimybę prašyti bausmės atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jai būtų suteiktas reikalingas gydymas.

12. Atmestinas kaip nepagrįstas ir nuteistosios prašymas iš bausmės laiko, kurį jau yra atlikusi pagal ankstesnius nuosprendžius išskaičiuoti atliktą bausmės laiką. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir M. Č. paskirtą bausmę subendrindamas su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitė bausmių dalis, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį, todėl dar kartą spręsti pagal ankstesnius nuosprendžius paskirtų ir atliktų bausmių dalių įskaitymo klausimą, nėra jokio pagrindo.

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistosios M. Č. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

14. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąją M. Č., sudaro 96,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

16. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į nuteistosios apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad jos skundas šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios M. Č., tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistosios M. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriui 96,67 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nuteistajam teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.