Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Nutraukti santuoką buvo susiruošusi jau prieš tris metus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2019 m. gruodžio 19 d. buvo priėmęs sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo santuokos nutraukimo byloje. Paskirtasis advokatas buvo surinkęs visus reikiamus dokumentus ieškiniui pateikti. Bet dokumentai teismui nebuvo pateikti, nes atsakovas pakeitė savo elgesį, nebegirtavo ir jie susitaikė.

Dabar jos apsisprendimas nutraukti santuoką yra tvirtas, su atsakovu daugiau tikrai nebegyvens, nes gyvenimas su juo nepakeliamas, traumuojantis ją bei vaikus.

Paaiškino, kad atsakovas visada turėjo problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Pastaruoju metu girtauja nuolat. Už alkoholį dirba atsitiktinius darbus. Nuo 2022 m. gruodžio gėrė kasdien. 2022 m. vasarą bandė gydytis Panevėžio priklausomybių ligų centre, bet gydymas nutrūko, nes susirgo kovidu. Dar kartą bandė vasaros pabaigoje gydytis, bet gydymą nutraukė, grįžo namo ir toliau girtavo.

2023 m. sausio 30 d. atsakovas girtavo, namuose triukšmavo, mėtė alaus butelius, jos telefoną, grasino užmušti sūnų A. Ji paskambo į policiją ir atsakovą išsivežė. Socialinė darbuotoja pasiūlė apsigyventi (duomenys neskelbtini) krizių centre. Jai gyvenant krizių centre, atsakovas girtavo ir rašinėjo grasinančias žinutes: „aš tave papjausiu“, „nuvesi vaikus ir nebepareisi, duodu žodį“ ir pan. Vėl rašė policijai, bet ji atsakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tokių ir panašių atvejų buvo ir daugiau, anksčiau.2019 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į policiją ir nurodė, kad sutuoktinis rašo jai telefonu grasinančio turinio žinutes, trukdė naudotis gyvenamąja patalpa, paėmęs jos bankinę kortelę. 2019 m. gruodžio mėnesį dar kartą kreipėsi į policiją, nes vyras grasino ją papjauti, nužudyti. Policija abu kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą .

Šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena socialiniame būste. Vaikus atsakovas pasiima kas antrą savaitgalį pas močiutę. Paaiškėjo, kad vaikus tėvas vedžioja po netinkamas jiems būti vietas. Vaikai buvo palikti neblaiviai moteriai, o tėvas tuo metu buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) miestelį nusipirkti alkoholio. Vyresniajam berniukui reikia tėvo, tik mažajam bendravimo netrūksta. Atsakovas teigia, kad vyresnysis sūnus yra jo, o mažasis yra ne jo. Ji siūlė daryti DNR tyrimus, tačiau jų atsakovas nedaro. Ji neabejoja, jog jaunesnysis sūnus yra atsakovo vaikas. Prašo teismo neskirti termino susitaikyti, nes bendro gyvenimo su atsakovu nebemato, nuo 2023-01-31 su atsakovu gyvena atskirai. Mano, jog netinkamas atsakovo elgesys yra pagrindinė priežastis, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas neprisideda prie šeimos poreikių patenkinimo, ji viena išlaiko vaikus. Atsakovas iš atsitiktinių darbų uždirbtus pinigus praleidžia alkoholiui, dar prašo jos ,kad duotų pinigų. Ji gyvena iš skirtų socialinių pašalpų ir pinigų vaikams. Planuoja toliau mokytis, įgyti dar vieną specialybę (siuvėja ar virėja).

Nei nekilnojamojo turto, nei automobilių neturi įgiję, todėl nėra ko dalinti.

Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Vaikai negali gyventi su tėvu dėl jo girtavimo, neatsakingo požiūrio į vaikus, grasinimus jiems. Pas ją ne kartą lankėsi vaiko teisių apsaugos darbuotojos, surašyta ne viena vaiko situacijos vertinimo anketa .Dokumentai pagrindžia negalimumą su atsakovu gyventi kartu, negalimumą vaikams gyventi su tėvu.

Nurodė, kad atsakovo bendravimas su vaikais galimas tik jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant jai ir atsakovui esant blaiviam. Atsakovas P. A. girtauja, būdamas neblaivus - būna piktas, agresyvus, daužo daiktus, todėl vieno jo palikti su vaikais neįmanoma, tai būtų neatsakinga, pavojinga vaikams, jie gali patirti psichologinį smurtą, baimę būti išgąsdintiems. Ir šiuo metu jie tėvo bijo, bijo su juo pasilikti.

Norėtų, kad atsakovas mokėtų po du šimtus eurų išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui. Norint patenkinti vaikų A., gim.(duomenys neskelbtini) ir A., gim. (duomenys neskelbtini) poreikius kiekvienam reikėtų skirti apie po 630 eurų kas mėnesį. Jos pajamos šiuo metu yra socialinė pašalpa ir išmokos vaikams, todėl menkai gali prisidėti prie vaikų išlaikymo ir negali normaliai patenkinti vaikų poreikių. Jai padeda brolis ir mama. Atsakovas yra sveikas, darbingas, gali dirbti ir užsidirbti pinigų ir taip padėti išlaikyti vaikus.

Atsakovas P. A. turi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šios skolos, kurių bendra suma yra 635,56 euro, yra iš administracinių teisės pažeidimų. Viena skola, kur piniginis išieškojimas yra 1200 eurų, o vykdomojo dokumento išdavimo data 2017-03-07, yra ikisantuokinė . Kaip telefonu paaiškino antstolė, Valstybinei mokesčių inspekcijai skola yra 465 euro, nes 170,32 euro sudaro vykdymo išlaidos. Šios skolos laikytinos asmeninėmis skolomis, kurias sumokėti turi atsakovas asmeniškai.

Atsakovas yra skolingas GelvoraSergel UAB 366,03 Eur skolos, 40,56 Eur palūkanų, 31,98 Eur išieškotojo patirtų vykdymo išlaidų bei 92,50 Eur vykdymo išlaidų antstolės kontorai . Be to atsakovas yra skolingas ir jo kreditorius yra UAB „Julianus Inkaso“ . Šiam kreditoriui atsakovas yra skolingas -498,13 Eur skola, 6,07 Eur palūkanų, 41,52 Eur išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos bei 130,91 Eur vykdymo išlaidos antstolės kontorai. Paaiškino, kad šias pinigų sumas sumokėti turi vienas P. A. Apie šiuos antstolės Oksanos Narbutienės vykdomus išieškojimus sužinojo iš savo advokato jam išsireikalavus pažymą iš antstolės . Pats atsakovas apie šias skolas nieko sakęs.

Atsakovas 2021-2022 metais vaikų neišlaikė, išlaikymo nemokėjo, jokių daiktų šeimai nėra nupirkęs. Ieškovės nuomone, šias pinigines skolas atsakovas turi sumokėti jis vienas, tai yra jos asmeninės turtinės prievolės.

Dėl anksčiau išvardyto atsakovo elgesio ji patyrė baimę, išgąstį, fizinį ir psichologinį smurtą. Vieną kartą atsakovas vaikų akivaizdoje trenkė kumščiu į galvą, petį, ką matė vaikai. Atsakovą viskas nervindavo. Buvo žiemą užsirakinęs jų socialiniame būste, neįleido į vidų, nes ji nedavė pinigų alkoholiui. Atsakovas grasindavo jai, vaikams, todėl visą laiką teko gyventi strese, įtampoje. Jai net buvo iškvietęs policijos pareigūnus, teigdamas, kad yra neblaivi. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo, kad ji buvo blaivi. Tai tęsėsi ilgą laiką. Atsakovas nedirbdavo, o kai kur nors įsidarbindavo ir uždirbdavo kelis eurus, juos pragerdavo, į šeimos biudžetą beveik nieko nepakliūdavo. Visą laiką reikėjo gyventi nepritekliuje. Turėjo palikti įprastą gyvenamąją vietą ir keltis gyventi į kitą, į krizių centrą. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 5000 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.60 str., ieškovė prašė teismo:

- nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.(duomenys neskelbtini), iširusią dėl atsakovo P. A. kaltės ;

- po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę-„G.“ (šį reikalavimą patikslino teismo posėdžio metu), o atsakovui palikti pavardę „A.“;

- vaikų A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. A.;

- priteisti iš atsakovo P. A., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnums A. A., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po du šimtus (200) eurų kiekvienam kas mėnesį nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sumokant už einamą mėnesį iki einamo mėnesio dvidešimt penktos dienos. Pavesti jai uzufrukto teise tvarkyti vaikų A. A. ir A. A. turtą iki jų pilnametystės;

-nustatyti, kad P. A. bendrauja su vaikais A. A. ir A. A. vaikų gyvenamojoje vietoje, blaivas, nepažeisdamas vaikų interesų, bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove, o M. A. nekliudo P. A. bendrauti su vaikais ir juos auklėti;

- priteisti iš atsakovo P. A. jai, M. A., penkis tūkstančius (5000) eurų neturtinei žalai atlyginti;

-nustatyti, kad P. A.: vienas moka skolą 465 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal pas antstolę N. B. esančias vykdomąsias bylas Nr.0043/17/00512 ir Nr.0043/20/00469 ir tai yra jo asmeninės turtinės prievolės; vienas moka 366,03 Eur skolą, 40,56 Eur palūkanų, 31,98 Eur išieškotojo patirtų vykdymo išlaidų Gelvora Sergel UAB pagal pas antstolę Oksaną Narbutienę esančią vykdomąją bylą Nr.0122/21/00933, pripažinti šią skolą atsakovo asmenine prievole; vienas moka 399 Eur skolą, 15,80 Eur sutarties mokesčio, 37,33 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. lapkričio 29 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 46 Eur bylinėjimo išlaidų UAB „Julianus Inkaso“, pripažinti šią skolą atsakovo asmenine prievole;

-nustatyti, kad ieškovė M. A. viena sumoka 467,14 Eur skolą UAB Legal Balance, bet tai nekeičia sutarties sąlygų ir nepanaikina solidariosios sutuoktinių atsakomybės;

-priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Atsakovas P. A. neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai (b.l.149). Jis ieškinį ir jo priedus yra gavęs asmeniškai (b.l.147), tačiau atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs, nepaskyrė atstovo byloje. Iš atsakovo nebuvo gauta paaiškinimų, įrodymų, ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 12 str. įtvirtintas rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

CK 3.60 str. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigas numato LR CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92, 3.109 straipsniai. Tai yra lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ir kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.5).

Ieškovė nurodė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra sutuoktinio alkoholio vartojimas, nesirūpinimas šeima, neprisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo, grasinimai, psichologinis smurtas, be to ir fizinio smurto atvejai matant nepilnamečiams vaikams.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2019-11-22 kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir pranešusi apie tai, kad vyras P. A. į jos mobilaus ryšio telefoną rašo grasinančio turinio žinutes, be to, kad 2019-11-21 apie 20 val. sutuoktinis atėjęs į jų kartu nuomojamą butą iš lauko pusės sutepęs klijais įkišo į durų spyną raktą, ko pasekoje ji negalėjo atrakinti buto durų ir išėjo. P. A. apklaustas pripažino, kad žmonai neįleidus į nuomojamų butą, supykęs užklijavo spyną, dėl šio elgesio gailėjosi, pažadėjo ją sutvarkyti. P. A. teigė, kad sutuoktinei negrasino, tik spontaniškai apimtas emocijų parašė negražius žodžius (b.l.15).Ikiteisminis tyrimas 2019-11-27 nutarimu buvo atsisakytas pradėti, nes veikoje nebuvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ieškovė taip pat į policijos komisariatą buvo kreipusi 2019-12-09 nurodydama, kad sutuoktinis ir vėl jai rašo grasinančio turinio žinutes, jog neduoda jai ramybės, nuolat skambinėja į mobilaus ryšio telefoną, ji bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, bijo vesti vaikus į darželį, viena išeiti iš buto. Buvo nurodoma, jog M. A. su sutuoktiniu nebegyvena apie tris savaites, ruošiasi skyrybų procesui ir manė, kad sutuoktinis neduoda ramybės, nes ji nori su juo išsiskirti. P. A. teigdamas pasiaiškinimą neneigė, kad būdamas neblaivus ir piktas žmonai pradėjo rašyti grasinančias žinutes, nes savaitę gyveno atskirai, o žmona neleido susitikti su sūnumi. Teigė, kad išsiblaivęs suprato, kad pasielgė netinkamai.2019-12-19 nutartimi buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatai bus įvykdytas (b.l.18-20).

2023-03-20 ieškovė vėl kreipėsi į policijos komisariatą pranešdama apie tai, kad iš vyro P. A., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, iš jo mobilaus ryšio telefono gauna grasinančio turinio žinutes. Apklausta M. A. parodė, kad nuo 2023-01-31 su vaikais gyvena atskirai nuo vyro P. A. O. socialinių paslaugų namuose-krizių centre. M. A. teigė, kad 2023-01-30 dar būdama kartu su vyru ir vaikais (duomenys neskelbtini) jų namuose skambino 112 ir kvietė pagalbą dėl vyro P. A. netinkamo elgesio. Jis buvo girtas, namuose triukšmavo vaikų akivaizdoje. Ji buvo blaivi, tuo metu pareiškimo nerašė, jokio smurto, sužalojimų, skausmo nebuvo patyrusi, konfliktas buvo žodinis. Po šio įvykio vaikų teisių apsaugos specialistai patarė M. A. apsigyventi su vaikais krizių centre ir nuo 2023-01-31 ji su vaikais čia ir gyveno. Vaikų teisių specialistės ir atvejo vadybininkė nustatė bendravimo su vaikais tvarką, kad vaikų tėvas gali vaikams skambinti į M. A. mobilaus ryšio telefoną ir bendrauti tik po 17 val. Specialistės patarė vengti bendravimo su P. A., išskyrus vaikų auklėjimo ir jais rūpinimosi klausimais. Kaip teigė M. A., nuo 2023-03-20 į savo mobilų telefoną iš vyro P. A. ji pradėjo gauti grasinančio pobūdžio žinutes. Juose buvo rašoma, kad „nuvesi vaikus ir nebepareisi, duodu žodį“, „aš tave papjausiu“; „Iki darželio nenueisi“, „nieko gero tau nebus; “ilgai nevaikščiosi iki trečiadienio, mano ir tavo dienos suskaičiuotos“ ir pan. M. A. kreipdamasi į policiją teigė, kad nors krizių centre jaučiasi saugi, jai neramu, kad ko neįvyktų ateityje (b.l.46-49).

Institucijos teikiančios išvadą byloje (b.l.87-145) nurodoma , kad ieškovės ir atsakovo šeima vaiko teisių apsaugos skyriui dėl galimų vaiko teisių pažeidimų yra žinoma. Nuo 2021-12-17 šeimai inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovas vaikams išlaikymo neteikė ir neteikia, kaip teigė ieškovė, dar prašė atiduoti jam priklausančią socialinę pašalpą ir sumokėti mokesčius už socialinį būstą. Siekiant įveikti alkoholio vartojimo problemą, atsakovas motyvuotas sutiko užsiregistruoti pas priklausomybių ligų konsultantą, bet atėjus laikui nenuvyko. Atsakovas akivaizdžiai vengia spręsti alkoholio vartojimo problemą, vaistų nevartoja, teigia, kad pats gali susitvarkyti su šia problema. Pagalbos plane numatyto įsipareigojimo siekti įveikti alkoholio vartojimo problemą atsakovas neįgyvendino. Socialinė darbuotoja pastebėjusi, kad ieškovės ir atsakovo santykiai konfliktiški, nes tiek vienas, tiek kitas reiškia pretenzijas vienas kito atžvilgiu dėl netinkamo vaikų auklėjimo. Ankščiau šeima gyveno socialiniame būste adresu – (duomenys neskelbtini), kuris buvo skirtas kaip šeimai su vaikais. Šiuo metu jame likęs gyventi vaikų tėvas. Ieškovės žiniomis atsakovas sudegino jos rūbus, gadina ir laužo namuose likusius baldus. Siunčia nuotraukas kaip yra laužomas virtuvės baldų komplektas, vaikų rūbeliams skirtos komodos, subraižyta nauja sekcija. Ieškovė parodė telefone atsakovo siųstas jai nuotraukas. Jose matyti subraižyta sekcijos dalis, sulaužyti ir išmėtyti baldai. Atsakovas gyvena socialiniame būste, tačiau mokesčių už jį nemoka. Juos moka ieškovė, nors pati su vaikais gyvena kitur. Atsakovas akivaizdžiai vengia spręsti alkoholio vartojimo problemą, vaistų nevartoja, teigia, kad pats gali susitvarkyti su šia problema.

Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, neginčijo jame nurodytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, pateiktais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, laikytina įrodytu, kad atsakovas P. A. iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas, pagrįstas sutuoktinių tarpusavio lojalumu, savitarpio pagarba ir moraline parama ,nevykdė santuokinių pareigų, nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo, tinkamai nesirūpino vaikais, be to jo elgesys buvo nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, nes vartojo ir vartoja alkoholį, nekeičia savo gyvenimo būdo, todėl laikytina, kad santuokos išsaugoti nėra galimybių ir ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas CK 3.60 str.2 d. pagrindu, po santuokos nutraukimo atsakovui paliekant turimą pavardę „A.“, o ieškovei paliekant iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „G.“ ( CK 3.69 str.).

Ieškovė M. A. teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. ir A. A. gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju nepilnamečių vaikų interesus ir tinkamiausias gyvenimo sąlygas labiausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su mama, o vaikai negali gyventi su tėvu dėl jo girtavimo, neatsakingo požiūrio į vaikus, grasinimus jiems.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu nurodė ir pateikė išvadą raštu, kad jų vertinimu, nepilnamečių vaikų A. ir A. A. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina, atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus . Ieškovė su nepilnamečiais vaikais nuo 2023-01-31 gyveno (duomenys neskelbtini). Apsilankius ten specialistėms kambaryje buvo švaru, tvarkinga. Nepilnamečiai kartu su motina naudojosi vienu erdviu kambariu. Netrukus ieškovei buvo skirtas naujas socialinis būstas (dviejų kambarių butas). Nepilnamečiai ugdomi (duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje, jų sveikatos priežiūrą vykdo (duomenys neskelbtini) poliklinikos vaikų konsultacijos gydytoja A. P. Pasak ieškovės, nepilnamečiai yra sveiki, jiems specialieji ugdymosi poreikiai nenustatyti. Būrelių vaikai nelanko. Ieškovė paaiškino, jog tvirtai yra apsisprendusi nutraukti santuoką. Pagrindinės priežastys yra vyro girtavimas, fizinis bei psichologinis smurtas jos atžvilgiu.

Ieškovės ir atsakovo šeima vaiko teisių apsaugos skyriui dėl galimų vaiko teisių pažeidimų yra žinoma. Nuo 2021-12-17 šeimai inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. OSPN 2023-05-17 Pagalbos plane nurodo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. vaikus krizių centre lankė vieną kartą, o kitus kartus bendravo su jais tik telefonu per „Messendger“ programėlę. Per visą laikotarpį, kurį vaikai gyveno krizių centre, atsakovas vaikus lankė 5 kartus ir 1 kartą ( 2023-04-11) buvo atėjęs pas ieškovę pasiimti 30 Eur. Prieš tai ieškovę terorizavo telefonu dėl jam priklausančios socialinės pašalpos. Atsakovas vaikus kaip ir buvo sutarta pasiimdavo kas antrą savaitgalį, atostogų metu ilgesniam laikui kartu su savo mama D. Nepasiėmė tik 2023-03-14, nes teigė, kad neturėjo galimybių. Atsakovas akivaizdžiai vengia spręsti alkoholio vartojimo problemą. Pagalbos plane numatyto įsipareigojimo siekti įveikti alkoholio vartojimo problemą atsakovas neįgyvendino. Socialinė darbuotoja pastebėjusi, kad ieškovės ir atsakovo santykiai konfliktiški, nes tiek vienas, tiek kitas reiškia pretenzijas vienas kito atžvilgiu dėl netinkamo vaikų auklėjimo. Ugdant šeimos finansinį raštingumą, atsakovui priminta dėl įsiskolinimų mokėjimo, bet vyras atsakomybės vengia ir tuo klausimu nieko nedaro, siūlyta padėti susiskambinti dėl skolų, bet šios paslaugos jis atsisakė teikdamas, kad šiuo metu neturi galimybių mokėti. Atsakovas nurodytu laikotarpiu vengė gyvai susitikti, jo namuose socialinė darbuotoja nerado nei karto, nors iš vakaro buvo suderinusi laiką. Ieškovė šiuo laikotarpiu bendravo geranoriškai, ateidavo reikalui esant į seniūniją pasikalbėti, dėl vaikų priežiūros nusiskundimų negauta. OSPN KC socialinė darbuotoja teigė, kad ieškovė atvykusi į krizių centrą greitai adaptavosi, priėmė darbuotojų pagalbą. Ieškovė konsultavosi su psichologe nuo vasario mėnesio kiekvieną trečiadienį, lankė ir baigė pozityvios tėvystės mokymų kursus. Ieškovei gyvenant krizių centre pastebėta, jog ji turi gerus kasdienio gyvenimo ir darbinius įgūdžius, moka pasirūpinti vaikais, atliepia jų būtiniausius poreikius, jie yra tinkamai prižiūrimi, vedami į ugdymo įstaigą. Tarp motinos ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys. Ieškovė moka planuoti biudžetą, pinigų nepritrūksta svarbiausiems pirkiniams t.y. maistui, vaistams, sumokėti mokesčiams, dengti skolas. Vaikams nuperka reikalingus drabužius.

2019-09-06 TS gautas pranešimas iš Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK apie tai, kad neblaivus P. A. nori išsivežti 1,5 metų sūnų į kaimą pas mamą. Nuvykę policijos pareigūnai nustatė P. A. 2,16 prom. girtumą bei išsprendė konfliktą vietoje. Vaikas buvo paliktas blaiviai motinai (Pranešimas reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Gautas pranešimas buvo vertintas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas bei atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas. Grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatyta, kad vaiko tėvas piktnaudžiauja alkoholiu. Grėsmės vaikui lygis nenustatytas (Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 7GL-2024).

2021- 12-13 vaiko teisių apsaugos tarnyboje gautas pranešimas iš Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK, kuriame nurodoma, kad namuose neblaivus vyras P. A. konfliktuoja su namiškiais, žodžiu grasina užmušti žmoną, neleidžia vaikams eiti miegoti, namuose du nepilnamečiai vaikai. Policijos pareigūnai nuvykę nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) namuose rado blaivią M. A., vaikus A. ir A. A. bei P. A., kuriam buvo nustatytas 2.45 prom. girtumas. M. A. paaiškino, kad niekur nedirbantis vyras nuolat girtauja, būdamas neblaivus triukšmauja, būna agresyvus, prisiveda draugų. Kadangi niekur nedirba, pinigų nuolat prašo iš žmonos. Policijos pareigūnai bendravo su P. A. dėl jo elgesio, įspėjo dėl netinkamo elgesio pasekmių (Pranešimas reg. Nr. 7VTP-1921). Vaiko teisių apsaugos skyrius įvertinęs pranešime nurodytas aplinkybes, priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją. Atlikus vaikų A. ir A. A. situacijos vertinimus nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 29 punkte patvirtintais kriterijais, nustatytas rizikos veiksnys numatytas Aprašo 29.3.3. punkte . Šis rizikos veiksnys buvo sietinas su vaikų tėvo elgesiu dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, kuris daro neigiamą poveikį vaikams ir šeimai (Vaiko situacijos vertinimo anketos: Nr. 7VSV-1742; Nr. 7VSV-1743).

2022- 12-27 tarnyboje gautas pranešimas iš Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodo, kad P. A. būdamas neblaivus konfliktavo su žmona. Namuose įvykio metu buvo du nepilnamečiai vaikai A. ir A. A. Atliekant vaiko A. A. situacijos vertinimą, 2022-12-28 šeimos namuose bendrauta su A. Vaikas išsakė, kad su mama ir broliu žaidžia, o tėtis dažnai ant jo pyksta, rėkia, vaiko žodžiais „tėtė stumdo mamą, garsiai šaukia“. Vaiko teigimu jis nebijo tėčio, bet labiau patinka būti su mama (Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 7VSV-2730).

2023- 01-30 tarnyboje gautas pranešimas iš Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK apie tai, kad neblaivus, agresyvus vyras konfliktuoja. Atvykus policijos pareigūnams M. A. paaiškino, kad neblaivus vyras P. A. namuose triukšmauja, neduoda ramybės, vaikai jo bijo. M. A. buvo blaivi, o P. A. nustatytas 3,41 prom. girtumas. Nuvykus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams (budėtojams) paaiškėjo, kad policijos pareigūnai P. A. išsivežė. Bendraujant su A. vaikas vos įėjus į kambarį pradėjo pasakoti, kad „tėtė man sakė, kad mane užmuš. Aš kažko tėtės paklausiau, o jis pradėjo rėkti, kad mane užmuš, aš labai išsigandau, pradėjau verkti“. Vaikas negalėjo pasakyti, dėl ko tėtis jam taip sakė, tačiau nurodė, kad labai išsigando. Vaiko pasiteiravus, ar ankščiau yra buvę atvejų, kad tėtis jį muštų, vaikas atsakė, kad niekada, bet jis vis tiek išsigando, kai jis man taip pasakė. Vaikas prisiminė, kad tėtis metė mamos telefoną. Vaikas teigė, kad tėtis ankščiau buvo geras, o dabar nebegeras. Jis geria daug alaus, o kai geria alų jis būna piktas. Jis pyksta ant mamos ir ant jo, o ant A. nepyksta. Ant mamos ilgai pyksta. Jis matė kaip tėtė geria alų. Šiandien nematė, kad tėtis gėrė, bet žino, kada jis būna išgėręs, nes jis tada daužo sienas, judina lempas. Jam nepatinka išgėręs tėtis. Geriau eis su mama pas močiutę. Mano, kad ten bus geriau, nes pas močiutę ne taip stipriai kūrena. Berniukas nuolat kartojo, kad šiandien tėtis kažkur dingo, jį išvežė policija. Vaikas nurodė, kad jo brolis taip pat pyksta ant tėčio. Jis nenori, kad namuose būtų tėtis. Pasak berniuko, su mama jam būna gera, jie kartu žaidžia (Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini).

M. A. nuo 2023-01-31 su vaikais A. ir A. A. gyveno (duomenys neskelbtini) padalinyje. Posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino, jog šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena socialiniame būste. Mama vaikais rūpinasi tinkamai. Bendradarbiauja su socialine darbuotoja darbui su šeimomis ir atvejo vadybininke, visada atsiliepia, kreipiasi reikiamos pagalbos. 2023-03-09 dėl probleminio alkoholinių gėrimų vartojimo, P. A. vyko į Kauno Panerio kliniką gydytojo psichiatro konsultacijai. P. motyvacija keisti gyvenimo būdą, ieškoti įsidarbinimo galimybių ir rūpintis vaikų išlaikymu yra silpna. Tėvas vangiai laikosi susitarimo dėl bendravimo su vaikais. Dažniausiai su vaikais bendrauja telefonu. Pastaruoju laikotarpiu P. kartu su savo mama vaikus buvo pasiėmęs du savaitgalius (OSPN raštas Nr. 7GD-4883).

2023-03-20 TS gautas iš Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir rajono PK gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodo, kad P. A. rašinėja M. A. grasinančias žinutes, grasina susidoroti. Yra vaikų. Gautas M. A. pareiškimas dėl vyro, P. A., rašomų grasinančių žinučių. 2023-03-20 19.20 val. VVTAĮT vyr. specialistai (budėtojai) apsilankė (duomenys neskelbtini), kur buvo išklausytos vaikų A. ir A. A. bei jų motinos M. A. nuomonės. M. A. papasakojo, kad 2023-03-19 sutuoktinis parašė žinutę, kad degina jos drabužius. Kodėl nepaaiškino. Moteris nurodė, kad sutuoktiniui nieko neatrašė, nenorėdama veltis į konfliktą. Vakar moteris nesiėmė jokių veiksmų dėl tokios žinutės, tačiau šiandien (2023-03-20) gavusi kitas žinutes išsigando. Žinutėse vyras rašė „nuvesi vaikus į darželį ir nebepareisi. Duodu žodį“, „Aš tave papjausiu“, „atminu, tau nieko gero nebus“. M. nurodė, kad tokių žinučių ji išsigando, todėl paprašė budinčios darbuotojos, kad iš darželio paimtų vaikus. M. A. dėl grasinančio pobūdžio žinučių kreipėsi į policiją, nes bijo dėl savo saugumo. Vaikams motina nieko nepasakojo, nenori, kad vaikai blogai galvotų apie tėtį. Moteris nurodė, kad šių metų sausio mėnesį pradėjo skyrybų procesą. Dėl sutuoktinio nuolatinio girtavimo ir psichologinio smurto M. A. su vaikais turėjo palikti namus, todėl apsigyveno (duomenys neskelbtini). 2023-03-20 20.05 val. siekiant išklausyti P. A. nuomonę buvo nuvykta į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau namuose nieko nebuvo, languose nedegė šviesa, lauko durys iš lauko pusės paremtos pagaliu (Vaiko situacijos vertinimo anketos; Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu ieškovei gyvenant socialiniame būste ji tinkamai rūpinasi vaikais, moka tvarkytis su finansais, sudaro tinkamą aplinką rūpintis vaikais, nebuvo nei vieno pranešimo apie galimą vaikų teisių pažeidimą, ieškovė bendradarbiauja su specialistais, teikiamos socialinės paslaugos ir vaiko atvejo vadyba.

Išvadoje taip pat nurodoma, jog 2023-05-31 skyriaus darbuotoja 10.30 val. tarnybiniu telefonu susisiekė ir bendravo su atsakovu telefonu . Atsakovui buvo paaiškinta, jog skyriuje gautas ieškovės teismui pateiktas ieškinys ir teisės aktų nustatyta tvarka reikalinga apsilankyti pas atsakovą tikslu ištirti jo šeimos aplinkos sąlygas. Atsakovas teigė, jog nėra jo namuose, dirba (duomenys neskelbtini) ir grįš tik savaitgalį. Atsakovas teigė, kad dokumentų iš teismo negavo. Buvo sutarta susiskambinti su atsakovu apie 13.00 val. Sutartu laiku atsakovo telefonas buvo išjungtas. Skambinant vėliau t.y. 16.53 val., telefonas buvo įjungtas, tačiau atsakovas neatsiliepė ir neperskambino. Dėl nurodytų aplinkybių nepavyko apsilankyti atsakovo gyvenamoje vietoje ir išsiaiškinti jo poziciją dėl pareikštų ieškinio reikalavimų.

Institucijos teikiančios išvadą vertinimu, nepilnamečių vaikų A. ir A. A. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina atitinka nepilnamečių vaiko interesus.

Teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai, institucijos teikiančios išvadą byloje atstovės paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu ir pateikta išvada patvirtina, kad ieškovė užtikrina savo nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Nepilnamečiams vaikams dabartinėje ieškovės gyvenamoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos augti. Byloje nėra pateikta priešingą poziciją pagrindžiančių įrodymų. Dėl išdėstyto, nepilnamečių vaikų A. ir A. A. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina M. A., jai pavedant faktinę sūnų globą iki jų pilnametystės (CK 3.169 str.).

Ieškovė taip pat prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarką ir pateikė savo siūlomą variantą. Ji norėtų, kad tėvas bendrautų vaikų gyvenamoje vietoje, nes buvo atvejų, kai pasiėmęs vaikus atsakovas juos palikdavo netinkamose vaikams būti vietose, pats išvykdavo nusipirkti alkoholio, vaikams yra grasinęs, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai, tą patį patvirtino ir specialistų apklausti vaikai. Bendravimas šiuo atveju turėtų vykti saugioje ir vaikams artimoje aplinkoje, būnant atsakovui blaiviam. Su ieškovės pasiūlyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka teismo posėdžio metu sutiko ir institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.) reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tačiau, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Tėvai, įstatyminę asmeninę pareigą išlaikyti savo vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties, įstatyminė tėvų pareiga išlaikyti vaikus suponuoja ir pareigą teikti įrodymus apie realią turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Iš bylos dokumentų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas reguliariai neteikia išlaikymo vaikams. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 str. 1 d.). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto , ar transporto priemonių (b.l.9-12). Ieškovė šiuo metu nedirba, teigė, jog nori įgyti dar vieną specialybę, planuoja mokytis. Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2023-03-16 pažymos apie pajamas matyti, kad M. A. mokama socialinė pašalpa, kuri 2023 m. sausio ir vasario mėnesiais sudarė po 569,91 Eur, išmoka vaikams po 272,44 Eur kas mėnesį ir už 2022 m. gruodžio, sausio ir vasario mėnesius suteikta šildymo išlaidų kompensacija po 192,45 Eur per mėnesį (b.l.13).

Iš Sodros duomenų matyti, jog atsakovas nedirba, draudžiamųjų pajamų negauna, paskutinė darbovietė (duomenys neskelbtini)m, kur dirbta tik kelios dienos nuo 2022-01-18 iki 2022-01-25 (b.l.83-84), be to jis išbrauktas iš Užimtumo tarnybos sąrašų 2023-05-09 (b.l.93).

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvadoje teigiama, kad ieškovė nurodė, jog buvo aptarta, kad vaikų išlaikymui tėvas skirs po 150 Eur/mėn, tačiau nei karto pinigų vaikams nepervedė. Grynais taip pat nedavė. Pats rašo žinutes ir prašo pinigų savo reikmėms (Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 7ŠTA-78, b.l.90-91).Teismo posėdžio metu apklausta ieškovė teigė, kad atsakovas neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, ji viena išlaiko vaikaus, jei duodavo vieną ar kitą eurą, kitus išleisdavo alkoholiui ir dar jos prašydavo. Kai gyvena su atsakovu atskirai, prie vaikų išlaikymo atsakovas nė kiek neprisidėjo.

Pagal NDNT duomenų bazės išrašą formuotą 2023-05-31 P. A. negalia nenustatyta (b.l.93). Ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vertinimu jam niekas nekliudo dirbti, užsidirbti ir patenkinti savo nepilnamečių vaikų poreikius pilna apimtimi, atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų išlaikyti, neturi. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vertinimu, jie neturi pagrindo nesutikti su ieškinyje ieškovės nurodytais vaikų poreikiais.

Ieškovė nurodė, jog norint patenkinti vaikų A., gim.(duomenys neskelbtini) ir A., gim. (duomenys neskelbtini) poreikius kiekvienam reikėtų skirti apie po 630 eurų kas mėnesį. Turėdama tokią pinigų sumą ją paskirstytų sekančiai: 220 eurų maistui, 70 eurų avalynei, 80 eurų viršutiniams lauko drabužiams, 50 eurų kitiems drabužiams, 40 eurų apatiniams drabužiams, 15 eurų drabužių aksesuarams, 15 eurų drabužių skalbimo priemonėms, 25 eurų žaislams, 25 eurų ugdymo priemonėms, 25 eurų tualeto reikmenims, 25 eurų vitaminams, arbatoms, 30 eurų gyvenamosios patalpos išlaikymui.

Ieškovė nurodė, jog advokatui išreikalavus pažymą iš antstolės sužinojo, kad atsakovas yra skolingas GelvoraSergel UAB 366,03 Eur skolos, 40,56 Eur palūkanų, 31,98 Eur išieškotojo patirtų vykdymo išlaidų bei 92,50 Eur vykdymo išlaidų antstolės kontorai . Be to atsakovas yra skolingas ir jo kreditorius yra UAB „Julianus Inkaso“ , t.y.498,13 Eur skola, 6,07 Eur palūkanų, 41,52 Eur išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos bei 130,91 Eur vykdymo išlaidos antstolės kontorai. Ieškovė nurodė, kad apie šias skolas atsakovas jai nėra nieko sakęs, jos nebuvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė nurodė, jog atsakovas 2021-2022 metais vaikų neišlaikė, išlaikymo nemokėjo, jokių daiktų šeimai nėra nupirkęs. Ieškovės nuomone šias pinigų sumas sumokėti turi atsakovas P. A., tai yra jos asmeninės turtinės prievolės.

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų .Teismas pripažįsta, jog ieškovė dėl psichinio ir fizinio smurto patyrė fizinį ir emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, pažeminimą ,tačiau įvertinta , jog ir pati tą jo elgesį toleravo, nesprendė santuokos nutraukimo, gyvenimo atskirai nuo sutuoktinio klausimo, nors pagal jau net 2019 metais , kaip teigiama ieškinyje, ką patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, buvo suruošti dokumentai dėl santuokos nutraukimo į teismą, tačiau susitaikė, atsakovas susirado legalų darbą ir pagal paaiškinimus normalus santuokinis gyvenimas truko labai trumpai, po to prasidėjo keisti dalykai, nes atsakovas kviesdavo jai policiją, kad yra neblaivi, o atvykę pareigūnai jai nenustatydavo, nes būdavo neblaivi, namuose buvo įtampa, sutuoktinis vartojo alkoholį ir visą tą laiką iki 2023 ji sutuoktinio elgesį , tikėdamasi, kad jis pasikeis, o įvertinus, kad šiuos veiksnius įtakojo ir pačios ieškovės didelis neatsargumas, priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas.