- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-26
- Bylos Nr.
- 1-172-1183/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26722-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Dauginis
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- L. J. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nukentėjusiojo L. J. P. įgaliotam atstovui advokatui V. K., įstatyminiam atstovui Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam atstovui A. B.,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyveno (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2008-07-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2009-04-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos) galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams;
3) 2009-05-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams;
4) 2010-02-01 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) 2010-05-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;
6) 2010-05-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 -10-06 nuosprendžiu, pagal 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7) 2017 m. sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme;
8) 2018 08-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 45 parų arešto bausme;
9) 2020-01-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d.- laisvės atėmimu 4 mėnesiams. BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2021-01-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-01-13 nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir pasiųstas atlikti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
10) 2021-06-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2022-03-31 atliko bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis A. Z. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam L. J. P., būtent: 2022 m. liepos 13 d., apie 20.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suimdamas už kaklo pastūmė nukentėjusįjį L. J. P. į sieną, dėl ko jis atsitrenkė į sieną ir susitrenkė ranką, bei tyčia 1 kartą kumščiu sudavė į veido sritį nukentėjusiajam L. J. P., tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: pogleivinę kraujosruvą dešiniame lūpų kampe pereinančiąį vidinį lūpų kampo paviršių.
2. Kaltinamasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad konfliktas buvo su L., bet jį užpuolė girtą, kai ėjo namo. Jis remiasi pirmais savo parodymais, nes seniai buvo. Tokia situacija, kuri nurodyta kaltinime buvo, kad konflikto metu pastūmė nukentėjusįjį, jam sudavė kumščiu, bet jį patį užpuolė. Jis kumščiu sudavė L.. Jį jie užpuolė penkiese, yra filmuota medžiaga. Dar kartu dalyvavo J.. Jis buvo girtas, nepamena ką pastarasis darė. Pažinojo tik J., dar L. J. žinojo tik iš matymo. Konfliktas kilo namuose, nes atėjo pas nukentėjusiojo motiną. Nukentėjusiojo motinos vardo, pavardės nepamena. Jis nepamena, kaip L. reagavo į jų šventimą, jau daug laiko praėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiesą. Viskas buvo lauke, prieš išeinant į lauką buvo kambaryje pas L. motiną, dar kartu buvo J.. Paskui dar atėjo tie „snargliai“, nežiūrėjo ką jie darė. Nepamena, kiek laiko ten buvo. Gal pastariesiems nepatiko, kad jie ten gėrė. Motina jokių pretenzijų jiems neturėjo. Sakė, kad iš viso vaikus pastarajai atėmė, bet kaip tada vaikai ten su ja buvo, jis neįsivaizduoja. Buvo ne vienas iš vaikų. Jis girtas ėjo namo, pastarieji jį užpuolė. Nepamena, ką jie užpuolę sakė. Jis pas nukentėjusiojo motiną bute gėrė, paskui jie išsiskirstė. Jis dabar nepamena, parodymai gali skirtis nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjo daug laiko, nepamena. (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs pusę metų. Jo pravardė yra „G.“. Gali būti dėl girtumo visko nepamena, nes normaliai vartodavo. Jį užpuolė ir jis gynėsi. Pas motiną namuose gėrė, daugiau nieko nedarė. Konfliktas namuose buvo, nes dabar yra teismas, bet dabar nepamena. Su L. J. P. 500 eurų ieškiniu nesutinka, nes pastarasis jį užpuolė. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-13. Gali būti, kad taip viskas ir buvo, kaip ankščiau nurodė, nepamena. Dėl to kas įvyko lauke nesikreipė dėl tų asmenų nubaudimo. Bute tiksliai nepamena kas buvo. Tuo metu, kai buvo apklaustas teisme, geriau prisiminė ir neneigia. Taip buvo, jei yra taip parašyta kaltinime. Kaltę pripažino. Aišku, kad gailisi dėl to kas įvyko kambaryje, bet nieko nepakeisi.
3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes A. Z. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
4. Be paties kaltinamojo A. Z. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:
4.1. A. Z. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nelabai prisimena, kas įvyko tą liepos 13 dieną pas A., kurios pavardės nežino, bute ir po to gatvėje, nes buvo girtas. Pamena, kad tada visi gėrė, ką gėrė jau nepasakys, kas dar buvo kartu, irgi nepamena. Nežino kas įvyko, bet A. sūnus jį varė iš namų ir jam sudavė bei spyrė, po ko jis gindamasis irgi galėjo jam suduoti ir trenkti ir jį pastumti, to neneigia, po to dar ir gatvėje pats buvo užsipultas ir sumuštas kažkokių vaikų, tarp kurių buvo ir A. sūnus, jei gerai atsimena. A. sūnui nieko nebūtų daręs, jei jis pats nebūtų jam trenkęs, tai buvo gynyba, o ne specialiai nepilnamečio mušimas ir noras jį sužaloti. Jis pats pretenzijų niekam dėl to įvykio neturi, bet mano, kad vaikai neturėtų taip elgtis, juos turėtų auklėti tėvai ar globėjai, nes ir pats nukentėjo to įvykio metu ir viskas prasidėjo tikrai ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad A. sūnus pirmas jam sudavė ir spyrė. Tikrai nepamena visų aplinkybių, nes viskas buvo seniai ir be to buvo girtas (3 tomas, b. l. 9-12).
4.2. N. L. J. P. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kada viskas įvyko, nepamena. Šiais metais, į mokyklą jau nereikėjo eiti. Tai vyko vakare apie ketvirtą, penktą valandą. Tai vyko (duomenys neskelbtini). Ten buvo M. J., G., kurio vardo nežino, nežino, kiek jam metų. Dar buvo kažkoks vyras, jo vardo nežino. Dar buvo K. P.. Visi buvo namuose, jo mama biški baliavojo, jie visi pradėjo koliotis, rėkti. Tuomet girtas G. pradėjo prie jo kabinėtis, jie buvo prisigėrę. Jis buvo savo kambaryje su A. T., o kiti buvo virtuvėje. Tuomet atėjo G.. Jis G. pasakė „dink iš čia“. Šis pradėjo jį kolioti keiksmažodžiais. Jis spyrė G.. Šis norėjo jį primušti. G. atsidarė duris ir buvo užsimojęs, todėl jam spyrė. G. pataikė į „saulutę“. Mama tuomet išsivedė G. ir pasakė, kad nelįstų prie vaikų. Paskui dar G. vaikščiojo virsdamas pro visus kambarius. Jis atsidarė duris, pasakė šiam „eik iš čia“. G. atėjo, paėmė už kaklo ir jį nušveitė. Jam skaudėjo. Paėmė stipriai. Skausmą įvertintų 5 balais. Jis atsitrenkė į sieną. Jam skaudėjo ranką, bet neilgai, gal kokią valandą. Buvo prakirsta lūpa. Ant rankos mėlynių nebuvo. Matė jo draugas. Siena yra prie balkono kambaryje, ten jis nuvirto. Virsdamas užkliudė tik ranką. Mama atėjusi G. nusitempė, pasakė „nelįsk prie tų vaikų“. P. G. pradėjo pulti ant mamos, ją koliojo. Jis sakė G. „nusiramink“, paskambino švogeriui D. D.. Šis pasakė G., kad, jei neišeisi iš namų, gausi. G. jo bijo. Tuomet jis paėmė G. už rankos, jo draugas ėjo iš paskos, atėjo J.. Jo draugui J. spyrė vieną kartą į subinę, jam labai skaudėjo. Į kurią vietą tiksliai, jis nematė. Jam skaudėjo, apie tai jam draugas pasakė. Jis tempė G., bandė išvaryti lauk, tuomet atsisuko ir G. jam trenkė į snukį. Priekyje stovėjo G. jis jam trenkė į veidą iš kuloko (parodo kaip). Jis trenkė vieną kartą, pataikė į dešinę lūpos pusę. Smūgis buvo gana stiprus. Jam prakirto lūpą (parodo kur). Kraujas bėgo. Jis užsidėjo pleistrą, gydė mostelėmis. Tuomet vonioje plovė kraują, G. nuėjo toliau gerti. Viską matė jo draugas. Trenkimą į lūpą matė J. ir jo draugas. Mama buvo virtuvėje. Mergina miegojo. Nuėjo į vonią ir paskambino draugui G., jo pavardės nežino. Dar paskambino A., pasakė, kad reikia pagalbos, nes jie rėkauja. Jie atvažiavo ir išsivedė G.. Policijos pareigūnai sužinojo, nes S. J. pamatė, kai mama ėjo į (duomenys neskelbtini) centrą, tuomet išklausinėjo. J. smurtavo tik prieš jo draugą A. T.. J. bijo prie jo lįsti. M. M. pažįsta, jis jo pusbrolis. M. buvo apačioje, prie laiptinės pirmame aukšte. Jie gyvena ketvirtame aukšte. Jis girdėjo, kas vyksta, sakė, kas ten taip rėkauja. Matė, kaip išvedė G.. M. matė, kad buvo prakirsta lūpa. Jis po prakirtimo ėjo į apačią ir sutiko M., jam pasakė, kad G. trenkė. Lūpa jam skaudėjo, perštėjo, negalėjo išsižioti. Gydėsi dar ir pas globėją. Jam normaliai skaudėjo, daug, gal savaitę. Balais skausmą įvertintų gal 10. Mama smūgio metu buvo virtuvėje. Mama labai išsigando, sakė reikia greitąją kviesti, bet jis bijojo, kad bus blogai, sakė „nereikia“. Jis mamai pasakė, kad G. trenkė jam. G. buvo neblaivus, nes ėjo virsdamas. Matė kaip gėrė degtinę ir alų. Alkoholio nevartojo P., paskui išėjo. Jis alkoholio nevartojo. Po įvykio su tais vyrais jis ne bendravo. Su P. jis bendravo. Su mama kalbėjo apie įvykį. Ji žino apie apklausą, sakė sakyti tiesą ir nemeluoti. Tą dieną jo papasakoti dalykai yra teisingi. M. M. ir M. K. buvo atėję į butą po sumušimo, jie padėjo sutvarkyti namus. Jo draugai ištempė J. ir G. iš jų namų. Jo draugai G., kito vardą pamiršo. Kai G. išvedė, jis buvo viršuje su mama. Jų tą vakarą nebematė. Jis jaučiasi blogai, nuskriaustas labai. Jis nežino, ar M. vijosi G. su J.. Nežino, kodėl K. užmigo. Ji miegojo svetainėje, svečių kambaryje. Ji per konfliktą buvo prabudusi, jau po smūgio (1 t., b. l. 100-102).
4.3. Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad A. Z. nepažįsta, o M. J. kažkur girdėjęs, bet nepamena. L. J. P. yra jo draugas. Nepamena ką darė liepos 13 dieną. Pas L. P. namuose yra buvęs. Kai buvo pas jį namuose, žaidė su telefonu. Kelis kartus buvo pas jį. Kai buvo pas jį namuose, buvo jo mama, K. ir kiti žmonės. Tuose namuose, tą kartą buvo toks žmogus, kurį visi vadina „G.“. „G.“ tą kartą buvo prisigėręs, jie su L. žaidė, jis atėjo ir prisikabino prie jų. Jis pradėjo stumdyti L.. Užlipo ant spintelės, nustūmė kažkokį miltų maišą. „G.“ smaugė L., keikėsi, prisikalbėjo, norėjo trenkti į galvą, bet nepataikė. Buvo lyg ir pataikęs. Nepamena, bet jam atrodo, kad „G.“ spyrė L. iš kojos į krūtinę. L. labai susinervavo ir jam irgi trenkė. L. buvo mėlynė, o kokie buvo sužalojimai tą vakarą, nematė. L. jam tą patį vakarą parodė mėlynę. Nelabai gerai pamena, bet L. pataikė į veidą. Jis matė, kad mušėsi. Trenkė į pilvą, neprisimena, ar trenkė į veidą, nes buvo išėjęs. Buvo užsidaręs kambaryje ir žaidė. Nematė kraujo pas L.. S. L. ant dešinio skruosto matė. „G.“ pirmas pradėjo. Jis tą vakarą nesimušė su niekuo. Jam J. spyrė vieną kartą ir liepė eiti iš namų. Jam sakė ir L.. Jam vieną kartą spyrė stipriai į šikną. Stipriai spyrė, blogai jautėsi, jam skaudėjo. Spyrė be batų. Skausmą įvertintų 7-8 iš 10. Skaudėjo apie pusvalandį. Neliko žymės toje vietoje, kur įspyrė. Kai jam spyrė, matė L., daugiau, kaip ir niekas nematė. Nežino, ar M. J. tą vakarą buvo apsvaigęs. Nematė, kad gertų alkoholį. Pats „G.“ prisikabino prie jų. Jis atėjo į kambarį prigėręs ir prisikabino prie jų. Nepamena, dėl ko jis prisikabino ir dėl ko kilo konfliktas. L. nenorėjo, kad „G.“ ir J. būtų tame bute ir liepė eiti jiems laukan. Jie neišėjo, juos išvarė. Jam į užpakalį įspyrė laiptinėje, viršuje, ketvirtame aukšte, po kaire. Kai jam spyrė, L. irgi laiptinėje stovėjo. „G.“ L. mušė bute, o jam J. spyrė laiptinėje. L. mama ir jos draugė K. buvo tame bute. K. liepė baigti, bandė juos išskirti. K. J. irgi sakė, kad baigtų. L. mama ir K. sakė, kad baigtų. Kai jam spyrė, matė tik L.. Kai L. spyrė, į veidą, trenkė, matė visi: A. - L. mama ir K.. Jis nematė, kaip trenkė jam į veidą, bet matė, kaip nuspyrė. J. jam spyrė namuose ir išmetė jį į laiptinę. J. atidarė duris ir išstūmė. Tiesiog išmetė. Sakė „eik iš čia“. Pirma įspyrė, paskui paėmė už kaklo ir išvarė į laiptinę. Kai J. jam įspyrė, jis buvo kambaryje. Pirma trenkė L. į veidą, tada spyrė. Jis matė, kaip trenkė L.. Pirmiau trenkė L., paskui jam įspyrė. Nežino, kaip J. ir „G.“ vėliau išėjo iš to buto. Po įvykio neatėjo kitų asmenų, tik jis išėjo. Sutiko kieme „G.“ ir J.. Abu pradėjo grasinti. „G.“ sakė, kad yra ožys. Grasino, gal dėl to, kad yra L. draugas. Lauke dar buvo jis, L. ir M. M.. Grasino tik jam ir L.. M. K. yra L. pusbrolis. Nepamena, ar jis buvo atėjęs po konflikto. M. M. nieko nedarė. L. lauke nieko nedarė. Lauke „G.“ trenkė L. į galvą, bet nepataikė. Po to įvykio nebendravo su „G.“ ir J.. Jie jo nieko neprašė. Jis „G.“ vieną kartą matė, bet jie nebendrauja ir nesisveikina (1 t., b. l. 169 - 170).
4.4. Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) centre, kur buvo apgyvendinta praėjusį mėnesį dėl to, kad būdama namuose buvo neblaivi, o kartu su ja buvo nepilnamečiai jos vaikai L. J. P. ir D. R.. Jos šeimai taikoma atvejo vadyba. (duomenys neskelbtini) centre nebuvo taip, kaip buvo nustatyta ir kaip buvo liepta atvejo vadybos posėdžio metu, vis grįždavo į butą su vaikais. Eidavo į butą taip pabūti, tvarkėsi namus. 2022-07-13 galėjo būti apie 10-11 val. su D. išėjo į butą iš (duomenys neskelbtini) centro, kur tvarkėsi. Po kurio laiko, galėjo būti apie 13 val., kai pas ją į namus atėjo kaimynystėje gyvenanti K. P., o po kelių minučių atėjo ir M. J. ir „G.“, jo vardo ir pavardės nežino, visi jį taip vadina. M. draugauja su K., bent jau jie taip sakosi, kadangi tai ne pirmas kartas, kai jie buvo pas ją bute. Jie atsinešė alaus ir pas ją bute gėrė. Paskui „G.“ nuėjo į parduotuvę ir parnešė butelį degtinės, kuriam „susimetė“ visi trys. Tada visi trys sėdėjo ir gėrė. Degtinę gėrė ir K., bet ji sakė „neduokit jai, vėl bus problemų, pamatysit“, kadangi jau prieš taip policija buvo atvykusi ir buvo radę pas ją neblaivią K., o ji dar nepilnametė. T. M. į ją sveikino ir ji gėrė kartu. Kažkur apie 14-15 val. į butą atėjo ir jos sūnus L., kuris prieš tai buvo likęs (duomenys neskelbtini) centre, nes paliko jį ten miegantį. Atėjus L. „G.“ prie jo pradėjo kabinėtis. Kabinėjosi, nes L. liepė eiti iš buto, jis sakė „dinkit valkatos iš buto“, bet „G.“ nenorėjo niekur eiti. Jis ėjo prie L. ir girdėjo kaip sakė „ką tu čia“ ir jie susistumdė. „G.“ stūmė L.. Ji stojo tarp jų ir liepė „G.“ „pyzdint per duris laukan“, jis nėjo, nuėjo į balkoną parūkyti. L. išėjo į lauką, ir netrukus grįžo su M. M. ir L. K., kurie yra pusbroliai L.. T. M. su L. ėmė „G.“ ir J. varyti iš namų, sakė, kad eitų lauk, kad yra nepageidaujami. „G.“ kaip ir norėjo pulti juos, bet jiems pavyko išvaryti jį, o tada po kurio laiko išėjo ir L. su M.. Tada kieme įvyko konfliktas, girdėjo, kaip L., M. ir „G.“ kažką rėkavo kieme, o po to pašoko ir M. su K. ir išbėgo lauk, ji nesuprato net, kas įvyko. Tada, kiek pasakojo M. J. ir „G.“ nusivijo L. ir, kas vyko po to, ji nežino. Ji išėjo į kiemą, kieme buvę vaikai pasakė, kad L. nusivijo tie ir ji grįžo namo, pasiėmė D. ir išėjo į (duomenys neskelbtini) centrą. (duomenys neskelbtini) centre tik jai parėjus į centrą, gal po 5 minučių atėjo vyriausioji tyrėja S. J., ji prisipažino, kad yra neblaivi, tyrėja paskambino budėtojui ir iškvietė pareigūnus, kurie atvyko gal po valandos bei jai buvo nustatytas 1,43 prom. girtumas. Jai atrodo, kad kažkas jai „paskundė“, kad ji neblaivi. Kiek kalbėjosi su L., kuris parėjo į (duomenys neskelbtini) centrą jau esant vyr. tyrėjai, tai jis teigė, kad „G.“ jam sudavė per veidą ir pastūmė, o J. spyrė į užpakalį. Ant L. veido matėsi sužalojimas, t. y. buvo prakirsta lūpa ir ji buvo patinusi. Vaikas sakė, kad smūgį sudavė vieną „G.“ į veidą, o J. tik įspyrė į užpakalį. Ji, kiek suprato iš L., tai „G.“ jam tą smūgį sudavė namuose, po to jis išbėgo iš namų, o J. spyrė laiptinėje į užpakalį. Ant užpakalio sužalojimo nesimatė. L. sakė, kad jam skaudėjo tiek po smūgio į veidą, tiek po spyrio. Kad K. būtų mušusi, L. to neminėjo, ar ji matė kaip mušė, ji nežino. P. M. programėlę jai skambino M. J., kuris klausė „ar tu nori jį į kalėjimą pasodint“, ji pasakė, kad neturi ką šnekėti ir padėjo ragelį, jis apie tai, kad L. buvo sumuštas ir kad pasakė vaikų teisėms viską, sužinojo turbūt iš K., nes ji kalbėjo dėl to ir sakė, kad parašys pareiškimą, kad sumušė L.. Ji pati nematė, kaip jos sūnus buvo sumuštas, pasakė tai, ką sakė L. kur ir nuo ko jis gavo bei į kurias kūno vietas. Sužalojimą matė tik ant veido, t. y. buvo prakirsta lūpa. Ar kas nors dar matė, kaip L. sudavė „G.“ ir spyrė J., ji nežino, kiek žino, jie neigia mušę jos sūnų. Kadangi tuo metu ji buvo neblaivi, gal visai kitaip sureagavo į viską, skambino be reikalo, aiškinosi, nereikėjo to daryti. Nori tik vieno, kad jos sūnų mušę asmenys atsakytų pagal įstatymą. Su sūnumi bendrauja per (duomenys neskelbtini) programėlę vaizdo skambučiais. Iš dalies tame yra jos pačios kaltės, kad buvo bute, kur jai buvo liepta nebūti, kad girtavo su tais asmenimis, dėl ko po to kilo konfliktas ir nukentėjo jos sūnus (1 t., b. l. 175-178).
4.5. L. M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. J. P. yra jo pusbrolis, o jo mama A. R. yra jo teta. Su L. jų santykiai geri, jie dažnai susitinka, bendrauja. Su A. taip pat labai gerai sutaria. Teta su vaikais gyveno socialiniame būste. Kurį laiką teta su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini) centre, nes, kiek suprato, teta gėrė alkoholį. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) ir su jais bendravo mažiau. 2022-07-13 jis buvo (duomenys neskelbtini) su broliu M. K., kai jam paskambino pusbrolis L. ir pasakė, kad pas juos kažkas vyksta. Jie pasakė, kad atvažiuos pasiimti 20 eurų, kuriuos iš A. turėjo kažkodėl paimti M., nes lyg ji buvo pasiskolinusi iš tetos. Jie su mikroautobusu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo pėsčiomis į (duomenys neskelbtini), kiek galėjo būti tuo metu valandų, nežino ir pasakyti negali. Abu nuėjo pas A. į namus. Bute buvo A., „G.“, J., K. ir L. bei D.. Visi buvo girti, t. y. A., J., K. ir „G.“, ant stalo buvo alus, šampanas, vodka, dar kažkas, visame bute buvo betvarkė, bute smirdėjo alkoholiu ir rūkalais. P. A., kad paduotų pinigus, ji juos padavė M. ir tada pasakė, kad visi eitų lauk, nes bus problemų, kurių A. ir taip turi, bet nelabai kas jos klausė. Vienu metu pagalvojo, kad bent jau D. paims ir nuves į (duomenys neskelbtini) centrą, bet teta vaiko nedavė, neleido paimti, stumdė jį, kad nelįstų ir dingtų. Dar mums L. pasakė, kad „G.“ mušė jį, matė, kad L. buvo prakirstas lūpos kampas. Paskui paprašė L., kad paimtų brolį, bet teta neleido ir jam to padaryti. Po kurio laiko, po ilgų įkalbinėjimų, teta apsirengė vaiką ir išėjo į lauką. Tada jie pradėjo vyti visus lauk, nes teta pasakė, kad užrakintų butą. „G.“ bandė dar kažką aiškinti jiems, pasiskėryčiojo rankom, puolė lyg, teta pasakė, kad baigtų ir „G.“ išėjo. Jis išėjo iš buto pirmas, tada jis išvarė J. ir K.. Užrakino namus, padavė raktus tetai. Tada jis, M. K., L. P., A. T., D. (toks garbanotas irgi gyvena vaiknamyje), ėjo visi į pušyną, nes kažkas pasakė, kad kažkas iškvietė policiją. Jiems einant link pušyno matė, kad paskui eina J., K. ir „G.“, jie pradėjo bėgti link jų, jie nubėgo mišku ir grįžo į (duomenys neskelbtini), jie jų nerado. O teta su D. nuėjo į vaiknamį, t. y. į (duomenys neskelbtini) centrą. Jis pats nematė, kaip L. mušė, kiek jis pasakė jam, tiek ir žino, matė, tik kad praskelta lūpa kampe jam buvo, kitokių sužalojimų nepastebėjo (1 t., b. l. 185-188).
4.6. Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad M. J. yra jos draugas, ne širdies draugas. Nepamena, kada viskas vyko, gal praeitą mėnesį - liepą, dienos nepamena. Gal apie penktą- šeštą valandą vakaro. Viskas vyko pas L. P.. Buvo ji, sesė, jos vardo, pavardės nesakys, jie buvo tik 10 minučių. Buvo teta A. R., M. J., G. - A. Z., dar L. draugai, jų nepažįsta. Teta, G., J. gėrė. Ji negėrė. L., G. ir A. susipyko. L. nepatiko, kad atėjo A. ir J.. Girdėjo, kad jie susitumdė, ji buvo virtuvėje. S. L. ir A.. Buvo didelis garsas ir teta šaukė, ji buvo savo kambaryje. Jie susistumdė hole. Su ja buvo sesė ir jos draugas, M.. Jie girdėjo, bet nematė. Teta šaukė „baikite“, ji nepamena. Daugiau nieko nevyko. Teta ir A. atėjo į virtuvę. Jie gėrė toliau, jos su sese ir draugu išėjo. Išėjo į kiemą gal buvo po penkių ar šešių vakaro. A. daužė L. draugai, jų nepažįsta. Kiek jų buvo, ji nežino. L. sakė, kad jam trenkė A. į lūpą, bet ji nematė. L. bėgo kraujas. Mama pamatė, sakė „mušasi“ ir jie pabėgo. G. gulėjo ant žemės, sakė skauda šonkauliai. P. G. išėjo namo ir baigėsi. Ji nežino, kada atėjo, gal penktą šeštą, pabuvo kažkur valandą laiko, išėjo gal po šeštos. L. jai pasakė, kad jam lūpą prakirto A.. Ji pati nematė. kuriuo momentu išėjo M. J., ji nematė, nes išėjo ankščiau. Tikriausiai, kai ji buvo savo namuose, nes mama pamatė, kad mušasi ir ji išėjo į kiemą. A. ji pakėlė nuo žemės lauke. Ji buvo dar bute, kai A. išėjo. Gali būti, kad M. ir A. varė iš buto, nes L. pyko, kad jie ten buvo. L. sakė, kad jam nepatinka, kad jie ten būna. Dar bute buvo L. draugai, kiek jų buvo, ji nežino (1 t., b. l. 198 - 199).
4.7. Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Ji su L. J. P. šeima dirba jau nuo maždaug 2018 metų. L. J. P. šeimai yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2022-06-17 L. J. šeima buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) centre, (duomenys neskelbtini). Jie ten apgyvendinti dėl mamos A. R. alkoholio vartojimo. 2022-07-14 ji gavo dokumentus iš budėtojų, dėl 2022-07-13 įvykusio galimo vaiko teisių pažeidimo – 2022-07-14 gavo vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) centre (duomenys neskelbtini) buvo neblaivi L. J. P. mama A. R.. Budėtojai nuvykę išsiaiškino, kad buvo smurtauta prieš L.. Ji pati su vaiku 2022-07-13 nebendravo, jo nematė, visą situaciją vertino budėtojai. Budėtojai iškart pabendravę su L. nuvežė jį į ligoninę ir jis buvo apgyvendintas pas laikiną budinčią globotoją. Ji tik 2022-07-14 gavo užduotį toliau vertinti situaciją šeimoje. 2022-07-15 L. J. P. buvo užregistruotas pas psichiatrą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Moters ir vaiko klinikoje dėl jo neįgalumo pratęsimo. Jeigu gerai atsimena jis turi elgesio sutrikimų. Ji jau šiuo momentu neatsimena, ar buvo sužalojimai – jau praėjo daug laiko. Jis apie smurtą prieš jį nešnekėjo. Kadangi jis apie smurtą papasakojo budėtojams, dėl to ji jo nebeklausinėjo apie prieš jį panaudotą smurtą. Su juo tik bendravo apie automobilio vagystę. Po 2022-07-15 ji su L. nebendravo (2 t., b. l. 5-8).
4.8. Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino dėl kokio įvykio yra pakviestas į apklausą. Čia dėl muštynių vasarą. Gali nurodyti, kad įvykis buvo 2022 m. vasarą, liepos mėn. tikslios dienos neprisimena. Gali nurodyti, kad jo draugas M. K. jam paskambino per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę ((duomenys neskelbtini) užsivadinęs „M. M.“) ir pasiūlė jam susitikti. Buvo maždaug 14 val. Maždaug už 30 minučių jis ir M. susitikimo prie (duomenys neskelbtini), namo. Jis ir M. buvo prie laiptinės, nes M. buvo atvažiavęs pas tetą A., pavardės nežino. Prie jo ir M. taip pat buvo L. P., A. T.. L. vis pakildavo iki savo buto, kuriame buvo ir jo mama A.. Ne ankščiau negu 15 val. L. buvo nusileidęs iš savo buto, kai jis pasakė, kad jo bute vyksta muštynės, jo mama yra mušama. Jis, M., L. ir A. pakilo į L. butą. Bute vaikščiojo „G.“, A. Z., taip pat mergina iki 19 metų, jos nepažįsta, vardo pavardės nežino, buvo dar 2 vyrai, kurių jis nepažįsta, jiems duotų iki 40 metų, bei buvo pati L. mama A.. Bute buvo chaosas: atsimena kad 19-metė A. tampė už plaukų, L. supyko ant „G.“, norėjo išvaryti iš buto. L. iš pradžių žodžiu sakė „G.“ išeiti iš buto. „G.“ nėjo iš buto. T. L. su M. paėmė „G.“ už rankų ir ištempė jį iš buto. L. ir M. sutempė „G.“ į lauką. Jis ir A. pasiliko bute, nes žinojo, kad bute yra mažametis vaikas. Jis ir A. ieškojo mažamečio vaiko rūbelių. Kol jis A. buvo bute, ieškojo drabužių, po maždaug 5 minučių (po to laiko kai „G.“ buvo išvestas į lauką) į butą atėjo M. M., kuris yra M. brolis. A. yra M. teta. Jis dar padėjo ieškoti mažamečio batų, klausė A., kur yra batai, ji nesugebėjo atsakyti. Neatsimena, ar M. pasiėmė mažametį vaiką ir išnešė iš buto, ar ne. Po 10-15 minučių nuo to momento kai atėjo M., jis, M. ir A. išėjo iš buto. Išėję iš namo laiptinės, prie pat laiptinės buvo maždaug 4 vaikai, kuriems po 7-8 metus. Iš matymo yra matęs, tačiau jų vardų ir pavardžių nežino. A. paklausė, kur nuėjo L., M. ir „G.“. Vaikai pasakė, kad jie nuėjo už (duomenys neskelbtini), namo. Jis, M. ir A. nubėgo iki 51 namo, pamatė, kad L., M. ir „G.“ yra kitoje gatvės pusėje, priešais 51 namą. L. ir M. vedė „G.“. „G.“ pradėjo muštis, puolė L. ir M.. Po to jie mušė „G.“. Iš 51 namo balkono, kažkokia moteris, iki 40 metų amžiaus, kuri pasakė, kad iškvies policiją. M. pasišalino su paspirtuku, L., M., A. ir jis pradėjo bėgti link namų kiemų, kur dingo „G.“ jis nežino. Kai bėgo su draugais, matė, kad juos pradėjo vytis 4 vaikinai, suaugę vyrai, jie kadangi buvo toli nuo jų, jis nematė jų veidų, nežino kas ten bėgo. Jie jo ir draugų nepagavo. „G.“ daugiau nesutiko, nubėgo į pušyną. Kalbėjo, ar iškvies policiją, ar ne. Neprisimena, ar pas kurį nors buvo kažkokių sužalojimų, praėjo jau daug laiko. Neprisimena, ar kažkuris sakė, kad buvo sužalotas. Daugiau apie įvykį nebešnekėjo, jis tarsi pasimiršo. M. J. pavardė jam girdėta (2 t., b. l. 24-27).
4.9. M. J. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Neatsimena įvykio datos, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo būti 2022-07-13. Neatsimena, kada tiksliai atsidūrė A. R. bute. Bute buvo jis, jo draugas „G.“, tai A. Z.. Tai pat buvo K. P. - A. jai yra teta. Nežino, ar ji tikrai teta, tačiau ji ją taip vadina. Ką tiksliai gėrė, jis neatsimena. Jeigu gerai atsimena, A. sūnus L. visą laiką buvo bute. Atsimena, kad jis buvo virtuvėje, o buto koridoriuje, kuris yra priešais virtuvę, konfliktavo L. ir „G.“. Dėl ko jie konfliktavo, jis neatsimena. Jis matė, kad „G.“ ir L. stumdosi. Niekas į sieną neatsitrenkė, niekas nenukrito, niekas niekam smūgių nesudavė. Jis nebekreipė dėmesio, toliau gėrė. „G.“ buvo jau „kominis“, buvo pergėręs. Jis net nepastebėjo kaip „G.“ ir L. išėjo iš buto, net nepastebėjo, kada tai įvyko. Jam tik paskambino A. giminė, kurią įvardyti atsisako, kuri jam pasakė, kad jo draugą „G.“ muša lauke. Jis vienas išbėgo į lauką, jis pamatė, kad „G.“ buvo prie kito namo, prie (duomenys neskelbtini) namo. „G.“ stovėjo ant asfalto ir jį buvo apsupę 6 vaikinai. Jokių smūgių suduotų „G.“ nematė. Buvo tik vaikinai, matėsi, kad jie nepilnamečiai. Matė, kad tarp jų buvo L., M., kuris žino yra A. giminaitis. Iš A. sužinojo, kad M. viską filmavo. Vaikinai pamatė, kad jis išėjo iš namo, tuomet jie atsitraukė nuo „G.“, praėjo pro jį, tačiau nieko nesakė. Jie pradėjo eiti link vaikų namų. Jis tuomet nuėjo iki „G.“. Tuomet jis jam nieko nesakė. Jis dar vaikinams, kurie sužalojo „G.“ norėjo kažką pasakyti, tačiau atsisukęs pamatė, kad jie buvo išsilakstę. Tuomet jis, „G.“ išėjo į miestą. Neatsimena kuriuo momentu iš A. buto pasišalino K.. Nuo 2022-07-13 A. vis sako, kad M. filmavo įvykį, kad L. pats yra prisidirbęs, nes pasakė, kad jį sumušo. Jis įvykio pats nematė, taip pat L. prakirstos lūpos nematė. „G.“, jeigu jį puola, jis ginasi, gali trenkti atgal. Jis tik kitą dieną pradėjo skųstis, kad jam skauda šonkaulius. Jis jam tik vis sakė, kad šonkauliai lūžę, tačiau į ligoninę nevyko. Jis tos vietos nematė. Jis įvykio metu buvo labai girtas (2 t., b. l. 120-123).
4.10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime nurodyta, kad skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad 2022-07-13, apie 21.30 val., aiškinantis aplinkybes pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą (duomenys neskelbtini) centre (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad neblaivi motina A. R. 2022-07-13 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būnant vaikams D. R. ir L. J. P. namuose, vartojo alkoholinius gėrimus su pažįstamais asmenimis M. J., A. Z.. Atsisakius pažįstamiems asmenims išeiti iš buto, kilo konfliktas. L. J. P. prašė, varė lauk iš buto mamos pažįstamus asmenis, nes jie mamos neklausė. Konflikto metu vienas iš mamos pažįstamų A. Z. prie kambario durų trenkė L. J. P. į veidą, po to mama užsistojo ir mamos pažįstamus asmenis išvarė iš kambario. Konflikto metu vaikas D. R. buvo šalia t. y. gulėjo lovytėje, nenukentėjo. Policijos pareigūnams iškvietus Greitosios medicinos pagalbos medikus vaikas D. R. buvo apžiūrėtas, sužalojimų nenustatyta, L. J. P. po Greitosios medicinos pagalbos medikų apžiūros išvežtas į VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika papildomai apžiūrai (pridedamas 2022-07-13 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo išrašas apie vaikui L. J. P. nustatytas diagnozes) (1 t., b. l. 5-10).
4.11. Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2022-07-13 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. J. nepilnamečiui A. T. spyrė vieną kartą į sėdmenis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 14).
4.12. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 25-36).
4.13. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-07-15 vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad bendraujant su L. J. P. jis paaiškino, kad mama vartojo alkoholinius gėrimus su pažįstamais A. Z. ir M. J.. Šiems atsisakius išeiti, jis prašė ir varė juos lauk. A. Z. konflikto metu prie durų trenkė jam į veidą (1 t., b. l. 48-62).
4.14. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. J. P. nustatytas sužalojimas: pogleivinė kraujosruva dešiniame lūpų kampe pereinant į vidinį lūpų kampo paviršių. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu paveikus veidą, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. L. J. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (1 t., b. l. 122).
4.15. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-11-22 vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad bendraujant su A. T., jis paaiškino, kad jis buvo pas L. J. P. bute. Bute pas L. mamą buvo neblaivūs asmenys M. J. ir G.. G. pradėjo priekabiauti prie L.. Į kambarį atėjo G., pradėjo pyktis su L., susimušė buvo koridoriuje. M. J. spyrė jam ir L. į sėdmenis. Jis išėjo namo. Jam skaudėjo. Po kokios valandos praėjo. Auklėtojoms nesakė, nemanė, kad turi tai padaryti (1 t., b. l. 143-153).
4.16. Kitų objektų apžiūros protokole aprašyta policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų apžiūra (2 t. b. l. 33-35).
4.17. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą dėl įvykio apžiūra (2 t., b. l. 36-40).
5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo A. Z. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų L. J. P. ir A. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų A. R., M. M., G. J., G. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos K. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, įtariamuoju apklausto M. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime nurodyti duomenys, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketose nurodyti duomenys, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, jo L. J. P. buvo nustatytas sužalojimas: pogleivinė kraujosruva dešiniame lūpų kampe pereinant į vidinį lūpų kampo paviršių, kuris tikėtina, kad buvo padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu paveikus veidą, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje, šis sužalojimas nėra būdingas griuviminei taumai ir L. J. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. Z. kaltinimuose nurodytu laiku ir vietoje suėmęs už kaklo pastūmė nukentėjusįjį L. J. P. į sieną, dėl ko jis atsitrenkė į sieną ir susitrenkė ranką, bei tyčia 1 kartą kumščiu sudavė į veido sritį L. J. P., tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, nurodytus kaltinime.
6. Byloje esantys ir nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis inkriminuojamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra suvokė, kad atlikdamas inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiajam nepilnamečiui L. J. P. vykdo pavojingą baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, suvokė, kad tokiais veiksmais sukelia fizinį skausmą nepilnamečiui L. J. P., suvokė, kad savo smurtiniais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau savo veiksmų nekonkretizavo, ir tokiais savo smurtiniais veiksmais norėjo sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą bei sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, nekonkretizuojant jų sveikatos sutrikdymo masto. Taigi, tokiu būdu A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jo veika kvalifikuota teisingai. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad smurtinius veiksmus jo atžvilgiu nukentėjusysis taipogi atliko, tačiau, tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek iš kitų bylos duomenų matyti, kad pats kaltinamasis dėl nukentėjusiojo veiksmų papildomai nesikreipė į teisėsaugos institucijas, be to, kaltinamajai šioje byloje yra inkriminuojami veiksmai atlikti nukentėjusiojo atžvilgiu bute, o ne įvykiai, kurie vyko konflikto dalyviams jau būnant lauke, todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo kaltinamojo veiksmus, kurie buvo atlikti kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, kaip atlikus esant būtinosios ginties situacijai, kadangi bute smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo būtent ir tik kaltinamasis.
7. Skir damas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadijas, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.
8. Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
9. Skiriant bausmę kaltinamajam A. Z., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką įvykdė nepraėjus net 4 mėnesiams po to, kai kaltinamasis atliko laisvės atėmimo bausmę ankstesniu jam paskirtu nuosprendžiu (2 t., b. l. 139-158), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, be kita ko, įvertintina ir tai, kad veika įvykdyta nepilnamečio atžvilgiu, kuris šioje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju. A. Z. baustas administracine tvarka, nedirbantis, nevedęs (2 t., b. l. 159-184, 185-186).
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad A. Z. jau ne kartą teistas, jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, taikomas šios bausmės vykdymo atidėjimo institutas, skiriamos ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau, kaip matyti iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, kaltinamasis vėl iš naujo nusikalto vos atlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad šioje byloje nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnės, nei laisvės atėmimo bausmės rūšis. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant prokurorės prašomą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant realiai, nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį mažesnį nei šios bausmės vidurkis, tai yra – 6 mėnesius. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir A. Z. skirtina laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams.
11.1. Byloje pareikštas nukentėjusiojo L. J. P. (jo interesais civilinį ieškinį pateikė advokatas M. Š.) civilinis ieškinys 500 Eur sumai su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo visiško įvykdymo iš A. Z. dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, kaip nurodoma civiliame ieškinyje, susidarė dėl kaltinamojo A. Z. nusikalstamų veiksmų, dėl kurių nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, psichologinį, dvasinį sukrėtimą (4 t., b. l. 1-2)
11.2. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
11.3. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad A. Z. įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą nepilnamečio – L. J. P. atžvilgiu, dėl ko pastarasis neabejotinai patyrė neturtinę žalą dėl jam nusikaltimu sukelto fizinio skausmo bei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi gauti adekvatų jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš A. Z..
11.4. Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis nukentėjo nuo tyčinės nusikalstamos veikos, kuria kėsinamasi į nepilnamečio vaiko sveikatą, jam buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas panaudojant prieš nepilnametį fizinę jėgą, fizinį smurtą, tačiau kartu ir padarant sužalojimus nepilnamečiui, kurie pagal byloje esančią specialisto išvadą prilyginti nežymiam sveikatos sutrikdymui, veika padaryta be jokių aiškių ir bent kiek pateisinamų priežasčių. Šios aplinkybės didina priteistinos neturtinės žalos dydį. Papildomai priteistinos žalos dydį didina tai, kad nukentėjusiajam buvo suduota kumščiu į veido sritį. Teismo įsitikinimu civiliniame ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad šia veika L. J. P. buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, padaryti sužalojimai, tačiau neabejotinai nukentėjusysis patyrė ir nepatogumus, psichologinį, dvasinį sukrėtimą ir neigiamus išgyvenimus. Pastebėtina, kad minėtas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur pastarasis patvirtino, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam skaudėjo, bėgo kraujas, buvo prakirsta lūpa, buvo išsigandęs, bijojo kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 100-102). Teismo vertinimu byloje esančios aplinkybės, kad kaltinamasis prisipažino, gailisi dėl įvykdytos veikos, sudaro pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.
11.5. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad šis prašymas yra tik iš dalies pagrįstas, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 nurodė, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.
11.6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeliamas fizinis skausmas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo L. J. P. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 500 Eur, yra per dideli, neatitinka teismų praktikos formuojamos bylose dėl priteistinos neturtinės žalos nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, todėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 400 Eur dydžio sumos neturtinei nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti su 5 procentų metinėmis palūkanomis už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Teismo vertinimu būtent ši suma laikytina pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus nukentėjusiojo neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.
12. Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
12.1. Šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 55-59). Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareikštame civiliniame ieškinyje nurodo, kad L. J. P. dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą ir jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 21,32 Eur. Prie civilinio ieškinio, be kita ko, pridedamas 2022 m. liepos 13 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas.
12.2. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. L. J. P. gydymo išlaidas padengė Šiaulių teritorinė kasa, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (A. Z.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad L. J. P. gydymo išlaidos yra 21,32 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl pripažinus A. Z. kaltu dėl L. J. P. sužalojimo, ši suma Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo.
13.1. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
13.2. Iš 2024-04-12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam A. Z. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 120,83 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), duomenų apie šio kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo A. Z. neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo A. Z. šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.
13.3. Iš 2024-04-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam L. J. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 272,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nukentėjusysis yra nepilnametis, pagal BPK 54 straipsnio nuostatas jiems privaloma skirti įgaliotą atstovą, bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas V. K. teikė realią teisinę pagalbą nukentėjusiam, dalyvavo teisiamajame posėdyje, todėl minėtos išlaidos pripažįstamos procesinėmis išlaidomis, teismo vertinimu šios išlaidos pagrįstos, todėl išieškotinos iš A. Z. valstybės naudai.
14. 2022-12-12 prokuroro nutarimu skirtas ir Šiaulių apylinkės teismo nutartimis pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. Z. pinigines lėšas - 521.32 Eur, esančias AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), leidžiant kiekvieną mėnesį naudotis piniginėmis lėšomis iki 642 Eur ir piniginėmis lėšomis, viršijančiomis 521.32 Eur sąskaitose esančią pinigų sumą – paliekamas galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.
15. Daiktų nėra.
16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir A. Z. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Z. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Z. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. J. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš kaltinamojo A. Z. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki neturtinės žalos visiško atlyginimo.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. Z. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 32 ct).
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš A. Z. neišieškoti.
Išieškoti iš A. Z. valstybės naudai 272,92 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 92 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiam suteiktų teisinių įgaliotų atstovių paslaugų suteikimo.
2022-12-12 prokuroro nutarimu skirtą ir Šiaulių apylinkės teismo nutartimis pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. Z. pinigines lėšas - 521.32 Eur, esančias AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), leidžiant kiekvieną mėnesį naudotis piniginėmis lėšomis iki 642 Eur ir piniginėmis lėšomis, viršijančiomis 521.32 Eur sąskaitose esančią pinigų sumą – palikti galioti iki visiško civiliniais ieškiniai priteistos žalos atlyginimo.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam asmeniui nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.