Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-28 · Administracinė byla Nr. I-521-386/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-06-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-28
Bylos Nr.
I-521-386/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00345-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
R.Z.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-521-386/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00345-2010-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, 2010-06-21 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R.Z. prašymą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R.Z. 2010-05-12 prašymu prašo priteisti iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso – 869,16 Lt, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimą, taikymo. Reikalavimo sumą įrodinėja darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis (b.l. 3, 4-6, 7-8).

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu pareiškėjos prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjai darbo užmokestį vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Prašo atsižvelgti į tai, kada pareiškėja kreipėsi į teismą, todėl atitinkamai turėtų būti skaičiuojamas ir trejų metų senaties terminas tenkinant reikalavimus. Prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą byloje vieneriems metams. Tokį prašymą grindžia tuo, kad finansiniai asignavimai įstaigai yra ženkliai sumažinti, todėl įvykdžius teismų sprendimus, institucijos finansinė padėtis taptų itin komplikuota, ir tai atsiliepimų visiems įstaigos pareigūnams ir darbuotojams. Informuoja, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 11-13).

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su pareiškėjos prašymo reikalavimais nesutinka ir prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Konstitucinio Tesimo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. Taip pat prašo atsižvelgti į senaties terminus pareikštiems reikalavimams tenkinti, dėl ko, prašoma priteisti suma atitinkamai turėtų būti mažinama. Taip pat prašo būsimo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Šį prašymą grindžia, jų manymu, visiems žinoma, sunkia Lietuvos valstybės turtine padėtimi, LR Vyriausybės 2009-10-21 nutarimu Nr. 1295, teismų praktika iš esmės analogiškose bylose, ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi bei LR CPK 284 straipsnio 1 dalimi (b.l. 16-17).

Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, dalyvaujantys byloje asmenys ir (ar) jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjai R.Z., viso jos prašoma priteisti – 869,16 Lt, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jai visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.

Nustatyta, kad pareiškėja su prašymu į teismą kreipėsi 2010-05-12 (b.l. 3, 4-6). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, teismas ginčo laikotarpiu laiko laikotarpį nuo 2007-05-12 iki 2008-12-31. Laikotarpis nuo 2007-01-01 iki 2007-05-12 laikytinas nepagrįstu. Per šį laikotarpį pareiškėjai faktiškai neišmokėta už 2007 m. gegužės mėnesį 95,41 Lt (b.l. 8). Prašoma priteisti ginčo suma mažintina 39,03 Lt (už 2007 m. gegužės mėn. paskaičiuota ginčo suma – 95,41 Lt, šį mėnesį yra 22 darbo dienos, pareiškėjos dirbta 9 dienas, taigi 95,41:22=4,33x9=39,03). Galutinė prašoma priteisti suma laikytina yra 830,13 Lt, už laikotarpį nuo 2007-05-12 iki 2008-12-31. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta pareiškėjos prašymo reikalavimas dalyje dėl ginčo sumos priteisimo už 2007 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius ir iki 2007 m. gegužės 12 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu dirbo statutine valstybės tarnautoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinėje vyriausiuoju specialistu, vyriausiuoju tyrėju (b.l. 7-8). Iš darbuotojo asmeninės uždarbio kortelių duomenų už 2007 m. sausio - gruodžio mėn. ir už 2008 m. sausio - gruodžio mėn., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodyto ginčo sumos dydžio skaičiavimo už 2007 m. gegužės mėnesį, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2007-05-12 iki 2008-12-31 pareiškėjai dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta, viso – 830,13 Lt (b.l. 7-8, 16-17). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjai buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Pažymėtina, kad bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėja formuluodama savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėja prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakove byloje pagrįstai nuodytas tiesioginis pareiškėjos darbdavys, t.y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė.

Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).

Atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens prašymai atidėti sprendimo vykdymą, laikytini nepagrįstais, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos R.Z. prašymą patenkinti iš dalies - priteisti R.Z. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 830,13 Lt (aštuoni šimtai trisdešimt litų ir 13 centų), už laikotarpį nuo 2007-05-12 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė