Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. A. įpareigotas per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteistas už tai, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. P., o būtent: 2020 m. liepos 22 d., apie 21.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,97 promilės) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su savo šeimos nariu – sugyventine R. P. metu tyčia kaire ranka suėmė jai už dešinės rankos žasto ir stipriai nykščiu jį spaudė, tokiais veiksmais padarė R. P. kraujosruvą dešiniame žaste, tai yra padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėjai advokatai V. F. ir A. A. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Vilija Šalčiuvienė prašė nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl įrodymų vertinimo, jų leistinumo ir nustatytų faktinių aplinkybių

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. A. smurtavus prieš R. P., o teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes.

8. Aukštesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios R. P. ir liudytojo M. L., teismo medicinos specialisto G. A. C. parodymai, specialisto išvada neabejotinai patvirtina, kad A. A. smurtavo sugyventinės R. P. atžvilgiu ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

9. Nukentėjusioji R. P. parodė, kad įvykio diena buvo trečia A. A. girtavimo diena. Jis išėjo pavedžioti šuns, parėjo dar girtesnis, nei išėjo, parsinešė alaus butelį, kurį pasidėjo ant židinio atbrailos. Ji paėmė alaus butelį ir ėjo link virtuvės. Jis šoko ant jos agresyviai, sakė „atiduok man tą butelį“. Tuomet ji sėdo ant fotelio ir pasidėjo alaus butelį už nugaros. Jis pasilenkė prie jos, jo nykštys buvo vidinėje dešinės rankos pusėje, jis taip spaudė visa ranka ir spaudė ypatingai tuo nykščiu. Ji sušuko „paleisk, man skauda“. O jis šaukė „atiduok alų“. Viena ranka paėmė už riešo, kita ranka, o ypač nykščiu, sąmoningai spaudė rankos vidinę pusę, nutempė nuo fotelio, paėmė alų ir gėrė toliau. Nuo suėmimo apie savaitę skaudėjo, buvo mėlynė. Kadangi patyrė didelį stresą, todėl skambindama į pagalbos centrą pasakė tik bendrą informaciją, kad galėtų atvažiuoti policija.

10. 2020-07-22, 21.54 val. gautas telefoninis R. P., tel. (duomenys neskelbtini) iškvietimas ROIK (duomenys neskelbtini), apie tai, kad bute, (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras smurtauja, bandė mušti, tampė už rankų.

11. Liudytojas M. L. nurodė, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 22 val. jis buvo tarnyboje kaip Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis kartu su vyriausiuoju patruliu S. R. ir tuo metu iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), R. P. vyras neblaivus smurtauja, bandė mušti, tampė už rankų. Iš karto nuvyko į minėtą butą, duris atidarė R. P., kuri paaiškino, kad jos vyras, kaip dabar žino – sugyventinis A. A., grįžo į namus apsvaigęs nuo alkoholio, parsinešė alaus ir norėjo dar jo išgerti. Kai ji uždraudė jam daugiau gerti ir atėmė iš jo plastikinį butelį su alumi, jis supykęs ranka stipriai suėmė ją už dešinės rankos žasto ir stipriai jį suspaudė. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Moteris buvo blaivi, bet labai susijaudinusi ir išsigandusi. Nuolatos kartojo, kad vyras rankomis skaudžiai spaudė jai rankas, todėl jie sunkiai suprato, kiek kartų jis jai spaudė rankas. Ant moters kūno akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Jos paklausė, ar jai reikia gydytojo pagalbos ir ji pagalbos atsisakė. Moteris teigė, kad pageidauja rašyti pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Namuose buvo švaru, tik buvo išmėtyti daiktai, matėsi, kad viename kambaryje buvo vartojamas alkoholis. A. A. sėdėjo kambaryje prie kompiuterio ir rūkė. Jis buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, buvo ramus. Jam alkotesteriu buvo patikrintas girtumas. Vyras savo kaltę neigė, vykti į policijos įstaigą nenorėjo, tačiau pareikalavus vykti, jis nurodymus vykdė. Išvykdamas iš namų, vyras pareikalavo moters duoti buto raktus, bet moteris kategoriškai atsisakė jam duoti raktus, teigdama, kad butas priklauso jai, jis prie paskolos neprisidėjo ir ji nepageidauja, kad jis grįžtų. Nuvežus vyrą į laikino sulaikymo vietą, jis elgėsi ramiai.

12. 2020 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. 1728/2020 (02) nustatyta, kad R. P. nustatyta kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimo vaizdas, lokalizacijos pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio daiktui judant bei kontaktuojant su kūno ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šią išvadą teismo medicinos specialistas G. A. C. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

13. Taip pat pažymėtina, jog iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad 2020 m. liepos 22 d. 22.39 val. A. A. nustatytas 1,97 promilės girtumas.

14. Aukštesniojo teismo nuomone, nukentėjusiosios R. P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, ji nurodė analogiškas kilusio įvykio aplinkybes, jos parodymus patvirtino tiek liudytojo policijos pareigūno M. L. parodymai, tiek ir kita paminėta rašytinė bylos medžiaga. Nors tarp nuteistojo A. A. ir nukentėjusiosios R. P. įvyko konfliktas, tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos pagrindžia visetas kitų byloje surinktų įrodymų. Kaip teisingai ir pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas nuosprendyje, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad A. A. tyčia stipriai spaudė dešinės rankos žastą, savo parodymus dėl žasto suspaudimo nuosekliai tvirtino ir vėlesniuose parodymuose tiek vykstant ikiteisminiam tyrimui, tiek apklausiant teisme. Nukentėjusiosios parodymus dėl tyčinio dešinės rankos žasto suspaudimo taip pat patvirtina ir specialisto išvada, specialisto paaiškinimai. Aukštesnės instancijos teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog po įvykio nukentėjusioji R. P. nuteistąjį A. A. priėmė gyventi kartu bei nurodė, kad sutiktų taikytis, jei jis (A. A.) jos atsiprašytų. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat atmestinas ir nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad specialistas buvo šališkas ir jo išvada yra neinformatyvi, nes skunde nepateikta jokių argumentų šiai išvadai daryti. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas darė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nuteistojo kaltė dėl smurtavimo prieš sugyventinę R. P. yra įrodyta.

15. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, išvados dėl nustatytų nuteistojo veikos aplinkybių, veikos įrodytumo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma, abejoti tuo, kad A. A. atliko anksčiau minėtus veiksmus, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apartų duomenų visumoje teisėjų kolegija nenustatė, jog byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryta esminių BPK pažeidimų, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis A. A. smurtavo prieš R. P., ranka suėmė jai už dešinės rankos žasto ir stipriai nykščiu jį spaudė. Konstatuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

17. Esminiu pažeidimu vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan.

18. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo kilęs buitinio pobūdžio konfliktas. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio dieną jie konfliktavo, ginčas kilo dėl to, kad nuteistasis gėrė alų, o nukentėjusioji siekė tam užkirsti kelią ir atėmė butelį, nuteistasis siekė jį atimti iš nukentėjusiosios ir nykščiu spaudė jai žastą. Fizinio smurto veiksmai prieš nukentėjusiąją nustatyti byloje įvertinus nukentėjusiosios, liudytojo policijos pareigūno parodymus, teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą, specialisto paaiškinimus, pranešimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitų išvadų dėl A. A. prieš R. P. panaudoto fizinio smurto pobūdžio ir jo padarinių, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jų vertinimo nuostatų nepažeidė.

19. Esant šioms aplinkybėms, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog A. A. smurtavo prieš R. P.,

Dėl BK 37 straipsnio taikymo ir dėl pagrindo pripažinti veiką mažareikšme

20. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde teigia, kad jo (A. A.) padaryta veika gali būti pripažinta mažareikšme, todėl jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 37 straipsnio nuostatas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinio skundo dalis yra pagrįsta, šioje byloje yra pagrindas atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, t. y. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pažymėta, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tai yra tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime. Todėl teismas, vertindamas kaltininko atliktų veiksmų formalią atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, kiekvienu atveju privalo įvertinti realų padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Vis dėlto, teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai veika nors formaliai ir turi konkretaus nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tai vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms veika.

23. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu.

24. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai. Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama ir į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms. Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apskritai neturi teisės priimti tokio sprendimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai artimoje aplinkoje neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju A. A. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 21.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu nuteistasis sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kraujosruva dešiniajame žaste. Iš bylos duomenų matyti, kad jos patirti sužalojimai nebuvo stiprūs ir ilgalaikiai. Todėl iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad A. A. veiksmai nebuvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusiosios žalojimą, buvo spontaniški ir vertinami kaip būdingi tokio pobūdžio konfliktams ir grumtynėms. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,97 promilės), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su savo šeimos nariu – sugyventine R. P. metu, tyčia kaire ranka suėmė jai už dešinės rankos žasto ir stipriai nykščiu jį spaudė, tačiau sunkesnių pasekmių šie nuteistojo veiksmai nesukėlė. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo A. A. veiksmų padariniai nėra tokie dideli, jog jam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Byloje nustatyta, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji buvo aktyvūs buitinio konflikto dalyviai. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo kilęs buitinio pobūdžio konfliktas. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio dieną jie konfliktavo, ginčas kilo dėl to, kad nuteistasis gėrė alų, o nukentėjusioji siekė tam užkirsti kelią ir atėmė butelį, nuteistasis siekė jį atimti iš nukentėjusiosios ir nykščiu spaudė jai žastą. Taigi, byloje nustatyta, kad smurtauta, siekiant atimti butelį, tačiau nebuvo suduoti smūgiai ir nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji būtų mušama nuteistojo. Nuteistojo veiksmai nebuvo intensyvūs, jis nesiekė padaryti žalą nukentėjusiosios sveikatai, o jo siekis buvo susigrąžinti savo turėtą alaus butelį, kurį nukentėjusioji iš jo paėmė.

26. Teismų praktikoje konstatuota, kad bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Spręsdami dėl baudžiamųjų priemonių taikymo, teismai turi atsižvelgti į socialinį bylos aplinkybių kontekstą, taip pat ir į išsakytą nukentėjusiojo poziciją dėl kaltininko atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji, nors ir kvietė policiją dėl savo sugyventinio veiksmų, proceso metu nesiekė baudžiamosios atsakomybės taikymo jam. Atkreiptinas dėmesys į byloje turimus duomenis, kad nukentėjusioji po įvykio priėmė gyventi nuteistąjį A. A., nurodė, kad sutiktų taikytis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nuteistasis ėmėsi spaudimo prieš nukentėjusiąją ar kitaip siekė padaryti įtaką jos pozicijai. Apeliacinės instancijos teisme A. A. paaiškino, kad šiuo metu jis gyvena kartu su R. P., jie susitaikė ir jam pretenzijų ji neturi. Be to, kolegija įvertina tą aplinkybę, kad nukentėjusioji į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl apeliacinio skundo neišreiškė, o tai rodo, kad šiuo metu ji nesiekia to, kad nuosprendis būtų paliktas galioti.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad A. A. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Todėl A. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

28. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendis, kuriuo A. A. nuteistas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, naikintinas. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, A. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti alkoholinius gėrimus bei vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. A. įpareigotas per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, A. A., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.