- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-691-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25440-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š.
- Kreditorius
- J. Š.
- Skolininkas
- uždaroji akcinė bendrovė „Kreedex“, A. S., A. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1662-1094/2024 pagal pareiškėjo antstolio S. M. prašymą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys išieškotojas J. Š., skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Kreedex“, A. S. ir A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi paskyrė skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Kreedex“ vadovams už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. vykdomajame rašte nurodyto įpareigojimo nevykdymą periodinę 4 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti vadovui A. S. (A. S.) nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. birželio 15 d., o vadovui A. V. nuo 2023 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, išieškotojo J. Š. naudai.
2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolio S. M. atskirąjį skundą, 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-801-661/2024 skundžiamą 2024 m. vasario 5 d. nutartį paliko nepakeistą. 2024 m. rugpjūčio 20 d. išieškotojui J. Š. išduoti vykdomieji raštai (kiekvienam skolininkui atskirai).
3. Teisme gautas išieškotojo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo grąžinamas anksčiau išduotas vykdomasis raštas ir prašoma išduoti kitą vykdomąjį raštą dėl baudos, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, išieškojimo iš A. S. bei papildomus dokumentus, kurie privalomi pateikiant vykdomąjį dokumentą priverstiniam išieškojimui pagal skolininko gyvenamąją vietą užsienyje.
Šalies argumentai
4. Prašyme išieškotojas nurodė, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas A. S. Lietuvoje negyvena, nedirba ir neturi jokio turto ar pajamų, grąžino išieškotojui vykdomąjį raštą su išieškojimo negalimumo aktu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi netenkino išieškotojo J. Š. pakartotinio prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Teismas nurodė, kad Lietuvos antstoliai vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje. Jeigu skolininkas gyvena užsienio šalyje, dėl priverstinio išieškojimo reikėtų kreiptis į atitinkamos šalies kompetentingas institucijas. Visų būtinų dokumentų surinkimu tenka pasirūpinti pačiam kreditoriui. Jei skolininkas gyvena ne ES šalyje, galimybės siekti priverstinio išieškojimo priklauso nuo to, ar tarp Lietuvos valstybės ir atitinkamos užsienio valstybės yra pasirašyta dvišalė teisinės pagalbos sutartis.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju skolininkas A. S. yra gimęs ir gyvena Rusijos Federacijoje, todėl priverstinio išieškojimo procedūra sprendžiama pagal 1992 m. liepos 21 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kuri ratifikuota Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. I-2816, skelbta „Valstybės žiniose“ 1995 m. vasario 10 d., Nr. 13-296 (denonsuota Lietuvos Respublikos 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2810 ir neteks galios 2025 m. sausio 21 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Išieškotojas J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir išnagrinėti išieškotojo prašymą iš esmės – išduoti dokumentus (kuriuos gali išduoti tik teismas, priėmęs sprendimą), būtinus kreipiantis dėl priverstinio baudos išieškojimo iš A. S., arba pripažinti, kad tokių dokumentų byloje nėra ir 2024 m. vasario 5 d. nutartis yra niekinė; išaiškinti, iš kur paimti duomenys, kurie buvo įrašyti į teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. išduotus vykdomuosius raštus šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsisakyti išduoti kitą vykdomąjį raštą ir papildomus dokumentus teismas galėjo tik tuo pagrindu, jei ši teismo nutartis būtų įvykdyta ir išieškotojo naudai iš A. S. priteista bauda būtų sumokėta, tačiau pirmosios instancijos teismas neturi jokių duomenų apie tai, kad bauda būtų sumokėta, o A. S. yra informuotas apie teismo nutartimi jam paskirtą baudą.
8.2. Iš antstolio pateiktų procesinių dokumentų yra akivaizdu, kad Gyventojų registre nėra duomenų apie A. S., kad jis kada nors būtų gyvenęs Lietuvos Respublikoje. Net policija neturi galimybės skelbti šio asmens paieškos, nes neturi galimybės gauti tam būtinos informacijos, todėl visiškai nesuprantama skundžiama teismo nutartis, kurioje yra nurodyta, kad būtent pats išieškotojas, būdamas kreditoriumi, turi pasirūpinti visais būtinais dokumentais, jog būtų galima vykdyti išieškojimą pagal teismo nutartį.
8.3. Išieškotojas neturi duomenų apie skolininką A. S., todėl negali pasirūpinti būtinų dokumentų surinkimu. Būtent teismas, priėmęs nutartį dėl baudos paskyrimo, privalo išieškotojui išduoti visus dokumentus, būtinus kreipiantis dėl skolos išieškojimo užsienyje.
8.4. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, privalo išieškotojui pateikti dokumentus, būtinus, kad būtų pradėtas priverstinis vykdymas.
8.5. Sutartis su Rusija yra denonsuota Lietuvos Respublikos 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV- 2810 ir neteks galios 2025 m. sausio 21 d., kas tik dar labiau suvaržo išieškotojo galimybes išieškoti skolą, tiksliau tokias galimybes panaikina visiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. M. prašo tenkinti atskirąjį skundą iš esmės, panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Šioje byloje visos teismo nutartys atima iš išieškotojo J. Š. galimybę apsaugoti savo teises ir daro vykdymo procesą fikcija teisingumo prasme, taip yra nuvertinamas teismo procesas.
9.2. Šioje byloje teismas išdavė vykdomąjį raštą ir nurodė A. S. adresą: (duomenys neskelbtini), niekada negyveno ir nedirbo, net policija neturi galimybės surasti šio asmens, kadangi duomenų apie tokį asmenį gyventojų registre nėra ir niekada nebuvo, todėl teismo išduotas vykdomasis raštas pagal šią nutartį yra niekinis, jame nurodyti išgalvoti duomenys.
9.3. Antstolis per visą bylos nagrinėjimą nuolat informuodavo teismą, kad nėra pagrindo ir prasmės skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą A. S., nes jis yra Rusijos pilietis ir negyvena Lietuvos teritorijoje, todėl priverstinis baudos išieškojimas iš jo būtų galimas tik pateikus vykdomąjį dokumentą pagal jo faktinę gyvenamąją vietą Rusijoje, o tam reikės papildomų dokumentų, kuriuos privalo išduoti teismas, bet to padaryti negalės, nes tokių dokumentų byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. 2024 m. gruodžio 3 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apelianto prašymas ((duomenys neskelbtini)) nagrinėjant jo atskirąjį skundą atkreipti dėmesį į jo prašyme išdėstytas aplinkybes.
12. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodyti išsamius apeliacinio (atskirojo) skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 320 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto prašymą, kuris pateiktas po atskirojo skundo priėmimo.
13. CPK 647 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 647 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog apeliantui (išieškotojui) 2024 m. rugpjūčio 20 d. yra išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš A. S. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį. Apeliantas nenurodo aplinkybių, susijusių su šio vykdomojo rašto statusu, t. y. jog jis būtų pamestas, prarastas ar apeliantas būtų kitaip jo netekęs (priešingai, byloje pateikti duomenys, jog vykdomasis raštas su antstolio išieškojimo negalimumo aktu grąžintas apeliantui). Taigi, apeliantas iš esmės nei prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo, nei atskirajame skunde neįrodo egzistuojant teisinį pagrindą teismui išduoti kitą vykdomąjį raštą dėl baudos, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, išieškojimo iš A. S..
15. Vadovaujantis CPK 590 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinamas išieškotojui (CPK 631 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju antstolis S. M. 2024 m. rugsėjo 11 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 10 d. iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5 PK gautas pranešimas dėl paieškos skelbimo negalimumo. Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė atsakymą, kad pagal teismo turimus duomenis A. S. gyvena (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija. Kitų šio asmens duomenų teismas neturi. Kadangi vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas yra užsienio pilietis, duomenų apie jo gyvenamąją ar darbo vieta Lietuvoje nėra, todėl vykdomasis dokumentas gražinamas be įvykdymo išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju priverstinio išieškojimo iš skolininko A. S. procedūra turi būti sprendžiama pagal 1992 m. liepos 21 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kuri ratifikuota Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. I-2816, bei denonsuota Lietuvos Respublikos 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2810, ir neteks galios 2025 m. sausio 21 d.
17. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato funkcijų ir prerogatyvos Lietuvos Respublikos teismams inicijuoti išieškojimą užsienio valstybėse, šiuo atveju Rusijos Federacijoje. Tokią teisę turi (turėjo) tik pats išieškotojas (apeliantas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Sutartis) įtvirtintomis nuostatomis. Minėtos Sutarties 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėti prašymus leisti vykdyti sprendimus kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje turi būti vykdoma. Taigi, šiuo atveju apeliantas dėl sprendimo vykdymo (su turimu vykdomuoju raštu, pateikdamas ir jo vertimą) turi kreiptis į Rusijos Federacijos kompetentingą teismą. Dėl prie prašymo leisti vykdyti sprendimą Sutarties 52 straipsnyje numatytų būtinų pridėti dokumentų, išskyrus patvirtintų vertimų, išdavimo, apeliantas gali kreiptis į teismo raštinę. Tačiau šiuo metu, net ir išdavus išieškotojo prašomus dokumentus, būtinus kreipiantis dėl priverstinio baudos išieškojimo iš A. S., šių dokumentų išdavimas nesukels jokių teisinių pasekmių dėl visuotinai žinomos politinės situacijos. Taipogi pažymėtina, kad inicijuoti išieškojimą yra išieškotojo teisė, bet ne pareiga, todėl kai išieškotojui yra apsunkintos galimybės inicijuoti išieškojimą dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (šiuo atveju dėl denonsuotos sutarties), teismas neturi teisinių svertų užtikrinti išieškotojo teisę į išieškojimo vykdymą.
18. Apelianto atskirajame skunde pateiktas prašymas išaiškinti, iš kur paimti duomenys, kurie buvo įrašyti į teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. išduotus vykdomuosius raštus, šioje byloje nenagrinėtinas, nes tai nesusiję su atskirojo skundo objektu, o 2024 m. vasario 5 d. nutartis (pateiktas prašymas pripažinti ją niekine) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas - apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Nagrinėjamu atveju išieškotojo (apelianto) 2024 m. rugsėjo 11 d. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo pareikštas prašymas dėl minėto išaiškinimo.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
20. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.