- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-1007-265/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05155-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- V. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei V. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, be pagrindo įgyto turto priteisimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. P. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti nepilnamečio vaiko G. P., gyvenamąją vietą, ją nustatant su jo tėvu - ieškovu J. P., nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. P. pilnai įvykdė savo prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką G. P. už 2020-05-01 - 2021-06-30 laikotarpį, nes nuo 2020-05-01 G. P. nuolatos gyveno su savo tėvu - ieškovu J. P., kuris teikė išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui laikotarpiu nuo 2020-05-01 iki 2021-06-30 imtinai; priteisti iš atsakovės V. S. nepilnamečio G. P. išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2021-07-01 iki sūnaus pilnametystės - 2030-05-31 imtinai, išlaikymą pervedant į ieškovo banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės V. S. nepilnamečio vaiko G. P. išlaikymo įsiskolinimą – 2 800,0 Eur už laikotarpį nuo 2020-05-01 imtinai iki 2021-06-30 imtinai; priteisti iš atsakovės V. S. 900,48 Eur vaiko pinigų išmoką; priteisti iš atsakovės V. S. 800,00 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą bei priteisti iš atsakovės ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas J. P. ieškiniu taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko G. P. gyvenamąją vietą su J. P., priteisti iš atsakovės V. S. laikinąjį nepilnamečio sūnaus G. P. išlaikymą – po 170,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimo dienos iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2020-05-01 nuolatos gyvena su tėvu bei tuo, kad atsakovė sūnaus išlaikymui neskiria jokių lėšų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė byloje pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, nurodydama, jog nesutinka su ieškovo prašymu, ir mano, kad 2018-05-17 pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos yra pakankamai maksimali ir įgyvendinama, ja yra užtikrinamas tėvų valdžios lygybės principas, sudaryta galimybė vaikui bendrauti su tėvu. Atsakovė nurodo, jog ieškovas sąmoningai iškraipo faktus bei piktnaudžiauja tėvo valdžia vaiko atžvilgiu, nepagarbiai ir amoraliai atsiliepia apie atsakovę girdint sūnui G. P. Ieškovas nepagrįstai skundžia V. S. įvairioms valstybės įstaigoms bei nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. J. P. manipuliuoja sūnaus jausmais dovanų pagalba bei nuolaidžiaudamas, ir nesistengia koreguoti sūnaus nederamo elgesio su mama, mokytojais bei bendraklasiais. Atsakovės manymu, ieškovo ilgesnis bendravimas su sūnumi daro neigiamą įtaką jo teisėms ir interesams, šią poziciją patvirtina ir 2021-08-04 Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos raštas, 2021-08-05 Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažyma Nr. S-58-3755, 2020-03-31, 2020-06-10 bei 2020-07-02 pagalbos planų ataskaitos, visuma V. S. elektroninių laiškų bei gautų atsakymų iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir KMSVGC . Šie duomenys yra teisingi, objektyvūs bei nešališki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad:
4.1. Šioje bylos stadijoje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog nėra galimybės vykdyti 2018-05-17 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos bei išlaikymo. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, tačiau įvertinus šiuos duomenis nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė netinkamai laikosi taikos sutartimi nustatytų sąlygų;
4.2. Teismo vertinimu ieškovui nėra sudaromos kliūtys bendrauti su vaiku, bendradarbiauti su atsakove, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus bei ramią ir saugią aplinką. Pažymėta, jog tėvų nesutarimai neatsiejamai daro neigiamą įtaką vaiko emocinei būsenai, kasdieniam gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog V. S. nėra teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga, atsakovė turi pakankamus socialinius įgūdžius bei pakankamas žinias auginti vaiką, gauna pastovias pajamas, yra įsigijusi nuosavybės teise priklausantį būstą, sprendė, jog šioje bylos stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga.
4.3. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių taikymo (pakeitimo) reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nagrinėjamu atveju nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, taip pat nėra objektyvių duomenų, jog taikos sutartimi nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises bei interesus, todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, šioje civilinėje byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi vaikas yra pakankamai brandus ir geba išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su mama ar tėvu bei galimybės pasirinkti, su kuo jis pageidauja gyventi.
5.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sprendžiamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimų sprendžiant ne dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir laikino išlaikymo priteisimo, o sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
5.3. Šiuo atveju, teismui netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, susidarė nepalanki situacija, kuomet šalių nepilnametis vaikas nuolatos gyvendamas pas tėvą liko be laikino išlaikymo, kurį privalo teikti vaiko motina – atsakovė.
5.4. Skundžiamos nutarties argumentai nelaikytini susijusiais su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl ginčijama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
6.1. Priimta nutartis yra pagrįsta, teisėta ir teisinga, todėl paliktina galioti visa apimtimi. Šioje byloje nenustatyta, kad 2018-05-17 pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos yra nepakankama ir neįgyvendinama, pastarąja yra užtikrinamas tėvų valdžios lygybės principas, sudaryta galimybė vaikui bendrauti su tėvu. Nagrinėjamu atveju ieškovas sąmoningai iškraipo faktus bei piktnaudžiauja tėvo valdžia vaiko atžvilgiu, nepagarbiai ir amoraliai atsiliepia apie atsakovę girdint šalių sūnui.
6.2. Atsakovė tinkamai vykdo jai tenkančias pareigas, susijusias su nepilnamečio sūnaus priežiūra, išlaikymu, bendravimu ir tolimesniu ugdymu. Atsakovė turi būstą, gauna stabilias pajamas, todėl turi visas galimybes prižiūrėti sūnų. Sūnus atsakovei niekada nėra pareiškęs, kad nori gyventi su tėvu. Atsakovė niekada nedarė jokių kliūčių ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Ieškovas, manipuliuodamas vaiko jausmais, nepagrįstai pataikaudamas ir pirkdamas vaikui dovanas pripratino sūnų pas tėvą gyventi 3 arba 4 dienas per savaitę. Nepilnametis šalių sūnus dalį savaitės dienų gyvena pas tėvą, dalį pas motiną. Ieškovo ieškinys yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis priversti atsakovę atsisakyti savo reikalavimų ieškovui dėl 2 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2021-07-13.
6.3. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2020-05-01 nuolatos gyvena pas tėvą ir yra jo materialiai išlaikomas. Ieškovas formaliai ir deklaratyviai nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir į bylą neteikia jokių įrodymų, jog sūnus nuolatos gyveno pas ieškovą, o atsakovė buvo nusišalinusi nuo pareigos išlaikyti sūnų.
6.4. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, tebėra galiojanti, ji nėra teismo pakeista, todėl privalo būti vykdoma. Ginčo šalys nebuvo ir nėra susitarusios dėl kito išlaikymo vaikui mokėjimo būdo, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi, pagrindinė jo gyvenamoji vieta liko su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).
13. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
14. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, o šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
15. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
16. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nuo 2020-05-01 šalių nepilnametis sūnus gyvena su juo. Tačiau ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie tai patvirtintų.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad pastaroji tinkamai vykdo jai tenkančias pareigas, susijusias su nepilnamečio sūnaus priežiūra, išlaikymu, bendravimu ir tolimesniu ugdymu. Atsakovė turi būstą, gauna stabilias pajamas, todėl turi visas galimybes prižiūrėti sūnų. Sūnus atsakovei niekada nėra pareiškęs, kad nori gyventi su tėvu. Atsakovė niekada nedarė jokių kliūčių ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Ieškovas, manipuliuodamas vaiko jausmais, nepagrįstai pataikaudamas ir pirkdamas vaikui dovanas, pripratino sūnų pas tėvą gyventi 3 arba 4 dienas per savaitę. Taigi, nepilnametis šalių sūnus dalį savaitės gyvena pas tėvą, dalį pas motiną.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-05-17 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-593-838/2018, patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos bei išlaikymo teikimo. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad J. P. sūnaus G. P. išlaikymui nuo 2018-06-01 mokės po 200,00 eurų kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis iki kol vaikas sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka bei pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą, piniginių išmokų tvarkytoją paskiriant jo motiną. Šalys taip pat sutarė, kad nepilnamečio G. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė netinkamai laikosi taikos sutartimi nustatytų sąlygų. Iš byloje esančios 2021-08-05 Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymos Nr. S-58-3755 dėl informacijos pateikimo matyti, kad nuo 2018-07-17 šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas dėl kylančių nuolatinių konfliktų dėl vaiko priežiūros bei bendravimo tvarkos su vaiku nesilaikymo iš tėvo pusės. Šiuo metu V. S. socialinės paslaugos nėra teikiamos atsižvelgiant į tai, jog nėra įžvelgiamas socialinių paslaugų poreikis. Nuo proceso pradžios iki dabar organizuota dešimt atvejo vadybos posėdžių, kurių metu rekomenduota abiem tėvams lankyti psichologo konsultacijas, užtikrinti jų lankymą vaikui, kreiptis dėl mediacijos bei šeimos konferencijos, lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo kursus, kreiptis į teismą dėl griežtos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, geranoriškai bendrauti tarpusavyje vaiko auklėjimo, ugdymo klausimais, vengti konfliktinių situacijų vaiko akivaizdoje. Pažymoje nurodoma, jog inicijavus atvejo vadybos procesą V. S. adekvačiai, geranoriškai bendradarbiauja su specialistais, teikia informaciją apie šeimos situaciją, dalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose. V. S. suvokia, jog esama situacija, kuri tęsiasi keletą metų, nėra atitinkanti geriausių vaiko interesų, supranta, jog sūnui būtina nuolatinė gyvenamoji vieta, pastovumas kasdieniame gyvenime bei jo veiklose, moteris teigia, jog leidžia sūnui bendrauti su tėvu, suprasdama tėvo svarbą vaiko gyvenime, kas išties leidžia manyti, jog moteris geba įvertinti geriausius vaiko interesus.
19. Atsižvelgiant į šalių (ieškovo ir atsakovės) pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose, 2021-08-05 Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymą Nr. S-58-3755, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui nėra sudaromos kliūtys bendrauti su vaiku, bendradarbiauti su atsakove, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus bei ramią ir saugią aplinką, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šalių sūnui skirtingomis dienomis gyvenant su vienu iš tėvų aplinka, kurioje jis gyvena, būtų nesaugi, dėl ko galėtų būti pažeisti jo interesai ar kitaip suvaržytos jo teisės bei tai prieštarautų paties vaiko norui.
20. Byloje nesant duomenų, kad nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta (su atsakove), vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nedraudžia ieškovui (vaiko tėvui) bendrauti, matytis su vaiku, o šalių nepilnamečiui sūnui paeiliui gyvenant tiek su atsakove, tiek su ieškovu, yra nusistovėjusi tam tikra jo dienotvarkė, įprastinė aplinka, kurių staigus pasikeitimas gali turėti įtakos berniuko emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
21. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju neįrodė jų taikymo būtinybės, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai. Laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškinio reikalavimui, o klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustatė laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu bei iš atsakovės nepriteisė laikino išlaikymo.
22. Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
23. Netenkinus prašymo dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu (tėvu) pagrįstai netenkintas ir prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė visiškai neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, o sūnui gyvenant su ja akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu sūnaus poreikiais rūpinasi būtent atsakovė.
24. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiam vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku.
25. Nuolatinė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertintas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.