Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas J. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), ir Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), solidariai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Inspekcijos ir NŽT, ir Savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus savivaldybės administracijos, solidariai 2 723,56 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Inspekcijos ir NŽT, ir Savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1. nuo 2004 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Dėl Administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) priimtų sprendimų nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn., kai servitutas nustatytas teismo sprendimu ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Gabijos investicijos“ (toliau – ir Bendrovė) buvo sudarytos sąlygos neteisėtai valdyti dalį Žemės sklypo, tuo suvaržant pareiškėjo nuosavybės teisę;

2.2. pareiškėjas nepraleido įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino: antstolis R. V. kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. iš pareiškėjo vykdomoje byloje Nr. 0179/17/01306 išieškojo iš viso 2 723,56 Eur vykdymo išlaidų, kaip dalį atlygio antstoliui. Išieškojus pinigines lėšas, kaip dalį atlygio antstoliui, numatytą Sprendimų vykdymo instrukcijoje, t. y. 4 proc. nuo 128 250 Eur (jo kreditoriui 2020 m. rugpjūčio 31 d. sumokėtų (žemės sklypo dalimi) teismo priteistų sumų) ir išdavus 2023 m. vasario 14 d. pažymą apie išieškotas vykdymo išlaidas (atlygį antstoliui) (nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. vasario 3 d.), pareiškėjas ir sužinojo apie patirtus tiesioginius nuostolius. Jis negalėjo pateikti teismui skundo dėl patirtos žalos atlyginimo anksčiau, negu realiai patyrė žalą, kaip šiuo atveju per 3 metus nuo 2020 m. gruodžio 10 d., negalėjo anksčiau pareikalauti žalą atlyginti, taip pat negalėjo aiškiai suformuluoti skundo dalyko, nurodant aiškų reikalavimą ir konkrečią prašomą priteisti pinigų sumą, kaip patirtą žalą, nes dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, jo patirtos šios žalos dalis tampa aiški ir jis šią žalą patiria tik nuo 2020 m. gruodžio 10 d. Anksčiau iki patiriant šią žalą, nebuvo galimybės kreiptis į teismą dėl šios žalos atlyginimo, nes nepatyręs šios žalos negalėjo suformuluoti skundo reikalavimo, kaip vieno iš skundo elementų, o nesuformulavus skundo reikalavimo / dalyko, teismas neturėtų galimybės tinkamai išspręsti net ir skundo priėmimo klausimo;

2.3. turtinė žala pareiškėjui kilo nuo 2006 m. dėl Administracijos ir VAVA aktų, kurie tiesiogiai suvaržė jo teisę laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti Žemės sklypu bei ūkinės veiklos laisvę, sudarė sąlygas kelerius metus vykdyti neteisėtas statybas, suvaržiusias teisę laisvai naudotis Žemės sklypu (pvz., vykdyti jame veiklą ir gauti iš jos naudą) ir tokiu būdu tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui – išregistruotai akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Citadele“ bankas (toliau – ir Bankas); Vilniaus apskrities viršininkas, remdamasis Administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-509 „Dėl sklypų Nr. 26, Nr. 55, Nr. 56, Nr. 57, Nr. 58 ir Nr. 1G ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis duomenų nustatymo“, priėmė 2006 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 2.3-7310-01 „Dėl privačių žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo“. Tokiu būdu buvo pažeistos Žemės sklypo savininkų (įskaitant pareiškėją) teisės, minėti įsakymai buvo priimti prieš Žemės sklypo savininkų valią ir jiems net nežinant. Šiais administraciniais aktais Žemės sklypas buvo sujungtas su kitu (bankui įkeistu) žemės sklypu ir suformuotas naujas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o NTR nebuvo įrašų apie nuosavybės teises į pastarąjį žemės sklypą. Be to, žemės sklypų sujungimo procedūra buvo atlikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį (tuo metu galiojusi redakcija), nes nebuvo rengiamas / tikslinamas detalusis planas. Naujasis žemės sklypas buvo suformuotas privataus juridinio asmens naudai, atimant nuosavybės teises iš Žemės sklypo bendraturčių (įskaitant jį), nes Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 2.3-7310-01 1.5 punkte aiškiai nurodyta, jog suformuojamas žemės sklypas nuosavybės teise priklausys bankrutavusiam UAB „Rūmas“. Ginčui aktualaus Žemės sklypo kadastriniai duomenys ir jo nuosavybės teisės į jį buvo atstatytos tik 2007 m. vasario mėnesį, kai Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2.3-1044-01 ankstesnįjį savo įsakymą pripažino netekusiu galios. Susidariusioje situacijoje dėl Administracijos ir VAVA neteisėtų veiksmų Žemės sklypas neegzistavo daugiau nei pusę metų, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 17 straipsnio 1 dalies nuostatos;

2.4. Administracijos direktorius 2007 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2496 „Dėl susitarimo su UAB „Gabijos investicijos“ tvirtinimo“; susitarime, be kita ko, nurodyta, kad Bendrovė pradėjo teismo procesą dėl servituto nustatymo Žemės sklype, o Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo inicijuoti Žemės sklypo dalies, skirtos infrastruktūrai (magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti bei gatvei įrengti) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Vilniaus miesto savivaldybei inicijavus paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-3944-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvių statybai ir inžinerinių tinklų tiesimui) procedūros pradžios“, kuriuo, be kita ko, pradėjo viso Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ir dėl to pareiškėjui atsirado Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nurodyti ribojimai perleisti, įkeisti žemės sklypą ir t. t. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1119/2009 panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-3944-(01), nustatęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 1-313 buvo nusprendusi iniciuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą tik Žemės sklypo daliai, kuri numatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintame teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės detaliajame plane. Be teisinio pagrindo pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visam Žemės sklypui, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, teritorijų planavimo dokumentas ir Teritorijų planavimo įstatymas;

2.5. Administracijos Miesto plėtros departamentas, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Valstybinis žemėtvarkos institutas (po reorganizacijos nuo 2010 m. spalio 21 d. – VĮ Valstybės žemės fondas) ir Bendrovė 2009 m. balandžio 30 d. pasirašė trišalę žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo sutartį Nr. A70-23(3.9-MPD-6), pagal kurios 4.15 punktą Bendrovė įsipareigojo sumokėti VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui už atliktą ir suderintą projektą 33 000 Lt (9 557,46 Eur). Žemės įstatymas nenumatė galimybės projektų rengimą ir įgyvendinimą organizuoti privataus juridinio asmens lėšomis, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės poreikiams. Administracijos ir Bendrovės susitarimų turinys, šios bendrovės įsipareigojimai kompensuoti išlaidas, atsirasiančias vykdant žemės sklypų dalių paėmimą visuomenės poreikiams, ir sumokėti 33 000 Lt už paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą įrodo, kad Žemės sklypo paėmimu buvo suinteresuota Bendrovė, o ne valstybės ar savivaldybių institucijos; Administracijos direktorius nepagrįstai patvirtino statytojo Bendrovės pateiktą statiniui nustatytų projektavimo sąlygų sąvadą, nes, pavyzdžiui, minėta bendrovė nepateikė nei Žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimą teisę patvirtinančių dokumentų, nei pareiškėjo sutikimo dėl statybų jo sklype, ir ji net nesikreipė į Žemės sklypo bendraturčius (įskaitant pareiškėją) dėl šio sklypo servitutų, naudojant pastatytą statinį, ir kompensacijų už naudojimąsi Žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma). Bendrovė kelerius metus laikėsi pozicijos, kad statybas vykdė pagal 2006 m. gegužės 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. (101)-11.3-23 NS-5 (toliau – ir Statybos leidimas).

2.6. Administracija, neveikdama taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, savo veiksmais ir neveikimu sudariusi sąlygas neteisėtoms statyboms, suvaržiusioms pareiškėjo teises, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai. Administracija, nepaisydama 2010 m. vasario 1 d. surašyto savavališkos statybos akto dėl savavališkos statinių statybos Žemės sklype ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS143-454/2010, kurioje konstatuotos užfiksuotos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, toliau elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, palaikydama įstatymų pažeidėją (Bendrovę) ir jo poziciją, kad darbai ginčo Žemės sklypo dalyje buvo vykdomi pagal statybos leidimą; VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (101) 11.56-673 pripažįstama, kad pareiškėjas nedavė jokių sutikimų dėl statybos darbų vykdymo Žemės sklype, todėl 2006 m. lapkričio 29 d. reikalavimu Nr. (101) 11.12-322 Bendrovė buvo įpareigota atlikti projekto korektūrą ir demontuoti sumontuotas komunikacijas bei sutvarkyti Žemės sklypą. Tačiau tolesni VAVA veiksmai įrodo, jog nei Vilniaus apskrities viršininkas, nei VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nevykdė pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų, kelerius metus toleravo pažeidėjo Bendrovės veiksmus, nedelsiant nesurašė savavališkos statybos akto ir nepareikalavo iš statytojo tuojau pat sustabdyti statybos darbus, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo (Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p.). Administracijos ir VAVA veiksmai ir išreikšta pozicija patvirtina, kad Statybos leidimas sudarė sąlygas Bendrovei neteisėtomis statybomis suvaržyti pareiškėjo teises laisvai naudotis Žemės sklypu. Statybos leidimas buvo išduotas daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksui su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis statyti. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 6 punktu, VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas neturėjo įgaliojimų išduoti Statybos leidimą. VTPSI, būdama atidi ir rūpestinga, atsižvelgdama į daugybę pareiškėjo raštų dėl aptariamos statybos neteisėtumo, turėjo nustatyti nurodytus pažeidimus ir sustabdyti Statybos leidimo galiojimą. Pareiškėjo teikti teismui dokumentai patvirtina, kad valstybės ir savivaldybės tarnautojai, išduodant Statybos leidimą ir patvirtinant jo pagrindu pastatytų statinių tinkamumą naudoti, pažeidė teisės aktų reikalavimus;

2.7. valstybės ir savivaldybės institucijos neteisėtais veiksmais ir neveikimu pažeidė pareiškėjo teises, siekdamos, kad privatus juridinis asmuo (Bendrovė), atlikęs neteisėtus veiksmus, gautų naudą, nes gyvenamosios paskirties pastatų statybai Vilniaus (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) kvartale suteikta paskola Bendrovei buvo žymiai mažesnė nei ta suma, kurią ji gavo pardavusi pastatytuose daugiabučiuose namuose esančius 944 butus. Pareiškėjo paimtų kreditų ir Bendrovės paimtų kreditų grąžinimo terminai beveik sutapo (2011 m. II pusė), bet valstybės valdžios institucijos savo aktais, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, sudarė palankias sąlygas Bendrovei vykdyti veiklą, gauti naudą iš neteisėtų veiksmų ir grąžinti kreditą, o jo galimybės vykdyti veiklą, gauti naudą ir vykdyti įsipareigojimus bankui buvo apribotos valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Valstybės ir savivaldybės institucijos taip pat nesiėmė veiksmų, jog šie kelerius metus trukę pažeidimai būtų pašalinti, ir, kad būtų vykdomos teismo paskirtos laikinosios pasaugos priemonės. Šios institucijos ir jų darbuotojai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, o tai yra pagrindas valdžios institucijų civilinei atsakomybei atsirasti;

2.8. jei nebūtų buvę anksčiau aptartų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pareiškėjas būtų galėjęs įgyti nuosavybės teisę į kelis butus ir / ar kitas (komercines) patalpas, sudarančias apie 1 700 kv. m ploto, o šio turto vertė galėjo būti nuo 1 600 000 Eur iki 2 500 000 Eur. Piniginės lėšos, kurias jis tikėjosi gauti, per daugiau nei 10 metų galėjo sugeneruoti ir papildomų pajamų;

2.9. Bankas pagal kreditavimo sutartį Nr. KS/415 (toliau – ir Kreditavimo sutartis) nuo 2004 m. teikė pareiškėjui kreditus, skirtus, be kita ko, paskoloms, kuriomis pasinaudodamas jis įsigijo dalį Žemės sklypo, refinansuoti; kreditai buvo suteikti nuo 2004 m. spalio 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., t. y. 2 542 dienas, jis iki kredito grąžinimo termino sumokėjo Bankui 163 888,10 Eur palūkanų (64,47 Eur per dieną). Nuo 2006 m. kovo 16 d., kai Administracijos direktorius priėmė pirmąjį aktą, kuriuo buvo pažeidžiamos jo teisės, iki 2011 m. rugsėjo 30 d., kai pasibaigė Kreditavimo sutartis, praėjo 2 022 dienos. Vadinasi, pareiškėjas, dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais suvaržytų teisių negalėdamas vykdyti veiklos ir iš tos veiklos gauti naudą, vien tik vykdydamas sutartinę prievolę Bankui sumokėjo 130 358,34 Eur (2 022 d. x 64,47 Eur) palūkanų, kurios sudaro jo patirtus tiesioginius nuostolius. Dėl to, kad jo nuosavybės teisės buvo suvaržytos, jis negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų Bankui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi Nr. 6008,6009V/2011 nusprendė išieškoti iš jo skolą Banko naudai, priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus, kurių įkeitimu buvo užtikrinti kreditai, už kuriuos pareiškėjas pirko Žemės sklypo dalį, taip pat kreditoriui kelerius metus mokėjo vien tik palūkanas bei delspinigius, bei priteisė 5 proc. metinių palūkanų nuo negražintos kredito dalies nuo 2012 m. kovo 16 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos;

2.10. kaip neteisėtus atsakovų veiksmus nurodo ne tik atsakovų priimtus neteisėtus administracinius aktus, kurie yra individualūs administraciniai aktai, bet ir neteisėtus atsakovų veiksmus nurodydamas kaip aktus, kaip jie nurodyti CK 6.271 straipsnio 3 dalyje, t. y., atsakovų ar jų darbuotojų veiksmus (veikimą, neveikimą), kurie tiesiogiai padarė įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, atsižvelgus ir į tai, kad pagal įstatymą valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti;

2.11. Administracija, neveikdama taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, savo veiksmais ir neveikimu sudariusi sąlygas neteisėtoms statyboms, suvaržiusioms pareiškėjo teises taip pat pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai. VAVA pareigūnai, 2006 m. gruodžio 28 d. nustatę jo nuosavybės pažeidimo faktą, neatliko Statybos įstatyme jiems nurodytų veiksmų – nedelsiant nesurašė savavališkos statybos akto, nepareikalavo iš statytojo tuojau pat sustabdyti statybos darbus, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo;

2.12. VAVA 2006 m. gegužės 16 d. išdavė statytojui Bendrovei Statybos leidimą daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksui su magistraliniais inžinieriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis neturėdamas tam įstatyme suteiktų įgalinimų. Nuo 2006 m., tame tarpe ir 7 m. iki servituto nustatymo, nei Vilniaus apskrities viršininkas, nei NŽT, žinodami, kad žemės ūkio paskirties sklype vykdomos inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos, nevykdė įstatyme nurodytos pareigos – neužtikrino nei Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo vykdymo, nei Žemės naudojimo būdų turinio aprašo reikalavimų vykdymo, nepareikalavo Bendrovės nepažeidinėti teisės aktų reikalavimų, nesurašė administracinių teisės pažeidimų protokolų;

2.13. jeigu nebūtų buvę Administracijos ir VAVA (valstybės tarnautojų) neteisėtų aktų (neteisėto veikimo bei neveikimo), ir jeigu valstybės ir savivaldybės tarnautojai, atlikdami jiems patikėtas pareigas, būtų laikęsi jiems teisės aktais nustatytų reikalavimų, jeigu būtų vykdoma pareiga, kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, jokiais būdais nepažeisti pareiškėjo nuosavybės teisių ir nesuvaržyti pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės, tai pareiškėjas dar 2006 m. būtų galėjęs laisvai savo nuožiūra, netrukdomai naudotis, valdyti ir disponuoti pareiškėjui priklaususia Žemės sklypo dalimi; būtų galėjęs savo nuožiūra vykdyti veiklą bei susitarti su kitais asmenimis dėl veiklos žemės sklypo dalyje, iš to gauti naudą ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui; jam nebūtų reikėję, esant suvaržytai jo ūkinės veiklos laisvei, negaunant iš planuotos veiklos jokių pajamų, kelerius metus bankui mokėti vien tik palūkanas, ir dėl nebegalėjimo vykdyti savo įsipareigojimų mokėti priskaičiuotus delspinigius; Bankui nebūtų reikėję kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nebūtų nutaręs išieškoti iš jo skolą Banko naudai, priverstinai parduodant iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus, kurių įkeitimu taip pat buvo užtikrinti kreditai, už kuriuos jis pirko Žemės sklypo dalį; antstolė 2013 m. birželio 20 d. nebūtų areštavusi jam priklaususios Žemės sklypo dalies, ir jam nebūtų reikėję 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreditoriui gražinti dalies susikaupusių palūkanų ir delspinigių žemės sklypo dalimi, kurioje dėl nuo 2006 m. suvaržytų teisių jis taip ir neturėjo galimybės savo nuožiūra vykdyti veiklos; antstoliui nebūtų reikėję vykdyti išieškojimų iš pareiškėjo turimo turto (piniginių lėšų), ir pagal Sprendimų vykdymo instrukciją nebūtų iš jo reikėję išieškoti ir vykdymo išlaidų / atlygio antstoliui, kurio dalis iš sudaro pareiškėjo šiame skunde prašomus priteisti 2 723,56 Eur tiesioginius nuostolius. Viso to priežastis – nuo 2006 m. pradėti ir ilgą laikotarpi trukę Administracijos ir VAVA bei jos teisių perėmėjų NŽT ir Inspekcijos (jų tarnautojų), neteisėti veiksmai ir neveikimas;

2.14. kelerius metus trukusių atsakovų (Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos) neteisėtų aktų (veikimo ir neveikimo) gausoje galima nustatyti, kad atsakovus sieja bendri veiksmai ne tik neteisėtų veiksmų (jie turėjo užtikrinti, kad jiems priklausančios kompetencijos srityje nebūtų pažeistos pareiškėjo teisės laisvai disponuoti ir naudotis Žemės sklypu, veikė įstatymų pažeidėjų naudai ir interesais, neveikė kaip juos įpareigojo veikti teisės aktai), bet ir padarinių atžvilgiu (atsakovai žinojo apie daromus neteisėtus veiksmus, tačiau nesiėmė teisės aktuose nurodytų priemonių, kad pareiškėjas išvengtų žalos). Visus atsakovus sieja bendra kaltė, nes jų institucijų (Administracijos, VAVA, pastarosios teises ir pareigas perėmusių NŽT, Inspekcijos) ir jų vardu neteisėtus sprendimus priėmusių pareigūnų veikimas (neveikimas) prisidėjo prie žalos atsiradimo. Administracija ir VAVA turėjo teisės aktais nustatytus įgalinimus kontroliuoti kaip kiti asmenys laikosi teisės aktų reikalavimų, priimti aktus griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų nuosavybės apsaugos, statybos, žemės ir statinių naudojimo bei kitose srityse.