- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- AN2-207-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03775-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- I. N.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko 2019 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12628-2019 Š. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2018 m. spalio 3 d., apie 11.20 val., Vilniuje, J. Jasinskio g. 14, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jis nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 119 punktus ir nubaustas 60 eurų pinigine bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nutarimu tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto Š. B. skundą - panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko 2019 m. birželio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12628-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
Šalies argumentai
3. Skundu suinteresuotas asmuo I. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko 2019 m. birželio 28 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nesutinka su teismo nutarimu, nes jis priimtas remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto Lino Andrijausko (toliau - Ekspertas) ekspertizės akto Nr. 11-1987 (19) klaidingomis išvadomis, kurios pažeidžia KET 100 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių“ 4 punktą.
5. Š. B. skundą nagrinėjęs teismas 2019 m. lapkričio 11 d. paskyrė eismo įvykio ekspertizę su tikslu išsiaiškinti 2018 m. spalio 3 d. eismo įvykio mechanizmą ir kurio eismo dalyvio (vairuotojo) bei kokie veiksmai techniniu požiūriu tapo pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga. Neaišku, kodėl teisėjas kėlė eismo įvykio kaltininko nustatymo klausymą, kai Š. B. skunde to nebuvo prašoma, be to, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus 2019 m. sausio 25 d. draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas priėmė sprendimą dėl eismo įvykio kaltininko ir atlygino žalą Audi 100, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) (toliau - Audi), transporto priemonės savininkui. Teisėjas nesuformulavo ekspertui klausimo, ar Š. B., sukdamas į dešinę, pasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiojamosios dalies krašto. Lietuvos teismo ekspertizės centras pagal teismo nutartį atliko eismo įvykio ekspertizę ir 2020 m. sausio 7 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. 11-1987 (19). Nesutikdama su ekspertizės akto išvadomis, ji 2020 m. kovo 3 d. posėdžio metu pateikė teismui prašymą dėl ekspertizės akto išvadų pripažinimo neteisingomis, kuris buvo priimtas. Šiame prašyme argumentuotai nurodė, kodėl ekspertizės akto išvados yra klaidingos. Teisėjas neatsižvelgė į jos pateiktas pastabas ir prašymą pripažinti Eksperto pateiktas išvadas neteisingomis, tokį savo sprendimą 2020 m. kovo 12 d. priimtame nutarime motyvavo tik tuo, kad nėra pagrindo abejoti Eksperto, kuris nuo 2007 metų turi ekspertinio darbo stažą, pateiktomis išvadomis.
6. Eismo įvykio vieta - gatvė be skiriamųjų juostų (toliau - Gatvė), kuri yra tarp Pakalnės g. link Geležinio Vilko g. (šalia „Europa City“ viešbučio, priklausančio UAB „Transmedos valda“, Jasinskio g. 14, Vilnius (toliau – Viešbutis)). Ekspertas ekspertizės akte neatsižvelgė į tai, kad pateiktas vaizdo įrašas neatspindi Gatvės ypatumų (nesimato išvažiavimo lenkto kelkraščio) bei filmuota tam tikru kampu dėl kameros padėties. Atkreipia dėmes į tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 3R-374(2.13-1.) nustatė, kad 2018 m. spalio 3 d. eismo įvykio vaizdo įrašas Š. B. buvo perduotas pažeidžiant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įstatymą. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba pati nesikreipė į Viešbutį dėl minėto vaizdo įrašo ir jo originalumas nėra ištirtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad negalima interpretuoti eismo įvykį remiantis minėtu vaizdo įrašu, t. y. vaizdo įrašas turi būti pripažintas negaliojančiu.
7. Nustatyta galima Audi vieta susidūrimo su Toyota metu ir gautas tikėtinas 1,7 m. Audi atstumas nuo kairėje pusėje priparkuotų automobilių, nepagrįstos jokiais skaičiavimais. Ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis klaidinga schema, kurią 2018 m. lapkričio 9 d. sudarė Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulis D. B., tikslindamas eismo įvykio aplinkybes. Minėtoje schemoje yra netikslumų: greta statinio iš Geležinio Vilko g. yra viena parkavimo vieta, o ne trys, kaip pavaizdavo patrulis D. B. (priedas 1), ir toliau važiuojamoji dalis paženklinta 1.27 geltonos spalvos zigzagu iki pat Geležinio Vilko g. Gatvės važiuojamosios kelios dangos plotis platėja tik link Geležinio Vilko g. (Gatvės plotis arti Pakalnės g. yra apie 5,63 m., o prie Geležinio Vilko g., t. y. automobilių susidūrimo vietoje, - apie 7,3 m.), taip pat tai, kad automobilių susidūrimo vietoje parkavimų vietų tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės nėra, t. y. BMW automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (eksperto sudarytame tikėtino įvykio vietos plane (7 pav.) pavaizduotas arčiau Geležinio g. esantis žalias automobilis) Toyota važiuojamosios dalies judėjimo krypties juostoje stovėjo neleistinoje vietoje, paženklintoje 1.27 geltonos spalvos zigzagu. Todėl eksperto pasiūlymas dalinti Gatvę, kurioje nėra skiriamųjų juostų, į tris įsivaizduojamas juostas (ekspertizės akto 8 pav.) dvi priešingų krypčių judėjimo juostos po 2,25 m ir viena juosta su priparkuotais automobiliais 2,8 m pločio - yra klaidingas net teoriškai, nes pagal KET 100 punkto reikalavimus, priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Be to, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių“ 4 punkte nurodyta, kad „minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m. Priklausomai nuo kelio (gatvės) kategorijos eismo juostų plotis gali būti nuo 3,0 m iki 3,75 m. Prireikus ženklinamos eismo juostos, kuria vyksta tik lengvųjų automobilių eismas ir yra atitinkami eismo apribojimai, plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m.“ Tai pat KET 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1. punkte teigiama: „Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.“ Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad Gatvės važiuojamoji dalis, įskaitant ir parkavimo vietas iš kairės žiūrint Audi judėjimo kryptimi, turėtų būti padalinta tik į dvi lygias juostas po 3,65 m, o ne, taip kaip nurodė Ekspertas, t. y. Audi skirti tik vieną judėjimo juostą 2,25 m pločio, kai Toyota automobiliui atitenka dvi juostos atitinkamai 2,25 m ir 2,8 m pločio.
8. „Audi“ važiavo ir susidūrimo metu buvo savo judėjimo krypties eismo juostoje. Šį faktą patvirtino eksperto ekspertizės akte pateikta tikėtino transporto priemonių susidūrimo schema (ekspertizės akto 7 pav.), pagal kurią susidūrimas įvyko apie 2,8 m atstumu nuo dešinio Gatvės krašto žiūrint Audi judėjimo kryptimi, kuris gaunamas prie 2,25 m pločio Audi važiuojamosios juostos pridėjus 0,55 m pločio atkarpą, kuri savo ruožtu yra 2,25 m važiuojamosios Toyota juostos ir 1,7 m Audi atstumo nuo kairėje pusėje priparkuotų automobilių skirtumas. Kadangi automobilių susidūrimo vietoje Gatvės plotis yra apie 7,3 m, tai Gatvės vidurys yra 7,3m/2=3,65 m, o smūgis įvyko Audi priekinės dalies kairiu kampu į Toyota priekinį valst. Nr. ženklą. Iš to darytina išvada, kad Toyota priekinė dalis susidūrimo metu buvo Audi judėjimo krypties eismo juostoje. Tai atsitiko, nes Toyota vairuotojas tinkamai neatliko posūkio į dešinę, o įstrižai kirsdamas Gatvę („kirto kampą“) suko tiesiai iš Geležinio Vilko g. į Viešbučio aikštelę, t. y. nesilaikė KET 101, 108, 109, 115, 119 punktų. Tą patį patvirtina ir Eksperto pateiktos eismo įvykio schema ekspertizės akte (ekspertizės akto 7 pav.) ir eismo įvykio nuotraukose (priedas 2), kuriose matyti, kad įsukinėjimo metu iš Geležinio Vilko g. Toyota nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiojamosios dalies krašto, būtent už tai Š. B. ir buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas. Ekspertizės akte neatsižvelgta į transporto priemonių pasirinktas judėjimo kryptis, nes Toyota siekė važiuoti būtent prie viešbučio, t. y. kirsti visą Galvės gatvę, todėl eksperto prielaidos dėl galimų transportų prasilenkimo trajektorijų (ekspertizės akto 8 pav.) yra klaidingos.
9. Teismas selektyviai vertino byloje surinktus duomenis. 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu, o taip pat Š. B. 2019 m. liepos 18 d. skunde patvirtino, kad sukdamas į dešinę nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiojamosios dalies krašto (administracinio nusižengimo bylos II- 101-817/2019 57 psl., administracinės nusižengimo bylos Nr. II-6-369/2020 6 psl.). Teisėjas nepagrįstai rėmėsi 2020 m. sausio 7 d. ekspertizės akto Nr. 11-1987 (19) išvadomis, kuriame neatsižvelgta į Pareigūno 2019 m. birželio 28 d. priimtame nutarime išvardintas aplinkybes ir už kokius KET pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. B.. Teisėjas nepagrįstai tapatina eismo įvykio kaltininko nustatymą techniniu požiūriu ir pareigūno skirtą nuobaudą Š. B. už KET pažeidimą.
10. Teismo posėdžio metu apeliantė I. N. prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad apylinkės teismo teisėjas nepagrįstai rėmėsi 2020 m. sausio 7 d. ekspertizės akto išvadomis, kuriame neatsižvelgta į pareigūno 2019 m. birželio 28 d. priimtame nutarime išvardintas aplinkybes, už kokius kelių eismo taisyklių pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas Š. B.. Ekspertizės akto išvados yra klaidingos. Ekspertas rėmėsi vaizdo įrašu, dėl kurio teisėtumo kyla abejonių ir neteisingais duomenimis. Transporto priemonių padėtys vaizdo įraše, stop kadre, 6 paveikslėlyje, ekspertizės akte nesutampa su 7 paveikslėlyje pavaizduota tikėtina susidūrimo schema, t. y. stop karde „Audi“ ant šulinio dangčiu važiuoja kairiuoju ratu, o 7 paveikslėlyje- dešiniuoju. Eksperto pasiūlytas gatvės skirstymas į 3 juostas yra neįmanomas, nes neatsižvelgta į besikeičiantį gatvės plotį ir prieštarauja KET 100 p. reikalavimams, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymui. Ekspertas netyrė, ar Š. B., sukdamas į dešinę nepasitraukė kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas. Remtis šiuo aktu negalima. Važiuojamoji dalis pažymėta geltonos spalvos zigzagais, plotis yra 1,20 m iš to darytina išvada, kad B. vairuojamas automobilis, sukantį dešinę nuo dešinio kelkraščio buvo atitolęs mažiausiai 1,20 m ir toliau įstrižai kertant gatvę link viešbučio teritorijos vis labiau tolo nuo dešiniojo kelkraščio, taip atsidurdamas priešpriešinėje eismo juostoje ir keisdamas važiavimo kryptį nesustojo ir neįsitikino, kad tai yra daryti saugu- kirsti skersai gavę norėdamas patekti į viešbučio stovėjimo aikštelės teritoriją. Draudimo bendrovė jau yra priėmusi sprendimą, dėl eismo įvykio kaltininko ir atlygino žalą „Audi 100“ transporto priemonės savininkui. Susidūrimas įvyko, kur nėra automobilių nei iš kairės, nei iš dešinės, kelias buvo vientisas ir niekas netrukdė. Atliekant posūkį į dešinę niekas netrukdė „Toyota“ vairuotojui tinkamai atlikti posūkį. Buvo pakankamai vietos įsitikinti ir pradėti atlikinėti kitą manevrą. 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu ir 2019 m. liepos 18 d. skunde Š. B. pavirtino, kad sukdamas į dešinę nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. neužvažiavo ant geltonos spalvos zigzagais paženklintos važiuojamosios dalies. Teisėjas nepagrįstai tapatina eismo įvykio kaltininko nustatymo techniniu požiūriu klausimą ir pareigūnų skirtą nuobaudą Š. B. už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Prašau skundą tenkinti. Papildydama dėl skaičiavimų, norėčiau pasakyti, jeigu pridėti eksperto neįvertintą važiuojamąją dalį, gaunasi iš kairės pusės 5,3 m iki susidūrimo, o iš kitos pusės- 2 m, taigi akivaizdžiai automobilis stovėjo priešpriešinėje eismo juostoje.
11. Institucijos atstovas R. Ivanauskas prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad nuo 2017 m. nustojo galioti ATP 127 straipsnio 2 dalis, kai turintis teisę vairuoti blaivus asmuo padaro eismo įvykį. Pagal naują teisinį reglamentavimą, priežastinis ryšys nustatinėjamas tik dėl padarytų pažeidimų, numatytų ANK 423 straipsnyje ir 428 straipsnio 3, 4, 5 dalyse. Priežastinio ryšio nustatymas tuose eismo įvykiuose, kai vairuotojai blaivūs, turintys teisę vairuoti ir automobiliai drausti, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. AN2-94-898/2019). Kaltinimas Š. B. buvo pareikštas tik dėl kelių eismo taisyklių KET 119 p. pažeidimo. Draudimo bendrovė jau yra nustačiusi kaltininką. Tai kad vairuotojas nevažiavo dešiniau, patvirtina vaizdo įrašas, neneigia ir pats Š. B.. Važiuoti geltonu zigzagu galima, tiesiog stovėti draudžiama. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 795 yra aprašytos procedūros, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose ne kartą yra citavęs šį teisės aktą, kaip turi elgtis draudėjai. Prašė palikti galioti 2019 m. birželio 28 d. policijos nutarimą ir tenkinti pareiškėjos skundą.
12. Asmuo, kurio atžvilgius administracinio nusižengimo bylą nutraukta, Š. B. teismo posėdyje prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė I. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, remiantis ekspertizės aktu ir padaryta išvada dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. birželio 28 d. nutarimo, kuriuo Š. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje, panaikinimu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Š. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 3 d., apie 11.20 val., Vilniuje, J. Jasinskio g. 14, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 119 punktus.
15. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant Š. B. kaltės klausimą, nevertintina ar tarp jo veiksmų ir kilusio eismo įvykio buvo tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi, kaip jau minėta, iš 2019 m. gegužės 23 d. administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 46) bei 2019 m. birželio 28 d. nutarimo (b. l. 41) matyti, kad Š. B. nebuvo kaltinamas sukėlęs eismo įvykį.
16. Sutiktina su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai kėlė eismo įvykio kaltininko nustatymo klausimą, kai Š. B. skunde to nebuvo prašoma, tačiau, nors Š. B. nebuvo inkriminuotas autoįvykio, įvykusio 2018 m. spalio 3 d., kurio metu susidūrė Š. B. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“ ir I. N. vairuojamas automobilis „Audi“, sukėlimas, tačiau, sprendžiant ar Š. B. pažeidė KET 5 ir 119 punktus, šiam pažeidimui nustatyti buvo vertintinos paties autoįvykio aplinkybės, kiek jos yra susijusios su Š. B. inkriminuotu KET 5 ir 119 punktų nurodomu pažeidimu.
17. Apeliantė teigia, kad ekspertui nebuvo užduotas klausimas ar Š. B., sukdamas į dešinę, pasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nors toks klausimas ekspertui nebuvo užduotas, tačiau atsakant į klausimą dėl eismo įvykio mechanizmo, eksperto išvadoje pasisakyta dėl šių aplinkybių, t. y. reikalavimo pasitraukti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto automobilio „Toyota Prius“ vairuotojui vykdymo nagrinėjamoje situacijoje. Dėl šių aplinkybių ekspertas paaiškino ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pateiktas vaizdo įrašas neatspindi įvykio vietos ypatumų (nesimato išvažiavimo lenkto kelkraščio) bei filmuota tam tikru kampu dėl kameros padėties, be to, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 3R-374(2.13-1.) nustatė, kad 2018 m. spalio 3 d. eismo įvykio vaizdo įrašas Š. B. buvo perduotas pažeidžiant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įstatymą. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba pati nesikreipė į Viešbutį dėl minėto vaizdo įrašo ir jo originalumas nėra ištirtas, todėl šiuo vaizdo įrašu negalima remtis. Su šiais skundo argumentais nesutiktina. Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visetą, o ne pavienius duomenis.
19. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl autoįvykio vaizdo įrašo, jo teisėtumo ir turinio vertinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių vaizdo įrašu negali būti nustatinėjami tarpiniai įvykių faktai. Autoįvykio vietos vaizdo įrašas patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir buvo vertinamas kitų įrodymų visumoje. Kaip matyti iš prijungtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-101-817/19 esančio situacijos vaizdo įrašo (b. l. 22), jame matomas vaizdas yra kokybiškas. Automobilis. „Toyota Prius“, vairuojamas Š. B., iš Geležinio Vilko gatvės įsukinėjo į teritoriją, kurioje dešinėje pusėje stovi priparkuoti automobiliai. Tuo metu pravažiavimu nuo Pakalnės gatvės, išvažiavimo į Geležinio Vilko gatvę, arčiau prie iš kairės priparkuotų automobilių važiuoja automobilis „Audi 100“. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad artėjant prie Geležinio Vilko gatvės, automobilis „Audi“ pradėjo lėtinti greitį, užvažiuoja ant šulinio dangčio ir atsitrenkia į įsukinėjančio ir prieš smūgį beveik sustojusio, automobilio „Toyota Prius“ priekinės dalies vidurinę dalį. Po smūgio automobilis „Audi 100“ dar kurį laiką važiuoja į dešinę pusę, iki, kaip matyti iš fotonuotraukų, atsitrenkia į šaligatvio bortą o automobilis „Toyota Prius“ pasisuka prieš laikrodžio rodyklę ir sustoja įvažiavime.
20. Vien aplinkybė, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 3R-374(2.13-1.) nustatė, kad 2018 m. spalio 3 d. eismo įvykio vaizdo įrašas Š. B. buvo perduotas pažeidžiant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įstatymą, nesudaro pagrindo vaizdo įrašo duomenų iš viso nevertinti. Kaip minėta, teismas vertino ne tik vaizdo įrašo duomenis, tačiau ir kitus byloje surinktus įrodymus – po autoįvykio bei vėliau darytas įvykio vietos fotonuotraukas, Š. B. bei I. N. paaiškinimus, eksperto išvadą. Nėra pagrindo teigti, kad vaizdo įraše matomas situacijos vaizdas yra klaidingas ir neatitinka realios situacijos.
21. Byloje buvo paskirta ekspertizė tikslu nustatyti kurio eismo dalyvio (vairuotojo) ir kokie veiksmai techniniu požiūriu tapo pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga. Tačiau, kaip minėta, Š. B. nebuvo kaltinamas sukėlęs eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ar Š. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme vertina tik kaltinimo apimtyje, t. y., siekiant nustatyti ar Š. B., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ nurodytu laiku laikėsi važiuojamosios dalies dešinio krašto.
22. 2020 m. sausio 16 d. ekspertizės akte Nr. 11-1987-(19) dėl autoįvykio nurodyta, kad įvykio mechanizmas buvo sekantis - automobilis „Toyota Prius“ vairuojamas Š. B., iš Geležinio Vilko gatvės įsukinėjo į teritoriją, kurioje prie visų pakraščių stovi priparkuoti automobiliai. Tuo metu pravažiavimu nuo Pakalnės gatvės link, išvažiavimo į Geležinio Vilko gatvę, arčiau prie jam iš kairės priparkuotų automobilių, apie 41 km/h greičiu, važiavo automobilis „Audi 100“, vairuojamas I. N.. Automobiliui „Audi 100“ artėjant prie Geležinio Vilko gatvės, vairuotoja I. N. pradėjo lėtinti greitį bei nusukinėti į dešinę pusę, ir automobiliui „Audi 100“ būnant užpakaliniais ratais ties šulinio dangčiu, o priekinės dalies kairiu kampu nuo kairėje priparkuotų automobilių apie 1.70 m. atstumu, atsitrenkia į įsukinėjančio ir prieš smūgį beveik sustojusio, automobilio „Toyota Prius“ priekinės dalies vidurinę dalį, į priekinį valst. Nr. ženklą. Po smūgio automobilis „Audi 100“ pavažiavo į priekį ir sustojo prie jam iš dešinės pusės buvusio šaligatvio, o automobilis „Toyota Prius“ buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo įvažiavime (b.l. 77-82). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. Andrijauskas paaiškino, kad ekspertizės akte nurodytame 2-me paveikslėlyje schema buvo sudaryta eismo įvykio nuotraukų pagrindu, kurios buvo pateiktos ir ortofotografija, kuri yra palydovinė fotonuotrauka ne eismo įvykio metu, bet tos vietos, kur įvyko eismo įvykis. Ortofotografijoje matosi gatvių kontūrai, taip pat šulinio dangtis. Mastelis išvadoje yra nurodytas. Kadangi eismo įvykio vietoje rulete matavimai buvusiose automobilių padėtyse nėra padaryti, todėl tikėtina, kad šiokia tokia paklaida yra dėl šulinio dangčio. Dėl automobilių parkavimo - toje pačioje ortofotografijoje matosi transformatorinė būdelė ar kitas objektas. Jis taip pat yra pavaizduotas remiantis tuo pačiu metodu - iš ortofotografijos ir fotonuotraukų. Parkingo vietos nėra įvažiuojamoji dalis, todėl buvo matuojama tarpas nuo priparkuoto automobilio iki dešinėje pusėje esančio išvažiavimo borto. Šis plotas buvo padalintas į dvi dalis. To pasėkoje duota išvada, kad automobilis „Audi“ važiavo priešpriešine eismo juosta. 2 pavyzdyje ir išvados 5 - 6 lape, 7 ir 8 pavyzdžiai yra užbrūkšniuoti plotai iki pirmojo automobilio. Jei pirmojo automobilio nebūtų, menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis gal keliais centimetrais pasikeistų. Ašinė linija pasikeistų galbūt keliais centimetrais, bet nepasikeistų metrais. Parkavimui skirtoje vietoje teisingai stovi antras automobilis. Jei pirmasis stovintis automobilis BMW nestovėtų, ašinė linija šiek tiek pasikeistų, tačiau vis tiek automobilis „Audi“ važiuotų priešpriešine eismo juosta. Klausimas tik- kiek giliai jis būtų priešpriešinėje eismo juostoje. Dėl eismo įvykio mechanizmo išvados iš esmės nepasikeistų. Galbūt keistųsi 2 punkte sąlyga, kurią yra įvedęs - „jei turėtų objektyvią galimybę pamatyti“. Jei to pirmojo automobilio nebūtų, galbūt „Toyota Prius“ vairuotojas turėtų objektyvesnę galimybę matyti atvažiuojančią „Audi“ priešpriešinėje eismo juostoje. Susidūrimo vietoje buvo galimybės prasilenkti dviem automobiliams. Kadangi automobilio „Audi“ vairuotoja nepasuko dešiniau toje vietoje, kur prasidėjo kelio išplatėjimas, ji susidūrimo momentu važiavo priešpriešine eismo juosta. Yra pateiktas susidūrimo vaizdo įrašas, kurio stopkadras yra užfiksuotas 6 paveikslėlyje. Pagal šį susidūrimo momentą masteliu buvo atkurtas 7 paveikslėlis. Pagal 7 pavyzdį, žiūrint automobilio „Audi 100“ judėjimo kryptimi, susidūrimas įvyko apie 2,5 m nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, nuo kelio borto, t. y. ne nuo ten, kur baigiasi parkingas, o nuo kelio borto. Dėl priparkuotų automobilių susiaurėjusią kelio dalį dalino į dvi dalis. 8 paveikslėlyje schemoje yra pavaizduota tai, kad yra vietos prasilenkti, nevertinta, kaip važiavo. 8 paveikslėlyje vidurinę ašį pavaizdavo kaip menamą išilginę važiuojamosios dalies ašinę liniją. Jei automobilis „BMW“ nestovėtų ant minėtos linijos, bendrai važiuojamoji dalis praplatėtų apie 0,5 m, o kiekviena iš tų dalių praplatėtų apie 0,25 m, menamos linijos padėtis žymiai nepasikeistų. Vairuotojai patys turi įvertinti, kur yra menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis, priklausomai nuo situacijos. Kelio išplatėjime reikalinga laikytis dešiniojo krašto, pravažiavus išplatėjimą, taip pat reikia važiuoti arčiau dešiniojo krašto, kiek įmanoma labiau paliekant tarpą iš kairės (b. l. 143-145, 150-152). Kaip matyti iš eksperto L. Andrijausko paaiškinimų, nors tikėtina išmatavimų paklaida, tačiau jo išvados dėl to nesikeičia, taip pat vertinant menamąją išilginę važiuojamosios dalies ašį. Kaip matyti iš eksperto išvados bei jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, ekspertas, darydamas išvadas dėl vaizdo įrašo turinio informatyvumo, vertino vaizdo įrašą kartu su kitais bylos duomenimis, taip pat ortografinėmis tyrimui aktualios vietos nuotraukomis. Vaizdo įrašo kokybė yra gera, tiek apeliantės, tiek Š. B. automobiliai, jų judėjimas prieš ir po įvykio yra aiškia matomi. Byloje nėra ginčo, kad vaizdo įraše yra užfiksuoti kiti automobiliai. Minėtą ekspertizę byloje atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, turintis aukštąjį transporto inžinerijos universitetinį išsilavinimą, eismo įvykių teismo eksperto kvalifikaciją, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei ekspertinio darbo stažą nuo 2007 m. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti eksperto kompetencija, jo padarytomis išvadomis bei patikslinančiais paaiškinimais.
23. Pagal KET 100 punkto reikalavimus, priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Nors apeliantė teigia, kad menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis (menama linija) šiuo atveju negalėjo būti brėžiama toje vietoje, kuri nurodyta eksperto išvadoje, tačiau apeliacinės instancijos teismui atlikus byloje dalinį įrodymų tyrimą, dalyti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, pagrindo nenustatyta.
24. Kelių eismo taisyklių 105 p. nustato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Menamosios išilginės važiuojamosios dalies ašies paskirtis atskirti priešingų krypčių eismą, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo. Šiuo atveju eismo įvykio vietoje kelio ženklų ar ženklinimo, nurodančio eismo kryptis nebuvo, todėl vairuotojai turėjo vadovautis menamąja išilgine važiuojamosios dalies ašimi ir įvažiuoti ar išvažiuoti į aikštelę laikydamiesi šios ašies, neišvažiuodami į priešingą eismo kryptį. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonių važiavimo trajektorijos nesikirto – vairuotojai važiavo skirtingomis kryptimis, o byloje nustatyta, kad automobiliai ir pačioje siauriausioje vietoje turėjo galimybę prasilenkti.
25. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių“ 4 punkte nurodyta, kad minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m.; priklausomai nuo kelio (gatvės) kategorijos eismo juostų plotis gali būti nuo 3,0 m iki 3,75 m.; prireikus ženklinamos eismo juostos, kuria vyksta tik lengvųjų automobilių eismas ir yra atitinkami eismo apribojimai, plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m.“ Tačiau minėtu įsakymu nustatytas minimalus eismo juostos plotis numato juostų, kurios yra ženklinamos, minimalų ženklinamos eismo juostos plotį ir netaikomos gatvėms ir keliams, kurie nėra ženklinami, todėl, nagrinėjamu atveju, minėtas įsakymas negali būti taikomas.
26. Iš minėto KET 119 punkto sektų, kad automobiliai, važiuojantys tokiu keliu, kurį skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis, skirta atskirti priešingų krypčių eismą, turi pasitraukti dešiniau tiek, kad galėtų prasilenkti su jiems priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, kad Š. B. vairuojamas automobilis važiavo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto menamos ištisinės linijos atžvilgiu, t. y. laikėsi gatvės važiuojamosios dalies dešinio krašto, taip pat, sukdamas į dešinę, laikėsi važiuojamosios dalies dešinio krašto, todėl KET 119 punkto reikalavimų nepažeidė.
27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarimą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.