Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-94-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
AN2-94-898/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02398-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-94-898/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02398-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.9.3.; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu A. S. nubausta už tai, kad 2018 m. liepos 3 d., apie 9 val. 21 min., Rugių g., Skrabinės kaime, Vilniaus rajone, vairuodama automobilį „Lexus RX 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevažiavo arčiau dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 119 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Jai paskirta 60 Eur dydžio bauda.

2. A. S. skundas dėl Institucijos 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nebuvo sprendžiamas atsakomybės dėl eismo įvykio sukėlimo klausimas. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, jame nebuvo numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, kai tai daro blaivūs ir turintys teisę vairuoti asmenys, todėl teismas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neturi teisinio pagrindo aiškintis, ar tarp A. S. inkriminuoto KET pažeidimo ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, ar jo nėra. Tokių aplinkybių aiškinimasis teismo vertinimu peržengtų bylos nagrinėjimo ribas, neužtikrintų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo. Teismas sutiko su Institucijos išvada, jog norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti tik objektyviai atliktus veiksmus – važiavimą nesilaikant reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. jis laikomas baigtu nuo teisei priešingų veiksmų atlikimo, pasekmės nėra būtinasis šio nusižengimo sudėties požymis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, paskirti autoįvykio mechanizmo ekspertizę.

3.1. Skunde pažymi, kad nors teismas ir Institucija nurodo, neva A. S. nusižengimas yra formalus ir nesukelia pasekmių, tačiau Institucijos 2018 m. liepos 4 d. ir spalio 2 d. pranešimuose draudimo kompanijai abu įvykio dalyviai įvardijami kaip kalti dėl eismo įvykio. Tiek Institucija, tiek teismas nenagrinėjo tikrųjų aplinkybių, atsisakė išklausyti paaiškinimų ir nutraukdavo tiek A. S., tiek jos atstovę. Teismas šalino klausimus, kurių spręsti nenorėjo, tačiau neišnagrinėti klausimai yra esminiai ir turi ypatingą svarbą bylos baigčiai. Teisėjas šalino klausimus, kurie buvo susiję su skundu, taip rodydamas savo išankstinės nuomonės turėjimą.

3.2. Teismas anot apeliantės nevertino to, kad įvykio dieną A. S. važiuojant pagrindiniu keliu priešais ją važiuojantis automobilis be įspėjamųjų ženklų, nesilaikydamas KET 9, 81, 82, 101, 103, 109 punktų, padarė administracinį nusižengimą. Atvykusi policija B. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o A. S. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Nesutikdama su protokolu A. S. pareigūnei davė išsamius paaiškinimus. 2018 m. rugsėjo 20 d. A. S. buvo įteiktas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. 2018 m. rugsėjo 24 d. A. S. pateikė prašymą tyrimą atliekančiai pareigūnai atlikti autoįvykio mechanizmo ekspertizę, kadangi iki šiol nenustatytas kaltas asmuo. A. S. dėl nelygaus reljefo (žvyro) bei meteorologinių sąlygų (naktį lijo) važiuodama keliu apvažinėjo duobes, balas, nelygumus ir kitas kliūtis, kaip tai numato KET 123 punktas. Pamačiusi priešais atvažiuojantį automobilį, apvažiavusi balą grįžo į dešinę kelio pusę, norėdama išvengti susidūrimo pasuko vairą kairiau ir pradėjo stabdyti, kas ir yra užfiksuota nuotraukoje. Tokiais veiksmai nepažeidė nei KET, nei ANK.

3.3. Skunde pažymi, jog šiuo atveju buvo apgadinti abu automobiliai, todėl žala akivaizdi. Tačiau šioje byloje kilo ginčas dėl priežasties, t. y. nuo ko kilo padariniai. Institucijos nutarime nurodoma, kad jei ryšio nėra, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir administracinės atsakomybės. Nesuprantama, kodėl neva formalus pažeidimas vertinamas per požymius, kurių neva nereikia nustatinėti. Nutarime padarytos išvados neatsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių paaiškinimus ir kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nesiaiškino.

3.4. Skunde nurodoma, jog teismas grubiai pažeidė procesą, nes įvykio dalyvį B. G. apklausė kaip liudytoją neprisaikdinęs. Tokiais veiksmais teismas pažeidė procesą ir leido liudytojui nebaudžiamam meluoti. Liudytojas keisdamas savo parodymus aiškino, kad jo automobilis stovėjo, kai į jį atsitrenkė A. S.. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad liudytojo automobilis buvo važiuojantis. Liudytojo aiškinamos aplinkybės kardinaliai prieštarauja fizikos dėsniams, esami nubrozdinimai galėjo būti padaryti tik važiuojančiam automobiliui. B. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jis pripažino savo kaltę, kas dar kartą patvirtina, kad teismo posėdžio metu bandydamas išsisukti nuo atsakomybės (pasekmės, panaikinus A. S. atžvilgiu nutarimą, jam kiltų) jis akivaizdžiai melavo. Teismas, matydamas, kad atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo parodymai neatitinka, turėjo iškviesti pareigūnus ir juos apklausti.

3.5. Skunde pažymi, jog priimant spendimą byloje, teismui privaloma nustatyti, ar buvo padarytas nusižengimas, ar asmuo kaltas, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo atveju teismas nesiėmė visų priemonių visapusiškam bylos išnagrinėjimui – buvo būtina nustatyti, kokia žala padaryta A. S. įvykio metu, atsižvelgiant į žalos dydį, veiką papildomai kvalifikuoti kaip tinkančią administraciniam nusižengimui.

4. Institucijos atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, priimant sprendimą byloje, turi būti nustatyta, ar buvo padarytas nusižengimas, ar asmuo kaltas, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo atveju A. S. nubausta už konkretaus Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. ji nubausta už tai, kad vairuodama automobilį nevažiavo arčiau dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto, savo veiksmais pažeidė KET 119 punktą, kuriame numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. ANK 417 straipsnio 1 dalyje (būtent už šį nusižengimą A. S. skirta bauda) be kita ko numatyta atsakomybė už reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą.

6. Kaip matyti tiek iš 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimo turinio, tiek iš A. S. inkriminuojamo KET pažeidimo, jos padarytas nusižengimas nėra siejamas su konkrečiu eismo įvykiu, Institucijos nutarime A. S. neįvardinama kaip eismo įvykį sukėlęs asmuo, pats eismo įvykis ir jo mechanizmas nutarime netgi neaptariamas. Taigi apeliacinio skundo teiginiai, jog šioje byloje būtina nustatyti eismo įvykio kaltininką, paskirti eismo įvykio ekspertizę, atmestini, kadangi eismo įvykis ir šio įvykio kaltininkas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl A. S. patraukimo atsakomybėn už KET 119 punkto pažeidimą, t. y. laikėsi ar ne ji šioje nuostatoje įtvirtinto reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Institucijos pateiktose nuotraukose aiškiai matyti, jog A. S. nevažiavo arčiau dešiniojo krašto, jos automobilio vėžės eina kelio viduriu, ši aplinkybė apeliaciniame skunde faktiškai ir neginčijama, tai, jog nevažiavo arčiau dešiniojo krašto A. S. pripažino ir apylinkės teisme. Taigi pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nuobauda už padarytą pažeidimą jai paskirta pagrįstai.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog eismo įvykio ekspertizės paskyrimas būtent šioje byloje jokios reikšmės A. S. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį neturėtų – nustačius, jog dėl eismo įvykio kalta A. S., ji negalėtų būti nubausta kaip asmuo, dėl kurio veiksmų kilo eismo įvykis (toks prašymas akivaizdu neteikiamas A. S. apeliaciniame skunde, Institucija 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarime A. S. veiksmų taip pat nekvalifikavo kaip eismo įvykio kaltininkės), pripažinus, jog dėl eismo įvykio kaltas B. G., kuris kaip kaltininkas įvardijamas apeliaciniame skunde, jo atsakomybės klausimas šioje byloje taip pat negalėtų būti sprendžiamas. Taigi prašoma skirti ekspertizė šiuo atveju turėtų reikšmės nebent spendžiant žalos atlyginimo klausimą civilinio proceso tvarka, tačiau nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantys klausimą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo, nėra institucija, privalanti rinkti įrodymus, reikšmingus civilinėje byloje.

8. Skunde akcentuojami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimai draudimo bendrovei, kuriuose A. S. įvardijama kaip galimas eismo įvykio kaltininkas (b. l. 9-12). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie pranešimai visų pirma nebuvo vertinami kaip duomenys, pagrindžiantys A. S. kaltę dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Antra, svarbu įvertinti nurodytų pranešimų pobūdį.

9. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.). Teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus administracinių nusižengimų teisenoje. Institucija, šiuo atveju surašydama pranešimus draudimo bendrovei, teismo vertinimu veikė ne kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas (šiais pranešimais nebuvo sprendžiamas A. S. kaltės klausimas), o kaip viešojo administravimo subjektas, pateikęs informaciją draudimo bendrovei. Todėl kylantys ginčai dėl pranešime nurodyto turinio nagrinėjami jau paminėtų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir ABTĮ nustatyta tvarka.

10. Skunde pažymima, kad teismas grubiai pažeidė procesą, nes įvykio dalyvį B. G. apklausė kaip liudytoją neprisaikdinęs. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. B. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, jog jis vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę neįsitikino, jog tai daryti saugu, nepraleido tiesiai atvažiuojančio automobilio „Lexus“, t. y. A. S. vairuojamos transporto priemonės (b. l. 7, 8). Kaip matyti, padaryti nusižengimai yra susiję, taigi apklausiant B. G. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje jis be kita ko davė parodymus ir apie savo paties nusižengimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo versti duoti parodymus prieš save tikslas – neleisti bet kuria forma priversti liudyti prieš save. Įspėjus B. G. už melagingų parodymų davimą, ši konstitucinė garantija nebūtų užtikrinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė