Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-02-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-4670-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
e2YT-4670-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44644-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas
O. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, L. C., S. J., K. Z. B., L. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4670-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44644-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,dalyvaujant pareiškėjai O. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, L. C., S. J., K. Z. B., L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. C. priėmė pagal įstatymą jam tenkantį sutuoktinės Č. C., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą įstatymų nustatytais terminais faktiškai pradėdamas palikimą valdyti. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis (b. l. 1-4):

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos teta Č. C., kuri testamento surašiusi nebuvo ir niekas, tame tarpe ir jos sutuoktinis R. C., nebuvo parašę pareiškimo dėl Č. C. palikimo priėmimo. Po Č. C. mirties liko vienintelis įstatyminis paveldėtojas: jos sutuoktinis R. C., nes jų (R. C. ir Č. C.) sūnus J. C., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė dar būdamas nepilnamečiu (duomenys neskelbtini), t.y. jis mirė iki savo motinos Č. C. mirties;(duomenys neskelbtini) būdamas našliu mirė pareiškėjos dėdė (pareiškėjos tėvo L. C. brolis) R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir – Palikėjas), kuris testamento surašęs nebuvo;Po dėdės R. C. mirties pareiškėja liko vienintelė įstatyminė paveldėtoja;Trečiųjų suinteresuotų asmenų nėra, nes visi kiti palikėjo R. C. įstatyminiai paveldėtojai: vėlionio brolis L. C. (pareiškėjos tėvas), velionio seserys: S. J. (buvusi pavardė C.) ir Z. K. B. (buvusi pavardė C.), dukterėčia L. J., atsisakė R. C. palikimo. Vėlionio R. C. brolis V. C. mirė (duomenys neskelbtini), sūnus J. C., gim. (duomenys neskelbtini), mirė dar būdamas nepilnamečiu (duomenys neskelbtini);Po R. C. mirties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 20 notarų biuro notarę Jurgą Šamšonienę dėl R. C. palikimo priėmimo. Notarė žodžiu pareiškėjai patvirtino, kad į paveldimo turto sudėtį įeina 21,05 kv.m. bendro ploto butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas palikėjo R. C. vardu. Šis butas buvo įgytas santuokoje su palikėjo sutuoktine Č. C., gimusia (duomenys neskelbtini), ir po jos (Č. C.) mirties (duomenys neskelbtini) R. C. nesikreipė su pareiškimu dėl jo sutuoktinės palikimo priėmimo, todėl nėra dokumentų patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. C. po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą ir paveldėjo visą turtą. Kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarė nurodė kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, jog R. C. priėmė savo sutuoktinės Č. C. palikimą;Santuokos metu sutuoktiniai R. C. ir Č. C. (jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)) iš bendrų šeimos lėšų įsigijo 1992-09-01 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 21,05 kv. m. bendro ploto butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Į notarą dėl sutuoktinės Č. C. palikimo priėmimo R. C. nesikreipė, kadangi jokių kliūčių disponuoti minėtu butu nebuvo. Č. C. palikimą sudarė tik aukščiau nurodytas butas, kuris viešame registre buvo registruotas R. C. vardu. R. C. išlaikė šį butą, juo naudojosi ir jame gyveno, naudojosi šiame bute esančiais namų apyvokos daiktais ir kitais smulkiais daiktais bei šiame bute buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys L. C., L. J., K. Z. B. ir S. J. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys taip pat nurodė, kad nėra priėmę ir yra atsisakę R. C. palikimo bei sutinka, kad visą R. C. ir Č. C. palikimą priimtų pareiškėja O. K. (b. l. 63-73).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą pareiškėjo pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (b. l. 74-75).

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja tėvo brolį R. C. prižiūrėjo, jam mirus palaidojo, kitų paveldėtojų nėra. Pareiškėja mirus R. C. prižiūrėjo jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), butu rūpinosi tiek prieš tėvo brolio mirtį, tiek po mirties. Šiuo metu bute niekas negyvena, tačiau pareiškėja juo rūpinasi, moka mokesčius, atliko remontą. Daugiau asmenų, kurie pretenduotų į palikimą, nėra (b. l. 78-79).

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b. l. 63, 65, 67-68, 72, 75, 78-79).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. C. nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). R. C. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (b. l. 18). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad R. C. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su Č. C. (b. l. 18). Č. C. nuo (duomenys neskelbtini) taip pat buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). R. C. ir Č. C. sūnus J. C. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Č. C. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). R. C. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Notarė Jurga Šamšonienė 2017-10-24 liudijimu patvirtino, kad pareiškėja O. K. priėmė palikimą mirus dėdei R. C. (b. l. 9, 11-12). Byloje taip pat pateikti rašytiniai suinteresuotų asmenų L. C., L. J., S. J. ir K. Z. B. pareiškimai, kad mirus R. C. minėti suinteresuoti asmenys palikimo nepriėmė, nepradėjo turto faktiškai valdyti ir paveldėjimo teisės liudijimo gauti nenori (b. l. 20-24). Taigi suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl pareiškimo neturi (b. l. 63-73).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados

Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad pareiškėjos dėdė R. C. po sutuoktinės Č. C., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, ir valdė jį (palikimą) nuosavybės teise (b. l. 1-4).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad R. C. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės Č. C., mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) R. C., būdamas santuokoje su Č. C., pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18). (duomenys neskelbtini), esant santuokoje su R. C., mirė jo sutuoktinė Č. C. (b. l. 25). R. C. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą iki pat mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Notarė Jurga Šamšonienė 2017-10-24 liudijimu patvirtino, kad pareiškėja O. K. priėmė palikimą mirus dėdei R. C. (b. l. 9, 11-12). Suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl pareiškimo neturi, byloje nėra duomenų, kad būtų kitų įpėdinių, kurie pretenduotų į Č. C. ir R. C. palikimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šioje byloje nustatyta, kad R. C., kartu su sutuoktine Č. C., butu, esančiu (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojasi nuo buto nuosavybės teisės įgijimo momento (1992-09-01). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. C. po savo sutuoktinės Č. C. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. C. priėmė savo sutuoktinės Č. C. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad pareiškėja O. K. galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjo R. C. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės Č. C., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusio dėdės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinės, teises ir pareigas.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza