Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis išnagrinėjo Šiaulių apylinkės prokuratūros ( Kelmė ) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21010-20 medžiaga, kurioje

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas:

1. 2015-03-12 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d., 64-1 str. 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2. 2019-09-30 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d., 64-1 str. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

3. 2020-01-07 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d., 64-1 str., 64 str. 3 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant 3 mėn. bendrauti su V. T. bei įpareigojant per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. T. 2020 m. gegužės 30 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą šeimos narei - sugyventinei V. T., sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas veido poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. T. kaltė įvykdžius inkriminuojamą veiką įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2020-06-01 A. T. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki gegužės 31 d. gyveno pas V. T. jos gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) kaip sugyventiniai. Pragyveno apie 1,5 metų ir prieš tai tris metus draugavo. Gegužės 30 d. apie 01.30 val., jam miegant namuose, grįžo neblaivi V. T.. Kiek žino, ji gėrė pas savo mamą I. B. namuose. V., priėjo prie jo miegančio ( jis taip pat buvo girtas ), nutempė nuo jo antklodę ir liepė išeiti iš jos namų. Jis dėl to labai susinervino, atsikėlė iš lovos ir įsiutęs kelis kartus dešinės rankos delnu trenkė stovinčiai V., į veidą. Nuo smūgių ji nenugriuvo, tačiau iš lūpos jai pradėjo bėgti kraujas. V. T. negrasino ir daugiau jos nemušė, ji jam smūgių nesudavė. Apsirengęs išėjo iš jos namų, o sekančią dieną ( gegužės 31 d. ) sugrįžo ryte į namus. V. T. vėl liepė jam išeiti. Smurto jos atžvilgiu nenaudojo, tik pasakė baigti gerti alkoholį. V. T. yra mušęs ir ankščiau. Nei gegužės 30 d., nei gegužės 31 d. V., nespardė ir kumščiais nemušė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo ( 56-57 l. ).

Konflikto metu nestipriai kelis kartus delnu sudavė į veidą V. T.. Mano, kad skausmo jai nesukėlė ir nenorėjo jo sukelti. Šiai dienai su V. T. yra susitaikęs, jis atsiprašė ir ji jam atleido ( 64 l. ).

Pilnai pripažįsta padaręs nusikaltimą ir patikslina, kad gegužės 30 d. apie 23 val. V. T. bute konflikto metu tyčia du kartus ne delnu, o dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veidą. Sudavė stipriai ir V. T. nuo suduotų smūgių galėjo jausti skausmą, nes jai atsirado mėlynės po paakiais, iš nosies bei lūpos bėgo kraujas. V. T. atsiprašė, jie susitaikė, šiuo metu nebebendrauja ir nesusitinka, kadangi paskirta kardomoji priemonė nebendrauti ir nesilankyti pas ją ( 137-138 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji V. T. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu A. T. apie metus ir sutaria gerai. Ji neturi darbo, A., ją išlaiko. 2020 m. gegužės 30 d. vakare, apie 23 val., sugrįžusi į namus lipdama laiptais iš lauko į koridorių, paslydo ir nugriuvo ant laiptų. Ar griūdama susižalojo, neatsimena dėl girtumo. Bet ryte jautė skausmą kairiame kelyje. Mano, kad griūdama susitrenkė kelį, bet sužalojimų nėra. Jai grįžus A. T. miegojo. Susinervinusi kažką pasakė A., ( ką, neprisimena ). Atsikėlęs iš lovos jis jai kelis kartus delnu sudavė į veidą, dėl ko iš nosies ir lūpos pradėjo bėgti kraujas, nes pataikė į nosį. Skausmo dėl suduotų smūgių nejuto, nugriuvusi nebuvo ir niekur neatsitrenkė. A., smūgių nesudavė, tik liepė išeiti iš namų ir jis išėjo. Kai ją A., mušė, niekas nematė. Gegužės 31 d. ryte atėjo mama I. B. ir atvažiavo sesuo V. Š., kuri, pamačiusi pamėlusius abu jos paakius, neprašyta pranešė policijai. Mano, kad dėl girtumo kažką negražaus A., pasakė ir taip jį išprovokavo, dėl ko jis nesusivaldęs sudavė kelis kartus į veidą. Civilinio ieškinio nereikš, į medikus nesikreipė ir nesikreips, nenori būti apžiūrima medikų ir medicinos ekspertų. Prašo neuždrausti A. T. bendrauti su ja ir gyventi kartu. Jam atleidžia, jis atsiprašė. Gegužės 31 d. A., jos nemušė ir nespardė. Ką pasakojo neblaivi atvykusiems pareigūnams, neatsimena, bet galėjo pripasakoti nesąmonių dėl girtumo ( 41-42 l. ).

Patikslina, kad gegužės 30 d. vakare, apie 23 val., bute konflikto metu A., sudavė smūgius į veidą ne delnu, o kumščiu. Sudavė du kartus labai stipriai, dėl ko jautė didelį skausmą veide, nes pataikė į nosį ir iš jos bėgo kraujas; praskėlė lūpą, dėl ko lūpa kraujavo, buvo atsiradusios mėlynės po paakiais. Pirminėje apklausoje pasakė, kad nuo smūgių skausmo nejuto ir kad A., sudavė delnu, kad A., būtų lengvesnė atsakomybė. Gailisi, kad suklaidino tyrėją. A., jos nespardė ir cigarečių į barzdą neužgesino. Gegužės 31 d. jis jos nemušė, o ką ji girta papasakojo savo sesei V. Š., nepamena. Dėl įvykio A., atleido, jis atsiprašė ir jie susitaikė. Pareiškimo nerašė ir nerašys. A., pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš ( 115-116 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. B. parodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. ryte atėjo pas dukrą V. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu A. T.. Užėjusi pas dukros į kambarį pamatė, kad A. T. yra užgulęs dukrą. Dukra šaukė A. T. ,,baik, užmuši mane vieną kartą“. A. T. mušė dukrą, spardė kojomis, trenkė rankomis, tačiau kur pataikė, nežino. Pamačiusi nieko nedarė, nes bijojo A. T.. Vėliau matė, kad kruvina paklodė, prie lovos yra kraujo. A. T. alkoholį vartoja dažnai. Sakė daug kartų dukrai, kad nebegyventų su A. T., nes jis nuolatos ją muša, bet dukra neklauso. Dukra dažnai vaikšto su mėlynėmis ant veido ( 48-49 l. )

Gegužės 30 d., kiek pamena, pas dukrą V. T. atėjusi nebuvo. Gegužės 31 d. ryte atėjus buto durys buvo neužrakintos ir užėjo į vidų. Išgirdo, kaip iš kambario šaukia V., „A., baik, nesimušk“. Tarpdury pamatė, kaip V., gulėjo ant lovos, o A., bandė koja spirti jai, bet ar pataikė, nematė ir iš karto išėjo iš buto. Tuo metu ant lovos gulinčios V., A., nebuvo užgulęs. Kodėl pirmoje apklausoje taip pasakė, nežino. Nematė, ar A., mušė rankomis V.. Kodėl pirmą kartą taip pasakė, nežino. Tik matė, kad A., bandė spirti V. Antrą kartą į V., butą atėjo po maždaug valandos. V., parodė kruviną paklodę ir pasakė, kad ją mušė A. Ji nepasakojo, kada ir kaip mušė. Ant V., veido matė mėlynes po abejomis akimis, kraujas iš nosies nebėgo, tik iš apatinės lūpos. Niekada nėra mačiusi, kad A., muša V. Jie abu mėgsta išgerti alkoholio. A. T. geras žmogus, dirba, parneša į namus valgyti ( 126-127 l. )

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. Š. parodė, kad sesuo V. T. gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame bute su sugyventiniu A. T.. Gegužės 31 d. apie 10.30 val. paskambinusi telefonu V. T. pasiūlė pas ją ateiti į butą tame pačiame kaime. V., pasakė, kad ateiti negalės, nes yra sumušta. Tada pati nuvyko pas seserį į namus, kur rado pačią V. T., buvo mama I. B., A. T. bei A. M.. Jokio konflikto nebuvo. A. M. liepė išeiti iš V., namų, nes jis buvo labai girtas. Apžiūrėjusi V. T. pamatė prie abiejų akių kraujosruvas, buvo praskelta lūpa, kuri kraujavo ir iš nosies šiek tiek bėgo kraujas. Buvo ištinusi ir pamėlusi kairė ausis ir po apatine lūpa, ties barzda matėsi rausvos dėmės. V. T. paklausus paaiškino, kad A. T. jai po apatine lūpa ryte užgesino cigaretę. Apie tai, iš kur ir kada pas ją atsirado kraujosruvos po paakiais, praskelta lūpa ir kt., neklausinėjo. Kambaryje ant lovos, kur miegodavo V. T., ir ant grindų šalia lovos matė sukrešėjusio kraujo dėmes. V. T. pasakė, kad kraujo dėmės nuo A. T. mušimo. V. T. pasakė, kad ją A., mušė ne tik gegužės 31 d., bet ir gegužės 30 d.; sakė gelbėti, kad jos A. T. neužmuštų. Tuo metu A. T. sėdėjo virtuvėje; matėsi, kad yra neblaivus ir pasakė, kad V. T. pati kalta, kad labai geria alkoholį ir už tai ją mušė. V. T.taip pat buvo labai girta. Kadangi V., buvo labai girta, ir sunkiai valdė mobiliojo ryšio telefoną, ji iškvietė policiją. Niekada nėra mačiusi, kaip A. T. muša V. T., tačiau yra ne kartą mačiusi ją sumuštą. V. T. labai vartoja alkoholį ir niekuo jai negali padėti, iš jos net vaikai atimti. Ji niekur nedirba ir yra išlaikoma A. T., todėl gali neprisipažinti, kad yra jo mušama, nes bijo, kad jis jos nepaliktų, tada jos niekas nebeišlaikys ( 121-122 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. - (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėja – parodė, kad gegužės 31 d. 10.56 val. dirbant iš OVS specialistų buvo gautas pranešimas, kad sugyventinis sumušė moterį. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėja V. Š. ir paaiškino, kad ... nuvykus į namus pas V. T., rado ją sumuštą, lova buvo kruvina, todėl ir iškvietė policiją. Atvykus bendrauta su V. T., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi ir jai nustatytas 2,74 promilių girtumas. Ji paaiškino, kad ją sumušė A. T., tačiau kaip ir kada sumušė, neaiškino. V. T. parodė ant lovos kruviną čiužinį ir pasakė, kad kraujas yra nuo A. T. sumušimo. Apie tai, ar buvo sukeltas fizinis skausmas, kada ją mušė A. T., ji nesakė, rašyti pareiškimą ir būti apklausiama atsisakė teigdama, kad bijo A. T.. Vėliau sakė, kad nieko nenori ir A. T. atleidžia. Medikų pagalbos ji atsisakė. Bendraujant su V. T. matė ant jos veido po abiem paakiais mėlynės ir buvo, kiek pamena, nubrozdinta barzda. Apklausta V. T. mama I. B., kuri atrodė blaivi, paaiškino, kad gegužės 31 d. atėjusi pas V. T. į butą pamatė, kad A. T. buvo užsigulęs jos dukrą ir mušė rankomis ir spardė, bet kur tiksliai įspyrė ir kur sudavė rankomis, nematė. I. B. bijodama, kad ir jos nemuštų, išėjo iš buto ir nesikišo ( 129-130 l. ).

Pranešėja V. Š. 2020-05-31 10.50 val. per BPC kreipėsi į policiją nurodydama, kad atvykusi ji rado sumuštą seserį, kurią vakar vakare sumušė sugyventinis. GMP atsisakė, mažamečių nebuvo ( 7 l. ).

Policijos tyrėjos V. M. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos kaip apklausoje aplinkybės. Taip pat nurodyta, jog kai atvykusi V. Š. rado sumuštą sesę, kruviną lovą ir iškvietė policiją, A. T. pabėgo iš namų. V. T. teigė, kad sugyventinis jai trenkė kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą. Ji pareiškimą rašyti ir teikti raštiškus parodymus atsisakė teigdama, kad bijo sugyventinio. Ji medikų pagalbos atsisakė. I. B. nurodė, kad A. T. dukrą stūmė į lovą, spardė kojomis. Ant V. T. veido matomos kraujosruvos, nubrozdinimai. Ant lovos užkloto yra kraujo dėmės. Prie lovos ant grindų ir kilimo yra kraujo dėmės. Virtuvėje prie krosnies rastas skuduras, ant kurio taip pat yra kraujo dėmės ( 11-12 l. ).

Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), apžiūrint gyvenamąjį namą rastas ant malkų padėtas dryžuotas medžiagos gabalas, ant kurio yra kraujo ( galimai ) dėmės. Ant lovos čiužinio bei kairėje pusėje prie lovos, ant kilimo yra kraujo dėmės. Kairėje pusėje prie sienos ant viengulės lovos yra baltos spalvos skuduras su kraujo dėmėmis ( 13-14 l. ). Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota ( 16-24 l. ). Liudytoja V. Š. pateikė fotonuotraukas su užfiksuotais V. T. sužalojimai ( 123-124 l. ).

Akistatos metu V. T. ir V. Š. patvirtino kiekviena savo parodymus ( 112-113 l. ).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. T. nustatyti sužalojimai - veido poodinės kraujosruvos - galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 4-14 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu ( 109 l. ).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. T. tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą šeimos narei - sugyventinei V. T., padarydamas jai veido poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir gailisi ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( pagal jo pripažinimą – 57 l., Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. ) ir būdamas recidyvistu ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 13 p. ).

Kaltinamasis A. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu ( 139-143 l. ). Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes ir pasekmes – kilus nereikšmingam konfliktui, abiem esant girtiems, kaltinamasis tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą girtaujančiai ( 119 l., kt. ) sugyventinei, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jie susitaikė, civilinis ieškinys nepareikštas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą – jis yra tris kartus teistas ( 69-71 l. ), 2019 m. ir 2020 m. - už analogiškas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją ( 70-71, 72-75 l. ), bausmės neatlikęs ( 78-79 l. ), baustas administracine tvarka ( 81-85 l. ), dirba ( 86 l. ), (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijos charakterizuojamas teigiamai ( 89 l. ). Todėl jam skirtina prokurorės siūlomos ( nors, kaip įprastai, visiškai nemotyvuojant ) rūšies ir trukmės – 2 metų ( maksimali ) laisvės apribojimo bausmė ( Lietuvos BK 48 str., 54 str. ir 56 str. ), kuri bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam pripažįstant kaltę tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu ( Lietuvos BK 64-1 str. ). Gali kilti abejonių, ar tikslinga asmeniui, per trumpą laikotarpį bausmės atlikimo metu įvykdančiam analogišką nusikaltimą trečią kartą, skirti ne laisvės atėmimo bausmę ( Lietuvos BK 56 str. 1 d. ), tačiau nesant tam pakankamai duomenų teismo iniciatyva šis klausimas nesprendžiamas.

Vadovaujantis Lietuvos BK 64 str. 3 d. bausmė subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2020-01-07 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ( 78-79 l. ), jas iš dalies sudedant, paskiriant galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. T. smurtavo namuose prieš šeimos narę, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( Lietuvos BK 72-2 str. ). Taip pat tikslinga skirti A. T. draudimą 1 m. bendrauti su nukentėjusiąja V. T. ( Lietuvos BK 48 str. 5 d. 2 p. ) bei įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( Lietuvos BK 48 str. 7 d. ).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 65-66 l. ) A. T. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti dviejų metų ( 2 m. ) laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos BK 64-1 str., bausmę sumažinti 1/3 iki vienerių metų keturių mėnesių ( 1 m. 4 mėn. ) laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos BK 64 str. 3 d. paskirtąją bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020-01-07 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-225-496/2020 paskirtos bausmės neatlikta dalimi, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti vienerių metų dešimties mėnesių ( 1 m. 10 mėn. ) laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos BK 72-2 str., paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius ( 4 mėn. ) nuo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos BK 48 str. 5 d. 2 p., ir 48 str. 7 d., uždrausti A. T. vienerius metus ( 1 m. ) nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo bendrauti su nekentėjusiąja V. T. bei įpareigoti per bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. T. palikti galioti ir panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.