Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-51833-19, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2019-09-30 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant per 8 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. T. 2019 m. gruodžio 6 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą lovoje gulinčiai savo sugyventinei V. T., tuo nukentėjusiajai V. T. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino iš dalies (b. l. 53-56), vėliau kaltu prisipažino visiškai ir parodė ( b. l. 68-71), kad gyvena kartu su sugyventine V., (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 6 d. su V., buvo svečiuose, ten vartojo alkoholį. Apie 23 val. su sugyventine išėjo namo. Namuose nuėjo parūkyti, viskas buvo gerai, abu buvo išgėrę, tačiau nesipyko. Po to atsigulė į lovą ir tada V., pradėjo kalbėti apie jo brolį, neva jis apšneka V. Jį supykdė pasakyti V., žodžiai. Jis jai pasakė, kad negintų jo iš namų, ir tada nebus jokių kalbų. Tada jis atsisėdo lovoje, suėmė V., už pečių, ją šiek tiek pakėlė nuo lovos ir supurtė. Nemano, kad tas supurtymas jai galėjo sukelti fizinį skausmą, kadangi paėmė nestipriai ir tik šiek tiek ją supurtė. Po to, kai ją paleido, tebebūnant lovoje sudavė jai vieną kartą delnu į veidą. Kai sudavė, V., išlipo iš lovos, apsirengė, pasiėmė telefoną ir išėjo į lauką kviesti policijos. Jis apsirengė ir taip pat išėjo į lauką. Jis jai pasakė, kad nebandytų kviesti policijos, nes pati kalta ir jį provokuoja, tačiau ji policiją jau buvo iškvietusi. Jis jos atsiprašė, pasakė, kad nebedarys taip, ir jie nuėjo į namus. Einant į namus, jis tikrai V., į nugarą nespyrė. Kai buvo namuose, V., paskambino iš policijos, jis jai sakė, kad praneštų, jog policijos nebereikia, tačiau V., pasakė, kad policijos jai vis dėlto reikia. Už valandos atvažiavo policija. Mano, kad įvykio dieną V., davė netikslius parodymus, kadangi ji buvo stipriai neblaivi ir dėl to galėjo suklysti, o gal tiesiog iš pykčio pasakė, kad trenkė jai daugiau kartų negu buvo iš tiesų. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio elgesio, savo veiksmais nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo. Šiuo metu jis gyvena pas brolį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. T. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji V. T. (b. l. 8-12) parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d., apie 21 val., kartu su savo sugyventiniu A. T. grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi jie abu buvo neblaivūs, nuėjo į miegamąjį kambarį ir atsigulė į lovą. Atsigulus tarp jos ir A. T. kilo žodinis konfliktas, nes ji jam pasakė, kad jo brolis A. T. skleidžia gandus apie juos, pasakoja nebūtus dalykus. Dėl jos pasakytų žodžių A. T. labai užpyko ir rankos kumščiu trenkė jai 5 kartus į galvą. Ji jo išsigando, todėl išbėgo į lauką. Vėliau, einant namo, šalia elektros stulpo ją vėl pasitiko A. T., kuris vieną kartą spyrė jai į nugarą, vėliau pradėjo ją tampyti už rankų ir sukėlė jai fizinį skausmą. Neapsikentusi netinkamo A. T. elgesio ji iškvietė policijos pareigūnus. Kad ją apžiūrėtų GMP darbuotojai nepageidavo.

Nukentėjusioji V. T. papildomai parodė (b. l. 31-33), kad duotus parodymus tvirtina iš dalies. Nurodo, kad įvykio dieną sugyventinis pakėlė ranką prieš ją ir sudavė ranka jai į veidą. Dėl girtumo nepamena delnu ar kumščiu trenkė. Pirmoje apklausoje nurodyta, kad sugyventinis sudavė jai penkis kartus į galvą, tačiau tiek smūgių jai nesudavė. Nežino kodėl pareigūnai taip parašė, gal ji jiems taip sakė, dėl girtumo to nepamena. Galėjo taip pasakyti iš pykčio, kad sugyventinis pakėlė ranką prieš ją. Šiuo metu, kai yra blaivi, gali pasakyti, kad kiek pamena, konflikto metu sugyventinis A. T. jai vieną kartą rankos delnu sudavė per veidą. Kai jis jai sudavė į veidą, ji jautė fizinį skausmą, tačiau dabar skausmo nebejaučia. Atvykę pareigūnai siūlė jai medikų pagalbą, bet ji atsisakė. Kai sugyventinis jai trenkė į veidą, pamena, kad išėjo į lauką, ėjo link ūkinio pastato ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kad skambina policijai išgirdo jos sugyventinis, kuris prie jos priėjo, tačiau nepamena ar jis spyrė jai į nugarą, tačiau atsibudusi ryte jokio skausmo nejuto. Pareigūnams pasakė, kad jis jai spyrė, nes buvo labai pikta, kadangi sugyventinis taip elgiasi nebe pirmą kartą. Jai nuo suduoto smūgio į veidą jokių sužalojimų neliko ir niekur dabar neskauda. Ji savo sugyventiniui jokių pretenzijų neturi, jai jokia žala nepadaryta. Kadangi buvo neblaivi, galėjo duoti netikslius parodymus. Galėjo pasakyti, kad jis jai trenkė daugiau kartų, kad policija jį išvežtų. Dėl girtumo taip pat nežino, nepamena ar sugyventinis ją supurtė ir tempė už rankų.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime (b. l. 18) užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 7 d. 00 val. 17 min., buvo gautas iš (duomenys neskelbtini) OVS budėtojo pranešimas, jog sugyventinis smurtauja, trankosi rankomis, trenkė į galvą, veidą, GMP atsisako, nepilnamečių nėra. Policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjai V. T. 2019 m. gruodžio 7 d. 01 val. 21 min., nustatytas 1,51 prom. girtumas, o A. T. 01 val. 19 min. nustatytas 0,72 prom. girtumas.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 8-12) ir fotolentelėse (b. l. 13-17) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kuriame buvo smurtaujama, apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota, niekas nepaimta.

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų (b. l. 19-22) matyti, kad 2019 m. gruodžio 7 d. 00 val. 13 min. V. T., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad sugyventinis smurtauja, tranko rankomis, trenkė į galvą ir veidą, GMP atsisako, nepilnamečių vaikų nėra.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. T. tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą lovoje gulinčiai savo sugyventinei V. T., t. y. šeimos narei, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo sugyventinės atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 68-71), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l.97-100, 101-102).

Kaltinamasis A. T. teistas (b. l. 78-82) už analogišką veiką, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 87-91), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 93), neregistruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 92). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. T. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jam skiriama prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

A. T. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Užbaigiant procesą baudžiamuoju įsakymu, skirtinas uždraudimas 3 mėnesius bendrauti su V. T. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus panaudojo būdamas neblaivus, prieš savo šeimos narę – sugyventinę, namuose, todėl tikslinga tęsti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris, tikėtina, gali padaryti teigiamą įtaką A. T. elgesiui (BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 7 d. 01 val. 20 min. iki 2019 m. gruodžio 7 d. 15 val. 37 min (b. l. 43-44, 45-46), t. y. 1 diena, santykiu 1:2, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, A. T. paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d., teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, paskiriant kaltinamajam galutinę bausmę – laisvės apribojimo bausmę 1 metams.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiarti prie nukentėjusiosios (b. l. 75-77) – paliktina galioti ir panaikinta įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. T. uždrausti 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bendrauti su V. T..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, paskirti A. T. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo perdavimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, A. T. paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d., teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę – laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant 3 (tris) mėnesius bendrauti su V. T. bei įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatoma, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo perdavimo vykdyti dienos, įskaitomas dalyvavimas smurtinio elgesio programoje pagal 2019 m. rugsėjo 30 d., teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 7 d. 01 val. 20 min. iki 2019 m. gruodžio 7 d. 15 val. 37 min., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiarti prie nukentėjusiosios, A. T. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.