Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas UAB „Baltijos renta“ pateikė teismui skundą, kuriuo rašo: panaikinti Komisijos 2024-01-15 sprendimą Nr. 21RE2-(AG2-181/14-2023) ir bylą perduoti komisijai nagrinėti iš naujo arba panaikinti Komisijos 2024-01-15 sprendimą Nr. 21RE2-(AG2-181/14-2023) -panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2023-10-30 rašto Nr.(1.29-Kl E)2Kl-1116 dalį, kuriame nurodyta sąlyga iškirstų medžių vietoje atsodinti lapuočius medžius bei prašo priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Su šiuo Sprendimu pareiškėjas nesutinka, prašo jį panaikinti. Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, manantys, kad jų teisės yra pažeistos (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų narinėjimo tvarkos įstatymo (toliau - IAGNTĮ) 6 straipsnis). Pagal IAGNTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai skyriai nagrinėja skundus dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Sprendžiama, jog individualūs administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą Komisijai, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Komisija, nagrinėdama skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Komisijos Sprendimas nėra išsamus bei tinkamai motyvuotas, priimtas neįvertinus pareiškėjo nurodytų argumentų, todėl skundžiamas Sprendimas neatitinka bendrųjų teisės viršenybės, teisingumo ir proporcingumo principų.

Iš Atsakovo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. (1.29-Kl E)2Kl-1116 matyti, kad pagrindinis Pareiškėjo netenkinimo dalies argumentas yra tas, jog atsodinus lapuočius medžius bus išsaugotos registruotų kultūros vertybių Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26382) bei Sendvario dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 32837) vertingosios savybės t. y. perimetrinio apželdinimo lapuočiais medžiais pobūdis.

Nagrinėjamu atveju nei Atsakovas, nei Komisija visiškai nevertino, kad šiuo metu Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 2,0504 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), augantys dešimt tuopų pradėjo džiūti bei pavojingai pasviro, dėl ko šiuo metu kelia grėsmę žmonių gyvybei ir kitiems medžiams. Pažymėtina, kad Atsakovas ir Komisija taip pat nevertino ir tos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo" (toliau - Nutarimas) 2.3.3 punktas numato, kad medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra energetikos objektų apsaugos zonose. Šio Nutarimo 1 punktas numato, kad saugotiniems želdiniams priskiriami medžiai ir krūmai, augantys šių kriterijų priede nurodytose augimo vietose ir atitinkantys priede nurodytas rūšis ir matmenis (išskyrus šių kriterijų 2 punkte nustatytas išimtis, susijusias su būkle, rūšimis ar augimo vieta).

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 41 dalis numato, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos - šiame įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemes naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad Elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra elektros linijų apsaugos zonoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nutarimą medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra energetikos objektų apsaugos zonose. Esant tokios aplinkybėms, Atsakovo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. (1.29-Kl E)2Kl-1116 dalis (iškirstų medžių vietoje atsodinti lapuočius medžius - liepas, ąžuolus, uosius bei užtikrinti tinkamas sąlygos jiems augti) yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, nurodo, kad LAGK Sprendimas yra pagrįstas bei motyvuotas.

Skunde nurodoma, kad LAGK priėmė skundą, rengėsi bylos nagrinėjimui, aiškinosi argumentus, nagrinėjo bylą posėdyje ir tik tada priėmė skundžiamą Sprendimą dėl bylos nutraukimo. Skunde nurodoma, kad Sprendime nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir neišsamūs.

Departamentas sutinka su ta LAGK Sprendimo dalimi, kurioje pasisakoma dėl Rašto vertinimo kaip informacinio pobūdžio, nesukeliantį teisinių pasekmių ir neužkertantį kelio tolesnei procedūros eigai.

Pagal suformuotą LVAT praktiką skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138- 858/2015). Skundai gali būti teikiami tik dėl tokių tarpinio procedūrinio pobūdžio viešojo administravimo subjektų sprendimų, kurie sukelia konkrečias teisines pasekmes, t. y. užkerta kelia tolimesniam procedūros vykdymui ir galutinio sprendimo priėmimui (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019). Vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar skundžiami aktai, dokumentai gali būti administracinės bylos dalyku, turi būti įvertinta, kokios procedūros metu jie priimti ir ar jais yra užkertamas kelias tolesnei procedūros eigai, t. y. ar jie yra tik tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, ar jais užbaigiama atitinkama procedūra, sukeliamos teisinės pasekmės (žr. LVAT 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-225-525/2021).

Komisija savo Sprendime išsamiai aprašė ir argumentavo, kokias procedūras turėtų atlikti pareiškėjas . Skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo UAB “Baltijos renta“ skundą šiai komisijai, gilinosi į bylos aplinkybes ir priėmė savo Sprendimą. Daro išvadą, kad šioje Skundo dalyje jis yra nepagrįstas ir atmestinas.

Departamento Klaipėdos teritorinis skyrius 2023-08-10 raštu Nr. (1.29-Kl)2Kl-804 (šis ir kiti raštai pateikti byloje) nurodė, jog teisės aktai nenumato, jog Departamentas ar jo teritoriniai skyriai teiktų leidimus šalinti želdinius. Tačiau į tai buvo neatsižvelgta ir kituose prašymuose pareiškėjas ir jo atstovas kreipėsi į Departamentą ir Departamento teritorinį skyrių dėl leidimo kirsti medžius. Klaipėdos miesto savivaldybė, atsakydama į pareiškėjo prašymą, nurodė jog pareiškėjas turėtų kreiptis į Departamentą dėl tvarkymo priemonių, ne dėl leidimo šalinti želdinius. Departamento 2023-09-18 rašte Nr. (11.13 E)2-1672 taip pat rekomenduojama parengti projektą kartu su atestuoto specialisto medžių būklės ekspertiniu vertinimu bei tolimesniu vertingosios savybės išsaugojimo planu.

Pareiškėjas UAB „Baltijos renta“ jokių tvarkybos darbų projektų derinimui Departamento Klaipėdos teritoriniam skyriui nėra pateikęs, neatsižvelgdamas į aukščiau paminėtuose Departamento ir Klaipėdos miesto savivaldybės raštuose nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą. Skunde dėl šiuo aplinkybių nepasisakoma, tik teigiant, kad Raštas yra individualus administracinis aktas.

Pažymi, kad skundo bei kitų byloje esančiuose dokumentuose nurodomos aplinkybės yra prieštaringos. Skunde teigiama, kad „augantys dešimt tuopų pradėjo džiūti“, remiamasi SŽNSĮ 25 str. 2 d. 6 p., kuriame apibrėžiama veikla elektros tinklų apsaugos zonose , tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybės 2023-08-01 atsakyme Nr. AP2-29 pareiškėjui nurodyta „Norimos kirsti tuopos, augančios eilėje yra geros būklės, tačiau auga šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonoje.“

Daro išvadą, kad atsakovas, vykdydamas NKPAĮ 5 str. 10 d. priskirtas funkcijas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus bei KEŽG 2023-10-10 rašte Nr. 23-12 „Dėl želdinių būklės ir leidimo juos kirsti“ pateiktą informaciją bei išvadas, veikė savo kompetencijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje ribose ir pagrįstai visa tai išdėstė Rašte.

Atsakovas 2023 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (11.13 E)2-1672 „Dėl medžių šalinimo kultūros paveldo objekto teritorijoje“ nurodė, jog prašomi leisti kirsti medžiai yra saugomi kaip Sendvario dvaro sodybos fragmentų dalies - antrųjų senųjų kapinių vertingoji savybė. Vadovaudamasis SŽNSĮ 59-60 straipsniais bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, jog draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes. Nurodė, kad antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 67 nėra konstatuota medžių būklė bei šilumos trasos tvarkymo poveikis medžiams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. (11.30)-AP8-63 „Dėl prašymo leisti kirsti želdinius“ nurodoma, kad norimi pašalinti medžiai (tuopos) yra kultūros paveldo vertingoji savybė, todėl taikomos SŽNSĮ ir NKPAĮ nuostatos. Atsakovas Rašte nurodė, kad jo reikalavimas pateikti atestuoto specialisto parengtą medžių būklės ekspertinį vertinimą įrodantį, kad norimi kirsti medžiai tikrai yra pavojingi ir būtini kirsti, ir kitų galimybių jų išsaugoti nėra, yra pagrįstas. Nurodė, kad ir esant pagrindimui, jog minimos 10 tuopų yra pavojingos ir šalintinos, pareiškėja turi užtikrinti vertingosios savybės - kapinių teritorijos perimetrinio apsodinimo lapuočiais pobūdžio – išsaugojimą bei rekomendavo pareiškėjui parengti projektą kartu su atestuoto specialisto medžių būklės ekspertiniu vertinimu bei tolesniu vertingosios savybės išsaugojimo planu.

Pareiškėjas atsakovui pateikė 2023 m. spalio 19 d. pakartotinį prašymą „Suteikti leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius - dešimt tuopų“, kuriuo informavo, kad pareiškėjas kreipėsi į asociaciją „Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų grupė“, kuri 2023 m. spalio 10 d. rašte Nr. 23-12 „Dėl želdinių būklės ir leidimo juos kirsti“ padarė išvadas, kad medžiai laikytini pavojingais urbanistinei aplinkai; medžiai yra pavojingi, neturi didesnių perspektyvų augti ir jų išsaugoti neverta; medžiai galėtų būti šalinami, numatant naujų kitų lapuočių medžių ar aukštų krūmų sodinimą, užtikrinant sąlygas šiems želdiniams augti bei išlaikant kapinių teritorijos perimetrinio apsodinimo lapuočiais želdiniais pobūdį. Prašė suteikti leidimą kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius -10 tuopų, esančių pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype.

Departamento Klaipėdos teritorinis skyrius Raštu, vadovaudamasis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalimi, atsižvelgdamas į KŽEG raštą, nurodė, kad neprieštarauja dešimties tuopų šalinimui, su sąlyga, kad iškirstų medžių vietoje bus atsodinti lapuočiai medžiai - liepos, ąžuolai, uosiai bei bus užtikrintos tinkamos sąlygos jiems augti, nes tokiu būdu bus išsaugotos registruotų kultūros vertybių Sendvario dvaro sodybos fragmentų antrųjų senųjų kapinių (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26382) bei Sendvario dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 32837) vertingosios savybės, t. y. perimetrinio apželdinimo lapuočiais medžiais pobūdis, kaip nurodoma KŽEG rašte.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas , Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. JV-341 redakcija, toliau - ir Reglamentas), Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ patvirtinimo“ (toliau - PTR „Tvarkybos darbų rūšys“).

Nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus nustato NKPAĮ (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas atlieka Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalis). Atsakovas, be kitų NKPAĮ nustatytų funkcijų, taipogi, turi teisę teikti NKPAĮ pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims, nagrinėti valdytojų skundus ir prašymus, teikti išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai siūlymai atitinka paveldosaugos reikalavimus, kontroliuoti kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdyti fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies, 10-11, 16, 19 punktai).