Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2021 m. gegužės 19 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo ir nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo G. Š. 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 2S-2403 (toliau – ir sprendimas); 2) Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) direktoriaus M. Z. 2020 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 35-150 „Dėl suimtojo R. B. nubaudimo“ (toliau – ir nutarimas); 3) Priteisti iš atsakovo R. B. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apie teismo posėdį neatvykusiems asmenims pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 35-150 „Dėl suimtojo R. B. nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 2S-2403 „Dėl suimtojo R. B. skundo išnagrinėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 35-150 „Dėl suimtojo R. B. nubaudimo“ (b. l. 10) pareiškėjui R. B. skirta nuobauda - papeikimas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų „Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ 18 punkto ir 18.12 punkto reikalavimus. Nutarime konstatuota, kad 2020 m. gegužės 14 d., apie 10 val. 40 min. buvo gautas pranešimas, jog pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 7 atvesti suimtieji iš kameros Nr. 139 turi neleistinų daiktų. Suimtųjų paklausus, ar turi neleistinų daiktų, jie atsakė neigiamai. Atlikus asmens kratą suimtajam R. B. buvo pastebėta, kad dešinėje rankoje laiko juodos spalvos daiktą, panašų į USB atmintinę. Suimtojo pareikalavus parodyti ką turi rankoje, R. B. pareigūnų nurodymų nevykdė, einant laiptinėje prie konvojaus durų išmetė USB atmintinę. Patikrinus USB atmintinę buvo nustatyta, kad laikmena „Toshiba“ 32 GB talpos priklauso kitam asmeniui, kurio šiuo metu įstaigoje nėra.

Pareiškėjui paskirtą nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui prie teisingumo ministerijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 2S-2403 paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas (b. l. 7-8). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs visą su skundžiama aplinkybe susijusią medžiagą padarė išvadą, kad skundžiama nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi. Įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjo nusižengimo sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimų faktus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, išskyrus pataisos įstaigos direktoriaus 2020 m. gegužės 22 d. nutarime Nr. 35-150 pateiktų teiginių dėl pažeidimo apibūdinimo veiksmų sekos, atitiko teisės aktų reikalavimus.

Tardymo izoliatorių režimą ir pagrindinius jo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės.

Taisyklių 18 punkte numatyta, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių.

SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, o 2 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Pagal SVĮ 34 straipsnį, už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos tokios nuobaudos: papeikimas; pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų. Nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarką reglamentuoja SVĮ 36 straipsnis, kuriame numatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos, paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobaudos skiriamos tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, suimtasis turi teisę apskųsti jam paskirtą nuobaudą šio įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 127 punktas numato, kad SVĮ nustatytas nuobaudas suimtiesiems turi teisę skirti tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopija suimtajam neatlygintinai įteikiama jo pasirašymo dieną. Pagal šių taisyklių 129 punktą, kiekvienas suimtasis prieš skiriant jam nuobaudą turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, pasiaiškinant raštu, o pagal 130 punktą, jei suimtasis, kuris įtariamas pažeidęs suėmimo vykdymo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu.

Iš skundžiamo Kauno TI direktoriaus nutarimo (b. l. 10) matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, jog 2020 m. gegužės 14 d. atlikus asmens kratą suimtajam R. B. buvo pastebėta, kad dešinėje rankoje laiko juodos spalvos daiktą, panašų į USB atmintinę. Suimtojo pareikalavus parodyti ką turi rankoje, R. B. pareigūnų nurodymų nevykdė, einant laiptinėje prie konvojaus durų išmetė USB atmintinę. Pareiškėjas neigia padaręs nutarime nurodytą pažeidimą.

Iš 2020 m. gegužės 14 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 66-1879 (b. l. 28) nustatyta, kad suimtajam R. B. atlikta asmens krata ir jo daiktų patikrinimas, kurių metu nieko nepaimta. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad kratos protokole ir nutarime dėl nuobaudos skyrimo fiksuotos aplinkybės yra prieštaraujančios. Jeigu pareiškėjo asmens kratos metu būtų jo rankoje pastebėta USB atmintinė, kurią neva pareiškėjas išmetė, tai turėjo būti užfiksuota asmens kratos protokole. Kadangi asmens kratos protokole nėra užfiksuotas jokių daiktų radimas ir paėmimas, taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas kažką kratos metu būtų slėpęs ar išmetęs, todėl nebuvo jokio pagrindo 2020 m. gegužės 22 d. nutarime daryti išvadą apie kratos metu pareikėjo rankoje buvusią USB atmintinę. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. gegužės 22 d. nutarime konstatuota, jog USB atmintinė buvo pastebėta asmens kratos metu pareiškėjo rankoje, tačiau pareiškėjas, kaip nurodo pareigūnai, atmintinę išmetė eidamas laiptinėje, t. y. jau po kratos atlikimo.

Iš byloje esančių Kauno TI saugumo valdymo skyriaus specialistų K. B. ir M. A. tarnybinių pranešimų (b. l. 22-23) matyti, kad 2020 m. gegužės 14 d., apie 10.40 val., einant laiptinėje K. B. pastebėjo, jog suimtasis R. B. dešinėje rankoje laiko juodos spalvos daiktą, panašų į USB atmintinę. Pareikalavus, kad parodytų ką turi rankoje, suimtasis atsakė, kad nieko neturi ir K. B. nurodymų nevykdė, einant laiptinėje prie konvojaus durų išmetė USB atmintinę.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors nutarime užfiksuota, jog nuteistasis atmintinę išmetė laiptinėje prie konvojaus durų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad patį USB atmintinės išmetimo faktą tardymo izoliatoriaus pareigūnai matė, nes tokiu atveju atmintinę pareigūnai būtų paėmę iš karto po jos išmetimo momento. Kaip teigia pareigūnai, jie pastebėjo, kad R. B. laiptinėje išmetė USB atmintinę. Tačiau tuomet visiškai nebeaišku, kodėl pareigūnai nepaima išmestos atmintinės, o visus tris suimtuosius veda atlikti kratą į specialią patalpą. Kaip jau minėta, nei tarnybiniuose pranešimuose, nei nutarime skirti nuobaudą nėra užfiksuota, kas ir kada rado USB atmintinę.

2020 m. gegužės 18 d. paaiškinime, rašytame Kauno TI direktoriui, pareiškėjas R. B. nurodo, kad buvo atlikta jo krata, tačiau nieko nerasta. Vėliau pareigūnai kažką atnešė, parodė ir pasakė, kad surašys tarnybinį pranešimą. Grįžę į kamerą suimtieji tarpusavyje išsiaiškino, kad tą parodytą daiktą, t. y. USB atmintinę, eidamas išmetė A. B., o pareigūnai vėliau ją rado ir surašė tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo (b. l. 25). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas rašytame paaiškinime įvardijo asmenį, padariusį pažeidimą, tačiau pareigūnai šių aplinkybių net nesiaiškino, nepaėmė paaiškinimo iš A. B.

2020 m. gegužės 22 d. R. B. kreipėsi į Kauno TI direktorių, prašydamas išsaugoti 2020 m. gegužės 14 d. vaizdo įrašus, kuriuose matytųsi, kaip R. B., A. B. ir R. G. vedami atlikti kratą (b. l. 90). Į šį pareiškėjo prašymą atsakovas 2020 m. birželio 2 d. pateikė atsakymą Nr. 49-236, kuriame nurodė, kad vaizdo įrašas yra išsaugotas ir bus pateiktas esant kompetentingų institucijų arba pareigūnų motyvuotiems prašymams (b. l. 11).

Teismui pareikalavus, Kauno TI pateikė 2020 m. gegužės 14 d. vaizdo stebėjimų kamerų užfiksuotą vaizdo medžiagą iš laiptinės, esančios tarp pirmojo ir cokolinio aukštų. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kai R. B., A. B. ir R. G. buvo lydimi Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų į pastato cokolinį aukštą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vaizdo stebėjimo ir įrašymo tvarką Kauno TI reglamentuoja Kauno TI įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno TI direktoriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1-178. Tvarkos aprašo 13 ir 14 punktuose nurodyta, kad vaizdo įrašai saugomi iki devynių parų, nes kietojo disko talpa ribota, o vaizdo įrašymo įrenginys automatiškai ištrina seniausius vaizdo įrašus. Nurodo, kad pareiškėjas prašymą išsaugoti 2020 m. gegužės 14 d. vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotą vaizdo medžiagą pateikė tik 2020 m. gegužės 22 d., todėl dalis vaizdo kameromis fiksuotos vaizdo stebėjimo medžiagos jau buvo automatiškai ištrinta, todėl jokios kitos vaizdo stebėjimo medžiagos Kauno TI neturi (b. l. 88-89).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, matosi laiptinėje einantys Kauno TI nurodyti R. B., A. B. ir R. G., lydimi Kauno TI pareigūnų. Tačiau vaizdo įraše neužfiksuota, kad R. B. ar kitas asmuo laiptinėje išmeta USB atmintinę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad dalis 2020 m. gegužės 14 d. fiksuotos vaizdo medžiagos yra ištrinta, kadangi, kaip nurodo pats atsakovas, vaizdo įrašymo įrenginys automatiškai ištrina seniausius vaizdo įrašus.

Darytina išvada, kad vaizdo stebėjimo kameromis fiksuota vaizdo medžiaga nepaneigė anksčiau minėtų netikslumų ir prieštaravimų.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti suimtieji A. B. ir R. G..

Liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. vasario mėnesį kartu su R. B. ir R. G. buvo pasivaikščiojimo kiemelyje. Jiems grįžtant, pirmame aukšte prie 139 kameros priėjo tardymo izoliatoriaus pareigūnai ir atliko R. B. kratą. Pareigūnai nusprendė atlikti visų trijų suimtųjų kratą specialioje patalpoje. Kadangi jis (A. B.) rankoje turėjo USB atmintinę, einant koridoriumi prie išėjimo durų atmintinę išmetė. Kai pareigūnas ėjo į viršų, jis tą atmintinę rado, tačiau neteisingai apkaltino R. B., teigdamas, kad jis išmetė atmintinę. Liudytojo manymu, atmintinės išmetimo fakto pareigūnai nematė, nes jei būtų matę, iš karto būtų atmintinę paėmę. Juodos spalvos USB atmintinę buvo gavęs iš Ž. J., su kuriuo anksčiau buvo vienoje kameroje, atmintinę naudojo žiūrėti filmus. Suimtiesiems leidžiama turėti iki 22 GB talpos atmintines, o ši buvo 32 GB talpos.

Liudytoju apklaustas A. G. patvirtino, kad maždaug prieš metus laiko jis, R. B. bei A. B. ėjo iš pasivaikščiojimo kiemelio. Pareigūnai kažką įtarė, juos nuvedė ir atliko visų trijų kratą, tačiau nieko nerado. Jis ir A. B. ėjo šalia R. B., todėl būtų pastebėję, jei R. B. būtų išmetęs atmintinę.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra nustatyta priežasčių, kodėl A. B. galėtų save apkalbėti ir prisiimti kaltę už pažeidimą, kurio nepadarė. Pažymėtina, kad liudytojai, pasirašydami pasižadėjimą, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, todėl teismas neturi pagrindo liudytojų parodymus laikytini nepatikimais.

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016).

Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta suimtųjų atsakomybė už suėmimo vykdymo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik suimtiems asmenims, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų SVĮ 34 straipsnio 1 dalyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar suimtojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo (suimtojo) kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010). Taigi šiuo konkrečiu atveju vertintina, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią gali būti skiriama nuobauda, grįsti asmens kaltę vien prielaidomis negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-717/2009).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, jog skundžiamame 2020 m. gegužės 22 d. Kauno TI direktoriaus nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas R. B., einant laiptinėje prie konvojaus durų išmetė USB atmintinę. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad pareiškėjo kratos metu pas jį nieko nerasta ir nepaimta. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

Teisėjų kolegijos manymu, objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas prie teisingumo ministerijos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.

Pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos faktines aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad jis padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė nutarime nurodytą nusižengimą, pareiškėjas R. B. nepagrįstai nubaustas už SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų pažeidimą, todėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus M. Z. 2020 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 35-150 „Dėl suimtojo R. B. nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo G. Š. 2020 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 2S-2403 naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Taigi, pareiškėjo skundas tenkinamas.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 5). Pareiškėjas, paduodamas teismui skundą, sumokėjo žyminį mokestį 30 Eur (b. l. 12). Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikti duomenys apie kitas pareiškėjo turėtas (advokato atstovavimo) išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus M. Z. 2020 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 35-150 „Dėl suimtojo R. B. nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo G. Š. 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 2S-2403.

Priteisti pareiškėjui R. B. iš atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus 30 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.