- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-635-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01487-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- V. S., E. S.
- Ieškovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. S. ir E. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-671/2014 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams E. S., V. S., trečiajam asmeniui I. S. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
Ieškovė A. R. ieškiniu (1t., 24–25 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų V. S. ir E. S. priteisti 25 000 Lt žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje A. R. nurodė, kad 2012 m. kovo 11d. apie 16 val. kilo gaisras vieno aukšto su mansarda gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) antrame aukšte. Gaisro metu buvo sužaloti šiame name gyvenę asmenys, sudegė gyvenamojo namo dalis. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra dujų-oro mišinio užsiliepsnojimas. A. E. S. ir V. S., prijungdami naują dujų balioną, savarankiškai bandė pašalinti aptiktą dujų nuotėkį, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išvengti nelaimės. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau nenustačius V. S. ir E. S. kaltės, ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas.
Tačiau, akivaizdu, kad gaisras kilo būtent dėl atsakovų neatsargių veiksmų, dėl to patirtą žalą jie turi atlyginti, nes vadovaujantis LR CK 6.263 str. 1 ir 2 d., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Visiškai sudegė stogas, lubos, apdegė sienos, grindys. Po gaisro reikėjo atlikti kapitalinį remontą, nes gyvenamosios patalpos buvo supiltos vandeniu, o taip pat smarkiai apdegusios. Ieškovė patyrė žymiai didesnę nei nurodė žalą, tačiau vadovaudamasi sąžiningumo ir humaniškumo principais, savo reikalavimų dydžio nekeitė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (1t., 64–66 b. l.) atsakovai V. S. ir E. S. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas išlaidas ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovų kaltė nebuvo nustatyta, gaisras kilo dėl atsakovams parduoto nekokybiško dujų baliono, dėl to nebuvo galimybės išvengti kilusių pasekmių. Kai pastebėjo, jog dujų balionas yra sugedęs, iš karto ėmėsi veiksmų, viską darė pagal galimybes, tokių pasekmių negalėjo numatyti ir nenorėjo jų sukelti, patys nukentėjo nuo gaisro. Mano, jog reikšdama reikalavimą dėl 25 000 Lt padarytos žalos, ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti bei pasipelnyti atsakovų sąskaita. Nurodė, kad atsakovu dėl žalos atlyginimo turėtų būti patrauktas dujų baliono pardavėjas, nes pardavė netvarkingą, neatitinkančią specialių kokybės reikalavimų prekę. Prie ieškinio nepridėti tinkami įrodymai, kokiu pagrindu buvo paskaičiuotos ieškovės nurodytos sumos ir pateikti kvitai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu (2 t., 13–19 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų V. S. ir E. S. ieškovės A. R. naudai 6746,83 Lt žalos atlyginimui. Likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų 679,40 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad atsakovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik pagal LR BK 138 str. 1 d., dėl I. S., V. S., R. S., E. S. gaisro metu padarytų nesunkių sužalojimų ir konstatuota, kad nebuvo padaryta jokia veika, turinti tyčinės nusikalstamos veikos požymių.
Teismas nurodė, kad atsakovai E. S. ir V. S., prijungdami naują dujų balioną, savarankiškai bandė pašalinti aptiktą dujų nuotėkį ir nežinojo, kad turėjo pareigą imtis konkrečių veiksmų – nepavykus pašalinti dujų nuotėkio, turėjo atjungus dujų balioną, ar nupjovus sujungimo žarną ir ją užlenkus, išnešti dujų balioną į lauke esančią saugią vietą ir nedelsiant iškviesti avarinę tarnybą, nes tokią pareigą numato Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 4 priede nurodyta Suskystintų naftos dujų baliono eksploatavimo atmintinė. LR CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Dujų-oro mišinio užsiliepsnojimas ir sprogimas įvyko atsakovų gyvenamojo namo dalyje, jiems bandant pajungti naują dujų balioną – didesnį pavojaus šaltinį, ko pasėkoje ieškovė patyrė žalą (nuostolius). Priežastinis ryšis tarp atsakovų veiksmų ir įvykusio gaisro yra, o jų kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiuo konkrečiu atveju atsakovus sieja bendri veiksmai dėl atsiradusių padarinių, todėl jų atsakomybė yra solidari.
Teismas nurodė, kad remontuodama namą, ieškovė ženkliai pagerino namo būklę nei iki gaisro, padarė gyvenamojo namo kapitalinį remontą: įsirengė šildymo sistemą ir vandentiekį, pakeitė langus, duris, klijavo plyteles ir atliko aibę kitų pagerinimo darbų. Ieškovė nepateikė įrodymų (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kuri būtų parengta atkuriamosios vertės metodu), kurie būtų patvirtinę kokią realiai žalą ieškovė patyrė gaisro metu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų kas atliko remonto darbus ir kiek ji realiai mokėjo už darbą, į tai, kad žala padaryta atsitiktinai, kad atsakovai taip pat nukentėjo ir prarado visą turtą, buvo nesunkiai sužalota jų sveikata, todėl visiško nuostolių atlyginimo teismas netaikė, žalos dydį sumažino 50 procentų, iš šios sumos išminusavo ieškovės gautą paramą po gaisro 3700 Lt, priteisdamas iš atsakovų solidariai 6746,83 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai V. S. ir E. S. apeliaciniu skundu (2 t., 23–25 b. l.) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovai nesiėmė priemonių, siekiant išvengti nelaimės. Su tokiais argumentais apeliantai nesutinka, nes dujų balionu atsakovai naudojosi jau daug metų, dujų balioną prijungti mokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta tyčinės veikos požymių ar įrodyta atsakovų kaltė.
2. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad E. S. ir V. S., prijungdami naują dujų balioną, savarankiškai bandė pašalinti aptiktą dujų nuotėkį, tačiau jie nėra specialistai, todėl nežinojo, jog nepavykus pašalinti dujų nuotėkio, turėjo atjungti dujų balioną ar nupjovus sujungimo žarną ir ją užlenkus, išnešti dujų balioną į lauke esančią saugią vietą ir nedelsiant iškviesti avarinę tarnybą. Minėta pareiga yra įtvirtinta specialioje Atmintinėje, tačiau šio dokumento atsakovai neturėjo, nes dujų baliono pardavėjas šio dokumento nepateikė. Būtent dėl šios aplinkybės ir buvo padaryta išvada, jog dėl kilusio gaisro ir tolesnių pasekmių nėra nustatyta atsakovų kaltė, nes jie neturėjo galimybės susipažinti su Atmintinėje numatytomis saugaus elgesio taisyklėmis.
Atsiliepimas
3. Atsakovai nesutinka, jog yra kalti dėl 2012-03-11 kilusio gaisro. Gaisro priežastis taip ir nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei nustatytus faktus, gaisras kilo dėl parduoto nekokybiško dujų baliono, dėl to nebuvo galimybės išvengti kilusių pasekmių. Kai buvo pastebėta, jog yra gedimas, atsakovai iš karto ėmėsi veiksmų, viską darė pagal galimybes, kilusių pasekmių negalėjo numatyti ir nenorėjo jų sukelti, patys nukentėjo nuo gaisro.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 29–30 b. l.) ieškovė A. R. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str., t. y. dėl sveikatos sutrikdymo, o ne dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo. Todėl šiuo atveju atsakovų motyvas, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir jiems civilinė atsakomybė neatsiranda, yra visiškai nepagrįstas. Šiuo atveju atsakovai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, kad savo veiksmais nepadarytų kitiems asmenims žalos. Būtent dėl šių priežasčių ir kilo gaisras, dėl kurio sukeltų pasekmių ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų V. S. ir E. S. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 yra pažymėjusi, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi, asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Iš 2012-11-19 Gaisrinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad gaisro židinio zona buvo gyvenamojo namo mansardos vakarinėje dalyje esančioje virtuvės patalpoje. Išvadoje taip pat nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl dujų-oro mišinio užsiliepsnojimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga 117 b. l.). Kad gaisro kilimo priežastis yra dujinių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimai nurodyta ir 2012-03-11 Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akte dėl kilusio gaisro (ikiteisminio tyrimo medžiaga 59 b. l.). Taigi, iš byloje esančių duomenų spręstina, jog ginčo dėl gaisro kilimo zonos, tarp šalių nėra. Neginčytinai nustatyta, kad ta namo dalimi, kurioje buvo gaisro židinys, naudojosi atsakovai. Nors atsakovai tvirtino aplinkybes apie parduotą nekokybišką dujų balioną, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai neįrodė, kad gaisras kilo ne dėl jų kaltės, t. y. dėl priežasčių, už kurias jie nėra atsakingi (trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgų veikimas ir kt.). Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 priede numatyta, jog dujų balionai yra tikrinami periodiškai, šio patikrinimo metu atliekamos šios procedūros: dujų balionų identifikavimas; dujų balionų išorės apžiūra; dujų balionų vidaus apžiūra; dujų balionų hidraulinis (slėgio išlaikymo) bandymas; baigiamosios operacijos. Patikrinimo duomenys nurodomi dujų balionų pase. Taisyklių 3 priedo 25–45 straipsniai išsamiai reglamentuoja darbus, kurie yra atliekami periodiškai tikrinant dujų balionus. Taisyklių 3 priedo 49–50 straipsniai numato sąlygas, kuomet yra atliekamas neeilinis techninis dujų baliono patikrinimas (po dujų baliono remonto, jei nustatyta, kad dujų balionas nebuvo eksploatuojamas (naudojamas) daugiau kaip 12 mėnesių; kilus įtarimui, kad dujų balionas yra netvarkingas ir kt.). Esant neatitikčių ar defektų, dujų baliono tinkamumas naudoti vertinamas pagal Aprašo 1, 2 ir 3 lentelių reikalavimus (Taisyklių 3 priedo 30 straipsnis). Užbaigus techninį patikrinimą, dujų balionas turi būti paženklintas pagal Taisyklių 5 priedo 65 punkte nurodyto standarto reikalavimus. Į dujų baliono pasą įkalama: techninio patikrinimo atlikimo data (2 paskutiniai metų skaitmenys, mėnuo); kito TP atlikimo data (2 paskutiniai metų skaitmenys, mėnuo); techninį patikrinimą atlikusios PĮ ženklas (Taisyklių 3 priedo 47 straipsnis). Taigi, iš nurodyto teisės akto matyti, kad dujų balionai gali būti eksploatuojami tik neturintys defektų, kuriems atlikti techniniai patikrinimai ir kurie yra pripažinti techniškai tvarkingais. Dujų balionai, neatitinkantys jiems keliamų reikalavimų, negali būti eksploatuojami. Kadangi techniškai netvarkingi dujų balionai negali būti eksploatuojami, todėl mažai tikėtina, kad parduotas dujų balionas galėjo būti nekokybiškas. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad gaisras galėjo kilti ne dėl nekokybiško dujų baliono, o dėl to, kad apeliantai pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad jų naudojamoje namo dalyje nekiltų gaisras. Kolegijos nuomone, atsakovai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.), o taip pat nesilaikė Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 4 priedo Suskystintų naftos dujų baliono eksploatavimo atmintinės reikalavimų. Telšių apskrities PGV 2012 m. kovo 11 d. akte dėl kilusio gaisro konstatuota, kad gaisro kilimo priežastis – dujinių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (ikiteisminio tyrimo medžiaga 59 b. l.). PAGD prie VRM Gaisrinių tyrimų centro specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl dujų-oro mišinio užsiliepsnojimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga 112–117 b. l.). Paaiškėjus, kad kilusio atsakovų namo dalyje gaisro priežastimi buvo dujų baliono eksploatavimo taisyklių pažeidimai, Telšių apylinkės prokuratūros 2013 m. gegužės 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų LR BK 138 straipsnyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) (ikiteisminio tyrimo medžiaga 154–158 b. l.). Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad gaisro priežastis nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad atsakovai, neskundė nei 2012-03-11 Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akto dėl kilusio gaisro, nei 2012-11-19 PAGD prie VRM Gaisrinių tyrimų centro specialisto išvados, nei Telšių apylinkės prokuratūros 2013-05-07 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, tuo sutikdami su jose padarytomis išvadomis apie gaisro židinio zoną ir gaisro kilimo priežastį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas ir neįrodė, kad gaisro priežastis nepriklausė nuo jų elgesio.
Apeliantų nurodytas motyvas, kad jiems nebuvo įteikta Suskystintų naftos dujų baliono eksploatavimo atmintinė, nepaneigia jų pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad jų naudojamoje namo dalyje nekiltų gaisras, tuo labiau, kad atsakovų teigimu, jie dujų balioną keitė nebe pirmą kartą. Taisyklių 4 priede numatyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi keičiant dujų balioną: turi būti naudojamas kibirkšties neįskeliantis įrankis; prieš įnešant dujų balioną į patalpą, muilo emulsija ar prietaiso pagalba patikrinama, ar dujų balionas ir jo ventilis sandarus; prieš keičiant dujų balioną, patalpoje būtina užgesinti degančią atviros liepsnos ugnį ar kitus ugnies šaltinius, išjungti elektros prietaisus, galinčius sukelti kibirkštį, orlaidė arba durys į patalpą, kurioje yra orlaidė, turi būti atidarytos, patikrinama, ar užsukti viryklės čiaupai; nešamas į patalpą dujų balionas turi būti su užsukta akle; į reduktoriaus prijungimo veržlę įdedama nauja tarpinė ir dujų baliono ventilis sujungiamas su reduktoriumi, jungiamoji veržlė užveržiama; atsukamas dujų baliono ventilis pusę apsisukimo, muilo emulsijos ar prietaiso pagalba patikrinama ventilio ir reduktoriaus sujungimo vieta ir ventilio sandarumas; uždegamas vienas viryklės degiklis, po to užsukamas dujų baliono ventilis ir įsitikinama, kad ventilis visiškai nutraukia dujų tiekimą. Taisyklių 4 priede taip pat nurodyta, kad nepavykus pašalinti dujų nuotėkio iš prijungto dujų baliono, jeigu neužsisuka dujų baliono ventilis, ar gaisro atveju reikia, atjungus dujų balioną ar nupjovus sujungimo žarną ir ją užlenkus, išnešti dujų balioną į lauke esančią saugią vietą ir nedelsiant iškviesti avarinę tarnybą. Iki atvyks avarinė tarnyba privaloma užtikrinti dujų baliono apsaugą. Iš bylos duomenų matyti, kad šių reikalavimų, keičiant dujų balioną, nesilaikyta. Pažymėtina, kad asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Kaip jau buvo nurodyta, byloje nėra ginčo, kad gaisras kilo atsakovams priklausančioje namo dalyje.
Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta tyčinės veikos požymių ar įrodyta atsakovų kaltė. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-03-12 Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-00217-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Ikiteisminis tyrimas pradėtas tik pagal LR BK 138 str. 1 dalį dėl I. S., V. S., R. S. ir E. S. gaisro metu padarytų nesunkių sužalojimų, o konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik dėl to, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių dėl atsakovų nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kitu pagrindu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas. Tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad E. S. ir V. S., prijungdami naują dujų balioną, savarankiškai bandė pašalinti aptiktą dujų nuotėkį (nepaliko gyvenamajame name be jokios priežiūros dujų baliono esant dujų nuotėkiui), tačiau šie asmenys nežinojo, jog nepavykus pašalinti dujų nuotėkio, turėjo teisės akte numatytą pareigą imtis konkrečių veiksmų – atjungus dujų balioną ir nupjovus sujungimo žarną ir ją užlenkus, išnešti dujų balioną į lauke esančią saugią vietą ir nedelsiant iškviesti avarinę tarnybą telefonu. Tokia pareiga yra numatyta Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 4 priede nurodytoje Suskystintų naftos dujų baliono eksploatavimo atmintinėje (ikiteisminio tyrimo medžiaga 154–158 b. l.). LR CK 6.270 str. 1 dalis numato, kad asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.) privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (LR CK 6.270 str. 3 d.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, teismas turi nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėjama, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovų gyvenamojo namo dalyje įvykus dujų baliono sprogimui, ieškovei A. R. buvo padaryta žala. Priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir įvykusio gaisro yra konstatuotas, o vadovaujantis LR CK 6.270 straipsnio nuostatomis, atsakovų kaltė nenustatinėjama. Taigi, konstatavus aukščiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsakovų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovų prašymą ir 202 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą atidėjo iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (27 b. l.). Išnagrinėjus atsakovų apeliacinį skundą, iš kiekvieno atsakovo priteistinas po 101 Lt dydžio žyminis mokestis valstybei (CPK 84 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 101 Lt žyminio mokesčio.