- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 2-2575-829/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00242-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone
- Atsakovas
- A. B., V. S.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone atstovei specialistei I. J.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, pareikštą atsakovams A. B., V. S., trečiuoju asmeniu byloje esant Z. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone (toliau – Skyrius) atstovė I. J., palaikydama ieškinį ir prašydama jį tenkinti, paaiškino, kad T. B. yra atsakovų A. B. ir V. S. sūnus. 2020 m. sausio 22 d. Skyriuje fiksuotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Minėtą dieną vykusiame atvejo vadybos posėdyje, kuriame dalyvavo A. B., išaiškėjo aplinkybės, kad T. B. jau kuris laikas gyvena pas močiutę Z. B. Motina A. B. turi neįgalumą dėl psichikos ligos, moteris nesigydo, nesirūpina sūnumi, neteikia išlaikymo. Dėl susidariusios padėties nuo 2020 m. sausio 22 d. vaikas buvo laikinai apgyvendintas senelės Z. B. šeimoje. 2020 m. sausio 23 d. įvertinus vaiko situaciją nustatytas vaiko apsaugos poreikis, t. y. vaikui paskirta laikinoji priežiūra vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamoje vietoje. Nustačius vaikui apsaugos poreikį nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. vasario 24 d. su A. B. šeima dirbo Skyriaus mobilioji komanda (toliau – MK). Nors A. B. sutiko priimti MK pagalbą, tačiau dėl nestabilios psichinės būklės atsisakė bendradarbiauti, nepalaikė ir vengė kontakto, neįsileido į namus arba jos juose nebūdavo, į telefono skambučius neatsiliepdavo. MK specialistai su A. B. susitiko 2 kartus (2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. vasario 11 d.). Pirmo susitikimo metu A. B. buvo nusiteikusi itin agresyviai, nenorėjo bendrauti su specialistais, elgėsi neadekvačiai, šaukė, keikėsi, varė specialistus iš namų, kalbėtis apie santykius su sūnumi atsisakė, taip pat žodžiu atsisakė priimti bet kokią pagalbą, pasirašyti kokius nors dokumentus kategoriškai nesutiko. Antro susitikimo metu A. B. nors iš pradžių bendravo piktai, bet pavykus ją nuraminti moteris pasirašė sutikimą priimti MK pagalbą, buvo aptarta jos šeimoje susidariusi situacija, aiškintasi, ar ji suvokia jos rimtumą, ar ji pajėgi savarankiškai auginti vaiką, kokios pagalbos moteriai reikia. Pokalbio eigoje moteris, galimai dėl savo psichinės sveikatos problemų, tapo agresyvi, pradėjo grasinti, kad suplėšys MK specialistų dokumentus, ėmė specialistus varyti iš namų, keiktis. Taip pat buvo vykta bandyta susitikti su A. B. ir 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 18 d., bet šiomis dienomis su moterimi užmegzti kontakto nepavyko. A. B. dėl savo psichinės sveikatos problemų nėra pajėgi spręsti šeimoje kilusios krizės, susijusios su sūnaus T. B. priežiūra, jo interesų užtikrinimu. Dėl tos pačios priežasties jai sudėtinga suprasti esamų problemų priežastis, savo elgesio pasekmes, išsikelti tikslus, nusimatyti žingsnius jų siekimui, priimti atsakingus, racionalius sprendimus. Moteris teigia suprantanti, kad sūnus su ja negyvena dėl to, jog jos bijo, ir ji kartais su juo elgiasi netinkamai. Bet jai trūksta supratimo, kad jos pagrindinė problema yra negydoma psichikos liga. Moteriai sunku įsivesti ir laikytis dienotvarkės, kokių nors taisyklių, jos elgesys nenuspėjamas. Bendrauti su A. B. itin sudėtinga dėl jos emocijų nepastovumo, minčių ir elgesio neadekvatumo, paranoidinių minčių apie blogus specialistų, teikiančių pagalbą šeimai, ketinimus. Su ja nėra galimybių turėti vientisą, logišką pokalbį, vedantį prie konkrečių vadų ar sprendimų, nes moters nuotaika (kartu ir pokalbio eiga) kinta labai greitai ir neprognozuojamai. Dėl nestabilios psichinės būklės moteris neužtikrina vaikui saugios aplinkos, namuose nuolat lankosi blogos reputacijos vyrai, iš kurių vaikas pasakoja patyręs psichologinį smurtą (įžeidinėjimus, žeminimą, pravardžiavimą ir pan.). A. B. nesigydant ligos šeimos nariai pastebi, kad A. B. psichinė sveikata prastėja, agresijos išpuoliai dažnėja, dėl ko ji negali užtikrinti ir fizinių vaiko poreikių. Situacija šeimoje išlieka įtempta, priežastys, dėl kurių T. B. nustatyta laikina priežiūra, išlieka. Kol mamos A. B. psichinė sveikata nebus stabilizuota, vaikas negali gyventi su ja, nes dėl savo ligos moteris nepajėgi užtikrinti saugios aplinkos vaikui, atstovauti geriausiems jo interesams. Motinai gydantis ir užtikrinat savo psichinės ligos tinkamą kontrolę galimi teigiami pokyčiai. Pastebėtina, jog per MK darbo su šeima laikotarpį moteris nepadarė nė vieno žingsnio, leidžiančio teigti, kad ji siekia spręsti šeimoje kilusią krizę. Po intensyvaus darbo su šeima mobiliosios komandos specialistai pateikė rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbą su šeima. MK nurodė, jog A. B. dėl nestabilios psichinės būklės atsisakė bendradarbiauti, nepalaikė kontakto, neįsileido į namus, į telefono skambučius neatsiliepdavo. A. B. dėl savo psichinės sveikatos problemų nėra pajėgi prižiūrėti sūnų, užtikrinti jo interesus. Šiuo metu A. B. nenori gydytis, nerodo motyvacijos spręsti savo problemas, susigrąžinti sūnų į savo šeimą. Jos sūnus nuo mažens auga pas močiutę. Vaiko su mamos ryšys labai silpnas, nes sūnus su mama bendrauja retai ir nenoriai. Moteris serga psichine liga, kartais lankosi pas gydytoją išsirašyti vaistus, bet ar juos nusiperka ir vartoja, neaišku. Užsiminus apie gydytojus, moteris visuomet supyksta, pradeda agresyviai elgtis. A. B. pagalbos nepriima, po paskutiniojo posėdžio visiškai nebendrauja ir nebendradarbiauja, nekelia telefono ragelio, į namus neįsileidžia. Socialinių paslaugų teikti nepavyksta. MK pritarė dėl kreipimosi į teismą dėl atskyrimo, nes A. B. dėl turimų sveikatos problemų yra nepajėgi rūpintis savo sūnumi. MK specialistai pagalbą teikė ir A. B. sūnui T. B., taip pat bendrauta ir su vaiko močiute, vykdančia laikinąją priežiūrą, kuri išsakė susirūpinimą dėl anūko psichologinės būklės. Moteris nežino, kaip būtų galima padėti dukrai A. B. MK nustatyta, jog vaiko T. B. pagrindiniai sunkumai yra susiję su psichologine būkle. Dėl susidariusios situacijos šeimoje berniukas jaučiasi blogai, teigia, kad jam skaudu matyti bendraamžius, turinčius abu tėvus, vaikas norėtų turėti įprastą šeimą. Taip pat nors vaikas supranta, kad mama serga, tačiau jam sunku ligą atskirti nuo žmogaus asmenybės, jis ant mamos pyksta. Gyvendamas pas močiutę vaikas jaučiasi puikiai, santykiai su močiute geri, jis turi draugų, mokykloje sunkumų neturi. Jis supranta, kad mama serga ir dėl to negali tinkamai juo rūpintis. Bendraujant su T. B. jis teigė, kad visada jautėsi taip, lyg mamai draugai rūpėjo labiau ir buvo svarbesni negu jis. Dėl psichinės ligos A. B. sudėtinga suvokti, koks turėtų būti motinos vaidmuo šeimoje, vaiko auklėjime. Ribos tarp vaiko ir mamos nelanksčios, vaikui mama dažniausiai neprieinama. Taip pat moteris negeba užmegzti ilgalaikių kokybiškų tarpusavio santykių, dažniausiai susidraugauja su įtartinos reputacijos žmonėmis. A. B. šeima, pasak Z. B. ir T. B., niekada nefunkcionavo kaip darni sistema, mama niekada neaugino vaiko pilnai savarankiškai, berniukas užaugo prižiūrimas močiutės, kuri atliko ir iki šiol atlieka didžiąją dalį motinos pareigų. T. B. tėvas prie sūnaus auginimo, išlaikymo niekada neprisidėjo, ryšio su vaiku nepalaikė ir yra nusišalinęs nuo tėviškų pareigų, nes nuo 2010 m. yra įkalinimo įstaigoje. Paprašius T. B. nupiešti savo šeimą, jis nupiešė save su močiute, su kuria stebimas šiltas ir artimas ryšys. Jie kartu turiningai leidžia laisvalaikį, dažnai keliauja, vaikas noriai pasakoja apie įspūdžius iš kelionių su močiute, pasakoja, kiek daug ji yra vaiką išmokiusi.
Pasibaigus MK darbui su šeima 2020 m. vasario 27 d. vyko atvejo vadybos posėdis. A. B. telefoninio pokalbio metu atsisakė dalyvauti posėdyje, vartojo necenzūrinius žodžius, į posėdį neatvyko. Atvejo vadybos posėdžio metu Šakių socialinių paslaugų centre išklausyta vaiko nuomonė. Berniukas teigė, kad bijo mamos, nes ji keistai elgiasi. Jis bijo pas ją nueiti, nes ten dažnai randa svetimus vyrus, kurie nedraugiški, o kartais ir agresyvūs, nenori lankyti mamos jos namuose, labai džiaugiasi, kad gyvena pas močiutę, nenorėtų gyventi niekur kitur. Vaikas nori ir toliau gyventi kartu su močiute. Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl vaiko atskyrimo, kadangi nėra laikinosios globos pagrindų ir į šeimą vaiką grąžinti nėra galimybių. 2020 m. kovo 2 d. Skyriuje gautas Šakių socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas dėl atskyrimo. Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį Z. B. kreipėsi su prašymu į Šakių socialinių paslaugų centrą dėl pagalbos A. B. šeimai. Šakių socialinių paslaugų centro direktorės 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu „Dėl Šakių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima paskyrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. pradėtas atvejo vadybos procesas. A. B. – neįgali, darbingumo lygis 35 procentai. Jos sūnų T. B. nuo mažens augina A. B. motina Z. B. Dėl turimo psichikos sutrikimo A. B. nesuvokia pagalbos reikalingumo, atsisako ją priimti, nėra motyvuota spręsti kylančių problemų, nebendradarbiauja su socialiniu darbuotoju ir atvejo vadybininku. Pažymėtina, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovė pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. 2020 m. kovo 2 d. Skyriuje gauta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Šakių psichikos sveikatos centro informacija, kad A. B. yra pastoviai gydoma psichiatro. Dgn.: F20.0. Būklė banguojanti, nuotaika dažnai keičiasi. Kartais elgesys neadekvatus. Kritika savo būklei formali. Pastoviai stebima vyraujanti negatyvi simptomatika. Iš faktinių aplinkybių ir esamos dokumentinės medžiagos matyti, kad nepilnamečio vaiko T. B. teisės ir teisėti interesai dėl motinos sveikatos būklės, kai ji negalėjo įgyvendinti motinos valdžios, buvo pažeisti. Remiantis rodytomis aplinkybėmis ieškiniu prašoma taikyti nepilnamečio vaiko atskyrimą nuo motinos dėl to, kad motina dėl objektyvių aplinkybių (ligos) negali įgyvendinti motinos valdžios savo sūnaus atžvilgiu.
2020 m. kovo 4 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinę asmenį duomenimis, Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas – 12 metų. Pažymėtina, jog Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-86-630/2014 A. B. ieškinys dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos tenkintas. Teismo sprendimu nustatyta, jog V. S. yra vaiko T. B. tėvas. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir priteistas iš V. S. materialinis išlaikymas sūnui T. B. po 86,95 Eur (300 Lt). Pažymėtina, kad tėvas nevykdė pareigų, išlaikymo neteikė. 2019 m. birželio 12 d. Skyriuje gautas V. S. laiškas dėl informacijos apie T. B.. 2019 m. liepos 11 d. suteikta informacija tėvui apie sūnų, tačiau iki šios dienos jokių veiksmų dėl sūnaus gerovės tėvas nesiėmė. Atsižvelgiant į atsakovo padėtį, elgesį bei nustatytus faktus šiuo atveju tėvo valdžios apribojimas atitinka vaiko interesus, Skyriaus nuomone, V. S. atžvilgiu, nesant objektyvių aplinkybių dėl galimybės tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, taikytinas laikinas tėvo valdžios apribojimo institutas, kadangi nors atsakovas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau savo veiksmais nesiėmė veiksmų įgyvendinti tėvo valdžios sūnaus žvilgiu. Pažymėtina, kad šie vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo būdai taikomi siekiant saugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas, užtikrinant vaiko apsaugą nuo galimos žalos dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.
Atskyrus vaiką nuo motinos priteistinas vaikui išlaikymas. Pagal vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principą vertinant būtinus vaiko poreikius ir motinos turtinę padėtį priteistinas išlaikymas iš motinos vaikui po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Taip pat pakeistinas Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nurodant nepilnamečiui vaikui išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją Z. B. T. B. nustatytina nuolatinė globa. Pažymėtina, jog Z. B. tinkamai rūpinasi vaiku, stebimi šilti ir glaudūs anūko ir senelės tarpusavio santykiai. Ji tinkamai rūpinasi berniuko sveikata, priežiūra, ugdymu, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Nepilnametis T. B. gyvendamas senelės šeimoje jaučiasi gerai, saugiai. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje. Z. B. sutinka tapti nuolatine T. B. globėja. Ji užtikrina nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, rūpinasi jo gerove, todėl vertinant esamą situaciją, ji skirtina nuolatine vaiko globėja. Kitų asmenų prašymų dėl vaiko nuolatinės globos paskyrimo Skyrius nėra gavęs. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, T. B. neturi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, kuriems būtų reikalinga nuolatinė priežiūra (b. l. 1–8; 2020 m. birželio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 49 sek. – 19 min. 46 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja dėl sūnaus atskyrimo nuo motinos bei globos nustatymo sūnaus močiutei. Šiuo metu tai labiausiai atitinka sūnaus interesus bei saugumui. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 101).
Atsakovė A. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareikštą ieškinį teismui nepateikė, nors buvo tinkamai informuota apie paskirto teismo posėdžio datą bei vietą (b. l. 109).
Žemesnės instancijos teismas
Suinteresuotas asmuo Z. B. pateikė teismui sutikimą būti paskirta T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 129).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš vaikų byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai A. B. ir V. S. yra T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 68–70).
Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovų A. B. ir V. S. sūnus T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena globėjos Z. B. šeimoje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnis numato, kad kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
Byloje esančiais duomenimis atsakovė savo nepilnamečiu sūnumi tinkamai pasirūpinti negali dėl sveikatos problemų – 2020 m. kovo 2 d. UAB Šakių psichikos sveikatos centro rašte nurodyta, kad A. B. yra pastoviai gydoma psichiatro. Dgn.: F20.0. Būklė banguojanti, nuotaika dažnai keičiasi. Kartais elgesys neadekvatus. Kritika savo būklei formali. Pastoviai stebima vyraujanti negatyvi simptomatika (b. l. 43). Jai nustatytas 35 procentų darbingumas. Atsakovė su savo sūnumi stengiasi bendrauti. Esant nustatytoms objektyvioms priežastims, dėl kurių atsakovė tinkamai negali atlikti savo pareigų sūnui, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu, T. B. atskirtinas nuo savo motinos – atsakovės A. B.
Atsakovei išaiškintina, kad atskirtam nuo jos vaikui išsaugomos visos asmeninės turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.
Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas, priimdamas sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Iš teismo nustatytų aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas V. S. nevykdė pareigos auklėti savo vaiko, juo tinkamai nesirūpino. Iš byloje pateiktos informacijos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas –12 metų. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Atsakovas yra nusišalinę nuo tinkamo pareigų savo vaiko atžvilgiu vykdymo, t. y. neprisideda prie vaiko išlaikymo. Nepaisant to, byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, kadangi atsakovas 2019 m. birželio 12 d. Skyriui atsiuntė laišką dėl informacijos apie T. B. 2019 m. liepos 11 d. suteikta informacija tėvui apie sūnų, tačiau reikalinga didesnė tėvo iniciatyva, parodytas noras bendrauti, teikti vaikui išlaikymą, palaikyti nuolatinį ryšį, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, sutiktina, kad būtinas tam tikras laikas, kuris parodytų atsakovo požiūrio pasikeitimą, pastangų nuolatinumą ir pasiektų rezultatų stabilumą, todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti ir laikinai apriboti atsakovo V. S. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus T. B. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas išaiškinęs, jog konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, nes šis apribojimas panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.
Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus. Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka teisė matytis su vaikais (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Dėl globos nustatymo, globėjo vaikui paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), dar nėra sulaukusi keturiolikos metų. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. kovo 27 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjo T. B. nustatyta globa ir paskirta laikinoji įstatyminė atstovė – globėja Z. B. bei nustatyta vaiko laikinoji gyvenamoji vieta Z. B. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečio vaiko tėvui neterminuotai apribojus tėvo valdžią ir T. B. atskyrus nuo jo motinos, nepilnametis vaikas liko be tėvų globos, todėl jo priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai nustatant nuolatinę globą (CK 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 1, 6 punktai).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 403 straipsnyje reglamentuojamas ieškinio dėl tėvų valdžios ribojimo turinys, įtvirtinta, kad ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis nurodytomis nuostatomis, darytina išvada, kad tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo procesai yra atskirti, t. y. pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis ir užtikrinti būsimos globos konfidencialumą, kartu ir vaiko interesus.
Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismui atskirai inicijuojant nuolatinės globos nustatymo procesą, nebus pasiekti CPK 403, 406 straipsnio 2 dalyje, 407 straipsnyje, 496¹ straipsniuose įtvirtintų normų tikslai, t. y. nebus apsaugoti būsimo nepilnamečio vaiko, kurių tėvo valdžia jam apribota, globėjo duomenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), teismas sprendžia, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją tikslinga dėl globos nustatymo, globėjo vaikui paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėti viename teismo procese pagal pateiktą ieškinį.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog nuo 2020 m. sausio 22 d. vaikas buvo laikinai apgyvendintas pas močiutę Z. B. Vaikas šiuo metu gyvena pas Z. B. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal savo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus trečiasis asmuo Z. B. yra tinkama T. B. globėja – Z. B. suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, materialiai jį išlaiko, taip sukurdama vaikui sąlygas gyventi šeimoje, patenkinti jo poreikį augti saugioje ir stabilioje aplinkoje, mokytis ir tobulėti, taip pat sugebėdama tinkamai užtikrinti jam teisę į sveikatos priežiūrą, poilsį, laisvalaikį, tinkamą auklėjimą, bendravimą.
Teismo nuomone, sprendimas steigti atsakovų sūnui nuolatinę globą bei globėja paskiriant Z. B., taip pat nustatant T. B. gyvenamąją vietą paskirtos globėjos gyvenamojoje vietoje, užtikrintų T. B. tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, puoselėtų jo dvasines ir fizines savybes, rengtų savarankiškai gyventi bei įgyvendintų kitus vaiko globai keliamus tikslus.
Remiantis CK 3.271 straipsniu, CPK 504 straipsnio 4 dalimi, išaiškintina, kad vaiko globėja privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises bei teisėtus interesus, turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Už nepilnamečio T. B. padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Globėja privalo informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Bylos duomenimis atsakovė savo nepilnamečio sūnaus T. B. neišlaiko.
CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią bei atskyrus vaikus nuo tėvų ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti į vaiko atskyrimo nuo tėvų priežastis. Jeigu tos priežastys objektyvios (pvz.: vieno iš tėvų liga, neveiksnumas ir pan.), išlaikymo dydis gali būti mažinamas.
Atsižvelgiant į atsakovės pajamas, berniuko amžių ir jo poreikius, į tai, kad atsakovė pripažinta iš dalies darbinga, t. y. jai nustatytas 35 procentų darbingumas, todėl gali dirbti tam tikrus darbus ir taip prisidėti prie sūnaus išlaikymo, į tai, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių negali gauti didesnių pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, kadangi prašant priimti į darbą darbdavys atsisakė įdarbinti ir pan.), bei visas abejones dėl atsakovės tikrosios turtinės padėties, jos gaunamų pajamų, siekiant protingos interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad iš atsakovės jos sūnui ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) priteistinas materialinis išlaikymas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki išlaikytinio pilnametystės mokamas periodinėmis išmokomis po 90 Eur. Tai atitiktų atsakovės turtinę padėtį bei minimalius jos nepilnamečio sūnaus poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 3.200 straipsnis).
Išlaikymo sumos periodinėmis išmokomis indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys trečiasis asmuo Z. B.
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-86-630/2014 iš V. S. priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 86,95 Eur (300 Lt) per mėnesį sūnui T. B. nuo 2014 m. birželio 25 d. iki jo pilnametystės. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta A. B. Įvertinus byloje turimus duomenis ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendime nurodytą lėšų tvarkytoją uzufrukto teise A. B. pakeisti į T. B. globėją Z. B.
Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovų A. B. ir V. S. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos 14,72 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat iš atsakovo V. S. į valstybės biudžetą priteistinas 100 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas – už neatsiejamai susijusius reikalavimus laikinai apriboti tėvų valdžią, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nustatyti vaikui globą ir jo gyvenamąją vietą, o atsakovės priteistinas 132,40 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas – už neatsiejamai susijusius reikalavimus atskirti vaiką nuo motinos, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nustatyti vaikui globą ir jo gyvenamąją vietą (100 Eur), taip pat iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą –32,40 Eur (12 mėn. x 1 vaikas x 90 Eur = 1 080 Eur – 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Įsiteisėjus sprendimui Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. kovo 27 d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 407 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Atskirti nepilnametį T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovo asmenines bei turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.
Nustatyti T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jo globėja paskirti Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti paskirtos globėjos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 24 d. iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po devyniasdešimt eurų (90 Eur).
Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise).
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1186-630/2014 nepilnamečiui vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ir paskirti Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise).
Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), septynis eurus trisdešimt šešis centus (7,36 Eur) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir vieną šimtą trisdešimt du eurus keturiasdešimt centų (132,40 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), septynis eurus trisdešimt šešis centus (7,36 Eur) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir vieną šimtą eurų (100 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).
Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. kovo 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino įstatyminio atstovo paskyrimo, nuolatinės globos paskyrimo ir laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.
Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.