Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. S. kaltu pagal LR BK 24 str. 3 d. 228 str. 2 d. (V. G. epizodas) neprisipažino, dėl kaltimų LR BK 24 str. 5 d. 178 str. 4 d., 189 str. 3 d., 228 str. 2 d. prisipažino iš dalies ir parodė, kad dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju, M. P. buvo jam pavaldus. V. A. jis pažinojo iš matymo, šis yra jo sugyventinės J. K. sesers vyras, tačiau tarpusavyje jie nebendravo. 2009 metų kovo mėn. pabaigoje į komisariatą pas jį atėjo V. A. ir papasakojo, kad jį apgavo V. G., jis pasiūlė rašyti pareiškimą, kurį pats priėmė ir užregistravo, apklausė V. A. ir uždėjo rezoliuciją pradėti tyrimą. V. A. jam papasakojo faktą, „išmušti“ skolos neprašė. Surinktą medžiagą tirti jis perdavė M. P.. V. G. buvo ieškomas, 2009-04-21 ryte jis buvo atvesdintas į komisariatą. Buvo surinkta informacija, kad tokiu būdu kaip V. A., V. G. apgavo šimtus žmonių Lietuvoje, V. G. jis nesakė, kad jeigu šis neatsiskaitys su V. A., tai jį pasodins 2 mėnesiams, nes tai gali padaryti tik teismas, nereikalavo iš jo 1000 Lt delspinigių, M. P. pokalbio metu nerodė jokių ženklų pirštais ir nereikalavo iš V. G. 2 tūkst. litų sau ir jam (K. S.). Matė kaip budinčioje dalyje V. G. kažkam skambino, pasakė, kad gali pinigų pasiskolinti ir atsiskaityti su V. A.. Ar tuo metu V. G. dar turėjo pinigų jis nežino, nes jo asmens kratos neatlikinėjo, buvo kalbama apie 7010 Lt, sakė jam, kad kuo greičiau atsiskaitys , tuo jam bus ramiau. Prie Prezidentūros važiavo V. G. prašymu kartu su M. P., kurį jis pakvietė, paprastai to nedarydavo, kai skolininkas važiuoja pasiimti pinigų, kad kam nors atlyginti žalą. Prie Prezidentūros V. G. kalbėjosi su vyru, kurį jis atpažino kaip A. N., todėl išlipęs pasisveikino ir tik tiek. Po to jie nuvažiavo į Justiniškės, kur iš moters V. G. paėmė pinigus, kokią sumą nesakė. Kai jie grįžo prie komisariato, V. G. davė jam 7000 Lt ir paprašė juos perduoti V. A., nes pats bijojo su juo susitikti. Nuėjus pas V. A., šis pasirašė, kad pretenzijų neturi, kadangi jis davė 7000 Lt, šis pareikalavo dar 10 Lt, kuriuos jis davė iš savo pinigų. Matė, kaip V. G. nuėjo į policijos komisariatą, ko jis ten ėjo, nežino. Antrą kartą su V. G. jis bendravo tada, kai šis atbėgo su tuščiu kasos kvitu ir prašė, kad jį užpildytų V. A., ką jis ir padarė. Trečią kartą jis su V. G. susitiko prie parduotuvės „BIG“, kai grąžino sulaikymo metu pas šį paimtą kompiuterį ir įmonės dokumentus.

Apie galimas V. G. nusikalstamas veikas jis informavo telefonu Policijos departamento darbuotojus, šie pasakė, kad apie V. G. žino daug daugiau ir jo informacijos nereikia, todėl paimtus daiktus grąžino. Jo tikslas buvo ištirti šią nusikalstamą veiką, o ne „išmušinėti“ skolą, jokių pinigų už tai jis negavo nei iš V. G., nei iš V. A. ir jų nereikalavo, todėl kaltu neprisipažįsta.

A. P. jis pažinojo apie 18 metų, žinojo, kad jis yra vagis. Jis jam teikė operatyvinę informaciją, pagal kurią buvo atskleista daug nusikaltimų, todėl su juo dažnai bendravo, skambindavo ir siųsdavo SMS žinutes. Jokių „užsakymų“ ką nors jam pavogti jis A. P. nedavė, kai iš jo pirko įvairius daiktus nežinojo, kad šie daiktai yra vogti.

Pripažįsta, kad visus kaltinimuose nurodytus daiktus jis pirko iš A. P., dalį pasiliko sau, dalį davė M. A., visų smulkmenų šiuo metu nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. parodė, kad maždaug 2009 m. kovo pabaigoje pas jį į darbą atėjo V. A., kuris yra jo sugyventinės sesers vyras ir paprašė pagalbos, nes šį apgavo asmuo V. G., perkant statybines medžiagas- blokelius. V. A. pas jį buvo atėjęs kelis kartus ir paskui jo patarimu parašė pareiškimą. Pareiškimą priėmė jis pats 2009-04-02, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Pirminius tyrimo veiksmus atliko jis, vėliau tyrimą perdavė savo bendradarbiui M. P.. Atlikdamas tyrimą, jis surado V. G., kuriuo metu, tiksliai neatsimena. V. G. atvyko pagal šaukimą. Pastarajam jis paaiškino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasiūlė V. G., kad šis arba įvykdytų įsipareigojimus, arba grąžintų pinigus V. A.. V. G. sutiko grąžinti pinigus, ir po kelių dienų atvežė pinigus. Pinigus, lygiai 7000 litų V. G. padavė jam. Tai vyko Turgaus gatvėje, ar automobilyje, jis neatsimena. Pinigus jis nunešė į Kalvarijų turgavietę ir atidavė pareiškėjui. Nukentėjęs pasirašė, kad pretenzijų neturi. Po kiek laiko dar V. G. buvo atėjęs pas jį ir prašė, kad V. A. pasirašytų ant kasos pajamų kvito. Jis nunešė kvitą, V. A. pasirašė ir kvitą jis grąžino V. G.. Taip pat jis dar atidavė iš savo asmeninių pinigų V. A. 10 litų, nes blokelių visa suma buvo 7010 litų. Dėl M. P. gali pasakyti, kad M. P. žinojo apie pokalbius su V. G., kad jam (K. S.) reikia grąžinti pinigus jo sugyventinės sesers vyrui. Ar M. P. paėmė kokius nors pinigus iš V. G., jis nežino. Dar kartą gali pasakyti, kad jis iš V. G. paėmė 7000 litų. V. G. pinigų neturėjo, skolinosi pas pažįstamą, dirbantį eskortavimo rinktinėje, kurio žino tik pavardę N.. Dėl V. G. pareiškimo, jog šis davė 10 000 litų, jo manymu V. G. meluoja, nes tikrai davė lygiai 7000 litų.

Dėl antrojo epizodo gali pasakyti, kad prisipažįsta pilnai, tik nori patikslinti, kad ne visi daiktai išvardinti įtarime yra pirkti iš nurodytų asmenų, be to yra ir arbaleto maketas su šaulio ženklu, kuris neįrašytas. Taip pat daugeliu įsigijimo atvejų kurstymo iš jo pusės nebuvo.

Su A. P. jis pažįstamas daugiau nei 10 metų, susipažino su šiuo dėl savo darbo. Santykiai geri. A. P. atžvilgiu kelis kartus atliko tyrimą, šis buvo nubaustas laisvės atėmimu. Teisiamas A. P. buvo už vagystes ir narkotinių medžiagų vartojimą. A. S. pažįsta iš matymo, kaip A. P. draugą, tai pat ir A. S. sugyventinę R. J.. Su A. S. ir R. J. susipažino maždaug 2009 balandžio pabaigoje. Dabartiniu metu jis neatsimena, kurį iš daiktų A. P. jam pasiūlė, jei neklysta, tai buvo baltos spalvos automobilis be baterijų ir valdymo pulto. A. P. jam pasakė, kad šį daiktą rado, apie tai, kad daiktas yra vogtas, nesakė. Tai buvo gal 2009 m. balandžio mėnesio pabaigoje. Šį žaislą jam A. P. atnešė arba į kabinetą, arba perdavė gatvėje prie komisariato. Pinigų už šitą žaislą jis nedavė. Dėl kitų daiktų jis dabar neatsimena eiliškumo, tačiau iš A. P., arba iš pastarojo su A. S. jis yra paėmęs: dvi poras batų „Crocs“ juodus ir raudonus, už kuriuos davė A. P. 40 litų, du elektroninius laikrodžius (vienas paimtas kratos metu seife, kitas namuose), sumokėjo už abu 40 litų, dvi poras džinsų vyriški ir moteriški (vienus jis atidavė, nes sulaikymo metu buvo su jais, kitus jis atidavė savo sugyventinei), už abejus džinsus sumokėjo taip pat 40 litų, žaislinį malūnsparnį, už kurį davė 20 litų, vazą „dramblį“, už kurį taip pat davė 20 litų, suvenyrą arbaletą- šaulio maketą, už šį davė 20 litų, 3 knygas: „Vaistinių augalų enciklopedija“, „Gyvūnai“, „Gėlės“, už kurias sumokėjo viso 50 litų. Šias knygas jis atidavė pareigūnams kratos metu, tai pat baltą lininę staltiesę, už kurią pinigų nemokėjo. 2009-07-29 jis su A. P., A. S. ir R. J. buvo susitikęs prie Vilniaus m. savivaldybės ir ten A. P. jam pardavė laikrodį už 50 litų. Ant laikrodžio buvo kaina 119 litų. Jis buvo kartu su M. A., ir tą laikrodį nupirkęs pastarajai atidavė. Šiuos visus daiktus A. P. atnešė savo iniciatyva, ir jis pirko tuos daiktus iš A. P. savo reikmėms. Apie tai, kad daiktai vogti, A. P. jam tiesiogiai nesakė, tačiau jis tai suprato pats.

Dėl kurstymo jis gali pasakyti, kad jo nurodytais atvejais, iniciatyva buvo A. P.. Pastarajam jis kelis kartus sakęs, kad reikėtų vienokių ar kitokių daiktų, tačiau tais konkrečiais atvejais daiktų jam neatnešė.

Gali taip pat pasakyti, kad A. P. buvo jam atnešęs kitų daiktų, perlų vėrinį, smulkios bižuterijos, automobilines padangas, moterišką rankinę, automobilinius gaiviklius, kažkokį kompiuterį. Minėtų daiktų jis nepaėmė.

Dėl šortų „Nike“, marškinėlių – šiuos daiktus jis pirko ir mokėjo kortele parduotuvėje „Sport line“, lininius drabužius- dvejas kelnes ir marškinius- pirko Kalvarijų turgavietėje, galės parodyti, sumokėjo 100 litų. Visus savo sportinius drabužius „Adidas“ ir „Nike“ pirko parduotuvėje „Sport line“ vienerių metų laikotarpyje ir mokėjo kortele. Visus batus, kurie buvo paimti kratos metu, pirko parduotuvėje Turgaus gatvėje, netoli kazino. Mokėjo grynais. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti negali, dėl savo padarytų veiksmų gailisi. ( 2 t., b. l. 77-79).

Apklaustas 2009-08-11 K. S. parodė, kad jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu rastas suvenyrinis „šaulio“ zodiako ženklo arbaleto maketas, pirktas iš A. P., už 40 litų; kratos metu rastus lininius rūbus – kelnes ir baltinius su užrašais „Wesbit“ bei džinsines kelnes jis pirko Kalvarijų turgavietėje, mokėjo 50, 30 ir 60 litų. Kratos metu rastas UAB „Sport line“ 2009-06-27 kvitas Nr. 2/11781/0002, įrodantis dviejų šortų pirkimą šioje parduotuvėje. Šortai kratos metu išimti nebuvo. Kratos metu paimti mobiliojo ryšio telefono „Labas“ ir „Pildyk“ SIM kortelių rėmeliai. Jis negali pasakyti, ar šių numerių SIM kortelėmis naudojosi jo šeimos nariai, jis jomis nesinaudojo. Kratos, atliktos jo darbo kabinete metu, rasti rūbai – languoti bordo spalvos marškiniai „Franko“, pilkos kelnės „Santana“, dvejos mėlynos spalvos džinsinės kelnės „Levis“, dveji mėlynos spalvos džinsiniai marškiniai trumpomis rankovėmis. Šie rūbai spintoje gulėjo seniai, juos prieš dvejus ar trejus metus jų poskyrio darbuotojams davė viršininkas K. S.. Tokio stiliaus rūbų pas pastarąjį buvo ir daugiau, kurių pasiėmė ir kitų poskyrių darbuotojai, bet kadangi jie nemadingi, senoviško sukirpimo, jų niekas nepaėmė sau ir nenešiojo, juos plėšydavo ir naudojo kaip skudurus automobiliams plauti. Spintoje kratos metu buvo rasta geltono metalo gilzė ir balto metalo šovinys. Kaip jie atsirado spintoje, jam nežinoma. Šia spinta naudojasi visi poskyrio darbuotojai. Naktimis, kai budi, dauguma darbuotojų nakvoja, nes jo kabinete yra sofa ir televizorius. Be to, atėjęs dirbti į šį kabinetą maždaug prieš penkerius metus, spintos neišvalė, daug daiktų likę nuo senų laikų. Kratos metu rasta baltos spalvos staltiesė yra jo asmeninė, drobinė, sena, atsivežta iš kaimo. Kadangi dėl tam tikrų asmeninių priežasčių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, praktiškai negyvena, todėl daug jo rūbų, avalynės ir kitų asmeninių daiktų jis laiko darbo kabinete ir automobilyje. Todėl, kratos metu ir buvo rasta ir išimta keletas porų avalynės, kurią jis įsigijo Turgaus g. esančioje naudotos avalynė parduotuvėje. Išskyrus „Crocs“ laisvalaikio šlepetes, kurias, berods, už 50 litų pirko iš A. P., kurias šis pasiūlė jam pats, jis neprašė. Žaislinį automobilį be akumuliatoriaus, be kroviklio, be valdymo pulto jis taip pat pirko iš A. P. už maždaug 20 litų. A. P. sakė radęs jį. Rasti automobilio registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) yra nuimti nuo jam nuosavybės teise priklausančio automobilio Ford Escort, kuriuo seniai nesinaudoja, yra pardavęs nepamena kam, bet neišregistravęs. Kokiomis aplinkybėmis jo darbo kabinete atsirado geltonos spalvos automobilio registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), jis nežino. Kabinete rastas balto metalo pistoletas ”Blow magnum” su apkaba, kurį jis planavo pirkti iš asmens, kurį pažįstu tik iš matymo, nežino jo vardo ir pavardės. Šio asmens telefono numeris įvestas jo mobiliojo ryšio telefono užrašų knygelėje, bet negali pasakyti kaip įvardintas. Žaislinį malūnsparnį pirko iš A. P. už 40-50 litų, bet malūnsparnis neveikia. Kvepalus gavo dovanų iš turgavietėje neoriginaliais kvepalais prekiaujančio prekeivio, buvusio pataisos namų darbuotojo, vardo ir pavardės nežino, tik atpažint gali. Rastus vitaminus „Trioplan“ pirko vaistinėje „Maximoje“, esančioje Žalgirio g. 105, o maisto papildus „Karnitin“ pirko sportininkų mitybos centre, Žirmūnų g. Kratos metus rasti geltono metalo, tai yra aukso dirbiniai: geltono metalo žiedas – jo vestuvinis, monetą gavo dovanų maždaug prieš 10 metų, nepamena iš ko; 18 cm. ilgio apyrankę - „Bismark“ pynimo jo užsakymu dukrai pagamino juvelyras, vardu V., dirbantis netoli buvusio „Lietuvos“ kino teatro. 46 cm ilgio grandinėlę su saulės atvaizdo pakabuku gamino tas pats juvelyras iš jo draugės J. K. surinkto giminaičių aukso laužo maždaug prieš porą metų. 53 cm ilgio geltono metalo spalvos grandinėlę jam tas pats juvelyras pagamino maždaug prieš 12-14 metų. 54 cm ilgio geltono ir balto metalo grandinėlę prieš ketvertą metų gavo dovanų iš pažįstamo D., pavardės nepamena. Kratos metu rasta SIM kortelių ir jų rėmelių, kurių atsiradimo aplinkybių ir priklausomybės nurodyti negali, nepamena. Kratos metu rasti 3500 Lt - 200 ir 500 litų vertės kupiūromis, priklauso jo draugės J. K. močiutei A. K., kuri gyvena Rodūnės kelyje, tikslaus adreso nežino. Šiuos pinigus A. K. sutaupiusi laidotuvėms perdavė juos saugoti J., o ši tuo metu buvo išvykusi į pajūrį pailsėti, todėl jis paėmė pinigus ir aukso papuošalus pasaugoti seife. Rasti doleriai ir eurai priklauso jam. Kas yra V. Z. ir kodėl jo asmens tapatybės kortelė rasta mano seife, pasakyti negali, nepamena. Motociklas su priekaba MT10, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio transporto priemonės registracijos liudijimas rastas, priklauso jam, jį prieš keletą metų pirko iš S. G. už 400-500 litų. Kratos metu rastas L. B. vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), banko mokėjimo kortelė, studento pažymėjimas, skaitytojo pažymėjimas, viešojo transporto bilietas buvo tamsios spalvos piniginėje, kurią maždaug prieš mėnesį jo draugė J. K. rado Karoliniškių miškelyje. Šių dokumentų radimo ir pateikimo policijai fakto neužfiksavo, nes nespėjo. Rasti transporto priemonės registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), BMW319, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du techninės apžiūros talonai, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sąskaita-faktūra, draudimo polisas yra minėto automobilio, kurį jis prieš du mėnesius pirko iš jam nežinomo asmens, perpardavinėtojo, už 2000 litų, sudaužytą. Automobilio savininko nematė. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė J. K. ir perpardavinėtojas. Automobilį pirko pagal skelbimą internete. Be to, rasti atspausdinti jo, I. G. ir E. M. anketiniai duomenys iš LR VRM CDB duomenų bazės. Juos spausdino turėdamas tikslą atrasti močiutės giminystės ryšius. Kabinete rastuose dviejuose buteliuose yra alkoholis, jo degtinė, kurią įsigijo Kalvarijų turgavietėje, nepamena iš ko ir už kiek. Šiuo alkoholiu vaišino savo informatorius, pats alkoholio nevartoja visiškai daug metų. Kuprinėje „Adidas“ rasti dveji sportiniai marškinėliai yra jo asmeniniai, juodos spalvos marškinėlius su geltonais užrašais pirko „Big“ prekybos centre maždaug prieš trejetą metų, mokėjo mokėjimo kortele, mėlynos spalvos marškinėlius prieš keletą metų jam dovanojo mergina, vardu K., pavardės nepamena. Jam asmeninės nuosavybės teise priklauso jau parduotas Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis naudojasi automobiliu BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Seniau vairavo J. K. priklausantį automobilį Opel Vectra, valst. numerio nepamena. Visi daiktai rasti kratos, atliktos M. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra jo asmeniniai arba jo nupirkti parduotuvėse M. A., atsikaitant mokėjimo kortele. (2 t., b. l. 80-82).

Apklaustas 2010-12-20 K. S. parodė, kad jis patvirtina ankstesnius įtariamojo apklausų metu duotus parodymus ir gali juos patikslinti. Maždaug 2009 metų pavasarį, tiksliai datų neprisimena, kai dirbo Vilniaus miesto Pirmame policijos komisariate, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame V. G. buvo paėmęs pinigus iš A. prekėms pirkti ir tų prekių nenupirko. Pareiškėjas tame ikiteisminiame tyrime A. buvo jo sugyventinės sesers vyras, bet su šiuo jis asmeniškai visiškai nebendravo. Šį ikiteisminį tyrimą jis paskyrė atlikti M. P., kadangi pats buvo zonos vyresnysis ir mažai atlikinėjo ikiteisminių tyrimų. Jis neprisimena, kokiu būdu V. G. buvo iškviestas į apklausą. Tik prisimena, kad negalėjo pastarojo surasti, ieškojo kelis kartus nuvykę į namus, bet durų niekas neatidarė. Todėl V. G. galėjo būti iškviestas aran telefonu, arba šaukimu, arba tiesiog galėjo palaukti V. G. prie namų ir jį atsivežti į komisariatą. Kaip buvo tą kartą, kai V. G. buvo policijos komisariate, jis neprisimena. Greičiausiai vyko V. G. ieškoti su M. P., bet galėjo ir su kitais pareigūnais, kurie buvo laisvesni. Komisariate V. G. pasakė, kad sutinka atlyginti A. padarytą žalą, t.y. grąžinti pinigus, kuriuos paėmė ir nepristatė prekių, tačiau V. G. su savimi pinigų neturėjo, todėl tą pačią dieną V. G. automobiliu važiavo pas šio pažįstamą pasiimti pinigų. Automobilį vairavo V. G.. kartu su V. G. važiavo jis ir M. P.. nuvažiavo prie prezidentūros, kur V. G. susitiko su savo pažįstamu, kaip jis pamatė taip pat ir jo pažįstamu pareigūnu, pavarde N.. Prieš tai V. G. su N. susiskambino. Jis negirdėjo apie ką V. G. kalbėjo su N., nes stovėjo prie automobilio. M. P. iš automobilio nebuvo išlipęs. Iš ten vėl su V. G. važiavo į Viršuliškes, kur V. G. susitiko su jam nepažįstama moterim ir vėl grįžo į automobilį. Iš Viršuliškių grįžo prie policijos komisariato. Netoli Kalvarijų turgavietės V. G. jam padavė apie 8000 litų. Pinigus jis nunešė į turgavietę ir perdavė A. apie 8000 litų. Tikslios pinigų sumos, kurią V. G. jam davė ir kurią jis atidavė A., jis neprisimena, bet tai buvo ta pati suma., kurią A. buvo nurodęs savo pareiškime. A. gavęs pinigus, ten vietoje jam surašė pakvitavimą, kad pinigus gavo. Į turgavietę jis ėjo vienas, o V. G. su M. P. į policijos komisariatą. Jis tiksliai neprisimena, kaip viskas buvo. Jis pats iš V. G. negavo jokių pinigų už tai, kad V. G. turėjo galimybę atlyginti žalą A.. Ar gavo pinigų M. P. už tai, jis nežino, nematė. Ir tą dieną, kai V. G. buvo komisariate dėl A. pareiškimo, ir vėliau, kai kelis kartus jis buvo susitikęs su V. G., pastarajam jis kalbėjo apie pinigus, kuriuos šis buvo paėmęs iš daugelio žmonių blokeliams pirkti, tačiau tų blokelių taip ir nepristatė žmonėms. Jis turėjo informacijos apie tai, kad V. G. užsiima sukčiavimu, todėl susitikimų metu, kurių buvo keletas tiek komisariate, tiek prie komisariato, jis su pastaruoju kalbėjosi apie tuos galimus sukčiavimo atvejus. Jam girdint M. P. nereikalavo ir neprašė iš V. G. 2000 litų. Jam V. G. nežadėjo jokių pinigų ar materialinio atlygio už ką nors. Įtariamajam pateikus pokalbį Nr. 2179, užfiksuotą atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, K. S. parodė, kad kalbasi jis su V. G. apie nieką. Kokį konkrečiai popierių V. G. turėjo atvežti, jis neprisimena. Sakydamas, kad V. G. gali popierių atvežti šiandien, kad jis turės ant Joninių arbatos, jis nieko neturėjo mintyse. Tai tiesiog pokalbis apie orą, tokių pokalbių su V. G. buvo daug. Pastarasis turėjo daug problemų, jis padėjo šiam teoriškai, t.y. teisiškai patardamas, kaip tas problemas spręsti, t.y. kaip susitarti su pareiškėjais. Iš V. G. jis negaudavo jokio atlygio, kartais gerdavo kartu kavą, ar arbatą. Jis su V. G. telefonu kalbėdamas, galėjo kalbėti bet ką, nes V. G. sukčius, todėl reikėjo gudrauti su šiuo kalbant, kitaip pastarasis neitų į jokį kontaktą.

Dėl kratų metu pas M. bute paimtų daiktų, jis gali pasakyti, kad berods džinsinės kelnės ir baltos spalvos palaidinė buvo M. pirkti drabužiai, o tris knygas, moteriškas šlepetes „Crocs“, dramblio statulėlę ir du laikrodžius jis pirko ar tai iš A. P., ar iš kito su pastaruoju buvusio armėno, tiksliai neprisimena. Pirkdamas tuos daiktus, jis nežinojo, kad tie daiktai yra vogti. Jam nesakydavo, kad vogti. Pas A. P. jis niekada neprašė pavogti „Vaistažolių enciklopedijos“. Jeigu ir prašydavo suveikti, tai turėjo mintyse, gauti pigiau. Jis įtarinėjo, kad A. P. užsiima vagystėmis iš parduotuvių, bet kiek kartų buvo teistas, nežino, tik žino, kiek kartų šis padėjo policijai atskleisti nusikaltimus. Todėl net ir numanydamas, kad A. P. vagia iš parduotuvių, jis nesidomėjo, iš kur šis gauna kokį nors daiktą. Jis pats neprašė jokių daiktų pas A. P., tie daiktai ateidavo pas jį savaime. Jam padėjo A. P. darbe, jis šiam padėjo, nupirkdamas pas šį daiktus. Įtariamajam pateikus pokalbį Nr. 2937, užfiksuotą atliekant elektroninių ryšių tiklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, K. S. parodė, kad klausdamas A. P., ar yra džinsai ir prašydamas pažiūrėti lino, jis nieko neturėjo mintyse, nežino, apie ką pokalbis. Ar tai tos pačios „Crocs“ šlepetės, kurias minėjo A. P. ir kurios buvo rastos kratos metu pas jį kabinete, jis nežino. A. P. ne vienas šlepetes jam siūlė, todėl nežino, ar čia tos. Iš A. P. jis pirko tik mažą dalį daiktų, kuriuos šis jam siūlė. A. P. jam buvo siūlęs ir bižuterijos, higienos reikmenų, bet jis neimdavo. Džinsines kelnes iš A. P. jis pirko lygtai vienas, kurias norėjo nupirkti savo sūnui, bet šiam netiko, todėl nešiojo jis pats ir tai tos pačios kelnės, kurios buvo paimtos pas jį kratos metu. A. P. jam siūlė ne vienas kelnes, bet jis nepirko. Dar pirko vienas moteriškas kelnes, kurios netiko jo draugei M., bet tiko šios draugei. Dar A. P. jam siūlė automobilio padangas, kurios buvo blogos, nepirko. Pirko iš A. P. vitaminus, kurie buvo paimti kratos metu. Pas jį kabinete paimta kratos metu staltiesė, yra jo, sena drobinė. Jam A. P. buvo siūlęs staltiesę, patalynę, bet tokių dalykų jis nepirko. Jis kelis kartus į tą butą, kur gyveno A. P. nešė alkoholio, parduotuvėje pirktos degtinės. Kabinete kratos metu rasti du buteliai yra ne jo, jis nežino, kas tuose buteliuose. Jis ankstesnės apklausos metu jeigu ir paminėjo, kad tai jo alkoholis, pirktas Kalvarijų turgavietėje, skirtas informatoriams vaišinti, tai pasakė humoro forma, jis nežino, kodėl tai yra įrašyta į protokolą, neprisimena, kad tai sakytų. ( 2t., b. l. 85-86).

Apklaustas 2010-12-29 K. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad iš V. G. ėmė pinigus, kuriuos atidavė A.. Sau ir M. P. pinigų neėmė. Iš V. G. paėmė tik tą sumą, kuri buvo nurodyta A. pareiškime ir tą pačią sumą atidavė tam pačiam A.. Neprisimena tikslios sumos, kurią atidavė nukentėjusiajam, bet prisimena, kad tiksliai tokią pinigų sumą, kuri buvo nurodyta pareiškime. Jis negali prisiminti, ar V. G. sumokėjo kokius nors delspinigius A.. Jeigu buvo byloje pareiškėjo pridėta sutartis, kurioje buvo nurodyti delspinigiai, galbūt juos ir sumokėjo V. G., bet jam atrodo, kiek prisimena, kad V. G. davė tik tą pinigų sumą, kuri buvo nurodyta nukentėjusiojo pareiškime. Dėl kitų šio epizodo aplinkybių apie V. G. pristatymą į policijos komisariatą ir kitus veiksmus jis laikosi ankstesnių apklausų metu duotų parodymų.

Dėl kitų epizodų gali pasakyti, kad nupirkdamas iš A. P. arbaleto maketą, jis nežinojo, kad šis yra iš kur nors vogtas. Pirkdamas iš A. P. vaikišką žaislinį malūnsparnį su distancinio valdymo pultu, taip pat nežinojo, kad yra iš kur nors vogtas. Medinė dramblio statulėlė, kurią pirko iš A. P., kuri buvo surasta kratos metu bute pas M. A., taip pat nežinojo, kad iš kur nors yra pavogta. Pranešime apie įtarimą nurodytas laikrodis „Karlsson“ taip pat nežinojo, kad yra pavogtas, nes jį parduodamas A. P. jam sakė, kad tą laikrodį kažkur gavo Kalvarijų turgavietėje. Žaislinį vaikišką automobilį A. P. parduodamas jam sakė, kad kažkur gavo Kalvarijų turgavietėje, todėl jis nežinojo, kad vogtas. Jis nesidomėjo, kur konkrečiai ir kaip A. P. tą automobilį žaislinį gavo. Tas automobilis buvo be valdymo pulto. Moteriškas džinsines kelnes „Stradivarius“ pirkdamas pas A. P., jis nesidomėjo iš kur tos kelnės, todėl nežinojo, kad jos yra vogtos. Neprisimena, kad jis būtų pirkęs iš A. P. laikrodį „Hama“, kuris buvo rastas jo darbo kabinete, gal ir pirko, bet nepamena. Šleptes „Crocs“ ir vyriškas juodas, ir moteriškas raudonas pirko iš A. P., bet tikrai nerašė A. P. žinutės ir neprašė pastarojo pavogti jam vyriškų „Crocs“ šlepečių. Pirkdamas gal ir įtarė, kad tos šlepetės gali būti vogtos, bet nežinojo iš kur jos galėjo būti vogtos. Dėl moteriškų šlepečių „Crocs“ jis pas A. P. gal ir domėjosi, ar šis gali gauti. Jis neturėjo mintyse, kad A. P. nueitų ir pavogtų tas šlepetes, t.y. jis nekurstė pastarojo padaryti vagystės, norėjo tiesiog įsigyti šlepetes pigiau. Jokių knygų pas A. P. neprašė, šis jam pats visas tris knygas pasiūlė. Gal ir daugiau siūlė, bet jis nepirko, nežinojo, kad tos knygos vogtos. Kiek jis pamena, pas A. P. neprašė, kad šis jam gautų knygą Vaistinių augalų enciklopedija. Kada iš A. P. pirko vyriškus džinsus, nežinojo, iš kur jie ir nežinojo, kad džinsai vogti. Vitaminai, t.y. maisto papildai, kuriuos nusipirko iš A. P. irgi nežinojo, kad yra vogti. Laikrodį moterišką, kuris pranešime apie įtarimą įvardintas „Durand“, pirko iš A. P., bet irgi nežinojo, kad laikrodis yra vogtas. Visus pranešime apie įtarimą išvardintus daiktus jis nusipirko iš A. P.. Už kiekvieną daiktą mokėjo tą pinigų sumą, kurios šis paprašydavo. Jis nekurstė A. P. padaryti vagystę ir nežinojo, kad tie visi daiktai yra pavogti. Pirkdamas šiuos daiktus iš A. P. jis gal ir įtarė, kad daiktai gali būti vogti, bet vis tiek pirko.

Į užduotą klausimą, kad jis būdamas policijos pareigūnu ir pirkdamas iš A. P. minėtus daiktus bei įtardamas, kad tie daiktai gali būti vogti, ar bandė išsiaiškinti, ar iš tiesų minėti daiktai yra pavogti ir kodėl nesiėmė veiksmų, kaip policijos pareigūnas, patraukti A. P. baudžiamojon atsakomybėn už vagystes, A. S. parodė, kad nežinojo, kad daiktai, kuriuos pirko, yra konkrečiai iš kažkur pavogti. Būdamas policijos pareigūnas, jis kiekvieną rytą skaitydavo suvestines apie padarytus nusikaltimus ir pareiškimų apie vagystes daiktų, kuriuos jam siūlė A. P., nebūdavo. ( 2t., b .l. 93-94).

Kaltinamasis M. P. kaltu pagal LR BK 24 str. 3 d. 228 str. 2 d. neprisipažino ir parodė, kad 2009 metais jis dirbo Vilniaus m. 1 policijos komisariate tyrėju, jo vyresniuoju buvo K. S.. 2009 metų pradžioje K. S., kaip vyresnysis, paskyrė baudžiamąją bylą, kurioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. G. veiksmų, byloje jau buvo atlikti kažkokie tyrimo veiksmai. Apie tai, kad nukentėjusysis V. A. yra K. S. giminaitis, jis nieko nežinojo, šis jam apie tai nesakė. Praėjus kažkiek laiko V. G. buvo pristatytas į komisariatą, jis užėjo pas K. S. į darbo kabinetą, ten buvo V. G., kuris aiškino, kad turi bendrovėje problemų, nori atsiskaityti su A. A. ir jam grąžinti pagal sutartį paimtus 7010 Lt. Kad pas V. G. buvo paimtas kompiuteris ir dokumentai jis nieko nežinojo, kas juos jam vėliau gražino nežino. Jam esant pokalbio, kad V. G. turi grąžinti 7010 Lt, sumokėti 1000 Lt palūkanų nebuvo, jis V. G. nei pirštais, nei kitokiais veiksmais nerodė, kad už tai, kad byla bus nutraukta jam ir K. S. šis turi sumokėti 2000 Lt. Vėliau pas jį į kabinetą užėjo K. S. ir pasakė važiuojam, jis neklausdamas kur, nuėjo kartu.

V. G. vairuojamu automobiliu jie nuvažiavo prie Prezidentūros, pakeliui jokios kalbos apie pinigus nebuvo. Matė kaip V. G. prie Prezidentūros kalbėjosi su policininku, po to jie nuvažiavo į Justiniškes, kur V. G. susitiko su moteriške. Po to jie grįžo į komisariatą, jis nuėjo į patalpą, V. G. liko su K. S.. Jokių pinigų perdavimų jis nematė. Vėliau atėjo V. G., kurį jis apklausė liudytoju. Po kelių dienų jis gavo nukentėjusiojo pakvitavimą, kad jis pinigus atgavo ir pretenzijų V. G. neturi, kas šį dokumentą atnešė, nepamena. Suderinus su prokuroru, byla buvo nutraukta. Jokių pinigų už bylos nutraukimą jis negavo.

Ikiteisminio tyrimo metu M. P., parodė, kad 2009 metais dirbo Vilniaus apskr.. VPK Vilniaus m. VPK 1-ajam PK nuo 2009-03-16 jo zonos vyresniojo K. S. pavedimu atliko ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 12-1-01102-09, kurioje tyrimas pradėtas pagal V. A. pareiškimą dėl veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. Jei gerai pamena, jis šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje liudytoju apklausė asmenį, skolingą V. A. – V. G.. Nepamena, kokiu būdu pastarąjį surado ir iškvietė apklausai, arba telefonu, arba kolegos pristatė šį į komisariatą. Tikrai žino, kad jis pats V. G. iš namų neatsivežė į komisariatą apklausai. Pamena, kad V. G. paaiškino, jog įsipareigojimų dėl statybinių medžiagų pristatymo neįvykdė dėl vėluojančių kažkokios gamyklos užsakymų įvykdymo. Po kurio laiko pareiškėjas V. A. parašė pareiškimą, kad V. G. pretenzijų neturi ir prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Jis surinktą medžiagą sprendimui priimti pateikė Vilniaus m. apylinkės prokurorui D. K., kuris priėmė nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą.

Apie tai, kad K. S. yra pažįstamas su šio ikiteisminio tyrimo proceso vienu iš dalyviu, jam nežinoma. K. S. jam jokių nurodymų dėl tyrimo eigos nedavė, jokių prašymų nepareiškė. Tyrimą jis atliko savarankiškai, niekieno neįtakojamas.

Jokių pinigų jis nematė, nežino apie jų paėmimą iš V. G., perdavimą V. A. bei 2990 litų pasisavinimą. Jam K. S. pinigų nedavė ir apie juos nebuvo jokios kalbos.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2009-04-21 jį sulaikė nepažįstamas policininkas ir liepė kartu vykti į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą. Ten priėjo K. S. ir jie bendravo kabinete. K. S. jam pasakė, kad jis gavo pinigus 7010 Lt, tačiau nepateikė statybinių blokelių, ant stalo pamatęs dokumentus suprato, kad jo bendrovėje žmogus pirko blokelius, kurių jis nesugebėjo patiekti ir dėl to vyksta tyrimas. K. S. jam sakė, kad galima susitarti jeigu jis grąžins pinigus už nepatiektus blokelius ir sumokės procentus, jis sakė, kad pinigų neturi, tada K. S. pasakė, kad jį „pasodins“ 2 mėnesiams, o po to dar ilgiau, todėl pasirinkimo jis neturėjo. K. S. jam liepė sumokėti nukentėjusiajam skolą ir 1000 Lt palūkanų, šis sutiko. Tuo metu į kabinetą užėjo M. P., jis kalbėjosi su K. S., pokalbio turinio jis nepamena. Pokalbio metu M. P. pakėlė du pirštus ir iš to jis suprato, kad reiks dar sumokėti 2000 litų policininkams, kad šie nutrauktų bylą. Jis paskambino savo pažįstamam A. N., šis liepė atvažiuoti pas jį į darbą Prezidentūroje. Pas A. N. važiavo jo automobiliu, kartu važiavo K. S. ir M. P., matyt tam, kad jis nepabėgtu. A. N. sutiko paskolinti 8 tūkst. litų, kadangi jis turėjo 2000 Lt, pokalbio metu prie jų buvo priėjęs K. S., o M. P. sėdėjo automobilyje. A. N. paskambino savo žmonai ir liepė jai atnešti pinigus, jie nuvažiavo į Justiniškes, ten A. N. žmona atnešė jam 8 tūkst. litų ir perdavė, jis paskambino A. N. ir pasakė, kad pinigus gavo. Po to jie nuvažiavo prie Vilniaus m. 1 policijos komisariato, ten jis padavė 10 tūkst. litų K. S., šis nuėjo į Kalvarijų turgavietę pasakęs, kad ten dirba nukentėjusysis, o jis su M. P. nuėjo į komisariatą, ten jį M. P. apklausė ir paleido, o kompiuterio ir dokumentų negrąžino. Vėliau dokumentus jam atsidavė K. S., dar vėliau grąžino kompiuterį, atnešė nukentėjusiojo pakvitavimą ir kasos pajamų orderį, kad šis gavo 7010 Lt, iš to jis suprato, kad likusius pinigus pasidalino K. S. ir M. P.. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad , 2009 m. balandžio 21 d. apie 9.10 val. Vilniuje, netoli jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) g. prie pašto skyriaus prie jo priėjo civiliai apsirengęs vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu, parodė tarnybinį pažymėjimą, liepė vykti į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Į komisariatą vyko jo automobiliu Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). kokiu tikslu jis turėjo vykti į komisariatą, jam nepaaiškino. Atvykus į komisariatą, jis buvo nuvestas į kabinetą pirmame aukšte, kurio durys randasi šiek tiek kairiau. Daugiau jį atvežusio pareigūno jis nematė. Tuo metu prie jo priėjo kitas pareigūnas, neuniformuotas, kuris nusivedė jį į kitą kabinetą, esantį netoliese. Vėliau jis sužinojo, kad šio pareigūno vardas K.. K. jam pasakė, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prekių nepristatymo. Ant K. darbo stalo jis matė savo įmonės dokumentų kopijas. Iš to jis suprato, kad ikiteisminis tyrimas ištiktųjų pradėtas, nors iki tol nieko apie tai nežinojo. K. pradėjo jam sakyti, kad sulaikys jį dviem mėnesiams, siūlė „pailsėti“, sakė, kad galbūt po dviejų mėnesių jo sulaikymo terminas bus pratęstas. Jis pasakė pareigūnui, kad šis jį paleistų ir jis susitvarkys reikalus su kreditoriais. Jam bekalbant su K., į kabinetą užėjo kitas pareigūnas, taip pat neuniformuotas. K. šiam pasiūlė jį nusivesti kitur ir atlikti oficialią apklausą. Po to abu pareigūnai išėjo iš kabineto neva pasitarti, po to sugrįžo. Jis vis kartojo, kad jeigu bus paleistas, atsiskaitys su tuo, kam yra skolingas. Pareigūnai sakė, kad reikalus tvarkytų dabar prie jų, kad jeigu turi pinigų, iškart atsiskaitytų. Pinigai, kuriuos surastų, būtų skirti tam asmeniui, kuriam jis skolingas, o ne pareigūnams. Buvo nurodyta 7000 litų suma, t.y. tiek, kiek iš tikrųjų jis skolingas. Vėliau antrasis pareigūnas, kurio vardo nežinojo, pirštais jam parodė, kad dabar sumokėtų 2000 litų jiems, t.y. šiam pareigūnui ir K.. Po to abu pareigūnai išėjo pasitarti, jis buvo nuvestas į budėtojų dalį. Apie tai budėtojas padarė atžymą savo žurnale. Grįžus pareigūnams po pietų, jam buvo liepta paskambinti draugui dėl pinigų. Pas draugą jis paprašė 8000 litų ir šis sutiko paskolinti. Tada jis ir tie du pareigūnai jo automobiliu nuvyko į centrą prie Prezidentūros. Ten susitiko su draugu, pakalbėjo. Pareigūnai liko automobilyje. Po to vyko į Justiniškes, kur jis paėmė 8000 litų. Tada grįžo prie pirmojo komisariato, kur jo automobilyje jis atidavė pareigūnams tuos 8000 litų ir dar 2000 litų, kuriuos tuo metu grynaisiais turėjo su savim. Važiuojant automobiliu pas jo draugą, pareigūnai sakė, kad iš viso jis turi šiems duoti 10 000 litų. Papildomi 1000 litų delspinigiai asmeniui, kuriam jis skolingas. 10 000 litų automobilyje atidavė K.. K. išlipo iš automobilio ir su pinigais nuėjo į turgavietę, sakydamas, kad tas žmogus, kuriam jis skolingas šiuo metu neva dirba turguje. Su antruoju pareigūnu jis nuėjo į komisariatą. K. kabinete pareigūnas surašė trumpą tekstą ant liudytojo apklausos protokolo, kad įsipareigoja grąžinti skolą iki nurodyto termino. Jis protokolą pasirašė. Po to iš jo buvo paimtas nešiojamas kompiuteris ASUS, darbo knyga, įmonės dokumentai, kuriuos tuo metu turėjo su savimi. Buvo užpildytas dokumentų pateikimo protokolas. Pareigūnas jam paaiškino, kad taip reikia pagal įstatymą. Po to jį paleido. Po to akivaizdaus pinigų reikalavimo nebuvo, tačiau susitikimų su K. metu šis vis užsimena, kad savo nuožiūra turėjo sumokėti šiek tiek pinigų, kad byla yra pas prokurorą, todėl negali jam grąžinti kompiuterio ir dokumentų. K. buvo užsiminęs, kad pinigų galbūt reikės prokurorui. Jis bandė susiekti su asmeniu, kuriam buvo skolingas. Jo žiniomis tuo metu jo skola buvo likusi 18 litų. Pareigūnus, paėmusius iš jo 10 000 litų, jis galėtų atpažinti. 2009-06-11 apie 14 val. jis paskambino K., prašydamas atiduoti jam daiktus ir dokumentus, kurie buvo paimti 2009-04-21. K. sutiko ir pasakė, kad byla prieš jį nutraukta, liepė susitikti prie prekybos centro „BIG“, Ukmergės gatvėje. Susitiko apie 20.30 val. Jis atvyko vienas ir K. buvo vienas. K. įsėdo į jo automobilį. Automobilyje šis atidavė kompiuterį, darbo knygą, įmonės dokumentus, liepė pasitikrinti, ar visi daiktai. Daiktai buvo visi. Jokio pakvitavimo, kad atgavo daiktus, jis nerašė. Atiduodamas daiktus pinigų K. neprašė. ( t.1, b.l. 39-41, 42).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis V. G. atpažino K. S., kaip pareigūną vardu K., kuriam 2009-04-21 jis perdavė 10 000 litų. ( t.1 b.l. 44-46).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis V. G. atpažino M. P., kaip asmenį, kuris 2009-04-21 Vilniaus aps. VPK Pirmojo PK patalpose iš jo reikalavo 2000 litų kyšio ir kuris jam prisistatė kaip Vilniaus aps. Pirmojo policijos komisariato pareigūnas. ( t.1, b.l. 47-49).

Liudytojas A. N. parodė, kad V. G. jis pažįsta nuo 2006 metų, jis jam teikė statybines paslaugas, skolindavosi iš jo pinigų ir visada grąžindavo. 2009-04-21 ryte jam į darbą Lietuvos Prezidentūroje paskambino V. G. ir paprašė paskolinti pinigų, jis liepė atvažiuoti prie Prezidentūros. V. G. atvažiavo savo automobiliu, sakė jam, kad automobilyje yra 2 policininkai iš Vilniaus m. 1 policijos komisariato, jam komisariate yra užregistruotas žmogaus pareiškimas, jis jam skolingas 7 tūkst. litų ir jeigu neatiduos, tai jam bus iškelta byla, jis sutiko paskolinti, tuo metu priėjo K. S., kuris pasakė, kad čia nieko nebus, jis paaiškino, kad sutinka paskolinti pinigus V. G., bet jie turi nuvažiuoti į Justiniškes, pinigus perduos jo žmona. Jis paskambino žmonai ir liepė Justiniškėse prie „Norfos“ parduotuvės atnešti V. G. 7 tūkst. litų ir juos perduoti . Po 15 min. paskambino žmona, pasakė, kad pinigus perdavė, V. G. patvirtino, kad pinigus gavo. Apie 17 val. jam paskambino V. G. ir pasakė, kad viskas tvarkoje. Skolos V. G. jam negrąžino.

Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad V. G. jis pažįsta maždaug nuo 2006 metų. Tuo metu šis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jam suteikė paslaugas - statybos darbus. Jų tarpusavio santykiai darbiniai, jie nėra draugai. 2009 metų balandžio mėnesį apie 21 dieną jam paskambino V. G. ir paklausė kur jis randasi. Jam atsakius, kad dirba Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, šis pasakė, kad privažiuos. Netrukus, apie 9 ar 10 val. ryto, V. G. atvažiavo savo automobiliu. Jam V. G. paaiškino, kad turi problemų bei paprašė paskolinti pinigų - 8 000 litų. V. G. sakė, kad Vilniaus m. 1 policijos komisariate yra užregistruotas kažkokio piliečio pareiškimas dėl to, kad V. G., kaip įmonės vadovas neįvykdė kažkokių įsipareigojimų. Paminėjo, kad automobilyje sėdi du minėto komisariato pareigūnai, kurie V. G. ryte paėmė prie namų. Paklausus apie pinigų grąžinimo garantijas, V. G. atsakė, kad grąžins. Jis iki tol keletą kartų skolino V. G. nedideles pinigų sumas, ir šis visuomet grąžindavo. Jis ant automobilio galinių sėdynių matė sėdinčius du vyriškius, vilkinčius civiliais rūbais, kurių vienas buvo išlipęs iš automobilio ir priėję prie jo su V. G.. Pasisakė esantis 1-ojo policijos komisariato pareigūnas, bet pavardės nesakė. V. G. šis pasakė, jog mato, kad nieko gero čia nebus bei liepė važiuoti. Jis tuomet atsakė, jog čia jo ir V. G. reikalai ir jie susitars patys. V. G. garantavus dar kartą, kad pinigus grąžins, jis sutiko paskolinti ir pasakė V. G., kad šis važiuotų į jo namus, kur žmona perduos minėtą pinigų sumą. Baigus pokalbį, minėtas vyriškis paklausė ar A. N. yra jo brolis. Kai jis patvirtino tai, šis pasakė, kad jie kartu mokėsi (duomenys neskelbtini). Vyriškis ir V. G. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Šiems išvažiavus, jis paskambino žmonai J. N. ir pasakė, kad V. G., kurį ši iš matymo pažįsta, perduotų 8 000 litų bei kad prieš perduodama pinigus, paskambintų jam ir perduotų telefoną V. G.. Neužilgo jam paskambino žmona, kuri laukė prie Justiniškių g. ir Rygos g. sankryžos esančios parduotuvės „Norfa“, perdavė telefoną V. G., šis patvirtino gavęs 8 000 litų bei pasakė, kad jam paskambins, kai bus paleistas iš 1-ojo policijos komisariato. Jam V. G. paskambino apie 15 val. Daugiau apie šią problemą V. G. jam nieko neaiškino, pinigų grąžinimo termino nesutarėme. Vyriškis buvęs kartu su V. G. buvo apie 35-40, apie 170-175 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, galėtų atpažinti. ( t.1, b.l. 62-64).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas A. N. atpažino K. S., kaip asmenį, kuris kartu su V. G. atvažiavo prie Prezidentūros susitikti su juo, buvo priėjęs prie jo ir V. G., pasakė, kad nieko nebus, o kai jis pasakė neskubėti ir paskambino savo žmonai, pastarasis kartu su V. G. išvažiavo. ( t.1, b.l. 66-68).

Liudytoja J. N. parodė, kad 2009-04-21 ryte jai paskambino vyras ir pasakė, kad prie namų atvažiuos V. G., kurį ji pažinojo iš matymo, ji turi jam duoti 7 tūkst. litų, gali būti, kad ir 8 tūkst. litų, to tiksliai nepamena. Ji nuėjo prie „Norfos“ parduotuvės ir perdavė V. G. pinigus. Skolos V. G. negrąžino.

Ikiteisminio tyrimo metu J. N. parodė, kad 2009 metų balandžio mėnesį, jei gerai pamena, 21 dieną jai paskambino vyras A. N., kuris tuo metu dirbo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, ir pasakė, jog prie jų namų privažiuos V., kurio pavardės ji nežino, bet pažįsta šį tik iš matymo kaip savo vyro pažįstamą bei pasakė, kad ji V. turi perduoti 8000 litų, kuriuos jos vyras šiam paskolina. Nurodytą pinigų sumą ji paėmė iš slėptuvės ir aprengusi vaiką išėjo į kiemą, į sutartą vietą. Prie parduotuvės „Norfa“, esančios prie Justiniškių g. ir Rygos g. sankryžos neužilgo, apie 10 val. ryto, juodos spalvos džipu, modelio ir valstybinių numerių nežino, atvažiavo V., išlipo ir priėjo prie jos. Perduodama pinigus ji paskambino vyrui, perdavė telefono aparatą V., kuris jos vyrui patvirtino gavęs pinigus. V. pinigus perskaičiavo, patvirtino, kad gavo 8000 litų. Iš V. automobilio niekas daugiau neišlipo, bet jai atrodė, kad automobilyje, ant automobilio galinių sėdynių matė sėdinčius du vyriškius, kurių veidų nematė, neįsižiūrėjo, todėl atpažinti negali. Kokiu tikslu V. skolinosi pinigus ir kas sėdi pastarojo automobilyje, šis nesakė. Pinigai buvo 200 ir 500 litų kupiūromis, kiek kurių buvo ji nepamena.

(t.1, b.l. 69).

Liudytojas V. A. parodė, kad 2009 metų vasario mėnesį pagal skelbimą pirko iš V. G. bendrovės statybinius blokelius už 14 tūkst. litų, sumokėjo 7010 Lt avansą, gavo dokumentus, kad sumokėjo. V. G. per 2 savaites blokelių nepateikė, pradėjo nuo jo slapstytis. Internete sužinojęs, kad šis yra apgavęs tokiu būdu daug žmonių, nuėjo į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą, kur buvo nukreiptas pas tyrėjus, užėjo į pirmą pasitaikiusį kabinetą, jame rado savo žmonos sesers J. K. sugyventinį K. S., šis priėmė iš jo pareiškimą. Nieko neteisėto daryti jis K. S. neprašė, norėjo, kad V. G. būtų nubaustas ir daugiau žmonių neapgaudinėtų, kad K. S. padėtų atgauti pinigus neprašė. Po kelių dienų jam į darbą Kalvarijų turgavietėje K. S. atnešė pinigus, kaip jis suprato atgautus iš V. G., jis pasirašė, kad pinigus gavo ir pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. parodė, kad jo žmonos A. A. sesuo J. K. gyveno su K. S.. Jis žino, kad K. S. dirba Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 1 PK. Nors yra vedęs daug metų, ir J. su K. S., kiek jam žinoma, daug metų pažįstami, jis su K. S. bendravo labai retai, net per šventes nesusitikdavo. Neturėjo bendrų temų, todėl ir nebendraudavo. 2009 metų vasario mėnesį „Alio reklama“ laikraštyje ir internete jis rado skelbimą apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gerą kainą parduoda Latvijoje gamintus statybinius blokelius. Telefonu susitarė su šios bendrovės direktoriumi, prisistačiusiu V. G. dėl susitikimo. 2009-02-10 jis su žmona atvyko į susitikimą su pastaruoju prekybos centre „Europa“, kur atvyko minėtos bendrovė administratorė G., kurios pavardės jis nežino. Ten pastarajai jis perdavė 7010 litų ir gavo kasos pajamų orderį su V. G. parašais. V. G. prižadėjo, kad statybinius blokelius pristatys per dvi savaites. Šias dvi savaites V. G. pasakojo, kad tai nėra transporto blokeliams parvežti, tai nesutarta parvežimo data. Praėjus porai savaičių jis bandė V. G. skambinti, tačiau šis neatsiliepdavo, į žinutes neatsakydavo. Vėliau su V. G. susisiekė, šis prižadėjo grąžinti pinigus, net vežė, bet niekaip iki jo neatveždavo. Supratęs, kad pinigų neatgaus, jis 2009-04-02 nuvyko į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. Pirmąjį policijos komisariatą, kur užėjo į K. S. darbo kabinetą paklausti ar galėtų rašyti pareiškimą dėl sukčiavimo. Šis išklausė jo pasakojimą ir sutiko priimti pareiškimą. Jis nurodė visas aplinkybes, bet neprašė ir nereikalavo, kad K. S. išreikalautų iš V. G. skolą. Apie skolos grąžinimą su K. S. nebuvo kalbos, pastarasis jam nežadėjo padėti susigrąžinti skolą, ir nereikalavo už tai atlygio. 2009-04-21 į Kalvarijų turgavietę, kur jis dirba, atėjo K. S., atnešė 2009-04-21 pareiškimą, atspausdintą kompiuteriu jo vardu, kuriame buvo parašyta, jog jis (V. A.) V. G. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų neturi, kadangi ši įvykdė įsipareigojimus ir kad prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. K. S. jam perdavė 7010 litų ir paprašė šiame pareiškime pasirašyti. Jis pasirašė. K. S. nesakė jam kokiu būdu šis atgavo iš V. G. jo pinigus, o jis pats ir neklausė. K. S. už V. G. skolos atgavimą niekaip neatsilygino. Pasirašius šį pareiškimą, jam paskambino V. G. ir paprašė pasirašyti kasos išlaidų orderį, kurį jam taip pat, jau kitą kartą, atnešė K. S.. V. G. jam nesakė, jog K. S. reikalauja grąžinti skolą. (t.1, b.l. 70-71).

Liudytoja M. A. parodė, kad su K. S. ji susipažino atlikdama praktiką Vilniaus m. 1 policijos komisariate, su juo draugavo. 2009 m. gegužės - birželio mėnesiais K. S. jai atnešė džinsus, jie buvo jai per maži, todėl pasiūlė juos I. D., kuri už 40-50 Lt juos nusipirko. 2009-07-30 pas ją atėjęs K. S. padovanojo dramblio statulėlę. 2009 metų vasara ji su K. S. nuėjo prie Vilniaus m. savivaldybės pastato, kur šis bendravo su 2 vyrais ir moterimi, atėjęs atnešė laikrodį ir uždėjo jai ant rankos. Laikrodis buvo su etikete, jai kilo kažkokie įtarimai, bet K. S. buvo policininkas, todėl ji nepagalvojo, kad daiktai buvo vogti.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. parodė, kad su K. S. bendrauja nuo 2009 m. gegužės 11 d., susipažino Pirmame policijos komisariate, kai atlikinėjo stažuotę. Nuo to laiko jie pradėjo artimai bendrauti. K. S. jai buvo labai dosnus ir pastoviai susitikus, jai kažką padovanodavo. Tiksliai neprisimena, bet maždaug prieš pora mėnesių iki šios apklausos (2009-07-30), K. atėjęs pas ją į namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsinešė medinę rudos spalvos statulą dramblio atvaizdo, kurią jai padovanojo. Dar po dviejų savaičių atnešė elektroninį laikrodį, kurį taip pat padovanojo. Vėliau atnešė tris knygas, t.y. ”Kambarinių gėlių enciklopediją”, ”Vaistinių augalų enciklopediją”, ir ”Klausimų atsakymų enciklopediją”. Šias knygas padovanojo skirtingu laiku. Taip pat padovanojo šlepetes ”Crocs”. Ji net neįtarė, kad dovanoti daiktai galėjo būti vogti. Apie tai suprato 2009-07-29 vakare, kai su K. S. Konstitucijos prospekte prie savivaldybės pastato susitiko jai įtartinus asmenis, du vyrus ir vieną moterį. Ji suprato, kad šis susitikimas buvo jau iš anksto suplanuotas, nes tie asmenys jų laukė. Ji pasiliko su ta moterimi, o K. nuėjo truputį toliau su tais vyrais. Tuomet pas K. rankose ji pamatė moterišką baltos spalvos laikrodį, kurį K. atnešė ir uždėjo jai ant rankos. Ant laikrodžio ji pamatė etiketę, kurioje buvo užrašyta 129 litai. Kai nuėjo į šalį, ji iš pardavinėjusių laikrodį asmenų išvaizdos suprato, kad šis laikrodis yra vogtas, bet K. nieko nesakė. Po to jau ji suprato, kad visi, anksčiau K. dovanoti daiktai galėjo būti įsigyti tokiu pat būdu. Pas ją kratos metu rastas džinsines kelnes ”Stradivarius” ji pirko pati prekybos centre akropolyje prieš metus, baltos spalvos marškinėlius ”Stradivarius” kartu su K. S. pirko ten pat maždaug prieš tris savaites iki apklausos. 2009 m. gegužės – birželio menesiais, tikslaus laiko neprisimena, K. S. jai pasakė, kad turi parduoti moteriškas džinsines kelnes. Tos kelnės buvo mažo dydžio, jai netiko, todėl ji pasiūlė savo draugei I. D.. Ji pati matė tas kelnes, bet neprisimena firmos pavadinimo. Jos draugė tas kelnes iš K. S. nupirko maždaug už 40-50 litų. ( t.1, b.l.75, 76).

Liudytoja D. L. parodė, kad su K. S. ji susipažino per A. P., šis sakė, kad šis yra policininkas. Jai A. P. sakė, kad vagia įvairius daiktus iš parduotuvių ir juos parduoda, sakė, kad ir K. S., nors to ji nematė. Matė kaip K. S. buvo atnešęs A. P. naminės degtinės.

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad ji pažįstama su A. P. maždaug keturis metus. Per pastarąjį susipažino su A. S. ir R. J.. Taip pat per šiuos asmenis susipažino ir su policijos pareigūnu iš Pirmo policijos komisariato vardu K., pavardės nežino. Neprisimena tikslių aplinkybių, kuriomis susipažino su K., bet lygtai pastarasis buvo sulaikęs A. P. ir ji buvo iškviesta pas K. į komisariatą. Ji žino, kad A. P. bendravo su K., matė kad j, šnekėdavosi, bet šių bendravimo pobūdžio ji nežino, nesigilino. Ji taip pat kartais eidavo kartu su A. P., kai šis susitikdavo su K.. Jie susitikdavo prie prekybos centro „Europa“ Konstitucijos prospekte. Ji žinojo, kad A. P. vogdavo iš parduotuvių, bet pati niekada to nematė. Dėl to A. P. nieko nesakė, nes šis suaugęs žmogus ir pats sprendžia, kaip elgtis. Ji taip pat žinojo, kad A. P. parduodavo vogtus daiktus. Žinojo, kad vogtus daiktus parduoda ir K.. Kam dar parduodavo, ji nežino. Ji pati niekada nematė, kai A. P. K. pardavinėdavo vogtus daiktus, apie tai jai pasakojo pats A. P., pastarasis tiesiog pasakydavo, kad kažką pavogė, pasakydamas kokį konkrečiai daiktą, ir kad nuneš tą daiktą K.. Ji dabar neprisimena, kokius vogtus daiktus jai buvo įvardijęs A. P.. ji neprisimena telefono numerio, kuriuo naudojosi 2009 m. vasarą ir neprisimena, ar pati rašė SMS žinutes, ar skambino K.. Galėjo būti taip, kad iš jos telefono su K. bendravo A. P., ji pati vieną kartą, bet neprisimena, kad K. pardavė savo asmeninius akinius nuo saulės ir sidabrinę grandinėlę. Tuo metu ji buvo pas A. S. namuose Kalvarijų gatvėje ir ten atėjo K. Tuo metu jai labai reikėjo pinigų ir A. P. pasiūlė K. iš jos nusipirkti šiuos daiktus. Už kokią sumą K. pirko, ji neprisimena, bet daiktai tikrai buvo jos asmeniniai. 2009 m. vasarą jai skambino A. P. ir sakė, kad buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Sakė, kad buvo sulaikyti ir A. S. ir R. ir K., ir, kad pas K. kabinete rado vogtus daiktus, kuriuos šis buvo pardavęs K.. Ji neprisimena, ar A. P. jai sakė, kokius konkrečiai jo K. parduotus daiktus rado. Ji neprisimena viso pokalbio su A. P. detalių. Ji žino, kad K. A. P. duodavo alkoholio, pirkto ne parduotuvėje, „samagono“. Tai buvo ruginė naminė degtinė, ji taip pat ragavo. Ji matė pora kartų, kai K. A. P. davė po butelį „samagono“, nematė, kad A. P. už tai mokėtų pinigus. „Samagonas“ buvo supiltas į plastikinį butelį nuo mineralinio. A. P. atsinešdavo „samagoną“ pas A. S. ir jie ten išgerdavo. Ji gėrė kartu tik pora kartų. (t.1, b.l. 81-82).

Liudytoja R. J. parodė, kad ji kartu su A. S. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su jais gyveno ir A. P.. Ji pažinojo K. S. kaip policininką, nes šis dažnai ateidavo ir ieškodavo A. P.. Iš ko gyveno A. P. ji nežino, matė bute knygą „Kambarinių gėlių enciklopedija“, žaislinį malūnsparnį, kurį kažkam paskambinęs, A. P. išnešė. Jai A. P. rodė vyriškas kelnes, sakė, kad jos K. S. dydžio, po kratos ji matė šias kelnes paimtas pas K. S.. Ji buvo kartu su A. P. ir A. S. prie p/c „Panoramas“, kai ten atėjo K. S. su mergina, po to jai A. S. sakė, kad A. P. laikrodį pardavė K. S..

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad ji gyvena su A. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie gyvena nesusituokę, bet A. S. yra jos sūnaus E. tėvas. A. P. ji pažįsta apie 17 metų, tai A. S. geras draugas, kuris maždaug nuo 2008 metų rudens apsigyveno pas juos namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš pradžių šis prašėsi pagyventi apie mėnesį, bet gyveno daug ilgiau. A. P. kiekvieną mėnesį jiems už butą mokėjo po 50 litų. Maistą pirkdavo pats, arba duodavo pinigų, kad ji ką nors pagamintų, jeigu jai būdavo išeiginė. Ji jau beveik tris metus dirba AB „Maxima“ kasininke pardavėja. 2009 metų vasarą jos darbo grafikas būdavo pamainomis, ji keturias dienas turėjo dirbti arba nuo 10 val. iki 22 val., arba nuo 7 val. iki 19 val., o paskui keturias dienas turėjo išeigines. Su K. S. susipažino netrukus po to, kai pas juos apsigyveno A. P.. Pavardę- S., ji sužinojo tik kai jau buvo sulaikyta policijoje. Iki tol ji pastarąjį žinojo tik kaip policijos pareigūną vardu K., nors iš pradžių, kai šis ateidavo pas juos, rodydavo savo pažymėjimą ir sakydavo lygtai pareigas savo ir vardą ir pavardę, bet ji kažkaip įsidėmėjo tik vardą K.. K. S. ateidavo pas juos kaip policijos pareigūnas ieškoti A. P.. Paskui kelis kartus lankėsi dėl kažkokių vagysčių, kurios buvo netoliese padarytos. Paskui kažkaip K. S. pradėjo pas juos į namus ateidinėti maždaug vieną kartą per savaitę, ieškodavo A. P.. Jei šio nebūdavo namie, klausdavo, ar ji nežino, kur A. P. rasti. O jeigu A. P. būdavo namie, abu išeidavo iš namų į lauką. Ji kažkaip vieną kartą K. S. paklausė, ko šis čia pas juos nuolat vaikšto ir šis atsakė, kad A. P. reikia atsėdėti parų, o A. P. vis atideda ir atideda, tai jis ateina su A. P. tartis dėl laiko, kada šis atsėdės paras, nes neva K. S. reikia paruošti tam dokumentus. Ji nesigilino į tai, iš ko konkrečiai A. P. pragyvena ir gauna pinigų pragyvenimui. Žinojo, kad pastarasis vykdo vagystes, bet pati niekada nematė A. P. vagiančio. Matydavo, kad A. P. į jų namus ateidavo šaukimai į teismus dėl vagysčių, be to jeigu A. P. ryte sakydavo, kad neturi pinigų ir dar skolindavosi iš jos, vakare jau galėdavo ir skolą atiduoti ir dar turėdavo pinigų maistui. Dėl to suprato, kad vagia. Ji A. P. buvo sakiusi, kai apsigyveno pas juos, kad nei jos, nei A. S. į šitą reikalą netrauktų, ir namo vogtų daiktų neneštų. Būdavo, kad A. P. eidavo į parduotuves kartu su ja, ar su A. S.. Jai tai nepatikdavo, bet nuvyti A. P. negalėdavo, paprasčiausiai eidavo su A. S. apsipirkti ir šis eidavo kartu su jais. Kartais atsiskirdavo nuo jų, paskui vėl sugrįždavo, po to vėl kažkur dingdavo. Ji nežino, kokius konkrečiai daiktus A. P. vogdavo iš parduotuvių, bet kartais matydavo namie įvairių daiktų. Kai klausdavo A. P., kas tai per daiktai ir iš kur, šis vis sakydavo, kad tai pažįstamo kažkokio, kuris davė palaikyt, tai dar ką nors sugalvodavo, bet niekada nesakė tiesiogiai, kad tai būtent vogtas daiktas. Ji kartais pati suprasdavo, kad tai gali būti galimai pavogti daiktai. Apie tai, kad A. P. vogtus iš parduotuvių daiktus parduodavo K. S., ji sužinojo tik 2009-07-30, kai jau buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Iki tol ji žinojo, kad A. P. pavogtus daiktus parduoda, bet kam konkrečiai, nežinojo ir nesidomėjo. Savo namuose ji matė knygą apie vaistažoles. Prisimena dieną, kai grįžusi namo rado ant stalo gulinčią knygą. Pradėjo ją vartyti, nes ji tokios norėjo, galvojo, gal jai A. S. nupirko. Kaip tik jai bevartant knygą, pas juos atėjo K. S.. Ji buvo viena namie, pastarajam pasakė, kad vat kokią jai knygą A. nupirko, o K. S. pasakė, kad čia yra jo knyga ir pasakė, kad jeigu ji nori, gali dar paskaityti iki kitos dienos. O kitą dieną iš ryto A. P. tą knygą išnešė. Ji dar norėjoiš tos knygos išsirašyti šį bei tą, bet A. P. pasakė, kad neturi laiko ir išnešė. Kada 2009-07-30 buvo sulaikyta policijoje, matė daiktus, kurie buvo paimti kratų metu pas K. S.. Tai jau be minėtos knygos, savo namuose ji dar matė A. P. parneštas vyriškas mėlynos spalvos kelnes, žaislinį vaikišką malūnsparnį, kuris buvo supakuotas, baltos spalvos staltiesę. Iš kur A. P. gavo tuos daiktus, ji nežino, tik tą baltą staltiesę buvo atnešęs A. P. ir sakė, kad čia yra D., A. P. draugės. Paskui ir pati D. jai yra sakiusi, kad A. P. paėmė parduoti staltiesę, bet nei pinigų, nei staltiesės negrąžino. Apie malūnsparnį ji prisimena, kad matė, jog ant dėžutės buvo užklijuota kaina lygtai apie 140 litų, prisimena, kad labai stebėjosi, kad toks mažas žaislas, o taip brangiai kainuoja. A. P. visuomet, kai tik pareidavo namo ir parsinešdavo kokį nors daiktą, iš karto kam nors skambindavo. Ji neprisimena, kokius tiksliai parodymus ji davė 2009-07-30, kada buvo apklausta kaip įtariamoji, žino tik, kad tuo kartu sakė visą tiesą tai, ką tuo metu žinojo. Jeigu tada apklausos metu sakė, kad A. P. parsinešęs žaislinį malūnsparnį skambino, kaip jai atrodė K. S., ir tarėsi dėl to malūnsparnio pardavimo, vadinasi taip ir buvo ir tikrųjų. A. P. parsinešęs vyriškas džinsines kelnes jas apžiūrinėjo ir pasakė, kad tos kelnės yra kaip tik K. S. dydžio. Tai būtent tos kelnės, kurias ji matė policijoje, kai buvo sulaikyta. Tą kartą A. P. jos paprašė duoti telefoną paskambinti ir išėjo su jos telefonu kažkam skambinti. Ar skambino K. S., ji nežino. Neprisimena, kokiu telefono numeriu ji tuomet naudojosi, nes dabar naudojasi kitu. Maždaug dieną prieš jos sulaikymą, datos neprisimena, ji su A. S. ir A. P. buvo prekybos centre „Panorama“. Ji asmeniškai norėjo „Rimi“ parduotuvėje kažką nusipirkti, nes buvo akcijos, bet lygtai nieko nepirko. Ji vaikščiojo kartu su A. S., o A. P. tai kartu su jais, tai atskirai. Paskui iš pirmo aukšto jie pakilo į 2-ą aukštą, kur ji užėjo į bižuterijos parduotuvę apžiūrėti auskariukų, nes norėjo sidabrinių lankelio formos auskariukų. Ten nebuvo tokių, kokių ji norėjo. Į tą parduotuvę buvo užėjus viena, o A. S. su A. P. laukė prie parduotuvės. Nieko nespėjo gerai toje parduotuvėje apžiūrėti, nes vyrai tarpduryje pradėjo rėkti, kad ji greičiau eitų. Paskui ji užėjo į „Nike“ parduotuvę, nes žinojo, kad didelės nuolaidos buvo moteriškoms šlepetėms. Ten buvo tokios šlepetės, kokių ji norėjo, bet neturėjo tiek pinigų pasiėmusi ir nepirko, nusipirko jau daug vėliau. Toje parduotuvėje buvo ir vyrai. Ji su A. S. apžiūrinėjo jai tinkamas šlepetes, o A. P. vaikščiojo po parduotuvę. Iš tos parduotuvės tą vakarą jie troleibusu nuvažiavo prie prekybos centro „Europa“. Važiuojant troleibusu A. P. jos paprašė telefono. Ji davė ir matė, kad šis ar tai su kažkuo šnekėjo, ar tai žinutę rašė. Paskui, kai jie išlipo stotelėj prie „Europos“, A. P. jiems pasakė palaukti parkelyje ant suoliuko, o pats nuėjo link „Europos“ prekybos centro, ir dar pasakė, kad dar kai kas turi čia ateiti. Ji su A. S. laukė ir pamatė, kad eina K. S. su kažkokia mergina. Ji nustebo, nes nežinojo, kad šis turi ateit. Toje vietoje ji K. sutiko pirmą kartą, visuomet tik savo namuose šį matydavo. K. S. susitiko su A. P. ir ji matė, kaip A. P. iš kuprinės išsitraukė šlepetes NIKE firmos. Ji nematė, ar šlepetės buvo su kaina, ar be kainos. A. P. tik K. pasakė, kad nusipirko, jam geros, bet ir K. tiks. A. P. buvo užsidėjęs pasimatuoti vieną šlepetę. K. pasakė, kad tokias turi ir sakė A. P., kad pats gali nešiot. Ar A. P. tą kartą pardavė K. laikrodį moterišką, ji nematė, tik ta su K. buvusi mergina jai parodė savo ranką, ant kurios buvo moteriškas laikrodis ir pasakė, kad K. laikrodį padovanojo, klausė, ar gražus. Jau einant namo vyrai jai pasakė, kad tą laikrodį A. P. K. padavė tuo metu, kai ji laikraštį skaitė. Kitą dieną po to karto ir buvo sulaikyta. Apie kokius nors kitus galimai A. P. pavogtus daiktus ji nežino.. Po to, kai po sulaikymo juos išleido namo, ji A. P. pasakė, kad šis išsikraustytų, kad jau užteko problemų. ( t.2, b.l. 7-8).

Liudytojas A. S. parodė, kad kartu su R. J. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su jais kartu gyveno išėjęs iš pataisos namų jo senas pažįstamas A. P.. K. S. užeidavo pas juos į butą, bendraudavo su A. P., apie ką – nesiklausė. K. S. skolindavo pinigus A. P., buvo atnešęs naminės degtinės, A. P. atsinešdavo į butą kažkokius daiktus, iš kur juos gaudavo jis nesidomėjo, vogė ar ne, nežino, kartu su A. P. jis nevogdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad su A. P. pažįstamas jau daugiau nei 30 metų, nes jie abu kilę iš Azerbaidžiano. A. P. į Lietuvą kaip ir jis atvažiavo 1989 metais. A. P. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pastarasis buvo čia vedęs, turi sūnų, kuriam apie 20 metų, bet su buvusia žmona išsiskyręs. A. P. gyveno pas jį (duomenys neskelbtini), Vilniuje su pertraukom maždaug apie 10 metų. Šitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra registruotas R. J. vardu. Su pastarąja jis gyvena nesusituokęs jau 19 metų, turi bendrą sūnų, kuriam tuoj bus 18 metų. Šį butą jam paliko tėvas, bet kadangi su R. J. turi bendrą vaiką, butą užrašė jos vardu. K. S., buvusį policijos darbuotoją iš Pirmo policijos komisariato jis pažinojo jau seniai, kaip operatyvininką. Pats jis teistas, ne kartą K. S. ir kiti to komisariato darbuotojai jį kviesdavo, todėl K. S. iš matymo gerai pažinojo. Maždaug 2008 metais, kai jis grįžo iš laisvės atėmimo vietos, A. P. gyveno pas jį. Tada jis pamatė, kad A. P. su K. S. gana artimai bendrauja. Matydavo, kad šie dažnai susitinka, K. S. užeidavo pas juos į namus, paskui su A. P. kažkur kartu išeidavo. Kokiais tikslais pastarieji bendravo, jis nežino, nesigilino. Jis su K. S. neturėjo jokių reikalų. Jis žino, kad A. P. yra daug kartų teistas už vagystes, tačiau kartu su A. P. vagysčių nevykdė ir K. S. vogtų daiktų nepardavinėjo. 2009 metų vasarą jis kartu su A. P. važinėdavo į prekybos centrus. 2009 metais jų bute buvo daromas remontas, todėl jis važinėdavo pasižiūrėti į parduotuves įvairių medžiagų. Kad A. P. 2009 metais vykdė vagystes iš parduotuvių, jis gal ir galėjo numanyti, bet į pastarojo reikalus nesikišo. Kai A. P. pas jį apsigyveno, jis šiam pasakė, kad jis paleistas lygtinai į laisvę ir jei pakliūs į policiją vėl už vagystes, jį pasodins, todėl pasakė, kad A. P. jo į savo reikalus neveltų ir stengėsi nuo šio laikytis atokiau. Jei eidavo kartu su A. P. į prekybos centrus Vilniaus mieste, jis niekada su šiuo neidavo į parduotuvių skyrius, palaukdavo, kur nors. A. P. jam tiesiogiai niekada nesakė, kad ką nors konkrečiai pavogė iš parduotuvės, o jis kadangi nematydavo, tai nieko šiam ir nesakė. Apie tai, kad A. P. K. S. parduodavo vogtus daiktus, jis sužinojo, kai jau buvo 2009-07-30 sulaikytas policijoje. Jis matydavo, kad šie abu susitinka, bet niekada nematė, kad A. P. perduotų K. S. kokius nors konkrečius daiktus. Kartais K. S. ateidavo pas juos į namus, bet jis irgi nematydavo, kad A. P. perduotų šiam daiktus. Jis žino, kad A. P. skolindavosi iš K. S. pinigų pragyvenimui, nes pats A. P. niekur nedirbo. Ir jis, ir A. P. 2009 metais kartas nuo karto vartodavo narkotikus- leisdavosi heroiną. Tai darydavo ne nuolat, o kai vartodavo alkoholį. Heroino gaudavo iš taboro, net nežino, per ką konkrečiai, nes vartojo ne nuolat. K. S. jiems nepadėdavo gauti narkotikų. K. S. jiems kartais atnešdavo alkoholio. Jis negali pasakyti, kiek tiksliai kartų, tik žino, kad vieną kartą A. P. tikrai pats K. S. paprašė, kad šis atneštų, nes šventė jo gimtadienį. Tai buvo kažkokia degtinė, bet tikrai ne gamyklinės, kadangi buvo ne originaliuose buteliuose, o supilstyta į kažkokius kitus butelius, neprisimena į kokius. Kada 2009-07-30 jam buvo pareikštas įtarimas, kad jis dalyvavo vagystėse kartu su A. P. ir įtarime buvo išvardinti daiktai, kuriuos vogė A. P., praėjus tiek laiko, jis jau neprisimena, kokius tiksliai daiktus pas A. P. matė, bet lygtai pas juos namuose matė kažkokią knygą. Prisimena, kad prieš pat jų visų sulaikymą, jis matė, kaip A. P. K. S. aikštėje prie „Europos“ prekybos centro perdavė laikrodį, kurį matė, kaip ant rankos užsidėjo A. S. draugė. Jis neprisimena, ar matė tą laikrodį pas A. P. prieš tai. Neprisimena, ar žinojo, ar ne, už kokią sumą A. P. K. S. pardavė tą laikrodį. Tą dieną, kai A. P. K. S. perdavė laikrodį, jis ir jo sugyventinė R. J. kartu su A. P. buvo prekybos centre „Panorama“. Jis buvo lauke, o A. P. su R. J. užėjo į prekybos centrą. R. reikėjo kažko namams, o kur buvo A. P., jis nežino ir nesidomėjo. Jis, kaip minėjo, turėjo tokių įtarimų, kad A. P. galėjo vogti daiktus iš parduotuvių, nes turėjo pinigų, o darbo neturėjo, bet nei jis, nei R. tikrai nedalyvaudavo. R. turi darbą, pastarajai nereikėjo vogti. Jis prisimena, kad namuose pas juos A. P. buvo atnešęs kažkokius vyriškus džinsus, kažkokį medinį dramblį, bet jis nežino, kur A. P. tuos daiktus padėjo. A. P. kartais į parduotuves eidavo su kuprine, kartais eidavo su striuke nuo lietaus, gal ten daiktai gulėdavo ir jis daiktų namuose nematydavo. ( t.2, b.l. 5-6).

Liudytojas A. P. parodė, kad K. S. pažįsta virš 10 metų. 2009 metų vasara jis gyveno pas R. J. ir A. S., tuo metu vogė įvairius daiktus, drabužius, knygas ir parduodavo už pusę kainos K. S.. Jis neprisimena, kad K. S. būtų ką nors konkrečiai užsakęs, kad jis pavogtų.. Jis nesakydavo K. S., kad turi vogtų daiktų, tik jam skambindavo ar siųsdavo SMS, kad turi kokį nors daiktą, šis nusipirkdavo. Džinsus jis pavogė ir pasiūlė K. S., nes žinojo jo išmierą, ar prašė K. S. pavogti šlepetės „Crock“ – nepamena. Parodymų patikrinimo vietoje jis tiksliai nurodė ką ir iš kur pavogę, dabar tiksliai nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad dėl nusikaltimų jis prisipažįsta kaltas visiškai. Jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pas R. J., kartu su A. S.. Su K. S. pažįstamas seniai. K. S. pažinojo, kaip policijos pareigūną. Jis dažnokai vogdavo iš prekybos centruose esančių parduotuvių. 2009 gegužės mėnesį jis K. S. pasiūlė kažką nupirkti iš jo pavogtų daiktų ir šis nupirko. Po to jis pradėjo dažniau K. S. siūlyti pavogtus daiktus. K. S. pirkdavo ne visus daiktus. Visų K. S. parduotų daiktų išvardinti jis negali, bet apie kuriuos atsimis papasakos. Mėlynos spalvos vyriški džinsus su siūlėmis ant kelių ir sutraukimais ant klešnės apačioje jis pavogė 2009 liepos mėnesį „Panoramos“ prekybos centre iš parduotuvės JOKER. Jis paskambino mobiliu telefonu K. S. ir pasakė, kad turi šiam tinkančius džinsus. Tą patį vakarą jie susitiko ir jis K. S. pardavė džinsus už 60 litų. Paskui birželio, liepos mėnesį du karus iš „Akropolio“ prekybos centro iš „Crocs“ batų parduotuvės, kuri yra koridoriuje, pavogė vyriškus juodos spalvos ir moteriškus rausvos spalvos batus „Crocs“, kuriuos pardavė K. S.. Taip pat iš prekybos centro „Akropolis“, iš parduotuvės „Stradivarius“ pavogė „Stradivarius“, moteriškas džinsines kelnes, tamsiai mėlynos spalvos, kurias taip pat pardavė K. S. už 50 litų. Taip pat tame pačiame prekybos centre iš parduotuvės, esančios antrame aukšte pavogė medinį, juodos spalvos dramblį interjero papuošimui, kurį taip pat pardavė K. S. už 30 litų. K. S. prašė, kad jis pavogtų linines kelnes, lininius marškinius, „Ambipur“ automobilinius kvapus, vaistinių augalų enciklopediją. Iš šių paprašytų daiktų jis K. S. pavogė ir pardavė „Vaistinių augalų enciklopediją“, kurią pavogė iš „Akropolio“ prekybos centre esančio knygyno. Taip pat iš „Akropolio“ prekybos centre esančios parduotuvės pavogė ir pardavė interjerui papuošti skirtą dekoratyvinį arbaletą. 2009 m. liepos 29 d. apie 18.00 val. jis, A. S. ir R. J. nuėjo į prekybos centrą „PANORAMA“, netoli „Rimi“ parduotuvės, į bižuterijos parduotuvę, lygtais pavadinimu „Zone“. Jis užėjęs iš dešinės pusės ant prekystalio pamatė laikrodžių rinkinį ir vieną iš ten buvusių laikrodžių su balta apyranke, pavogė. Po to jis pasikėlė vieną aukštą auščiau ir užėjo į parduotuvę, kuri prekiauja „Nike“ avalyne, ir pavogė juodos spalvos šlepetes su „Nike“ ženklu. Iš PANORAMOS prekybos centro troleibusu jis, R. J. ir A. S. nuvyko prie „Europos“ aikštės. Važiuojant troleibusu jis paėmė iš R. telefoną ir paskambino K. S., pasakė, kad turi parduoti laikrodį ir šlepetes, susitarė susitikti prie „Europos“ aikštės, ant suoliuko. Apie 20.30 val. į sutartą vietą atvyko K. S. su mergina. Jis pastarajam pasiūlė pirkti šlepetes ir laikrodį. K. S. iš jo nupirko už 50 litų laikrodį. K. S. laikrodį atidavė kartu buvusiai merginai ir nuėjo. Šlepetes kitą dieną jis pardavė turguje nepažįstamam vyriškiui apie 40 metų amžiaus, jo bruožų neįsidėmėjo. A. S. ir R. J. kartu su juo nevogė. ( t.2, b.l. 15-16).

Apklaustas 2009-09-16 A. P. parodė, kad jis patvirtina savo 2009-07-31 apklausos metu duotus parodymus ir papildomai gali paaiškinti apie pavogtus iš parduotuvių daiktus. Iš jam parodytų daiktų (įtariamajam buvo parodyti visi 2009-07-30 kratų metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir Vilniaus aps. VPK Pirmojo PK Kalvarijų g. 59, Vilniuje kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) paimti daiktai) gali paaiškinti, kad juodos spalvos medinį suvenyrinį dramblį jis pavogė iš parduotuvės, esančios prekybos centre „Akropolis“. Parduotuvės pavadinimo nežino, randasi 2-ame aukšte, priešais eskalatorių. Kada tiksliai paėmė, neprisimena, bet 2009 metais vasaros laiku. Dramblį pardavė K. S., bet neprisimena, už kokią sumą. Suvenyrinį nedidelį arbaletą pavogė toje pačioje parduotuvėje, bet maždaug 1-2 savaites anksčiau nei medinį dramblį. Šį suvenyrinį arbaletą taip pat pardavė K. S., neprisimena, už kokią sumą. Laikrodį „Hama“, supakuotą dėžutėje, pavogė 2009 m. vasarą parduotuvėje „Karlson“, esančioje prekybos centre „Panorama“. Tai buvo 2009 m. vasarą. Šį laikrodį taip pat pardavė K. S.. Toje pačioje parduotuvėje, tik kitu laiku, bet irgi 2009 metų vasarą, pavogė ir laikrodį „Karlson“. Jį irgi pardavė K. S.. Iš prekybos centre „Panorama“ esančios vaistinės, pavogė vitaminus vyrams „Trioplan“. Tai irgi buvo 2009 m. vasarą. Juos taip pat pardavė K. S.. Žaislinį malūnsparnį, valdomą radiobangomis „Jamara“ su pultu, pavogė iš žaislų parduotuvės, esančios prekybos centre „Panorama“. Tai irgi buvo 2009 m. vasarą. Malūnsparnį taip pat pardavė K. S.. Žaislinį automobilį „Rescue“ pavogė 2009 m. vasarą toje pačioje žaislų parduotuvėje „Panoramos“ prekybos centre, kur ir žaislinį malūnsparnį. Šį automobilį pardavė K. S.. Tris knygas „Vaistinių augalų enciklopedija“, „Kambarinių gėlių enciklopedija“ ir „Klausimų ir atsakymų enciklopedija“ jis pavogė iš knygyno, esančio „Akropolio“ prekybos centre. Jam atrodo, kad visas šias knygas jis paėmė būtent iš to knygyno. Visas knygas pavogė skirtingu laiku. Prisimena, kad knyga „Vaistinių augalų enciklopedija“ kainavo 39 ar 49 litus, tačiau jis namuose nuklijavo etiketę su kaina nuo šios knygos ir priklijavo kitą etiketę su kaina 89 litų. Šią etiketę su 89 litais jis nuklijavo nuo kažkokio kito daikto. Perklijavo etiketę tam, kad galėtų brangiau parduoti. Šias tris knygas pardavė taip pat K. S.. Vyriškus juodos spalvos batus „Crocs“ M9 dydžio ir rausvus moteriškus batus „Crocs“ M6 dydžio pavogė iš parduotuvės, esančios „Akropolio“ prekybos centre. Juos irgi pavogė 2009 m. vasarą ir pardavė K. S.. Vyriškas mėlynos spalvos džinsines kelnes „Ishbone“ jis pavogė iš parduotuvės „NewYorker“, esančios prekybos centre „Panorama“. Tai buvo 2009 m. vasarą. Jas pardavė K. S.. Moteriškas mėlynos spalvos džinsines kelnes „Stradivarius“ jis pavogė 2009 m. vasarą iš parduotuvės, esančios prekybos centre „Akropolis“. 2009 m. vasarą iš parduotuvės, esančios prekybos centre „Panorama“ jis pavogė laikrodį „Durand“. Jį taip pat pardavė K. S.. Baltos spalvos staltiesė lininė yra jo asmeninė. Jos nevogė, tai labai sena staltiesė, gal dar jo bobutės. Neprisimena kada ir kur jis pardavė tą staltiesę K. S., bet tiesiog pasiūlė jam ir pardavė, nes reikėjo pinigų. Už kokią kainą pardavinėjo kiekvieną iš šių daiktų K. S. jis neprisimena tiksliai, bet maždaug nuo 20 iki 50 litų, priklausomai nuo to, kokia pavogto daikto kaina parduotuvėje. Daugiau iš jam parodytų daiktų, jis nieko nevogė. Nei drabužių, nei sportinių batų dėžutėse, nei kvepalų, nei aukso dirbinių, nei maisto papildų jis nevogė. Iš kur pas K. S. visa tai, jam nežinoma. Daiktus iš parduotuvių jis vogė savo nuožiūra ir pardavinėjo K. S.. Daugiau niekam jokių vogtų daiktų nepardavinėjo. K. S. pardavinėti vogtus daiktus pradėjo 2009 metų vasarą, tikslaus laiko neprisimena. K. S. jis pažinojo jau ir anksčiau, kaip Pirmojo policijos komisariato darbuotoją. Šis jį gaudydavo įtardamas dėl vagysčių, bet nebuvo už ką jo „pasodinti“, todėl jie tik kalbėdavosi ir pradėjo bendrauti. Paskui 2009 metų vasarą jo kaimynas į policijos komisariatą parašė pareiškimą dėl dviračio vagystės ir tada K. S. klausinėjo visų kaimynų tame tarpe ir jo, ar matė kas nors ką nors. Tą kartą K. S. užėjęs pas jį į namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje pamatė kažkokią knygą, vieną iš minėtų trijų enciklopedijų. Jam tuo metu reikėjo pinigų, todėl jis pasiūlė K. S. nupirkti iš jo tą knygą. Nuo to ir prasidėjo visa tai, kad jis K. S. pardavinėdavo vogtus daiktus. Jis negali prisiminti, ar buvo taip, jog K. S. jo būtų paprašęs pavogti kokį nors konkretų daiktą, jo manymu, kad nebuvo. Neprisimena, kad jis būtų K. S. klausinėjęs ar šiam reikia kokio nors konkretaus daikto. Pavogtus daiktus K. S. parduodavo kartais namuose, kai šis užeidavo pas jį, kartais gatvėje, kai susitardavo kur susitikti. Jis pats niekada K. S. nesakė nei kada, nei iš kur pavogė konkretų daiktų, tiesiog sakydavo, kad turi kažkokį tai daiktą ir sakydavo savo kainą. K. S. pagal jo gyvenimo būdą ir jo biografiją turėjo puikiai suprasti, kad daiktai, kuriuos jis parduoda, yra vogti. Ant visų pavogtų daiktų, kuriuos jis parduodavo K. S., jis palikdavo prekių kainas, etiketes, todėl matėsi, kokia yra tikroji prekės kainą. Su jokiais kitais pareigūnais, išskyrus K. S., jis nebendravo ir nesiūlė pirkti vogtų daiktų. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl šių daiktų vagysčių ir labai gailisi dėl savo veiksmų. ( t.2, b.l. 17-18).

2009-09-16 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. P. patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus ir parodė, prekybos centre „Panorama“, Saltoniškių g. 9, Vilniuje parduotuvę „Just See“ bei paaiškino, kad iš šios parduotuvės 2009 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, pagrobė laikrodį „HAMA“, , kiek vėliau iš ten pat laikrodį „Karlsson“, kuriuos abu pardavė K. S.. Toliau šiame prekybos centre A. P. nurodė parduotuvė „Hobby Shop“, iš kurios 2009 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, iš pradžių pagrobė žaislinį automobilį „Rescue“, po to kiek vėliau žaislinį malūnsparnį valdomą distanciniu pultu, kuriuos pardavė K. S.. toliau šiame prekybos centre A. P. parodė vaistinė „Šeimos vaistinė“ ir paaiškino, kad iš šios vaistinės 2009 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, jis pagrobė vitaminus vyrams „Trioplan“, kuriuos taip pat pardavė K. S.. dar šiame prekybos centre jis parodė parduotuvę „Fashion Zone“ ir paaiškino, kad iš ten 2009 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, pagrobė laikrodį „Durand“, kurį pardavę K. S.. Šiame prekybos centre A. P. parodė parduotuvę „NEW YORKER“ ir paaiškino, kad iš čias 2009 m. vasarą pagrobė vyriškas džinsines kelnes, kurias pardavė K. S.. Nuvykus į prekybos centrą „Akropolis“, esantį Ozo g. 25, Vilniuje įtariamasis A. P. parodė parduotuvę „STRADIVARIUS“ ir paaiškino, kad iš šios parduotuvės 2009 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, pagrobė moteriškas džinsines kelnes, kurias pardavė K. S.. toliau šiame prekybos centre jis parodė prekyvietę, kurioje prekiaujama „Crocs“ avalyne ir nurodė, kad iš šios prekyvietės 2009 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, pagrobė dvi poras- vyriškus ir moteriškus batus „Crocs“, kuriuos taip pat pardavė K. S.. Toliau A. P. parodė prekybos centre esantį knygyną „Baltos lankos“ ir nurodė, kad iš šio knygyno 2009 m. vasarą pardobė knygą „Vaistinių augalų enciklopedija“, nuo kurios nuklijavo kainą ir perklijavęs kitą pardavė K. S.. parodymų patikrinimo metu A. P. negalėjo nurodyti vietų ir patikslinti iš kokių knygynų jis pagrobė knygą „Kambarinių gėlių enciklopedija“ ir knygą „Klausimų atsakymų enciklopedija“. Toliau prekybos centro „Akropolis“ antrame aukšte A. P. parodė parduotuvę „Savex Galerija“ ir paaiškino, kad iš šios parduotuvės 2009 m. vasarą pagrobė suvenyrinį arbaletą, o po 1-2 savaičių juodos spalvos medinį suvenyrinį dramblį, kuriuos pardavė K. S.. ( t.2, b. l. 19-32).

Išklausęs pokalbių įrašus A. P. parodė, kad juose kalba jis ir K. S., įrašuose jis kalba su K. S. apie jo pavogtus malūnsparnį, laikrodį pavogtą iš p/c „Panorama“, moteriškus džinsus ir kitus džinsus, šlepetes „Crocks“, kurias pavogė iš „Akropolio“, žodis „paėmėm“ reiškia pavogėm; jo pasakyti žodžiai, kad nėra žmonių reiškia, kad negali nieko pavogti, nes parduotuvėse nėra žmonių, jo pasakymas, kad „padarė“ knygą apie vaistines žoles ir drambliuką, reiškia, kad pavogė, jo pasakymas „einam landžioti“ reiškia, kad eina vogti, K. S. prašymą pasižiūrėti kosmetikos ir kvepalų jis suprato, kad prašo pavogti, žodžiai „zdelal časiki“- reiškia pavogiau.

Iš pagarsintų liudytojos J. K. parodymų matyti, kad 10 metų gyvena kartu su K. S. kaip vyras ir žmona, tačiau nesusituokę. Augina du nepilnamečius vaikus. Gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiam butui įsigyti kartu su K. S. iš banko per pusę ėmė kreditą. Žino, kad K. S. dirbo Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate, vyr. inspektoriumi. Apie jo darbą namuose niekuomet nesikalbėjo. Ji niekada nieko neklausinėjo, o šis jai niekada nieko pats nepasakojo. 2009-07-30 jų bute buvo atlikta krata. Kratos metu paimti drabužiai yra K. S.. Apie suvenyrinio arbaleto maketo atsiradimo jų namuose aplinkybes, ji atsisako atsakinėti. Apie SIM korteles, kurios buvo paimtos kratos metu, ji nieko nežino ir nieko negali paaiškinti, tai ne jos kortelės. Maždaug prieš metus laiko, ji K. S. davė į šio darbą pasaugoti pinigus, kuriuos jai buvo davusi močiutė A. K.. Ši davė jai 3500 litų, kurios taupė laidotuvėms. Kadangi jie iš namų kartais išvažiuodavo, kad būtų saugiau, K. S. nusinešė pinigus į darbą ir saugojo savo darbo seife. Pinigai buvo litais, tačiau kokiomis kupiūromis, ji neprisimena. Ji daugiau K. S. nei savo, nei močiutės pinigų nedavė saugoti. Ar K. S. turėjo kokių nors savo asmeninių santaupų, ji nežino. Jie turėjo ir bendras šeimos santaupas, tačiau gali būti, kad K. S. turėjo ir asmeninių santaupų. Ji tik žinojo maždaug kokio dydžio atlyginimą šis gauna, o daugiau apie K. S. pinigus nesidomėjo. 2009 m. liepos mėnesį jie su visa šeima buvo nuvažiavę atostogauti prie jūros. K. S. juos nuvežė ir pabuvęs pora dienų, pats važiavo į Vilnių. Ji K. S. atidavė savo auksinę grandinėlę su pakabuku, dukros auksinę apyrankę, kadangi pagalvojo, jog nėra saugu jų nešioti. Kaip jau suprato, K. S. šiuos auksinius papuošalus nusivežė ir pasidėjo pas save į darbą. Šiuos auksinius papuošalus, t.y. grandinėlę su pakabuku pagamino juvelyras, kurį pažįsta K. S.. Jai močiutė buvo davusi visokių senovinių auksinių papuošalų, iš kurių juvelyras maždaug prieš 3,5 metų pagamino grandinėlę, pakabuką ir apyrankę. Apyrankė liko pas ją, o grandinėlė su pakabuku buvo paimta per kratą iš K. S. darbo. Kita apyrankė, kuri taip pat buvo paimta kratos metu, buvo gaminta pas tą patį juvelyrą dar labai seniai, prieš kokius 6 metus. Visi šie auksiniai papuošalai yra jos. (t.1, b.l. -73).

Iš pagarsintų liudytojos A. K. parodymų matyti, kad K. S. yra jos anūkės J. K. vyras. Pastarieji kartu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. K. S. dirbo policijoje, tiksliai nežino kokios buvo šio pareigos. Jau kurį laiką, tiksliai neprisimena nuo kada, savo anūkei J. K. ji duodavo savo sutaupytus pinigus, kuriuos taupė laidotuvėm ar kitokioms savo reikmėms. Savo namuose laikyti pinigų ji negali, nes tai nėra saugu. Gyvena bendrabutyje, o aplinkui pilna narkomanų. Ji buvo davusi J. pasaugoti 3500 litų. Ši sakė, kad pinigus laiko ne namuose, o pas K. S. darbe policijoje, nes taip yra saugiau. J. savo pinigus ji davė litais. Ji gauna pensiją 1060 litų, o be to ji ilgai dirbo ir jos atlyginimas buvo geras. Jos vyras taip pat labai gerai uždirbo, todėl ji turėjo santaupų. Be to iš kiekvienos pensijos ji atideda po 500 litų ir kai sutaupo 1000 litų, atiduoda J. saugoti. Su K. S. ji beveik nebendravo. Jie matydavosi retai, tik tada, kai šis ją nuveždavo pas J. aplankyti, bet niekada nesikalbėjo ir ji apie K. S. reikalus nieko nežino. (t.1, b.l. 74).

Iš pagarsintų liudytojos I. D. parodymų matyti, kad 2009 metų vasarą, tikslaus laiko neprisimena, jai paskambino draugė M. A. ir pasakė, kad šios draugas K., kurio pavardės ji nežino, atnešė džinsus, kurie M. per maži. M. paklausė, ar ji nenorėtų pasižiūrėti ir pasimatuoti tuos džinsus. Ji sutiko pasimatuoti, todėl M. atvažiavo pas ją ir atvežė tuos džinsus. Jai džinsai tiko, todėl pasakė, kad pasilieka, paklausė M. kiek K. atiduoti pinigų už tuos džinsus. Ji neprisimena tiksliai, kaip buvo toliau, bet žino, kad per M. ji K. už tuos džinsus atidavė apie 30 ar 40 litų. Ji pati su K. apie tuos džinsus nesikalbėjo ir pinigų nemokėjo. Džinsai mėlynos spalvos, „Stradivarius“ firmos ir buvo nauji, su etikete. Ji neprisimena, ar ant etiketės buvo nurodyta džinsų kaina, nusipirkusi džinsus, etiketę išmetė. Ji nepagalvojo, kad džinsai gali būti pavogti, jei būtų žinojusi, nebūtų pirkusi. Ji žinojo, kad K. dirba policijoje ir yra policijos pareigūnas, tik nežinojo tikslios darbovietės ir pareigų. Žinodama, kad K. pareigūnas, net minčių neturėjo, kad šis gali pardavinėti vogtas džinsines kelnes. Tas kelnes ji nešiojo pati, sutinka pateikti prie baudžiamosios bylos. Apie aplinkybes, kur, kaip ir kada K. įgijo džinsus, kuriuos ji nusipirko, nieko nežino. (t.1, b.l. 77-78).

Iš pagarsintų liudytojos V. R. parodymų matyti, kad ji dirba konsultante knygyne „Pegasas“, esančiame Vilniaus universalinėje parduotuvėje, Konstitucijos prospekte, pirmame aukšte. Knygyne nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Knygos išdėliotos lentynose ir ant stelažų, todėl į knygyną atėję pirkėjai savarankiškai apžiūri ir renkasi knygas, kartais klausia konsultacijos. Išsirinkęs knygą, pirkėjas ją pasiima ir savarankiškai atsineša prie kasos, kur susimoka už prekę. Kasa randasi prie įėjimo – išėjimo durų. Prie šių durų yra įrengti elektroniniai apsaugos vartai, kurie pypsi, kada vagis bando išsinešti neišmagnetintą knygą. Kiekvienoje knygoje yra įklijuotas lipdukas, kurį pardavėjas, gaudamas iš pirkėjo pinigus už prekę, išmagnetina. Tačiau pasitaiko atvejų, kai vagys arba nuplėšia nematant tą lipduką, arba išplėšia visą knygos lapą, kur yra lipdukas ir tokiu būdu pavogė prekę. Vagis, vagiančius knygas, pastebi labai retai. Knygų trūkumą nustato tik metų pabaigoje, atlikinėdami prekių inventorizaciją. Apie tai, kad 2009 m. vasarą iš jų knygyno buvo pavogta knyga „Klausimų atsakymų enciklopedija“ nustatė tik tada, kai jiems pranešė policijos pareigūnai, kad tokią knygą rado. Pagal ant knygos priklijuotą lipduką, ar knyga yra iš jų knygyno. Daugiau jokių kitų skiriamųjų ženklų, ženklinančių iš kokio knygyno knyga, nėra. Nepastabėjo nei kas, nei kada tiksliai tą knygą pavogė iš jų knygyno. Ši knyga knygyne visuomet buvo lentynoje, kurios nuo kasos nesimato. (t.1, b.l. 105-106).

Iš pagarsintų liudytojos D. Č. parodymų matyti, kad ji dirba UAB „Savex“, parduotuvės „Savex Galerija“, esančios prekybos centre „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, vedėja. Parduotuvė randasi prekybos centro antrame aukšte, pakilus eskalatoriumi, šalia parduotuvės „Elektromarkt“. Parduotuvėje prekės yra išdėstytos ir ant stelažų ir lentynose, kai kurios po stiklu. Parduotuvėje maždaug kartą per metus atliekama prekių inventorizacija ir inventorizacijos metu nustatomi prekių trūkumai. Po inventorizacijos nustatyti prekių trūkumai atsiranda tik dėl vagysčių. Kartais darbo dienos pabaigoje, ar tiesiog dienos eigoje pastebima, kad trūksta kažkokios prekės, vadinasi prekę kažkas pavogė. Jie niekada nesikreipia į policiją dėl prekių vagystės, kadangi niekada niekas iš darbuotojų nepastebi, kas ir kokiom aplinkybėm pavagia tas prekes. Apie tai, kad iš parduotuvės yra pavogtas suvenyrinis arbaletas ir medinis dramblys, ji sužinojo tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai ir pasiteiravo, ar nėra dingusios tokios prekės. Po to buvo atlikta prekių inventorizaciją ir nustatyta, kad nėra ne tik šių minėtų dviejų prekių, bet ir kitų, kurių sąrašą pateikė kartu su pareiškimu policijai. Kas ir kada pavogė tas prekes, kaip minėjo, darbuotojai nepastebėjo. Parduotuvėje prie įėjimo ir išėjimo durų nėra elektroninių apsaugos vartų ir prekės neturi jokių apsaugos elementų. Ar prekė yra iš jų parduotuvės, galima nustatyti tik pagal prekės BAR kodą, kuris yra užklijuojamas lipduku. Lipdukas labai lengvai nusilupa. UAB „Savex“ yra minėtų prekių importuotojas ir yra Vilniuje parduotuvių, kurios taip pat iš jų perka minėtas prekes. 2009 m. rudenį jų parduotuvėje policijos pareigūnai buvo atvykę ir darė parodymų patikrinimą, kaip ji suprato su įtariamuoju. Kai ji pamatė tą žmogų, iš karto jį atpažino, kad šis ateidavo į jų parduotuvę, ir gana dažnai. Šis ir kiti panašios išvaizdos asmenys visada kelia įtarimų, kai užeina į parduotuvę, bet ji niekad nematė šio žmogaus vagiant. Parduotuvėje vienu metu paprastai dirba 2-3 pardavėjos, priklausomai nuo pirkėjų srauto. Ji taip pat visuomet būna parduotuvėje ir, kai reikia prekiauju, bet dažniausiai prižiūri prekybos salę. (t.1, b.l. 110-111).

Iš pagarsintų liudytojos L. G. parodymų matyti, kad ji dirbu UAB „Baltų lankų knygynas“ vadovės pavaduotoja. Vilniaus mieste šis knygynas yra tik Akropolio prekybos centre. 2009 m. vasaros metu, tikslaus laiko neprisimena, į knygą kreipėsi policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo, ar nebuvo pavogta knyga „Vaistinių augalų enciklopedija“. Kadangi vagystės nebuvo pastebėję, ji atliko inventorizaciją, sutikrindama turimą apskaitos duomenų bazę ir nustatė, kad vienos knygos „Vaistinių augalų enciklopedija“ parduotuvėje trūksta ir, kad ši knyga nebuvo parduota, o pavogta. Šią inventorizaciją atliko 2009-07-20, vadinasi knyga buvo pavogta iki tos dienos. Paprastai dėl vagysčių į policiją patys kreipiasi retai, kadangi darbuotojai stengiasi stebėti pirkėjus ir dažniausiai tuos asmenis, kurie nori išsinešti knygą nesumokėję, sustabdo dar iki išėjimo iš parduotuvės ir paprašo, kad tas asmuo arba paliktų knygą arba ją nusipirktų. Buvo atvejų, kai tokius asmenis perdavė prekybos centro „Akropolis“ apsaugos darbuotojams. Ar knyga yra iš jų knygyno, galima nustatyti tik pagal kainos lipduką, ant kurio yra nupiešta avelė ir nurodyta kaina. Jeigu lipdukas nuklijuotas, daugiau jokių kitų skiriamųjų knygyno ženklų nėra. Knygyne parduodamose knygose, brangesnėse nei 10 litų yra įklijuoti „čipai“, t.y. lipdukai, kurie reaguoja į elektroninius apsaugos vartus, esančius prie įėjimo – išėjimo, jei prie kasos knyga būna neišmagnetinta. Knyga „Vaistinių augalų enciklopedija“ jų knygyne gulėjo prekybos salėje pirmame aukšte ant stelažo skyriuje „Šeima, sveikata“. (t.1, b.l. 114-115).

Iš pagarsintų liudytojos V. K. parodymų matyti, kad ji dirba UAB „New Yorker Lietuva“ filialo vadove, parduotuvėje esančioje prekybos centre „Panorama“, Saltoniškių gatvėje. Ji pati nuolat darbo laiku būna šioje parduotuvėje. 2009 m. vasarą, tikslaus laiko nežino, į parduotuvę atėję policijos pareigūnai pasiteiravo, ar nebuvo užfiksuota džinsinių kelnių vagystė. Pasitikrinę, nustatė, kad iš tiesų buvo pavogto vyriškos džinsinės kelnės „Fishbone“, kurių kodas yra 52-856, 109 litų vertės. Kada ir kas tas kelnes pavogė, ji nežino, nes niekas iš parduotuvės darbuotojų to nepastebėjo. Jų parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau ar tai dėl techninių kliučių ar dėl kažko kito nedaromas vaizdo įrašas ar yra kitų kliūčių, nes negalima peržiūrėti ankstesnio laiko vaizdo įrašų. Parduotuvėje yra elektroniniai apsaugos vartai prie įėjimo – išėjimo durų, tačiau vagys žino visokių būdų, kaip išnešti prekę, kad apsaugos vartų signalizacija nesuveiktų. Parduotuvėje labai dažnai būna vagystės, bet į policiją jie kreipiasi tik tuomet, kai patys sugauna vagį. Ar prekė yra būtent iš jų parduotuvės, galima nustatyti pagal ant etiketės esantį BAR kodą ir artikelį- prekės kodą, kuris taip pat žymimas ir ant etiketės, kuri prisiūnama prie drabužio. (t.1, b.l. 118).

Iš pagarsintų liudytojo E. F. parodymų matyti, kad jis dirba UAB „Open24“ parduotuvės, esančios prekybos centre „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, vadovu. Parduotuvė įsikūrusi prekybos centro pirmame aukšte. Parduotuvėje prekiaujam CROCS avalyne. Parduotuvė randasi prekybos centre atviroje erdvėje, t.y. koridoriuje, praėjime tarp kitų parduotuvių. Prekyvietėje nėra jokių elektroninių apsaugos vartų, nes yra tik prekystalis, o šiaip visur aplink atvira erdvė. Avalynė yra sukabinta ant metalinių kablių lentynose ir prie jų priėjimas yra laisvas. Avalynė prie lentynų nepritvirtinta. Parduotuvėje dirba du darbuotojai, kurie kas keturios paros keičiasi. Vieną kartą per mėnesį parduotuvėje atliekama inventorizaciją ir nustatomi prekių trūkumai. Šie trūkumai, pagrinde būna dėl vagysčių. Nustatę trūkumus į policiją nesikreipia, kreipiasi tik tokiu atveju, kai patys sugauna vagį vietoje. 2009 m. vasarą, atvykus policijos pareigūnams ir pasiteiravus, ar iš parduotuvės nebuvo pavogtos dvi poros batų CROCS, atliko inventorizaciją ir nustatė, kad trūksta ne dviejų, o daug daugiau porų batų. Inventorizaciją atliko už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d. Kas ir kada galėjo pavogti iš prekyvietės avalynę, nei jis, nei kiti jo kolegos, nepastebėjo. Ar batai CROCS yra pavogti būtent iš jų parduotuvės, jei nėra ant batų kainos, nustatyti neįmanoma. Tik galima pabandyti pagal batų spalvą nustatyti, į kokias parduotuves UAB „Open24“ buvo pristačiusi tą avalynę. ( 1 t., b.l. 121).

Iš pagarsintų liudytojos I. G. parodymų matyti, kad ji dirba UAB „Tamro vaistinė“ Šeimos vaistinės, esančios prekybos centre „Panorama“, adresu Saltoniškių g. 9, Vilniuje, vaistinės vedėja. Vaistinės darbo laikas yra nuo 8 val. iki 22 val. Vienu metu pamainoje vaistinės prekybos salėje dirba maždaug 2-3 vaistinės darbuotojai. Vaistinėje prekės yra išdėstytos ir už prekystalio ir salėje stelažuose. Stelažuose salėje pagrinde yra išdėstyta kosmetika ir maisto papildai, kuriais prekiaujama vaistinėje. Receptiniai vaistai beveik visi yra už prekystalio. Prie vaistinės durų yra elektoriniai apsaugos varteliai, kurie reaguoja į ant gaminių pakuočių priklijuotus specialius plastikinius lipdukus. Tuos lipdukus galima nuklijuoti arba pažeisti, t.y. sulankstyti. 2009 m. rugpjūčio 28 d. vaistinėje buvo atlikta dalinė inventorizacija, kurios metu nustatyta, kad yra dingusi viena pakuotė maisto papildų „Trioplan Sir N60“, kurios kaina yra 63, 27 litų, prekės kodas 4771544217440. Tokia šių maisto papildų kaina ir prekės kodas buvo nurodyti jų vaistinės kompiuterinėje apskaitos sistemoje. Kaina šioje sistemoje kartais gali skirtis nuo kainos, nurodytos lipduke ant gaminio pakuotės, kadangi pardavimo metu dažnai vyksta įvairios akcijos, kurių metu sumažinamos kainos. Ant pakuotės esančiame lipduke su kaina ji netaisoma, tiesiog yra iškabinami prie prekės atskiri pranešimai apie nuolaidas ir galutinę kainą. Dalinę inventorizaciją parduotuvėje atlieka savo nuožiūra, kada akivaizdžiai pamato, jog iš kažkokios vietos dingusi prekė, ar tiesiog taip pasitikrinti, kad lengviau būtų atliekant metinę inventorizaciją. Vaistinėje nėra įrengtos apsaugos vaizdo kameros. Kada tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis dingo iš jų vaistinės minėta maisto papildų pakuotė, ji nežino, niekas iš jų darbuotojų vagystės nepastebėjo. Apie vagystę į policiją pranešama tik tokiu atveju, kai pagaunamas vagį, t.y. pamato asmenį vagiantį prekes ir iškviečiam prekybos centro „Panorama“ apsaugos darbuotojus. Kada 2009 metų rudenį kreipėsi policijos darbuotojai ir paklausė, ar nepasigedo minėtos pakuotės maisto papildų, jau buvo atlikta dalinė inventorizacija ir nustatyta, kad ši prekė dingusi, tačiau kai nematė kas ir kada ją pavogė, niekur iki tol nesikreipė. (t.1, b.l. 124).

Iš pagarsintų liudytojos K. K. parodymų matyti, kad ji dirba UAB „Apranga SLT“, pardavėja konsultante. Virš dviejų metų dirba parduotuvėje „Stradivarius“, esančioje prekybos centre „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilnius. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad 2009 metų vasarą iš šios parduotuvės, buvo pavogtos moteriškos džinsinės kelnės. Parduotuvėje yra labai daug drabužių ir pastebėti, kad dingo vienas ar kitas drabužis, yra praktiškai neįmanoma. Apie tai, kad yra prekių trūkumas, nustatoma per inventorizaciją. Dažniausiai inventorizacija daroma vieną kartą per metus, gruodžio mėnesį. Kartais inventorizacija daroma dažniau, kai keičiasi parduotuvės vadovas. Kada buvo daroma inventorizacija 2009 metais, ji neprisimena. Šiuo metu parduotuvėje dirba tik ji viena iš darbuotojų, kurie dirbo 2009 metų vasarą, visi kiti darbuotojai pasikeitę. Ji neprisimena, kad 2009 metais vasarą būtų pastebėjusi, kad kas nors vogtų iš parduotuvės džinsines kelnes. Parduotuvėje, prie įėjimo ir išėjimo yra elektroniniai apsaugos varteliai, kurie signalizuoja, kada nešama prekė su magnetu. Parduotuvėje kiekviena prekė yra su prisegtu magnetu, kuris nuimamas prie kasos, sumokėjus už prekę. Greičiausiai vagys žino būdus, kaip galima uždengti ar kitaip paveikti magnetą, kad nešant pro vartelius prekę, neįsijungtų signalizaciją. Kurią tiksliai dieną buvo pavogtos džinsinės kelnės, kurių kodas 02310531702341, vertė 109 Lt., ji negali pasakyti. Tokiomis džinsinėmis „Stradivarius“ firmos kelnėmis 2009 metų liepos mėnesį prekiavo tik vienoje parduotuvėje, esančioje „Akropolio“ prekybos centre. Paprastai pamačius vagystę, parduotuvės darbuotojai kviečia apsaugą. Ji pati kiek dirba, niekuomet neteko kviesti apsaugos, nes niekada nepastebėjo vagystės fakto. Tam tikromis valandomis parduotuvėje būna tikrai daug pirkėjų ir nėra galimybės pastebėti, ar žmonės kelia įtarimą. Ji pati i 2009 m. vasarą nepastebėjo kokio nors įtartino žmogaus, kuris jai galėtų būti panašus ne į pirkėją, o į vagį. (t.1, b.l. 130).

Iš pagarsintų liudytojos A. S. parodymų matyti, kad ji iki 2009 m. rugsėjo 3 d. dirbo UAB Rest Art Group“ priklausančioje parduotuvėje „Just see“ parduotuvės vadove. Parduotuvė buvo įsikūrusi prekybos centre „Panorama“ Saltoniškių g. 9, Vilniuje. Šios įmonės savininkas yra Estijos pilietis Jak Lininsoo. Parduotuvėje buvo prekiaujama laikrodžiais, dovanomis ir įvairiomis smulkmenomis, skirtomis jaunimo dovanoms. Ar prekė būtent iš tos parduotuvės galima nustatyti per įmonės buhalterinę sandėlio sistemą „Directo“. Kai ji dirbo parduotuvėje, buvo atvejų, kai iš prekybos salės dingdavo prekės. Tai pastebėdavo arba atlikę inventorizaciją, arba akivaizdžiai matėsi, jog viena, ar kita prekė yra dingusi iš savo vietos vitrinoje. Pastebėję, kad prekė dingusi, į policiją nesikreipdavo. Parduotuvėje nebuvo įrengta vaizdo stebėjimo sistema, todėl jokių įrodymų dėl vagystės neturėdavo. Dingusią prekę tiesiog nurašydavo, kaip trūkumą arba kaip broką. Ji pati niekada nepastebėjo asmens, parduotuvėje vagiant kokias nors prekes. ( t.1, b.l. 134).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo (t.4) matyti, kad buvo užfiksuoti K. S. pokalbiai ir SMS žinutės - telekomunikaciniai įvykiai:

Iš protokolo matyti, kad buvo fiksuotas 2009-06-11 apie 16 val. pokalbis tarp V. G. ir K. S., kuriuo metu K. S. V. G. sako, kad viskas tvarkoj, byla nutraukta, kaip pažadėta tai ir padaryta. (t.4, b.l. 117).

Iš protokolo matyti, kad buvo 2009-06-23 fiksuotas pokalbis tarp V. G. ir K. S. dėl pakvitavimo už atlyginta žalą (spėtiną V. A.), kuriame šis keikia V. A., kuris pasirašydamas, kad gavo ir V. G. pinigus 7010 Lt, pareikalavo iš K. S. 10 Lt, kuriuos šis davė.(b.l.119-120).

Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad K. S. su M. A. 2009-07-29 apie 20.40 val. susitiko su A. P., A. S. ir R. J. ir A. P. padavė K. S. juodas vyriškas šlepetes, o R. J. padavė M. A. laikrodį, ši jį užsidėjo ant rankos. K. S. šlepetes grąžino A. P., po to padavė A. P. 50 Lt (t. 4, b.l. 142-152).

Iš protokolo matyti, kad 2009-07-30 kratos metu Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. Pirmojo policijos komisariato, Kalvarijų g. 59, Vilnius, K. S. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir K. S. seife rasta ir paimta juodos spalvos vyriškos šlepetės“Crocs“ su etikete, žaislinis automobilis „LUNAR (duomenys neskelbtini) pistoletas „BLOW MAGNUM Nr. 6-022316“, žaislinis malūnsparnis “JAMARA GERMANY“, „TRIOPLAN“ maisto papildų dėžutė, juodos spalvos valdymo pultas „JAMARA GERMANY“, dėžutė su užrašu „HAMA“, kurioje elektroninis prietaisas, dėklas su pinigais - 3714, 20 Lt, 400 JAV dolerių, 10 eurų, daugkartinė Pildyk kortelė „EŽYS“, TELE2 Pildyk kortelės dėklas, „Omnitel“ kortelės dėklas, 6 lapai atspausdinti iš CDB su K. S. asmens anketiniais duomenimis, 1 lapas su E. M. duomenimis su žyma „Riboto naudojimo“, 2 lapai su I. G. duomenimis su žyma „Riboto naudojimo“, 2 buteliai su alkoholio kvapą turinčiu skaidriu skysčiu, juodos spalvos piniginė su pinigais - 200 Lt viena kupiūra, 100 Lt viena kupiūra, 10 eurų viena kupiūra, 10 Lt viena kupiūra. ( t.2, b.l. 167-192).

Iš protokolo matyti, kad 2009-07-30 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius pas M. A. rasta ir paimta moteriškas laikrodis „Durand“ Nr. RQ-1525, knyga „Vaistinių gėlių enciklopedija“, knyga „Kambarinių gėlių enciklopedija“, knyga „Klausimų atsakymų enciklopedija“, medinė dramblio statulėlė, laikrodis „Karlsson Nr. KA 4419“, oranžinės spalvos moteriškos „CROCS“ šlepetės. (t.3, b.l. 6-7).

Iš protokolo matyti, kad 2010-04-22 liudytoja I. D. pateikė mėlynos spalvos moteriškas džinsines kelnes „Stradivarius“. (t.1 b.l. 79).

Iš 2009-10-02 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(7698)-IS1-7484 matyti, kad skysčiai, esantys dviejuose 1,0 dm³ buteliuose, paimtuose 2009-07-30 atlikus kratą įtariamojo K. S. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. Pirmasis policijos komisariatas, Kalvarijų g. 59, Vilniaus m., yra naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 49,7 %. Tirti pateikta 2000 cm ³ (2,0 litrai) naminės degtinės. Skysčiai, esantys dviejuose 1,0 dm³ buteliuose yra vienodi.

Iš UAB „Fashion Zone“ pareiškimo matyti, kad 2009-05-01—2009-07-07 iš jų parduotuvės, esančios PPC „Akropolis“ buvo pavogta 38 poros avalynės Crocs-1 modelis Yukon 43 išmieros 178 Lt vertės, Baya Mango 39 išmieros 143 Lt vertės. (t.1, b.l. 13,14,122).

Iš parduotuvės „Savex Galerija“ pareiškimo matyti, kad iš jų galerijos PPC „Akropolis“ buvo pagrobtas arbaleto maketas 118 Lt vertės, dramblio statulėlė 52 Lt vertės. (t.1, b.l. 16-21, 112).

Iš UAB „Kadabara“ pareiškimo matyti, kad 2009 metų vasara iš parduotuvės „Holly shop“ buvo pavogtas malūnsparnio modelis 139 Lt vertės ir modelis Lunar car 99,99 Lt vertės. (t.1, b.l. 22,133).

Iš UAB „ Vagos prekyba“ pareiškimo matyti, kad nustatė darant inventorizaciją, kad buvo pavogta viena knyga „Kambarinių gėlių enciklopedija“ 59,90 Lt vertės. (t.1, b.l. 24).

Iš knygyno „Šviesa Publishers“ pareiškimo matyti, kad atlikus inventorizaciją buvo nustatyta, kad trūksta 1 knygos „Klausimų ir atsakymų enciklopedija“ 74,90 Lt vertės. (t.1, b.l. 25,107).

Iš UAB „New Yorker Lietuva“ pareiškimo matyti, kad iš filialo, esančio PC „Panorama“ Saltoniškių g. 9, Vilniuje buvo pavogtos vyriškos džinsinės kelnės 109 Lt vertės. (t.1, b.l. 26,119)

Iš knygyno „Baltos lankos“ pareiškimo matyti, kad 2009-07-20 buvo nustatyta, kad pavogta knyga „Vaistinių augalų enciklopedija“ 60,20 Lt vertės. (.1, b.l. 28).

Iš UAB „Tamro vaistinė“ pareiškimo matyti, kad atlikus inventorizacija rastas maisto papildo Trioplan trūkumas 63,27 lt vertės. (t.1, b.l. 29).

Iš 2009-02-10 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 126 matyti, kad ji sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos V. G. ir V. A. dėl keramzito blokelių pirkimo, kurių kaina 14020 Lt, pirkėjas V. G. sumoka 7010 Lt avansą. (t.1, b.l.51-53).

1) Teisme K. S. ir V. A. parodė, kad jų susitikimas įvyko policijos komisariate atsitiktinai, tačiau įrodyta, kad V. A. žmona ir K. S. sugyventinė yra seserys, ikiteisminio tyrimo metu K. S. davė parodymus, kad pas jį V. A. buvo atėjęs kelis kartus ir prašė pagalbos, nes jį apgavo V. G. parduodamas statybinius blokelius ir jo patarimu parašė pareiškimą, kurį jis priėmė pats 2009-04-02 ir pradėjo ikiteisminį tyrimą, vėliau kurį perdavė M. P.. V. G. atvyko pas jį pagal šaukimą, šiam paaiškino, kad šis įvykdytų įsipareigojimus arba grąžintų pinigus. V. G. pinigus sutiko grąžinti, po kelių dienų pinigus atvežė, o jis grąžino V. A..

3) Liudytojai N. teisme parodė, kad paskolino V. G. galimai 7 - 8 tūkst. litų, tačiau nurodė, kad tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, iš jų parodymų tyrimo metu matyti, kad V. G. jie paskolino 8 tūkst. litų, tokios 8 tūkst. litų sumos pasiskolinimą parodė V. G., todėl tokios sumos būvimą teismas laiko įrodytu. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pats K. S. parodė, kad gavo iš V. G. apie 8 tūkst. litų.

5) V. G. parodymus, kad abu kaltinamieji nurodė atsiskaityti 2009-04-21 dieną, o ne vėliau, kaip nurodė pirminiuose parodymuose K. S., patvirtina tai, kad jis tą pačią dieną pinigus pasiskolino ir didesnę sumą, negu buvo skolingas V. A.. Aplinkybę, kad toks reikalavimas buvo patvirtinta ir tai, kad abu kaltinamieji važiavo kartu su V. G. ,šio nuomone, kad jis nepabėgtų, kad toks „važiavimas“ kartu buvo nebūdingas , teisme pripažino ir pats K. S..

Iš to teismas daro išvadą, kad abu kaltinamieji turėjo tikslą, kad V. G. kuo greičiau atsiskaitytų su V. A. ir tikslą patys iš to pasipelnyti.

6) K. S. ir M. P. kategoriškai neigia, kad nurodė V. G. sumokėti 1000 Lt delspinigių ir 2000 Lt už tai, kad tyrimas būtų nutrauktas, V. G. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu vienodai ir nuosekliai aiškino tokius reikalavimus buvus ir perdavęs K. S. ne 7010 Lt, o 10 tūkst. litų ir netikėti tokiais jo parodymais teismas pagrindo neturi. Šią aplinkybę patvirtina ir pokalbių tarp K. S. ir V. G. įrašai, K. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad po bylos nutraukimo jis toliau bendravo su V. G., pasakė, kad pagal šį epizodą byla nutraukta kaip jie susitarė, konsultavo V. G. dėl kitų jo galimai nusikalstamų veikų, dėl kurių jam buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pagal pokalbių suvestinę teismas daro išvadą, kad K. S. atidavė V. A. ne 7010 Lt, o 7 tūkst. litų, nes keikė jį dėl reikalavimo atiduoti 10 Lt, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis kasos orderis, kur nurodyta suma 7000 Lt + 10 Lt.