Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

bausmę vykdančios institucijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiajai specialistei G. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. (toliau – A. M.) Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 5 ir 7 punktus, 105 straipsnio 5, 8, 12 punktus, 118 straipsnio 1 ir 2 dalis, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį bei 272 straipsnio 2 ir 3 dalis laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Bausmę paskirta atlikti kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2002 m. kovo 28 d., bausmės pradžia nustatyta nuo 2000 m. spalio 15 d.

3. 2022 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis, jo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka nuteistojo amžių, įgytą išsilavinimą bei esamas aplinkybes. A. M. naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamumu, pataisos įstaigoje jis vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti iš kitų nuteistųjų, o bendraudamas su įstaigos administracija stengiasi išlikti tolerantiškas ir mandagus.

3.2. Teikimo duomenimis nuteistasis per bausmės atlikimo laiką dešimt kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko dešimt kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Bausmę šiuo metu jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, taip pat yra devynis kartus skatintas.

3.3. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. M. kaltę dėl dalies įvykdytų nusikaltimų pripažino iš dalies, dėl dalies kaltę pripažino visiškai. Įvertinimo metu savo kaltės nuteistasis neneigia ir neminimizuoja.

3.4. Teikime nurodoma, kad 2000 m. įvykdytų nusikaltimų metu turėjo 7 klasių išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu, 2009 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, profesijos įgijęs nėra. Iki sulaikymo niekur nedirbo, darbinės patirties neturėjo. Kaip nurodo pats nuteistasis, jam yra tekę dirbti laikinus darbus nelegaliai. Bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime apie 7 metus dirbo VĮ „M. a.“ staliaus, dažytojo darbus. Nuo 2019 m. atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose nedirbo. Nuo 2021 m. gruodžio 12 d. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje mokamas darbas nuteistajam nesiūlytas, tačiau jis tvarkosi dokumentus dėl leidimo užsiimti individualia menine kūrybine veikla – drožinėjimu.

3.5. Institucija nurodo, kad 2020 m. sausio 23 d. A. M. buvo primintos vidaus tvarkos taisyklės ir režimo reikalavimai, pravestas pokalbis apie bausmių vykdymo kodekso bei dienotvarkė reikalavimus. Individualių pokalbių metu su nuteistuoju aptarta subkultūros apraiškos įstaigoje, brandaus gyvenimo pagrindai bei alkoholio vartojimo pasekmės. Teikime teigiama, kad nuteistasis atviras, nevengia apie save pasakoti, ganėtinai savikritiškas. Jo požiūris į darbą teigiamas, jis išreiškia norą dirbti ir atlyginti padarytą žalą, tačiau šiuo metu nedirba. Atliekant bausmę A. M. buvo sudaryta galimybė naudotis bibliotekos paslaugomis. 2019 m. nuteistasis dalyvavo Konstitucijos egzamine. Nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. A. M. dalyvavo programoje „Relaksacija“, kurioje išmoko valdyti įtampą bei stresą, lavino savo kūrybiškumą, pozityvią vaizduotę. Nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ psichologo vedamoje programoje, kurioje analizavo savo elgesį, asmenybės savybes, siekė sustiprinti požiūrį į visuomenėje pripažintą vertybių sistemą. Nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. nuteistasis dalyvavo programoje „Mandalų terapija“ ir „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programoje. Teismo sprendimu iš nuteistojo buvo priteisti civiliniai ieškiniai, kurių dalis, nuteistojo teigimu, buvo sumokėta iš gautos kompensacijos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos už blogas kalinimo sąlygas. Pagal Marijampolės pataisos namų valdymo skyriaus pateiktas pažymas 2020 m. kovo 31 d. turėta ieškinių suma buvo 3076,40 Eur, 2020 m. lapkričio 19 d. sumokėta ieškinių suma 1041,50 Eur. 2021 m. spalio 12 d. gauta Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus pažyma, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 7820,05 Eur. Išskaičiuota 3,45 Eur. Vykdomuosiuose raštuose nurodyti išieškotojų adresai, tačiau duomenys seni. Nuteistasis neturėjo galimybės mokytis profesinio mokymo centre.

3.6. Teikime nurodoma, kad 2016 m. spalio 21 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką ir nustatyta rizika – aukšta. Pakartotinių įvertinimų metu nuteistajam buvo nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. 2020 m. gruodžio 9 d. pataisos namuose atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą A. M. buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. kovo 10 d. nuteistajam nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Nuteistajam nustatomi tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti, nuteistojo gynėja teikimą prašė tenkinti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

6. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įstatymas yra suformuluotas taip, jog atsižvelgęs į visas jam nustatytas sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos pakeisti terminuotu laisvės atėmimu. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė sušvelninama tais atvejais, jei nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įpareigoja teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, galima spręsti ir tai, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio bei sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, o kasdienių gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistasis A. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. spalio 15 d., tačiau vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, kad būtų galima teigti, jog yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš aptarto seka, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

8. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, reikšminga aplinkybė yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant šią riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. kovo 10 d. atlikto vertinimo metu nuteistojo A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip aukšta. Pažymėtina, kad pakartotinių įvertinimų metu, atliktų po pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo (2016 m. spalio 21 d.) nuteistajam buvo nustatyta mažėjanti jo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau ji visuomet išliko aukšta. Nors vien rizikos dydis ir nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog teismui leistų spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

9. Iš nuteistojo A. M. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis šiuo metu itin aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. A. M. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje tvarkosi dokumentus dėl galimybės užsiimti individualia menine kūrybine veikla. Teismo sprendimu nuteistajam priteistas civilinis ieškinys. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų negauta. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo skatintas 9 kartus, tačiau jis taip pat 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu A. M. ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo ir atskleidžia jo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021). Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas 2019 m. liepos 16 d. už itin šiurkštaus pažeidimo padarymą – uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, kas įvertinus nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 2000 m. spalio 15 d.), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M. elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima itin neilgą laikotarpį, kuris visgi nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme. Juo labiau, kad po paskutinės nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos (beveik 3 metų laikotarpis) jis buvo skatintas vos 3 kartus.

10. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam vis dar nustatoma eilė kriminogeninių veiksnių (tiek statinių, tiek dinaminių). Kaip statiniai kriminogeniniai veiksniai išskiriami: nuteistojo kriminalinė istorija (2-3 teistumai); pirmasis teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių suvokimas; būdingas teisės pažeidimo modelis; sunkėjantys daromi nusikaltimai. Dinaminiai veiksniai: turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų/ieškinių/piniginių baudų ir menkas galimybes jas apmokėti; dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamą elgesį; buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniais santykiais su kitais; būdingas visiškas savęs nuvertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nuteistajam nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika gali kisti, mažinant jam nustatytus dinaminius veiksnius, todėl yra itin svarbu įvertinti A. M. motyvaciją dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Sutiktina, kad nuteistajam priskiriami kriminogeniniai veiksniai susiję su jo elgesiu praeityje, tačiau būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu teismui įvertinus A. M. asmens bylos medžiagą vis dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų šiuo metu jau pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju.

11. Nors nuteistasis ir supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, kadangi laisvalaikį leidžia su daug teistumų turinčiais asmenimis. Pats nuteistasis nurodo didžiąją dalį laiko norintis būti vienas. A. M. problemų sprendimo įgūdžiai silpni, jis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas atrasti alternatyvų, taip pat apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Nuteistojo ateities tikslams trūksta konkretumo, jis pernelyg pabrėžia asmeninį patyrimą ir paskutinius įvykius bei yra linkęs nuslėpti neigiamai jį charakterizuojančius faktus. Iš A. M. charakterizuojančios medžiagos taip pat matyti, kad ankstesnių vertinimų metu vyravo kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos dėl ko yra pagrindas manyti, jog dar neseniai nuteistasis vadovavosi nusikalstamumą palaikančiomis nuostatomis. Pats A. M. teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jo gyvenimo būdas vis dėlto prieštarauja visuomenės normoms.

12. . Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. pažymą Nr. 559 A. M. sumokėta ieškinių suma yra 1041,50 Eur, likusi neišmokėta suma – 2034,90 Eur, tačiau teismo posėdžio metu nuteistasis A. M. nurodė, jog civilinį ieškinį jis padengė. Iš pataisos namų buvo gauti šią nuteistojo nurodytą aplinkybę patvirtinantys duomenys. Akivaizdu, kad nuteistasis dėjo pastangas atlyginti žalą, kilusią dėl jo neteisėtų veiksmų, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vis dar egzistuoja ir kitų šioje nutartyje jau aptartų aplinkybių, dėl kurių A. M. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė negali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir vien tik civilinio ieškinio padengimas minėtų aplinkybių nepašalina.

13. Aptartos aplinkybės, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo A. M. elgesyje – teigiamas jo požiūris į darbą, tvarkosi dokumentus dėl galimybės užsiimti individualia veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose ir priemonėse, padengė priteistus civilinius ieškinius, neleidžia jo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Ilgą laiką bausmės atlikimo metu A. M. sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus (jo padaryti pažeidimai fiksuojami nuo 2003 m., kai tuo tarpu pirmasis paskatinimas nuteistajam paskirtas 2007 m., t. y. praėjus 7 metams nuo bausmės pradžios). Nuo pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistajam vis dar išlieka aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl akivaizdu, kad jo pažanga mažinant šią riziką nėra akivaizdi ir leidžianti spręsti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmei keliami tikslai. Būtina pabrėžti ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šią teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta ir vis dar gali būti sumažinta, taip pat tie, kurie neįdėjo pakankamai pastangų išpirkti savo kaltę, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Institucijos teikimo dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. M. (A. M.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.