Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FES Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2349-910/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės IB Technika ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „FES Baltic“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FES Baltic“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei IB Technika dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Mitnija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) IB Technika (toliau – ir ieškovė) prašė iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „FES Baltic“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 6 399,39 Eur skolą, 965,49 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2018 m. spalio 26 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti prekes atsakovei, o ši įsipareigojo sumokėti už prekes. Pagal atsakovės užsakymus ieškovė pardavė atsakovei gaisro gesinimo sistemų ir kitų prekių, tačiau atsakovė už prekes nėra sumokėjusi iš viso 6 399,39 Eur.

5. Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovė ir generalinė rangovė UAB „Mitnija“ 2019 m. sausio 11 d. sudarė statybos subrangos sutartį (toliau – Subrangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo objektuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlikti gaisro gesinimo sistemų įrengimo darbus. Darbams atlikti reikalingoms medžiagoms įsigyti atsakovė su ieškove sudarė Sutartį. Ieškovės įsigytas prekes sumontavus objekte paaiškėjo, kad prekės netinkamos kokybės ir negali būti naudojamos pagal paskirtį. UAB „Mitnija“ 2021 m. vasario 17 d. rašte ir prie jo pridėtuose defektiniuose aktuose užfiksuota, kad per purkštukus laša vanduo. 2021 m. vasario 19 d. užfiksuoti nauji defektai dėl ieškovės kaltės – atsakovė el. paštu informavo ieškovę, kad yra sugedęs oro srauto greitintuvas, pareikalavo, jog iki 2021 m. vasario 25 d. brokuota prekė būtų pakeista. Ieškovė vengė atsakomybės. Pasak atsakovės, ji ir anksčiau buvo pareiškusi pretenzijų ieškovei dėl parduotų netinkamos kokybės prekių: 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 19 d. el. laiške atsakovė ieškovei nurodė, kad iš jos įsigyti vožtuvai nelaiko. Apie nekokybiškas prekes atsakovė ieškovę ne kartą informavo ir žodžiu. Dėl ieškovės parduotų netinkamos kokybės prekių ir nebendradarbiavimo, atsisakant pakeisti nekokybiškas prekes, atsakovei beliko nekokybiškas ieškovės prekes pakeisti naujomis arba jas remontuoti savo sąskaita. Dėl to atsakovė patyrė nuostolių. Dėl ieškovės kaltės (sumontavus iš ieškovės įsigytas nekokybiškas prekes, teko jas keisti naujomis arba iš esmės remontuoti) nusikėlė darbų įvykdymo terminai, atsakovė pagal Subrangos sutartį turėjo sumokėti UAB „Mitnija“ netesybas. Atsakovė 2021 m. vasario 22 d. el. paštu pateikė ieškovei 11 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų, patvirtinančių atsakovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro UAB „Mitnija“ sumokėtos netesybos ir išlaidos dėl nekokybiškų medžiagų, iš viso – 8 701,16 Eur. Ieškovė sąskaitų neapmokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

34.3. Prekių netinkamą kokybę ir netinkamą veikimą galima pastebėti tik jas sumontavus ir pajungus veikti. Purkštukų ir vožtuvų kokybė negali būti nustatyta vizualiai jų perdavimo metu, o medžiagų defektai išaiškėjo tik jas eksploatuojant, tačiau į šias faktines aplinkybes, kurias nurodė atsakovė, A. J. ir S. T., teismas neatkreipė dėmesio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

39. Nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. sausio 28 d. ieškovė pagal Sutartį atsakovei pardavė prekių, už kurias atsakovė nesumokėjo iš viso 6 399,39 Eur: 1) pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IBT 00523 atsakovei parduotos prekės: „WMA vandens skambutis“ 1 vnt.; „AV1 Signalinis vožtuvas šlapias. DN100. Griovelinis. Aprištas CE“ 1 vnt.; „DPV1 Signalinis vožtuvas sausas. DN80. Griovelinis. Aprištas CE. Su greitintuvu“ 2 vnt.; „Sprinkleris TYB K80 Upright 68C“ 100 vnt. Atsakovė už šias prekes nesumokėjo 3 653,92 Eur, sąskaitoje nurodytas atsiskaitymo terminas – iki 2019 m. spalio 12 d.; 2) pagal 2019 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IBT 00541 atsakovei parduotos prekės: „Srauto jungiklis DN65 VSREU“ 6 vnt.; „Srauto jungiklis DN100 VSREU“ 2 vnt.; „Srauto jungiklis DN32 VSREU“ 1 vnt. Atsakovė už šias prekes nesumokėjo 1 039,39 Eur, sąskaitoje nurodytas atsiskaitymo terminas – iki 2019 m. gruodžio 29 d.; 3) pagal 2019 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IBT00547 atsakovei parduotos prekės: „AV1 Signalinis vožtuvas šlapias. DN100. Griovelinis. Aprištas CE“ 2 vnt. Atsakovė už šias prekes nesumokėjo 1 452 Eur, sąskaitoje nurodytas atsiskaitymo terminas – iki 2020 m. sausio 28 d.; 4) pagal 2020 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IBT 00555 atsakovei parduotos prekės: „TYB purkštuvas , Upright, K80 68C, 1/2 Žalvarinis“ 100 vnt. Atsakovė už šias prekes nesumokėjo 254,10 Eur, sąskaitoje nurodytas atsiskaitymo terminas – iki 2020 m. vasario 29 d.

40. 2020 m. kovo 10 d. atsakovės atstovas el. paštu ieškovei nurodė: „gal netyčia turite tokį vožtuvėlį nes pas mus kažko nebelaiko žiūrėti foto“. Ieškovės atstovas 2020 m. kovo 12 d. el. paštu atsakė: „galiu užsakyti, sandėlyje neturiu“. 2020 m. kovo 18 d. atsakovės atstovas el. paštu ieškovei nurodė: „užsakykite 3 vnt. ir informuokite kada bus“. Ieškovės atstovas, atsakydamas 2020 m. kovo 18 d. el. laiške, atsakovei nurodė, kad: „prieš užsakant noriu, kad padengtumėte įsiskolinimą“. 2020 m. kovo 19 d. atsakovės atstovas el. paštu ieškovei nurodė: „kaip su garantija? Nes vožtuvai nelaiko, o jie pirkti iš jūsų“. Ieškovė atsakydama 2020 m. kovo 19 d. el. laiške nurodė: „garantija yra“.

41. Ieškovė, negavusi atsiskaitymo už parduotas prekes, 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl skolos už parduotas prekes išieškojimo iš atsakovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. išdavė teismo įsakymą dėl 6 399,39 Eur skolos, 965,49 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 231 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės.

Dėl atsakovės pretenzijų ieškovei dėl parduotų prekių kokybės

48. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovės ieškinį ir atmetė atsakovės priešieškinį. Toliau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde akcentuojamo įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir atsakovės įrodinėjamų ieškovės prekių trūkumų.

51. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.337 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. CK 6.337 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po CK 6.337 straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.337 straipsnio 5 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

52. Kaip jau minėta, Sutarties 3.8 punktu pirkėja (atsakovė) įsipareigojo raštu nedelsdama informuoti pardavėją (ieškovę) apie aptiktas neatitiktis; tuo atveju, jeigu prekių neatitiktis išsiaiškinama po prekių priėmimo, pirkėja įsipareigojo pateikti pardavėjai rašytinę reklamaciją, nurodydama neatitikčių faktą ir esmę, o pardavėja įsipareigojo pašalinti neatitiktis per atskirai sutartą laiką.

53. Byloje nustatyta, kad pirmą kartą atsakovė kreipėsi į ieškovė dėl galbūt netinkamos ieškovės parduotų vožtuvų kokybės 2020 m. kovo 10 d. el. laišku, kuriame atsakovės atstovas nurodė: „gal netyčia turite tokį vožtuvėlį nes pas mus kažko nebelaiko žiūrėti foto“. 2020 m. kovo 18 d. atsakovės atstovas el. paštu ieškovei nurodė: „užsakykite 3 vnt. ir informuokite kada bus“. 2020 m. kovo 19 d. atsakovės atstovas el. paštu ieškovei nurodė: „kaip su garantija? Nes vožtuvai nelaiko, o jie pirkti iš jūsų“. Ieškovė į šiuos atsakovės el. laiškus atsakė, taip pat pareikalavo prieš užsakant papildomas prekes iš pradžių atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas, tačiau atsakovė detalesnės informacijos apie ieškovės parduotus vožtuvus ir jų trūkumus nenurodė.

54. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ir buvusio atsakovės vadovo A. J. el. susirašinėjimas nuo 2020 m. kovo 21 d. iki 2020 m. birželio 30 d. patvirtina, kad atsakovė nekvestionavo sąskaitose nurodytų prekių gavimo, jų kokybės, pripažino skolą, pareigą mokėti delspinigius, teisinosi negavusi atsiskaitymo už atliktus darbus, prašė leisti skolą sumokėti pagal siūlomą grafiką. Taigi, net ir atsakovei 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 19 d. el. laiškuose iškėlus tam tikrus klausimus ieškovei dėl signalinių vožtuvų kokybės, atsakovės vadovas iki 2020 m. birželio 30 d. nereiškė pretenzijų dėl įsigytų prekių kokybės. Bylos duomenys (šalių el. susirašinėjimas) patvirtina, kad atsakovė ne tik nepadengė skolos už iš ieškovės įsigytas ir atsakovės jau objekte sumontuotas prekes, bet daugiau atsakovė nekomunikavo su ieškove dėl 2020 m. kovo 10 d. ir kovo 19 d. el. laiškuose įvardytų vožtuvų defektų.

55. Atsakovė pirmą konkrečią pretenziją dėl defektų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, ieškovei pateikė tik 2021 m. vasario 17 d. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad minėtą pretenziją atsakovė ieškovei pateikė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės buvusiam vadovui A. J., kaip laiduotojui, 2021 m. vasario 10 d. pateikė reikalavimą padengti 6 399,41 Eur įsiskolinimą pagal laidavimo sutartį. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė konkrečių pretenzijų dėl ieškovės prekių trūkumų iki ginčo persikėlimo į teismą ieškovei nepateikė, ieškovė į atsakovės el. laiškus atsakydavo operatyviai, reikalavo atsiskaitymo iš atsakovės, neatsisakė užsakyti ieškovės galbūt netinkamos kokybės prekes kitomis, tačiau atsakovei nekonkretizuojant ieškovės prekių defektų, ieškovė neturėjo pareigos imtis veiksmų pati išsiaiškinti atsakovės sumontuotų prekių defektus ir šias prekes pakeisti. Pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes įvertino tinkamai.

58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės 2021 m. vasario 19 d. pretenzija dėl signalinio vožtuvo sudėtinės dalies – oro greitintuvo – gedimo nesusijusi su nagrinėjamoje byloje pareikštu priešieškiniu, kuriuo reikalaujama atlyginti nuostolius, grindžiamus iki 2021 m. vasario 18 d. sąskaitų išrašymo išaiškėjusiais ieškovės parduotų prekių defektais.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo ir prekių kokybės

60. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

61. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

62. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

63. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pirkėjas, siekdamas įrodyti prekės defekto faktą, pirmiausiai pardavėjui privalo pateikti konkrečią prekę, kurią laiko neatitinkančia kokybės reikalavimų, arba, jeigu prekė sumontuota tam tikrame įrenginyje (šiuo atveju – pastato gaisro gesinimo sistemoje), informuoti apie gedimą ir pakviesti įvertinti jį vietoje. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė pateikė ieškovei netinkamos kokybės ieškovės parduotas prekes, ar ieškovė buvo kviečiama atvykti į objektą ir kartu su atsakove įvertinti ieškovės parduotas prekes.

64. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ir teisingai nurodė, jog šioje byloje atsakovė turėjo įrodyti, kad iš ieškovės įsigytos prekės turi trūkumų.

65. Atsakovės teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.327 straipsnio 4 dalies bei CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtu atsakovės teiginiu.

66. Nors ieškovei, kaip pardavėjai, tenka pareiga įrodyti, jog ginčo prekių trūkumai atsirado po jų perdavimo atsakovei (pirkėjai) dėl jų netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, tačiau visų pirma pirkėjas turi įrodyti defektų faktą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad defektų faktui įrodyti atsakovė nepateikė detalių (prekių), kurias įvardijo kaip nekokybiškas ir lėmusias reikalaujamus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad ginčo prekių nepateikimas itin suvaržo ieškovės teisę ir naštą įrodinėti, kad prekių defektus lėmė jų sumontavimo gaisro gesinimo sistemoje trūkumai. Tokių įrodymų, kurie itin reikšmingi ieškovės parduotų prekių defektų faktui nustatyti ir atsakovės reikalavimui taikyti ieškovei už netinkamos kokybės prekių pardavimą atsakomybę nuostolių atlyginimo forma pagrįstumui įvertinti, atsakovė nepateikė.

67. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020 59 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

68. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovei nei iki bylos iškėlimo, nei teismo proceso metu neperdavus ieškovei prekių, kurias atsakovė įvardijo kaip turinčias defektų ir nesant aplinkybių, trukdančių minėtas prekes perduoti ieškovei ir įvertinti jų kokybę, yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti contra spoliatorem taisyklę, t. y. spręsti, kad ieškovės atsakovei parduotų prekių kokybės trūkumų nėra.

69. Atsakovės teigimu, aplinkybes dėl paaiškėjusių netinkamų ieškovės prekių, patvirtina 2021 m. vasario 17 d. generalinės rangovės UAB „Mitnija“ raštas su pridėtais defektiniais aktais, o teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės minimo UAB „Mitnija“ rašto turinį, nenustatė pagrindo sutikti su atsakovės argumentais. UAB „Mitnija“ 2021 m. vasario 17 d. rašte atsakovei ir prie šio rašto pridėtuose UAB Civinity Solutions 2021 m. sausio 14 d. ir 2021 m. vasario 14 d. defektiniuose aktuose nėra duomenų, kurie patvirtintų iš ieškovės įsigytų prekių defektų faktą. Minėtame UAB „Mitnija“ rašte nurodyta apie garantiniu laikotarpiu užfiksuotus atsakovės atliktų darbų defektus bei papildomai nustatytą darbų trūkumą – priešgaisrinėje sistemoje nesumontuotus kondensato išleidėjus iš vamzdyno. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2021 m. vasario 14 d. defektiniame akte užfiksuotos aplinkybės – iš priešgaisrinio vamzdyno per purkštuką lašantis vanduo, galbūt užšalęs purkštukas ir nesandarus vamzdynas – neįrodo iš ieškovės įsigytų purkštukų defektų fakto.

71. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės vadovo nurodytas aplinkybes, kadangi ieškovės vadovas nurodė, jog atsakovės darbuotojams prieš montuojant iš ieškovės įgytas prekes reikėjo tik atidaryti ir pravalyti (vožtuvą reikėjo atidaryti, pravalyti, uždaryti). Atsakovės vertinimu, šie ieškovės vadovo parodymai įrodo, kad ieškovės prekės buvo nekokybiškos. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu atsakovės vertinimu neturi pagrindo sutikti.

72. Prekės nekokybiškumą gali patvirtinti tik aiškiai nustatyti prekių trūkumai, kurių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, o ieškovės vadovo teiginiai, kad prieš montuojant ieškovės prekes jas reikia pravalyti, šiuo atveju neįrodo prekių trūkumų, kadangi byloje nėra konkrečių duomenų apie ieškovės parduotų prekių trūkumus ar jų netinkamą veikimą dėl jų neišvalymo prieš jų sumontavimą.

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nurodomą 2021 m. sausio 22 d. defektinį aktą ir ieškovės vadovo paaiškinimus, pateiktus pirmosios instancijos teismui posėdžio metu, nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 22 d. defektinio akto, jame nurodyta, kad 2021 m. sausio 21 d. UAB „Statinių priežiūra“ gavo pranešimą, kad administraciniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), parkingo -1 aukšte per priešgaisrinį purkštuką bėga vanduo; nuvykus į vietą nustatyta, kad suveikė parkingo -1 aukšto gesinimo sistemos kryptis, pasileido gaisro gesinimo siurbliai; sustabdžius sistemą apžiūrėtas priešgaisrinis purkštukas; vizualiai matoma jo deformacija dėl vamzdyne susidariusio ledo, kuris išstūmė purkštuką, dėl to ir pasileido gaisro gesinimo sistema. Akto pastabose nurodyta, kad priešgaisrinis purkštukas sumontuotas aukščiausioje gesinimo krypties vietoje.

75. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ieškovės vadovas, nesutikdamas su atsakovės pozicija dėl nekokybiškų purkštukų, paaiškino, kad, sumontavus purkštukus, gaisro gesinimo sistema buvo sandari, nes praėjo hidraulinius bandymus, tačiau, kadangi sistemoje nebuvo sumontuoti tinkami drenažai, kaupėsi kondensatas, kuris užšalo, nes buvo žiema, ir kuris suledėjęs deformavo purkštuką.

76. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei 2021 m. sausio 22 d. defektinis aktas, nei ieškovės vadovo paaiškinimai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė pardavė atsakovei nekokybiškas prekes, priešingai – yra pagrindas manyti, kad būtent netinkamas gaisro gesinimo sistemos montavimas (už kurio projektavimą ir įrengimą atsakinga atsakovė) galėjo sukelti priešgaisrinio purkštuko deformaciją.

77. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas rėmėsi ieškovės į bylą pateiktu 2021 m. liepos 27 d. raštu iš „Tyco Fire Protection Products“ su vertimu, nors 2021 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu teismas buvo nusprendęs šio įrodymo nepridėti prie bylos ir juo nesivadovauti. Atsakovės vertinimu, teismui nepridėjus šio įrodymo, o vėliau juo vadovaujantis priimant sprendimą, iš atsakovės atimta galimybė į tai atsikirsti.

78. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.

79. 2021 m. spalio 13 d. posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teismas protokoline nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktą „Tyco Fire Protection Products“ raštą, kuriame ieškovės parduodamos produkcijos gamintojas nurodė, jog iš atsakovės prašymų patikrinti prekių kokybę negauta.

80. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovės vadovas A. J. 2021 m. kovo 4 d. laiške ieškovei nurodė, kad pakeisti purkštukai yra perduoti gamintojui atitikties patikrinimui, tačiau ieškovė gavo gamintojo 2021 m. liepos 27 d. raštą, kuriame nurodyta, kad iš atsakovės prašymų patikrinti prekių kokybę negauta.

81. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi teismo atsisakytu priimti įrodymu.

82. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas neturi reikšmės sprendimo teisėtumui (CPK 329 straipsnio 1 dalis), kadangi nėra pagrindo teigti, jog dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla – aplinkybę, jog atsakovė ieškovės prekių gamintojui nesiuntė, iš esmės patvirtino ir trečiasis asmuo A. J.. Taip pat, 2021 m. spalio 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo priimti naują įrodymą – gamintojo raštą, kad iš atsakovės prašymų patikrinti prekių kokybę negauta, atsakovės atstovas nurodė, jog šis įrodymas nepriimtinas, kadangi byloje nėra ginčo, jog atsakovė gamintojui ieškovės prekių kokybės įvertinimui gaminių neperdavė. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje nesančiu įrodymu, tačiau aplinkybė, kad atsakovė ieškovės prekių gamintojui kokybės vertinimui nesiuntė, lieka nustatyta kitais įrodymais – A. J. ir atsakovės atstovo paaiškinimais.

83. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas į bylą priėmė ir išskirtinai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais – trimis UAB Civinity Solutions defektiniais aktais, t. y. nepatvirtintais įrodymais, nes juose nurodytas tik asmens vardas ir pavardė, tačiau aktai nepasirašyti ir nepatvirtinti juose nurodyto asmens A. G..

84. Viena vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateikti trys UAB Civinity Solutions defektiniai aktai yra elektroniniai dokumentai, kurie, nors ir neturi matomo fizinio ar elektroninio parašo, tačiau nepraranda savo įrodomosios reikšmės. Minėtuose aktuose nurodytas tiek juridinio asmens pavadinimas (UAB Civinity Solutions), tiek aktus parengusio fizinio asmens vardas, pavardė, darbovietė ir pareigos (A. G., UAB „Statinių priežiūra“, inžinerinio padalinio vadovas). Byloje nesant duomenų, kad šie defektiniai aktai netikri, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo šiais įrodymais remtis. Kita vertus, pati atsakovė savo priešieškinį grindė tai pat A. G. vardu sukurtais, tačiau nepasirašytais defektiniais aktais, ant kurių pasirašė tik atsakovės darbuotojas S. T.. Be to, atsakovė pati apeliaciniame skunde remiasi ieškovės pateiktu UAB Civinity Solutions 2021 m. sausio 22 d. defektiniu aktu (su užfiksuotu deformuotu priešgaisriniu purkštuku) teigdama, kad ieškovės vadovas patvirtino ir pripažino, kad šis defektiniame akte užfiksuotas purkštukas yra ieškovės prekė.

85. Taigi, nors minėtais defektiniais aktais, kurie, kaip teigia atsakovė, turi trūkumų, atsakovė remiasi įrodinėdama jai palankias aplinkybes, tačiau atsakovė kritikuoja teismo sprendimą, kuriame teismas atsakovei nepalankias išvadas pagrindė iš esmės tokiais pačiais įrodymais, kuriais rėmėsi ir atsakovė. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti atsakovės teiginius dėl netinkamo įrodymų vertinimo kaip deklaratyvius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis A. G. nepasirašytais defektiniais aktais nepadarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis).

87. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad dėl ieškovės parduotų netinkamos kokybės prekių atsakovė patyrė nuostolių, kadangi ieškovės nekokybiškas medžiagas teko keisti naujomis arba jas remontuoti. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti (kad atsakovė keitė naujomis ar remontavo ieškovės parduotas prekes) atsakovė objektyvių duomenų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovė, šalindama gedimus, turėjo nekokybiškus (nesandarius) iš ieškovės įsigytus purkštukus keisti naujais, nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo motyvų kaip nepagrįstų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrindė nei ieškovės parduotų prekių remontavimo, nei keitimo naujomis, fakto.

88. Apeliaciniame skunde kritikuojamas teismo motyvas, kad atsakovė, tvirtindama, jog su defektais detalės buvo pakeistos iš kitų tiekėjų įsigytomis naujomis, turėjo pareigą pateikti ieškovei iš sistemos išmontuotas sugedusias detales. Atsakovės teigimu, teismas nenurodė, kokiame akte įtvirtinta tokia pareiga, bei neatsižvelgė į tai, kad prekės buvo ne atsakovės dispozicijoje, o UAB „Mitnija“ objekte.

89. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad būtent pirkėjas, siekdamas įrodyti prekės defektą, turi perduoti pardavėjui prekę, kurią jis laiko nekokybiška, nes ta prekė po jos perdavimo pirkėjui nuosavybės teise jau priklauso pirkėjui, būtent jis, kaip teisėtas savininkas, turi teisę ta preke disponuoti (CK 4.49 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas, pardavęs konkrečią prekę, netenka nuosavybės teisė į ją ir negali jos paimti, juolab iš objekto, kuriame jis neatlieka darbų ir neturi teisėto pagrindo būti. Be to, kaip jau minėta, būtent pirkėjui tenka procesinė našta įrodyti įsigytų prekių defektų faktą, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė turėjo pati atvykti ir įsitikinti, kad ieškovės prekės nekokybiškos, nepagrįsti.

90. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendime nėra nurodyta, ką S. T. išvada paneigia, ar ką įrodo, nėra nurodyta, kodėl teismas ja nesivadovauja ir / ar kodėl ja vadovautis negalima. Atsakovės vertinimu, teismas, nesivadovaudamas specialisto S. T. išvada, pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles.

91. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad iš ieškovės įsigytų prekių defektų faktą atsakovė taip pat įrodinėjo S. T., kaip asmens, turinčio specialių žinių (atestuotas ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų ir ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas), 2021 m. rugsėjo 13 d. išvada, kurioje nurodyta, kad gaisro gesinimo sistemos eksploatacijos metu išaiškėjo iš ieškovės įsigytų prekių defektai, t. y. dalis sumontuotų prekių turi aiškius gamyklinius trūkumus ir (ar) veikia netinkamai: 1) AV1 signalinis vožtuvas, šlapias, DN100, griovelinis, aprištas CE – nesandarus; 2) DPV1 signalinis vožtuvas, sausas, DN80, griovelinis, aprištas CE, su greitintuvu, 2 vnt., nesandarūs, netinkamai veikia greitintuvai; 3) TYB purkštukas, Upright, K80 68 C, ½ žalvarinis; 3 vnt. – nesandari sprinklerio diafragma ir (ar) stiklinis vožtuvas.

92. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. išvadą parengęs S. T. dirbo atsakovės statybos darbų vadovu objekte ir vadovavo ginčo gaisro gesinimo sistemos įrengimui, todėl, teismo vertinimu, jis turi netiesioginį interesą dėl ginčo baigties. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad dėl to šio asmens išvadų, taip pat 2021 m. spalio 10 d. teismo posėdyje kaip liudytojo duotų parodymų, kad gaisro gesinimo sistemos montavimo darbai buvo atlikti tinkamai, o sistemos veikimo defektai lemti ieškovės parduotų prekių trūkumų (paslėptų defektų), patikimumas vertintinas kitų byloje esančių įrodymų visumos kontekste. Pirmosios instancijos teismas, toliau sprendime aptardamas kitus atsakovės pateiktus įrodymus, kuriais atsakovė įrodinėjo ieškovės įsigytų prekių defektų faktą, nurodė, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai neinformatyvūs ir nepakankami iš ieškovės įsigytų prekių defektų faktui įrodyti.

93. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, ką įrodo ar ką paneigia S. T. išvada ir jo parodymai teismo posėdžio metu, tačiau teismas pateikė apibendrintą atsakovės pateiktų įrodymų įvertinimo išvadą (sprendimo 86 punktas), kurioje aiškiai nurodė, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai yra nepakankami iš ieškovės įsigytų prekių defektams įrodyti. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl minėto specialisto išvados ir jo parodymų įrodomosios reikšmės.

94. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas sprendimo 78–107 punktuose atliko ekspertinio pobūdžio vertinimus ir padarė ekspertizės išvadas, tačiau teismas neturėtų atlikti tyrimų ir daryti ekspertinio pobūdžio išvadų, priskirtinų konkretiems specialistams ar ekspertams.

95. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

96. Teisėjų kolegija minėtus atsakovės teiginius vertina kaip deklaratyvius. Atsakovė nenurodė, kokios būtent pirmosios instancijos teismo pateiktos išvados reikalavo specialių žinių, tik teigia, kad sprendimo 78 – 107 punktuose teismas atliko ekspertinio pobūdžio vertinimus ir padarė ekspertizės išvadas. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nurodomuose skundžiamo sprendimo punktuose pateiktas pirmosios instancijos teismo išvadas, nenustatė, kad teismas atliko ekspertinio pobūdžio vertinimus. Minėtuose punktuose pateiktos pirmosios instancijos teismo išvados, kuriose atsispindi teismo nustatytos bylos aplinkybės, įvertinti atsakovės įrodymai, kuriais atsakovė įrodinėja ieškovės prekių defektus ir patirtus nuostolius, tačiau išvadų, kurias gali pateikti tik specialių techninių žinių turintys specialistai, teismas nepateikė. Be to, atsakovė neprašė byloje skirti teismo ekspertizę, o tai reiškia, kad atsakovė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nemanė, jog teismui gali reikėti specialių techninių žinių šalių pateiktiems įrodymams įvertinti.

97. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo teiginių nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

98. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių įvertino šalių pateiktus įrodymus, pateikė motyvuotas ir teisingas išvadas dėl atsakovės atsikirtimų į ieškovės ieškinį ir priešieškinio nepagrįstumo, tinkamai taikė materialinės teisės normas, o nustatytas procesinis pažeidimas (CPK 263 straipsnio 2 dalis) neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

99. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nenurodė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.