Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. V. paskirta ir neatlikta arešto bausme, ir V. V. paskirta galutinė subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. V. taip pat uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. V. nuspręsta konfiskuoti automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 (keturis šimtus) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis V. V.. Nuteistojo apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo pripažintomis įrodytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, šios veikos kvalifikavimas. Taip pat nekvestionuojamas ir apylinkės teismo sprendimas paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimą. V. V. apeliaciniame skunde prašoma tik atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą.

8. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021).

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis V. V. skundžiamu nuosprendžiu arešto bausme nuteistas nebe pirmą kartą – šios rūšies bausmė jam jau buvo paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ką skunde pripažįsta ir pats nuteistasis. Teistumas iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. iki 2024 m. vasario 7 d., V. V. taip pat nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

10. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytą aplinkybę dėl V. V. nuteisimo arešto bausme dar iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei skundžiamo nuosprendžio priėmimo, akivaizdu, jog tenkinus nuteistojo apeliacinį skundą ir atidėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu jam paskirtos arešto bausmės vykdymą baudžiamasis įstatymas būtų pritaikytas netinkamai. BK 75 straipsnio 1 dalyje nenumatytos jokios išlygos, leidžiančios nepaisyti nurodytų sąlygų arešto bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, todėl teisinio pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde suformuotą prašymą nesudaro ir nuteistojo akcentuojamos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės.

11. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė jokių alternatyvių reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis prašė vietoje arešto bausmės jam skirti baudą ar viešųjų darbų bausmę, todėl teisėjų kolegija pasisako ir šiuo klausimu.

12. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

13. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parinkdamas nuteistajam V. V. bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, buvo teistas aštuonis kartus, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, dėl psichikos sutrikimų, priklausomybės ligų negydytas. Taip pat teismas įvertino ir tai, jog nustatyta viena V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis dėl padarytų nusikalstamų veikų pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, kad apeliantui turėtų būti paskirta arešto bausmė.

15. Nors įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti ne tik laisvės atėmimo iki vienų metų bausmę bei arešto bausmę, bet ir baudą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas V. V. nėra pirmasis. Apeliantas iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas ne vieną kartą. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nuteistasis praeityje buvo teistas aštuonis kartus, vertino tik V. V. teistumus nuo 2007 m., tačiau byloje esantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, kad iki 2007 m. apeliantas buvo teistas dar du kartus. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad apelianto atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą – vagystę, turto sunaikinimą ar sugadinimą, viešosios tvarkos pažeidimą, nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti. Nagrinėjamo klausimo kontekste labai svarbu paminėti ir tai, kad iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo apeliantas net tris kartus buvo teistas už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, bei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 1 dalyje, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Remiantis byloje esančiu Administracinių nusižengimų registrų išrašu taip pat nustatyta, kad V. V. per pastaruosius penkerius metus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam administracine tvarka buvo baustas du kartus – nusižengimai įvykdyti 2022 m. gruodžio 10 d. ir 2023 m. gruodžio 10 d., už juos paskirtų baudų apeliantas nėra sumokėjęs. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nuteistasis ne kartą baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nustatyto leistino greičio viršijimą, transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, mobiliojo telefono naudojimą rankomis ir kt. Kadangi nuteistasis jau būdamas baustas bei teistas piniginėmis sankcijomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šį kartą jo neblaivumo laipsnis buvo netgi didesnis, užtraukiantis jau baudžiamąją atsakomybę, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę už areštą bausmę, ar sumažinus jos trukmę, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Akivaizdu, jog iš ankstesnių teistumų bei nubaudimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka V. V. nieko nepasimokė, todėl tikėtis, kad finansinio pobūdžio poveikio priemonės – baudos – paskyrimas šiuo atveju būtų pakankamas paveikti apeliantą, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, būtų nelogiška ir itin naivu. Juo labiau, kad, kaip jau buvo nurodyta, administracinių nuobaudų, jam paskirtų už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, apeliantas nevykdo.

16. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo atveju nustatytas didesnis veikos pavojingumas, kadangi apeliantas padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais jis rizikavo ne tik paties, bet ir kitų eismo dalyvių turtu, sveikata ar netgi gyvybe. Be to, automobilį V. V. vairavo tamsiu paros metu, antrame pagal dydį Lietuvos mieste ir tokiu laiku, kai transporto priemonių srautas dar ganėtinai intensyvus, t. y. tokiomis eismo ir meteorologinėmis sąlygomis, kurios reikalauja didesnio vairuotojų atsargumo. Tiek šios, tiek aukščiau aptartos aplinkybės rodo V. V. didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kas taip pat turi būti įvertinta sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

17. Taigi, nors apeliantas įvykdė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, teigiamai vertintina ir tai, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis tik, vien tai neleidžia konstatuoti, kad nuteistajam buvo nepagrįstai paskirta arešto bausmė. Arešto bausmės skyrimo V. V. būtinybę, proporcingumą ir teisingumą šiuo atveju pagrindžia aptartos jo padaryto nusikaltimo aplinkybės, tas faktas, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo asmenybę itin neigiamai charakterizuojantys duomenys. Tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir apeliantą apibūdinantys duomenys taip pat neleidžia taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę sankcijoje nenumatytą bausmę – šiuo atveju nuteistojo prašomą viešųjų darbų bausmę. BK 62 straipsnyje, reglamentuojančiame švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytos sąlygos nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju V. V. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką – apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką policijos įstaigai pranešė pilietiškas asmuo. Taigi, BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. Tuo tarpu BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalimi, galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nustatyta tik viena – tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą arešto bausmę, nesudaro ir apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę. Iš Nikosijos bendrosios pagalbos ligoninės surašytos informacinės pažymos/paciento išrašymo matyti, kad V. V. šioje ligoninėje lankėsi prieš daugiau nei metus laiko, nors jam buvo diagnozuoti šonkaulių bei mentės lūžis, tačiau apeliantui skirtas tik medikamentinis gydymas – nurodyta gerti skausminamuosius vaistus, kai reikia. Tuo tarpu iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės surašytų medicininių dokumentų matyti, kad joje apeliantas lankėsi 2024 m. kovo 30 d., jam buvo diagnozuoti šonkaulių lūžiai, tačiau tą pačią dieną jis išleistas iš gydymo įstaigos, paskiriant vartoti vaistus nuo uždegimo bei skausmo ir rekomenduojant laikytis tausojančio rėžimo, sunkiai nekelti bei vengti staigių judesių juosmens srityje ir staigių judesių kaire ranka apie 1 mėnesį, o po 2-3 dienų ambulatoriškai atlikti mankštas, fizioterapines procedūras. Įvertinusi laikotarpį, praėjusį nuo V. V. vizitų šiose gydymo įstaigose iki šios apygardos teismo nutarties priėmimo dienos, nuteistajam diagnozuotų sužalojimų pobūdį, taikyto gydymo rūšį, laiko tarpą, kurį jam buvo nurodyta laikytis gydytojų rekomendacijų, o taip pat ir tai, kad jokių duomenų apie po to pablogėjusią fizinę sveikatą V. V. nepateikė, teisėjų kolegija nemato pagrindo konstatuoti, kad arešto bausmės atlikimas yra nesuderinamas su jo sveikatos būkle.

19. Šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliantas įvykdė jau po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Todėl bendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintą 30 parų arešto bausmę su 20 parų arešto bausme, kuri V. V. buvo paskirta (ir neatlikta) minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio, o ne 63 straipsnio nuostatomis. Apylinkės teismas nuteistajam parinko palankesnį bausmių subendrinimo būdą – jas sudėjo iš dalies, o ne visiškai, prie griežtesnės 30 parų arešto bausmės pridėdamas dalį (15 parų) švelnesnės arešto bausmės, ir skyrė subendrintą 45 parų arešto bausmę. Dar kartą įvertinusi 14-17 šios nutarties punktuose aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pridėtos bausmės dalis nėra per griežta.

20. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai netaikė V. V. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.