Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį - 2 metų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (3750 Lt) bauda;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį - 40 MGL (5200 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 50 MGL (6500 Lt) bauda ir draudimas trejus metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nesumokėta baudos dalis pakeista į 49 (keturiasdešimt devynių) dienų laisvės apribojimo bausmę;

4. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį - 6 MGL (780 Lt) bauda;

5. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros paskirti įpareigojimai iki 2022 m. vasario 1 d. atlyginti likusią nusikalstama veika padarytą 163 Eur turtinę žalą, tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 d. – 10 MGL, t. y. 500,00 eurų dydžio bauda;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 d. – 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų areštas ir 80 MGL, t. y. 400,00 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams; Bauda sumokėta;

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikintas nuteistajam V. V. bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų arešto bausmės. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs V. V. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusią nutartį dienos, nutartis neįsiteisėjusi,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis V. V. 2024-02-07 apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Ford Mondeo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0148, nustatytas 1,54 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad V. V. 2024-02-07 apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Ford Mondeo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0148, nustatytas 1,54 promilės neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis V. V. savo kaltę pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu, vairavimo faktą patvirtina byloje esantis įrodymai. V. V. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie V. V. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikalstama veika baigta, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant V. V. asmenybę pažymėtina, jog jis teistas aštuonis kartus, tame tarpe ir už analogiškų veikų padarymą, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas, Psichiatrijos ligų sektoriuose neregistruotas, nedirbantis.

Įvertinus tai, kad V. V. analogiškas nusikalstamas veikas padaro ne pirmą kartą, todėl už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą jam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu – 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bendrintina BK 64 straipsnio pagrindu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Nustačius, kad V. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam skirtinos poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, V. V. skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas už BK 281¹ straipsnyje padarytą veiką gali uždrausti naudotis specialia teise nuo vienerių iki septynerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą V. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikaltimą, tai patvirtina įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį. Šie duomenys leidžia prieiti prie išvados, kad V. V. elgesys (vairuoti transporto priemones esant apsvaigusiam nuo alkoholio) nėra atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatomas ketverių metų terminas, kurio metu uždraudžiama naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Bylos duomenimis taip pat neginčytinai nustatyta, kad V. V. inkriminuota nusikalstama veika įvykdyta kaltininkui vairuojant Š. J. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) sukeliant pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei ar svetimam turtui, todėl paskyrus bausmę, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2 dalis0. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra Š. J., taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso jam. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo išvados matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“, gamybos periodas 2000-2009, pasirinkti metai 2002, rinkos vertė yra 400 Eur (2 t., b. l. 2–25), todėl įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina ši pinigų suma.

VI. Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. V. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 187,50 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, iš jo nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, ir nustatyti V. V. galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

V. V. nurodyti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. V. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš V. V. automobilio „Ford Mondeo", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 (keturis šimtus) eurų.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš V. V. nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.