Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 5 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams;

2. Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

3. Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 20 MGL (753,20 Eur) bauda;

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų areštu;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų areštu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu 60 parų arešto bausme, žinodamas apie priimtą ir nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, slapstėsi ir vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę, todėl tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje.

A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie visas jam paskirtas bausmes buvo informuotas, teismo nutartis jam atsiųsdavo paštu, taip pat jam buvo žinoma apie tai, kad turi atlikti 60 parų areštą, tačiau iki šiol jo neatliko, nes nenorėjo prarasti darbo pasiūlymų, kadangi dirba (duomenys neskelbtini). Dėl savo veiksmų labai galisi. Papildomos apklausos metu parodė, kad lieka prie pirmiau duotų parodymų. Papildomai nurodė, kad iki kol nebuvo suimtas, dirbo (duomenys neskelbtini). Turi santaupų, nes turėjo pastovų pajamų šaltinį, todėl jam paskirtą baudą turės iš ko susimokėti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su sūnumi (A. B.) bendrauja 1–3 kartus per tris mėnesius. Prieš atvykdamas jis jai paskambina, tačiau nuolat iš skirtingų telefono numerių. Sūnus minėjo, kad jam paskirta bausmė, ji jį ragino nebesislėpti. Jis jai pritarė, tačiau nurodė, kad kai baigsis jo sezoninis darbas (duomenys neskelbtini), jis būtinai pats atvyks atlikti bausmę. Tai numatyta šių metų žiemą. Ji savo sūnaus gyvenamosios vietos nežino, jis gyvena darbovietės (duomenys neskelbtini).

Liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, Vilniaus miesto 2-ąjame PK, 2-jame veiklos skyriuje, vykdo paiešką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. e1-2094-270/2020, kuriuo A. B. paskirta 60 parų arešto bausmė. Pradėjus paieškos bylą, nuvykta A. B. deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), pabendrauta su motina, ji minėjo, kad jis šiuo adresu negyvena, nežino kur jis galėtų gyventi. 2020 m. spalio 12 d. paskambinus A. B. sugyventinei J. M., telefono ragelį ji perdavė A. B.. A. B. buvo informuotas apie tai, kad jam teismo sprendimu paskirta arešto bausmė. A. B. paprašė leisti per savaitę susitvarkyti reikalus, kadangi uždarbiauja neoficialiai, turi aprūpinti sugyventinę daiktais. A. B. informuotas, kad 2020 m. spalio 19 d. jis turi paskambinti ir susitarti dėl laiko, kada atvyks su daiktais. 2020 m. spalio 19 d. nesulaukus skambučio, 2020 m. spalio 20 d. 20.00 val. su juo susisiekta telefonu. Pastarasis paprašė išsiaiškinti, kokius daiktus galima su savimi turėti. A. B. pasakyta, kad 2020 m. spalio 26 d. ryte jis turi atvykti į Vilniaus m. antrąjį policijos komisariatą, esantį Vilniuje, Algirdo g. 20, nes jam neatvykus bus skelbiama jo paieška. Jis atsisakė pasakyti, kur gyvena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 54 straipsnio 3 dalimi A. B. į jo sugyventinės telefono numerį išsiųsta žinutė dėl daiktų turėjimo. 2020 m. lapkričio 4 d. telefonu susisiekus su J. M., ji paaiškino, kad po paskutinio pokalbio su A. B. jis išvyko ir pas ją gyvenamosios vietos adresu neatvažiavo, su ja nesusisiekė, telefono neturi, kur jis šiuo metu gali būti, ji nežino. Nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 10 d. paskelbta A. B. paieška. Po to, periodiškai informacija apie A. B. buvo tikrinama duomenų bazėse. Pakitimų nenustatyta.

Liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-02-00499-20 mobiliojo ryšio priemone susiekta su A. B. motina L. B., ji paaiškino, kad dėl jos sūnaus asocialaus gyvenimo būdo ji su juo nebendrauja. Taip pat su sūnumi nepalaiko ryšio, tačiau A. B. kartą per mėnesį užsuka aplankyti motiną, kas kartą su skirtingomis sugyventinėmis, jų asmens duomenų ji nežino. Žino tik, kad sūnus gyvena iš tų sugyventinių lėšų. Taip pat motina nežino A. B. dabartinės buvimo vietos, paaiškino tik, kad jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). L. B. taip pat paaiškino, kad jos sūnus niekur legaliai nedirba ir dirbti nepageidauja. Daugiau motina paaiškinti nieko negalėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. teismo baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. el-2094-270/2020, iš kurio matyti, kad A. B. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena), 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. G. 2021 m. birželio 29 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio nustatyta, kad Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00499-20. Dėl galutinio įtarimo įteikimo, apklausos įtariamuoju ir kitų būtinų proceso veiksmų atlikimo 2021 m. birželio 29 d. pakartotinai bandyta susisiekti su įtariamuoju A. B. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas buvo išjungtas. Taip pat 2021 m. birželio 29 d., 12.30 val., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai susisiekta su A. B. buvusia sugyventine J. M., kuri paaiškino, kad jokių artimų santykių su A. B. nepalaiko ir palaikyti nenori, taip pat paaiškino, kad su A. B. turi bendrų vaikų, tačiau jokių vaiko išlaikymo išmokų iš jo negauna. Taip pat 2021 m. birželio 29 d., 13.14 val., susisiekus su A. B. motina telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, kad jos sūnaus mobiliojo ryšio telefono numeris nepasikeitė, liko toks pats – (duomenys neskelbtini), taip pat paaiškino, kad su savo sūnumi labai retai bendrauja, jis atvažiuoja kada nori, dažniausiai vieną kartą į mėnesį ir visada su skirtingomis moterimis, pas kurias laikinai gyvena. Moteris paaiškino, kad nežino A. B. dabartinės buvimo vietos, nes sūnus jai nesako, kokiu adresu gyvena. Ji žino tik, kad jis nelegaliai dirba, tačiau taip pat nežino kur.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. 2021 m. spalio 5 d. tarnybinis pranešimas dėl A. B. paieškos, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai, vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. baudžiamąjį įsakymą, 2020 m. lapkričio 10 d. paskelbė paiešką A. B. kaip asmens, vengiančio atlikti arešto bausmę. Paieškos bylos Nr. 13-12-0075-20. Pradėjus paieškos bylą, nuvykta A. B. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau asmens ten nebuvo. Susisiekus su A. B. sugyventine J. M., per kurią pavyko pabendrauti su A. B., jis buvo informuotas apie jam paskirtą arešto bausmę, iš pradžių teigė atvyksiąs pats, po to prašė atidėti bausmės vykdymą, savo gyvenamosios ir buvimo vietos nenurodė. Atlikti arešto bausmės jis neatvyko. Vėlesnių bendravimų telefonu su J. M. metu, ji sakė, kad A. B. išvyko, tačiau nepaaiškino kur. Nuvykta į A. B. motinos gyvenamąją vietą, bet ji apie sūnų jokios informacijos nurodė nežinanti. Taip pat nuvykta į (duomenys neskelbtini), tačiau A. B. nesurastas. Kadangi akivaizdžiai matyti, kad A. B. vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę, jam paskelbta paieška, kuri vykdoma iki šiol.

BK 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar arešto bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. BK 242 straipsnyje numatytas vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra trunkamasis nesunkus nusikaltimas. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Vengimo atlikti bausmę padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. žinojo, jog jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas 60 parų areštas. Šią aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad apie visas jam paskirtas bausmes buvo informuotas, teismo sprendimas jam buvo atsiųstas paštu, todėl žino ir apie paskirtą 60 parų areštą, tačiau šios paskirtos bausmės neatliko. Be kita ko, tai patvirtino apklausos metu ir kaltinamojo motina L. B., nurodydama, kad A. B. jai minėjo apie jam paskirtą bausmę, o ji jį ragino nebesislėpti ir atlikti paskirtą jam arešto bausmę. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, su kaltinamuoju buvo susisiekta telefonu per jo buvusią sugyventinę J. M.. Kaltinamasis buvo informuotas apie paskirtą arešto bausmę. A. B. teigė atvyksiąs atlikti bausmės, vėliau prašė bausmės vykdymą atidėti, nenurodė savo buvimo vietos, tačiau bausmės atlikti neatvyko. Vėliau paaiškėjo, kad kaltinamasis išvyko, o apie jo buvimo vietą nei jo motina, nei buvusi sugyventinė nežinojo, kaltinamasis nesurastas, todėl buvo paskelbta jo paieška. Taigi, iš išdėstytų duomenų visumos akivaizdu, kad A. B. slapstėsi vengdamas paskirtos arešto bausmės atlikimo. Aptartas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir byloje surinkta ir pirmiau aptarta rašytinė medžiaga. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, papildo vienas kitą, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Todėl A. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnio, požymius.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, kad procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutinka.

BK 242 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, be kita ko, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

A. B. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą teisingumui. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, teistumas neišnykęs. Nuo 2017 m. iki 2022 m. birželio 21 d. 9 kartus baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą, jis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, taip pat manytina, kad ja bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūlomas baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda ir parenkamas prokurorės pasiūlytas jos dydis – artimas minimaliam.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme, t. y. prie paskirtos 60 parų arešto bausmės pridedant 30 MGL (1 500 Eur) baudą (iš paskirtos 40 MGL baudos) ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto ir 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

A. B. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. birželio 1 d., 11.49 val.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d.

Kaltinamasis A. B. prašo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis. Teismas, įvertinęs A. B. skirtinos baudos dydį (30 MGL/1 500 Eur), daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418, 421, 422 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 parų arešto ir 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti A. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. birželio 1 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.