Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir K. R. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko, apie jį informuoti per jų atstovę.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimui tarnyba neprieštarauja, kadangi turtas yra apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais, kurių dydis viršija turto vertę. Šeima tarnybai nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas formuojamą praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad L. V. ir K. R. yra nepilnamečių vaikų D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinė D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Kėdainių r. I-ojo notarų biuro 2019 m. lapkričio 12 d. rašte, kuris adresuotas pareiškėjai, nurodoma, kad mirus jos tėvui R. V., dėl palikimo į notarų biurą kreipėsi VĮ „Turto bankas“. Kadangi pareiškėja atsisakė palikimo, jos paveldėjimo teisė pereina mirusiojo vaikaičiams K. R. ir D. R.. Notarė prašo kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti palikimo gavimo.

Dėl termino atnaujinimo.

Įpėdinis pagal įstatymą ar pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Pagal analogiją taikant CK 5.57 straipsnio nuostatas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, gali būti atnaujinamas ir praleistas trijų mėnesių terminas atsisakyti palikimo, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.

Kaip nurodė pareiškėja, po jos tėvo mirties dukros atsisakė priimti palikimą, nes jo skoliniai įsipareigojimai buvo didesni už turtą. Pareiškėja dėl įstatymų nežinojimo manė, kad joms atsisakius priimti palikimą, tuo pačiu ir nepilnamečiai jų vaikai atsisako priimti palikimą. Tik 2019 m. lapkričio 12 d. gavo iš Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro pranešimą, kad joms atsisakius palikimo, paveldėjimo teisė pereina mirusiojo R. V. vaikaičiams, tai sužinojusi ji nedelsdama kreipėsi į teismą. Pagal CK 3.188 straipsnio nuostatas be teismo leidimo negalima savo nepilnamečių vaikų vardu nei priimti, nei atsisakyti priimti palikimą, t. y. be šių veiksmų atlikimo suinteresuoti asmenys negali baigti paveldėjimo procedūrų. Todėl teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, ir jį pratęsti (CK 5.50, 5.57 straipsniai), tai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 3 straipsnis).

Dėl teismo leidimo.

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Taip pat būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, paveldimą turtą sudaro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 64 Eur, bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 36 Eur. Abiem minėtiems žemės sklypams taikomi turto areštai. Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Iš antstolio A. Š. rašto dėl R. V. skolos likučio matyti, kad pagal šioje kontoroje pateiktus vykdomuosius dokumentus, R. V. skola išieškotojams yra 15021,24 Eur bei 1096,39 Eur vykdymo išlaidos antstoliui. Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad palikėjo turtas yra apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais, kurių dydis keletą kartų viršija turto vertę, t. y. paveldimo turto balansas yra neigiamas. Tokios sudėties palikimo priėmimas sudarytų nepilnamečiams įpėdiniams neproporcingą finansinių įsipareigojimų naštą. Spręstina, kad palikimo priėmimo atsisakymas nepažeis nepilnamečių D. R. ir K. R. interesų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.244 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 5.56, 5.60 straipsniais, išduotinas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą.

Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, pareiškimą apmokėjo 38 Eur žyminiu mokesčiu. CPK 80 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad ypatingos teisenos bylose (t. y. ir bylose dėl praleisto termino atnaujinimo) mokamas 50 Eur žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalis numato, kad pateikiant dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis mokamas 75 proc. už atitinkamą dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Pareiškėjai dėl teismo leidimo išdavimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti – CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų pagrindinis prašymas – teismo leidimo išdavimas, o praleisto termino atnaujinimas yra betarpiškai susijęs su šiuo prašymu, t. y. neišsprendus klausimo dėl termino atnaujinimo negalėtų būti sprendžiamas ir pagrindinis klausimas (teismo leidimo išdavimo), tai, kad pareiškėjai prašo leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vardu, t. y. jokios finansinės naudos dėl to pareiškėjų vaikams nėra, tai kad pareiškėjai, atstovaudami nepilnametį turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo) (CK 3.188 straipsnis), bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) iš pareiškėjų nepriteistinos ir jiems grąžintinos.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo priimti) jų nepilnamečių vaikų D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu, po jų senelio R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjams L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų nepilnamečių vaikų D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą po jų senelio R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. sausio 7 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.