Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-18 · Civilinė byla Nr. 2A-2362-343/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-18
Bylos Nr.
2A-2362-343/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01411-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
K. D.
Atsakovas
P. S., L. S.
Trečiasis asmuo
S. R., B. Ž., P. Š., M. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2362-343/2014(Proceso Nr. 2-69-3-01411-2013-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 32.1; 121.21; 121.22. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo K. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-949-435/2014 pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovams P. S. ir L. S., tretiesiems asmenims S. R., B. Ž., P. Š., M. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno rajono savivaldybei dėl servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje (t.1,b. l. 3-6) prašė nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis per atsakovams P. S., ir L. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, (bendras servituto plotas 213 kv. m.) pagal 2012 m. lapkričio 13 d. UAB „Kauno Komprojektas“ parengtą planą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jis negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini). Atsakovų žemės sklypas kadastro žemėlapio pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Projektuojant sklypus, kelias nebuvo numatytas, todėl ieškovas ir tretieji asmenys liko be įvažiavimo į savo sklypus. Ieškovas, įvertinęs realią situaciją ir, siekdamas kuo mažiau suvaržyti kitų savininkų teises, pasirinko kelio servituto suplanavimą per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, numatant kelio servituto plotą ties įvažiavimu į atsakovo sklypą 4,23 m pločio ir 4,02 m pločio kelio pabaigoje, viso servitutui skiriant atsakovui priklausančio 213 kv. m. sklypo.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas patenka į jam priklausantį sklypą per atsakovų ir trečiųjų asmenų P. ir M. Š. sklypus, t.y. per natūroje esantį lauko kelią. Nutiesus kelią, per atsakovams nuosavybės teise priklausantį sklypą, būtų nepagrįstai apribotos teisės į jų nuosavybę.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu yra rengiamas kelio atkarpos Ilgakiemis - Prienai rekonstrukcijos projektas ir projekto metu numatyta valstybinės reikšmės krašto kelio juostoje suprojektuoti jungiamąjį kelią, kuriuo ieškovas ir kiti tretieji asmenys turės galimybę patekti į savo nuosavybės teise valdomus sklypus, todėl nėra tikslinga nustatyti servitutą atsakovų žemės sklypo dalyje. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad vienintelė galimybė patekti į jam priklausantį žemės sklypą yra per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Negalėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas ir dėl tos priežasties, jog nėra išspręstas klausimas kaip patekti ieškovui nuo valstybinės reikšmės kelio, kadangi ieškovo pateiktoje schemoje tai nėra numatyta, o naujos nuovažos įrengimas nėra galimas.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo S. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu (t. 3, b. l. 94-101) ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 2 000 Lt atsakovui P. S. išlaidoms advokato pagalbai ir 234,35 Lt valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apmokėti.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. vasario 7 d. įsigijo 0,3000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . Atsakovas P. S. 0,2303 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais (duomenys neskelbtini) įsigijo 1999 m. birželio 17 d. . Tretieji asmenys P. Š. ir M. Š. 0,7400 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 2006 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15175 pagrindu. 2006 m. kovo 28 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-3413 M. Š. žemės sklypui nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 39-41). 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/21142 M. Š. atkurtos nuosavybės teisės, į 0,23 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) natūra (t. 3, b. l. 45, 46) ir 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-11282 nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) (t. 3, b. l. 39-41). Trečiasis asmuo B. Ž. 2013 m. gegužės 31 d. įsigijo 0,1751 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais. Dėl pareigūnų kaltės netinkamai atlikus projektavimo darbus ieškovas ir jo kaimyninių sklypų savininkai liko be privažiavimo kelio prie jiems priklausančių sklypų. Nepriklausomai nuo to, kad tam tikri servitutai gretimuose sklypuose nustatyti, patekimas į ieškovo sklypą yra negalimas, nes nėra nustatyta tarnaujantis servitutas sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovas, 2007 m., įsigydamas žemės sklypą žinojo, kad privažiavimo prie jo sklypo nėra, tačiau architekto buvo patikintas, kad tokį kelią turi suprojektuoti atitinkamos institucijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdama į Seimo kontrolieriaus 2012 m. rugsėjo 24 d. pažymoje Nr. 4D-2012/1-1041 „Dėl K. D. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ pateiktą rekomendaciją, inicijavo šio klausimo sprendimą - įpareigojo Pajiesio kadastro vietovės projekto autorę, rengiant Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti 4 m pločio kelią, 2014 m. kovo 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau - NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus) vedėjo įsakymu „Dėl Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ Nr. 7VĮ-(14.7.2)-189 nustatė projekto papildymo pateikimo tvirtinti NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriui datą iki 2014 m. gruodžio 4 d. bei išsprendė laikino privažiavimo prie žemės sklypų klausimą. Teismas konstatavo, kad teisiškai privažiavimo prie ieškovo ir kitų žemės savininkų sklypų klausimas nėra išspręstas ir šio klausimo išsprendimas užtruko pernelyg ilgai, tačiau dabartiniu metu jis yra sprendžiamas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovas šiandien jokiu būdu faktiškai negali patekti į jam priklausantį sklypą, kad gretimų sklypų savininkų leidimu nustatytas laikinas įvažiavimas yra netinkamas, ar ieškovui būtų draudžiama juo naudotis, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis žemės sklypo ieškovui naudoti pagal paskirtį. Teismo nuomone, ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas per atsakovų sklypą iš esmės pažeistų atsakovų teises, nes atsakovams ženkliai (213 kv. m.) sumažėtų jų 15 metų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, be to, jų žemės sklypas ir šiaip yra gerokai mažesnis (700 kv. m.) už įsigytą ieškovo. Ieškovo prašomo servituto nustatymas ir tokio dydžio atsakovų žemės sklypo dalies pravažiavimo keliui panaudojimas, teismo nuomone, taip pat pažeistų atsakovų privatumą bei galimybę tvarkytis (statyti statinius, turėti sodą ar kt.) jiems priklausančiame žemės sklype savo nuožiūra. Teismas nurodė, kad prašomu nustatyti kelio servitutu būtų pažeistas trečiojo asmens S. R. privatus interesas, sumažėtų jos sklypo vertė, bei būtų patirti materialiniai nuostoliai dėl gyvatvorės panaikinimo. Teismas nurodė, kad įvertinant aplinkybę, jog šiandien atitinkamos institucijos jau sprendžia privažiavimą prie ieškovo sklypo ir tai, kad ieškovas iki šio klausimo išsprendimo turi realią galimybę patekti į savo žemės sklypą, jo prašomas nustatyti servitutas, be kitų aukščiau nurodytų aplinkybių, ne tik kad nepagrįstai apribotų kitų savininkų teises ir interesus, bet ir būtų visiškai neracionalus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pasiūlytame 2012 m. lapkričio 13 d. UAB „Kauno Komprojektas“ parengtame plane nėra išspręstas klausimas kaip patekti į šį kelią nuo valstybinės reikšmės kelio, o naujos nuovažos įrengimas nuo šio kelio pagal dabar galiojančias teisės aktus (Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“) nėra galimas. Teismas konstatavo, kad tokio servituto nustatymas ieškovo teisių neužtikrins ir problemos neišspręs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 119-124) ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi vien tik 2014 m. kovo 4 d. NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ Nr. 7VĮ -(14.7.2) _ 189 (toliau – Įsakymas). Tai nėra pakankamas ir neginčijamas rašytinis įrodymas išvadai sprendime apie servituto projektavimą, kelio servituto nustatymą bei ieškinio nepagrįstumą padaryti. Įsakyme nėra nurodytos aplinkybės, kurias teismas mini sprendime. Įsakyme nėra nurodyta, kad, rengiant Pajiesio kadastro vietovės 5629,4 ha teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektą, Ilgakiemio kaime numatoma privačioje žemėje suplanuoti ir įrengti į be privažiavimo likusius sklypus, vietinės reikšmės kelią. Nėra aišku, kokią įtaką gali turėti Įsakymas privačių žemės sklypų savininkams, tarp kurių valstybinės žemės nėra;

2. Privažiavimo į ieškovo ir kitų savininkų sklypus problema iškilo todėl, kad, planuojant šiuos sklypus, tuomečiai žemėtvarkos darbų vykdytojai bei Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnai nepažymėjo kelio, todėl plano sprendiniai prieštarauja Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui. Kelio suprojektavimas šiuo metu negalimas. Privačiose žemės sklypuose kelias gali būti nustatomas tik visų sklypų savininkų susitarimu arba teismo sprendimu;

3. Teismas nepagrįstai rėmėsi NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus Įsakymu, nes konkrečių projektų, numatomų laikotarpių, lėšų šaltinių kelio įrengimo galimybei pagrįsti, byloje nėra pateikta. Vien žodiniai NŽT prie ŽŪM atstovės paaiškinimai nebuvo pakankamas pagrindas teismui laikyti šią aplinkybę neginčijamai įrodyta ir patvirtinančią faktą, kad kelio įrengimo klausimas šiuo metu yra spendžiamas ir todėl servitutas nėra reikalingas;

4. Teismas nenustatė aplinkybės, kokios kategorijos kelias planuojamas įrengti, kada realiai kelias bus, kieno lėšomis tas bus padaryta, todėl teismo išvada apie numatomą kelio įrengimą yra nepagrįsta, neįrodyta, pažeidžianti įrodymų rinkimo bei vertinimo taisykles, todėl jos negalima laikyti įrodyta;

5. Teismas galėjo taikyti CK 4.130 straipsnyje nurodytus servituto pabaigos pagrindus. Ieškovo naudai nustatytas servitutas būtų laikomas pasibaigusiu, jam pradėjus naudotis naujai suprojektuotu keliu;

6. Teismas, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-494/2008), netinkamai taikė CK 4.111 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodydamas, kad UAB „Kauno Komprojektas“ parengtame plane nėra išspręstas klausimas kaip patekti į plane nurodytą kelią nuo valstybinės reikšmės kelio, kadangi naujos nuovažos įrengimas nuo kelio pagal galiojančius teisės aktus nėra galimas. Teismas atmetė planą dėl neesminių plano trūkumų, užuot pasiūlęs juos ištaisyti, pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą ir teisminės gynybos prieinamumo principą;

7. Aplinkybė, kad ieškovas gali patekti į savo sklypą per P. ir M. Š. bei Z. G. sklypus, kurie davė sutikimus, yra nepagrįsta. Sutikimuose nurodyta, kad tretieji asmenys sutinka, jog jų žemės sklypuose būtų suprojektuotas 4 metrų bendro naudojimo kelias pravažiavimui į kitus žemės sklypus, kas neįrodo ieškovui leidimo naudotis trečiųjų asmenų sklypu jau šiuo metu. Trečiųjų asmenų sutikimas neatitinka nei vieno CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo, kuriuo remiantis gali būti nustatytas servitutas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t. 3, b. l. 133-136) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nesutiko su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

1. Išvadą, kad ieškovas faktiškai gali patekti į jam priklausantį sklypą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, teismas padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o ne, kaip nurodo ieškovas, remdamasis tik vieninteliu Įsakymu;

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nepažeidė kasacinės instancijos teismo suformuotų taisyklių. Sprendžiant servituto klausimą teismas privalo įvertinti ir kitokių sprendimų galimybę;

3. Įsakymu yra patvirtinta teritorija žemėtvarkos projektui rengti pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, reikalavimus (Metodikos 26 p.). Žemėtvarkos projekto rengimo metu projektuojant kelių tinklą, pagal galimybę bus projektuojamas bendrojo naudojimo kelias, kuris užtikrintų galimybę privažiuoti iki anksčiau suprojektuotų žemės sklypų tame tarpe ir ieškovo žemės sklypo (Metodikos 45 p.). Šią aplinkybę patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2012 m. lapkričio 7 d. susirinkimo protokolas Nr. 7 PRT-(14.7.6)-2 (t. 2, b. l. 4-5), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Įsakymo tekste niekur nekalbama apie tai, kad, rengiant Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, numatoma suplanuoti bendro naudojimo kelią yra nepagrįsti;

4. Ginčo servitutas nustatytas pagal ieškovo parengtą planą neužtikrins ieškovo patekimo į jo žemės sklypą. Valstybinės reikšmės kelias, su kuriuo ribojasi atsakovų žemės sklypas, atsižvelgiant į šio kelio struktūrą ir sudedamąsias dalis, nesant įrengtai nuovažai, kuri ribotųsi su planuojamu servitutu, iš esmės negali tarnauti, kaip privažiuojamasis kelias prie siūlomo servituto. Remiantis VĮ „Kauno regiono keliai“ 2013 m. spalio 28 d. raštu Nr. V5-503, naujos nuovažos įrengimas ties planuojamu servitutu yra negalimas;

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai (t. 3, b. l. 140-143) prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo jų naudai 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1. Teismas ieškinį atmetė motyvuodamas ne tik tuo, jog servituto nustatymui nėra būtinybės, bet ir tuo pagrindu, kad naujos nuovažos įrengimas ties ieškovo planuojamu kelio servitutu atsakovams priklausančiame žemės sklype yra negalimas, ką patvirtino 2013 m. rugpjūčio 6 d. VĮ „Kauno regiono keliai“ raštas Nr.V5-503 (t. 2, b. l. 109). Nustačius servitutą, būtų pažeistas proporcingumo principas, atsakovų, bei trečiojo asmens, S. R., teisė į privatumą, atsakovai netektų teisės savo nuožiūra tvarkytis jiems priklausančiame žemės sklype;

2. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad servitutas yra objektyviai būtinas ir, kad vienintelė galimybė patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą yra tik per atsakovams, priklausantį žemės sklypą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantas šiandien faktiškai jokiu būdu negali patekti į jam priklausantį sklypą ar, kad gretimų sklypų savininkų – Š., Š. ir G., sutikimu nustatytas laikinas įvažiavimas yra netinkamas, ar ieškovui būtų draudžiama esamu įvažiavimu naudotis;

Šalies argumentai

3. Ieškovo nurodyta kasacinio teismo praktika remtis šioje byloje nėra pagrindo, kadangi šios ir ieškovo nurodytų bylų aplinkybės nesutampa.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą bei procesinės teisės normų, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamo aiškinimo ir taikymo.

Teisė į kelio servitutą įgyvendinama taikant bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias servituto sąvoką, turinį, nustatymo pagrindus ir specialiąsias kelio servitutą numatančias teisės normas (pvz., CK 4.119 str. 1 d.). Remiantis CK 4.124 straipsniu, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Servituto nustatymas teismo sprendimu yra taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutą nustatyti kitais būdais nepavyksta. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 str. 1 d., 4.113 str. 1 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), svarstyti ir konstatuoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, motyvuodamas tuo, jog neturi jokio patekimo (įvažiavimo) į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prašė nustatyti kelio servitutą (bendras servituto plotas 213 kv. m.), suteikiantį teisę ieškovui važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis per atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį pagal 2012 m. lapkričio 13 d. UAB „Kauno Komprojektas“ parengtą planą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vien remdamasis 2014 m. kovo 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus įsakymu „Dėl Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ Nr. 7VĮ-(14.7.2)_189 (toliau – Įsakymas) nepagrįstai nusprendė, jog servituto nustatymui nėra būtinybės. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas nėra objektyviai būtinas. Visų pirma, ieškovas neįrodė, kad kelio servitutas per atsakovų sklypą yra objektyviai būtinas, tai yra, kad į savo sklypą ieškovas gali patekti tik per atsakovų sklypą. Iš byloje pateikto 2012 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus organizuoto susirinkimo protokolo (t. 2, b. l. 4-6) matyti, kad susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrojo naudojimo kelio suprojektavimo užtikrinant galimybę ieškovui ir kitiems šalia ieškovo esančių žemės sklypų savininkams tinkamai naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais. Minėtame susirinkime buvo nuspręsta, kad iki bus parengtas ir įgyvendintas kelio atkarpos Ilgakiemis-Prienai rekonstrukcijos projektas žemės sklypų savininkams, įskaitant ir ieškovui, leisti laikinai naudotis nuovaža iš valstybinės reikšmės kelio į namų valdos žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Susirinkime buvo gauti šalia ieškovo esančių žemės sklypų savininkų P. Š., M. Š. ir Z. G. rašytiniai prašymai-sutikimai, kad per jų nuosavybėje esančius sklypus būtų suprojektuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias (t. 2, b. l. 7-9). Teisėjų kolegija nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad ieškovas iš valstybinės reikšmės kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus į savo sklypą gali patekti laikinu įvažiavimu per nuovažą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko keliu per P. Š. ir M. Š. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nustatytas laikinas įvažiavimas yra netinkamas, ar aukščiau nurodytų žemės sklypų savininkai sudaro kliūtis ieškovui juo naudotis. Antra, kelio servitutas pagal 2012 m. lapkričio 13 d. parengtą UAB „Kauno Komprojektas“ planą neužtikrins ieškovo patekimo į jo sklypą, kadangi kelio nuovažos, kuri ribotųsi su planuojamu servitutu, nėra, o nuovažos įrengimas prieštarautų Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobiliniai keliai“, patvirtinto 2008 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. D1-11/3-3, nuostatoms. 2013 m. spalio 28 d. VĮ „Kauno regiono keliai“ raštu Nr. V5-503 (t. 2, b. l. 109) patvirtino, kad naujos nuovažos ties planuojamu servitutu (S-213 kv. m.) atsakovams priklausančiame sklype įrengimas yra negalimas, kadangi krašto keliuose nuovažos gali būti įrengiamos ne dažniau, kaip kas 500 m. Trečia, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad jo ieškinys buvo atmestas vien tik dėl neesminių pateikto plano trūkumų. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, jog prašomas nustatyti servitutas nėra objektyviai būtinas, parengto servituto plano keitimas ar taisymas neteko jokios reikšmės. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo remtis apelianto nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. (c. b. Nr. 3K-3-494/2008) ir 2012 m. kovo 28 d. nutartimis (c. b. Nr. 3K-3-126/2012), kadangi faktinės aplinkybės nurodytose bylose ir šios bylos aplinkybės nesutampa. Apelianto nurodytose bylose ieškinį dėl servituto nustatymo reiškė prokuroras, gindamas viešąjį interesą.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias servituto taikymą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl naikinti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašė priteisti iš ieškovo 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Prašymui pagrįsti atsakovai pateikė 2014 m. rugsėjo 17 pinigų priėmimo kvitą LAT Nr.719964 bei 2014 m. rugsėjo 15 d. atstovavimo sutartį, patvirtinančius, kad atsakovė L. S. advokatei S. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 600 Lt (t. 3, b. l. 143-144). Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau jų suma viršija 2004 m. balandžio 2d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.11 punkte nustatytą dydį 1 500 Lt (1,5xMMA, kur MMA – minimali mėnesinė alga, nustatyta Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 yra 1 000 Lt (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.), todėl atsakovų prašymas tenkintinas iš dalies, atsakovei L. S. iš ieškovo priteistina 1 500 Lt advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė