Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu (t. 3, b. l. 94-101) ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 2 000 Lt atsakovui P. S. išlaidoms advokato pagalbai ir 234,35 Lt valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apmokėti.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. vasario 7 d. įsigijo 0,3000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . Atsakovas P. S. 0,2303 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais (duomenys neskelbtini) įsigijo 1999 m. birželio 17 d. . Tretieji asmenys P. Š. ir M. Š. 0,7400 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 2006 m. lapkričio 14 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15175 pagrindu. 2006 m. kovo 28 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-3413 M. Š. žemės sklypui nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 39-41). 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/21142 M. Š. atkurtos nuosavybės teisės, į 0,23 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) natūra (t. 3, b. l. 45, 46) ir 2006 m. spalio 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-11282 nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) (t. 3, b. l. 39-41). Trečiasis asmuo B. Ž. 2013 m. gegužės 31 d. įsigijo 0,1751 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais. Dėl pareigūnų kaltės netinkamai atlikus projektavimo darbus ieškovas ir jo kaimyninių sklypų savininkai liko be privažiavimo kelio prie jiems priklausančių sklypų. Nepriklausomai nuo to, kad tam tikri servitutai gretimuose sklypuose nustatyti, patekimas į ieškovo sklypą yra negalimas, nes nėra nustatyta tarnaujantis servitutas sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovas, 2007 m., įsigydamas žemės sklypą žinojo, kad privažiavimo prie jo sklypo nėra, tačiau architekto buvo patikintas, kad tokį kelią turi suprojektuoti atitinkamos institucijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdama į Seimo kontrolieriaus 2012 m. rugsėjo 24 d. pažymoje Nr. 4D-2012/1-1041 „Dėl K. D. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ pateiktą rekomendaciją, inicijavo šio klausimo sprendimą - įpareigojo Pajiesio kadastro vietovės projekto autorę, rengiant Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti 4 m pločio kelią, 2014 m. kovo 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau - NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus) vedėjo įsakymu „Dėl Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ Nr. 7VĮ-(14.7.2)-189 nustatė projekto papildymo pateikimo tvirtinti NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriui datą iki 2014 m. gruodžio 4 d. bei išsprendė laikino privažiavimo prie žemės sklypų klausimą. Teismas konstatavo, kad teisiškai privažiavimo prie ieškovo ir kitų žemės savininkų sklypų klausimas nėra išspręstas ir šio klausimo išsprendimas užtruko pernelyg ilgai, tačiau dabartiniu metu jis yra sprendžiamas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovas šiandien jokiu būdu faktiškai negali patekti į jam priklausantį sklypą, kad gretimų sklypų savininkų leidimu nustatytas laikinas įvažiavimas yra netinkamas, ar ieškovui būtų draudžiama juo naudotis, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis žemės sklypo ieškovui naudoti pagal paskirtį. Teismo nuomone, ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas per atsakovų sklypą iš esmės pažeistų atsakovų teises, nes atsakovams ženkliai (213 kv. m.) sumažėtų jų 15 metų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, be to, jų žemės sklypas ir šiaip yra gerokai mažesnis (700 kv. m.) už įsigytą ieškovo. Ieškovo prašomo servituto nustatymas ir tokio dydžio atsakovų žemės sklypo dalies pravažiavimo keliui panaudojimas, teismo nuomone, taip pat pažeistų atsakovų privatumą bei galimybę tvarkytis (statyti statinius, turėti sodą ar kt.) jiems priklausančiame žemės sklype savo nuožiūra. Teismas nurodė, kad prašomu nustatyti kelio servitutu būtų pažeistas trečiojo asmens S. R. privatus interesas, sumažėtų jos sklypo vertė, bei būtų patirti materialiniai nuostoliai dėl gyvatvorės panaikinimo. Teismas nurodė, kad įvertinant aplinkybę, jog šiandien atitinkamos institucijos jau sprendžia privažiavimą prie ieškovo sklypo ir tai, kad ieškovas iki šio klausimo išsprendimo turi realią galimybę patekti į savo žemės sklypą, jo prašomas nustatyti servitutas, be kitų aukščiau nurodytų aplinkybių, ne tik kad nepagrįstai apribotų kitų savininkų teises ir interesus, bet ir būtų visiškai neracionalus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pasiūlytame 2012 m. lapkričio 13 d. UAB „Kauno Komprojektas“ parengtame plane nėra išspręstas klausimas kaip patekti į šį kelią nuo valstybinės reikšmės kelio, o naujos nuovažos įrengimas nuo šio kelio pagal dabar galiojančias teisės aktus (Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“) nėra galimas. Teismas konstatavo, kad tokio servituto nustatymas ieškovo teisių neužtikrins ir problemos neišspręs.

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi vien tik 2014 m. kovo 4 d. NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ Nr. 7VĮ -(14.7.2) _ 189 (toliau – Įsakymas). Tai nėra pakankamas ir neginčijamas rašytinis įrodymas išvadai sprendime apie servituto projektavimą, kelio servituto nustatymą bei ieškinio nepagrįstumą padaryti. Įsakyme nėra nurodytos aplinkybės, kurias teismas mini sprendime. Įsakyme nėra nurodyta, kad, rengiant Pajiesio kadastro vietovės 5629,4 ha teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektą, Ilgakiemio kaime numatoma privačioje žemėje suplanuoti ir įrengti į be privažiavimo likusius sklypus, vietinės reikšmės kelią. Nėra aišku, kokią įtaką gali turėti Įsakymas privačių žemės sklypų savininkams, tarp kurių valstybinės žemės nėra;

2. Privažiavimo į ieškovo ir kitų savininkų sklypus problema iškilo todėl, kad, planuojant šiuos sklypus, tuomečiai žemėtvarkos darbų vykdytojai bei Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnai nepažymėjo kelio, todėl plano sprendiniai prieštarauja Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui. Kelio suprojektavimas šiuo metu negalimas. Privačiose žemės sklypuose kelias gali būti nustatomas tik visų sklypų savininkų susitarimu arba teismo sprendimu;

3. Teismas nepagrįstai rėmėsi NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus Įsakymu, nes konkrečių projektų, numatomų laikotarpių, lėšų šaltinių kelio įrengimo galimybei pagrįsti, byloje nėra pateikta. Vien žodiniai NŽT prie ŽŪM atstovės paaiškinimai nebuvo pakankamas pagrindas teismui laikyti šią aplinkybę neginčijamai įrodyta ir patvirtinančią faktą, kad kelio įrengimo klausimas šiuo metu yra spendžiamas ir todėl servitutas nėra reikalingas;

4. Teismas nenustatė aplinkybės, kokios kategorijos kelias planuojamas įrengti, kada realiai kelias bus, kieno lėšomis tas bus padaryta, todėl teismo išvada apie numatomą kelio įrengimą yra nepagrįsta, neįrodyta, pažeidžianti įrodymų rinkimo bei vertinimo taisykles, todėl jos negalima laikyti įrodyta;

5. Teismas galėjo taikyti CK 4.130 straipsnyje nurodytus servituto pabaigos pagrindus. Ieškovo naudai nustatytas servitutas būtų laikomas pasibaigusiu, jam pradėjus naudotis naujai suprojektuotu keliu;

6. Teismas, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-494/2008), netinkamai taikė CK 4.111 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodydamas, kad UAB „Kauno Komprojektas“ parengtame plane nėra išspręstas klausimas kaip patekti į plane nurodytą kelią nuo valstybinės reikšmės kelio, kadangi naujos nuovažos įrengimas nuo kelio pagal galiojančius teisės aktus nėra galimas. Teismas atmetė planą dėl neesminių plano trūkumų, užuot pasiūlęs juos ištaisyti, pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą ir teisminės gynybos prieinamumo principą;

7. Aplinkybė, kad ieškovas gali patekti į savo sklypą per P. ir M. Š. bei Z. G. sklypus, kurie davė sutikimus, yra nepagrįsta. Sutikimuose nurodyta, kad tretieji asmenys sutinka, jog jų žemės sklypuose būtų suprojektuotas 4 metrų bendro naudojimo kelias pravažiavimui į kitus žemės sklypus, kas neįrodo ieškovui leidimo naudotis trečiųjų asmenų sklypu jau šiuo metu. Trečiųjų asmenų sutikimas neatitinka nei vieno CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo, kuriuo remiantis gali būti nustatytas servitutas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nepažeidė kasacinės instancijos teismo suformuotų taisyklių. Sprendžiant servituto klausimą teismas privalo įvertinti ir kitokių sprendimų galimybę;

3. Įsakymu yra patvirtinta teritorija žemėtvarkos projektui rengti pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, reikalavimus (Metodikos 26 p.). Žemėtvarkos projekto rengimo metu projektuojant kelių tinklą, pagal galimybę bus projektuojamas bendrojo naudojimo kelias, kuris užtikrintų galimybę privažiuoti iki anksčiau suprojektuotų žemės sklypų tame tarpe ir ieškovo žemės sklypo (Metodikos 45 p.). Šią aplinkybę patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2012 m. lapkričio 7 d. susirinkimo protokolas Nr. 7 PRT-(14.7.6)-2 (t. 2, b. l. 4-5), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Įsakymo tekste niekur nekalbama apie tai, kad, rengiant Pajiesio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, numatoma suplanuoti bendro naudojimo kelią yra nepagrįsti;

4. Ginčo servitutas nustatytas pagal ieškovo parengtą planą neužtikrins ieškovo patekimo į jo žemės sklypą. Valstybinės reikšmės kelias, su kuriuo ribojasi atsakovų žemės sklypas, atsižvelgiant į šio kelio struktūrą ir sudedamąsias dalis, nesant įrengtai nuovažai, kuri ribotųsi su planuojamu servitutu, iš esmės negali tarnauti, kaip privažiuojamasis kelias prie siūlomo servituto. Remiantis VĮ „Kauno regiono keliai“ 2013 m. spalio 28 d. raštu Nr. V5-503, naujos nuovažos įrengimas ties planuojamu servitutu yra negalimas;