Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl to, kad jam Marijampolės pataisos namuose nebuvo suteikta galimybė paskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučiu).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuo 2018 m. iki 2019 m. vasario mėnesio nebuvo leidžiama paskambinti internetine telefonija (b. l. 10), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl minėtos teisės neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, Marijampolės PN administracijos veiksmai (neveikimas) nesuteikiant galimybės pareiškėjui paskambinti internetine telefonija vertintini CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. ar Marijampolės PN darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Ginčui aktualiu laikotarpiu nuteistųjų teisę paskambinti telefonu įtvirtino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.), kuris nustatė: Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (straipsnio 1 dalis). Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (straipsnio 2 dalis). Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 124 punktas (teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija; nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Minėta nuostata dėl internetinės telefonijos atsirado pakeitus Taisyklių 124 punktą teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107, kuris įsigaliojo nuo 2016 m. balandžio 1 d., iki tol Taisyklių 124 punkte jos nebuvo: buvo numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas BVK 102 straipsnyje ir Taisyklių 124 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra konstatavęs, kad: skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų; Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija; aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu; toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2521-968/2018, 2018 kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018).

Iš į bylą pateiktos Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus pažymos (b. l. 17) nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018-11-02 iki 2019-05-10 iš Marijampolės PN skambino 295 kartus, pavykusių skambučių - 166. Vaizdo skambučių pareiškėjo vardu sistemoje registruota nebuvo.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu naudojosi teise paskambinti telefonu. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam buvo neleidžiama pasiskambinti taksofonu, jis skundžiasi dėl to, kad jam neleidžia pasiskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučiu).

Dėl nurodyto, teismas pripažįsta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė paskambinti telefonu tiek, kiek numatė aptartos BVK nuostatos. Teisės paskambinti telefonu užtikrinimas yra imperatyvi BVK ir Taisyklių 124 punkte nustatyta Marijampolės pataisos namų pareiga, šią pareigą Marijampolės PN įvykdė tinkamai.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuo 2018-11-02 Marijampolės PN yra pajungta vaizdo skambučių sistema. Pareiškėjui nuo 2018-11-02 iki 2019-05-10 vaizdo skambučių sistemoje registruota nebuvo. Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus pažymoje (b. l. 18) nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2018-09-04 iki 2019-05-10 dėl internetinės telefonijos kreipęsis nebuvo.

Pareiškėjas, gavęs atsiliepimą atsakovo nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.

Teismas pažymi, kad nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis internetinės telefonijos būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2521-968/2018, 2018 kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018).

Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, o patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė jo teisės skambinti internetinės telefonijos būdu pažeidimu. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, tuo tarpu, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, Marijampolės PN neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, todėl konstatuotina, kad Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjo teisė paskambinti telefonu nebuvo apribota, o pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl internetinės telefonijos kreipęsis nebuvo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės Marijampolės PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų Marijampolės PN ir jų pareigūnų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.