Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-743-508-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-03
Bylos Nr.
1A-743-508-2012
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00764-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
Nukentėjusysis
J. M.
Kaltinamasis
K. K.
Advokatai
Gintas Matulevičius
Kategorijos
  • 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-743-508/2012

Teisėjas: A. Rauckis Teisminio proceso Nr.1-26-1-00764-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 03 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, nukentėjusiajam J. M., išteisintajam K. K., jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo J. M. pareikštas 21475,83 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. pagal LR BK 138 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-12-29, apie 14.30 val., prie J. M. „X“, esančios (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su J. M. dėl K. K. pastatyto jam nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), J. M. „X“ stovėjimo vietoje tyčia kumščiu sudavė vieną kartą J. M. į veidą ir vieną kartą į dešinį petį bei pargriovė J. M. ant žemės, tuo padarydamas J. M. dešinio peties ir dešinės alkūnės sumušimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl K. K. išteisinimo pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., perduoti bylą nagrinėti iš naujo teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl to, kad padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir buvo padaryti esminiai BPK 369 str. 3 d. numatyti pažeidimai, kurie sukliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo iki galo ir išsamiai ištirti visi įrodymai, pažeistos BPK 277 str. 2 d. nuostatos. Liudytoja A. U., kurios parodymais teismas rėmėsi, nustatydamas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį byloje, davė parodymus žodžiu, neprisiekusi teismui (aplinkybė užfiksuota teismo posėdžio garso įraše), kas laikytina esminiu BPK pažeidimu. Liudytojų A. U., I. R., R. Z., A. G. parodymų neprieštaringumu verčia abejoti ir ta aplinkybė, jog liudytojai A. G. ir R. Z., duodami parodymus teisme, nurodė skirtingas įvykio aplinkybes nei liudytoja A. U. (A. G. ir R. Z. matė prie J. M. klinikos sustojus oranžinės spalvos autobusiuką „Mercedes Benz“, o liudytoja A. U. - baltos, skirtingai nei kiti liudytojai nurodė apie įvykio odontologijos dienos klinikos darbo laiką - parodė, kad nedirbo). Aplinkybės, kad liudytojai, kurių parodymais rėmėsi teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, yra artimai susiję su kaltinamuoju K. K. (kaltinamojo žmonos bendradarbiai, kaltinamojo bendradarbiai) teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėtos ir teismui abejonių dėl jų parodymų šališkumo nesukėlė. Apylinkės teismas, išteisindamas K. K. pagal BK 138 str. 1 d., neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, o veikos neteisingą kvalifikaciją lėmė tai, kad buvo šališkai vertinti liudytojų parodymai ir padaryti BPK 369 str. 3 d., 277 str. 2 d. nustatyti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai.

Teisėjų kolegija, išklausius teisėjo pranešimą ir atlikus įrodymų tyrimą apklausiant liudytoją A. U., išklausiusi prokurorą ir nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius prokuroro apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo, nešališkai ištyrė inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad K. K. būtų padaręs BK 138str.1d. nusikaltimą, o duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad nusikaltimą galėjo padaryti kaltinamasis, nepakanka išvadoms apie jo kaltumą patvirtinti.

Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo atmesdama kaip nepagrįstus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, kurie kliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nepadarė, tai yra BPK 369 str. 3 d. nuostatų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Būtent apie teismo nešališkumo pažeidimą objektyviąja prasme savo apeliaciniame skunde ir nurodo prokuroras. Tačiau pažymėtina, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės bylos Nr. 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų neišsamiu išnagrinėjimu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (žr., pvz., Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arrt du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr? du 16 décembre 2008).

Apeliantas teismo šališkumą būtent sieja su neišsamiu įrodymų ištyrimu, jų netinkamu vertinimu, prieštaravimų tarp atskirų įrodymų šaltinių nepašalinimu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamoji byla išnagrinėta tinkamai, argumentuotai aptarti įrodymai, nėra abejonių, kad pirmosios instancijos teismas būtų buvęs šališkas .

Sutinkant su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju buvo pažeistos BPK 277 str. 2 d. nuostatos, kadangi liudytoja A. U. pirmosios instancijos teisme davė parodymus žodžiu neprisiekusi teismui, kas pažymėta teisiamojo posėdžio protokole, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teisme šis procesinis pažeidimas buvo pašalintas, tai yra liudytoja A. U. prisiekusi, įstatymų nustatyta tvarka buvo apklausta 2012-10-24 apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Svarstytina, kodėl iškart pastaba nebuvo pareikšta procesinio veiksmo atlikimo metu.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius visus – tiek K. K. kaltinančius, tiek jį teisinančius – įrodymus, pateikė jų viseto analizę, susiedamas juos į vientisą loginę visumą. Šiuo atveju K. K. kaltė, kurią jis pats neigia, iš esmės buvo grindžiama nukentėjusiojo J. M. ir jo sutuoktinės liudytojos R. M. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip prieštaringus. Būtent, kaip matyti iš nukentėjusiojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu bei teise duotų parodymų, jis iš pradžių tvirtino, jog K. K. jam sudavė kumščiu į veidą, vėliau teisme nurodė, kad į veidą šis jam nesudavė, tik bandė suduoti. Be to, kaip matyti iš šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis teigė, kad abu kartu su K. K. sunkvežimiu atvažiavę vyrai prispaudę laikė jį prie žemės, o tuo tarpu teisme parodė, kad „liudytojas K. nieko nedarė tik laikė prispaudęs mane prie žemės, kaltinamojo liudytojas atėjo į pagalbą, man nesudavė, mane laikė prispaudęs liudytojas, o kaltinamasis spardė lenteles“. Tokie nukentėjusiojo parodymai verčia abejoti jų teisingumu ir objektyvumu, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiojo J. M. parodymai, kurie nepatvirtinti kitais duomenimis, negali būti vertinami kaip patikimi, ir kad vien šiais parodymais grįsti kaltinamojo K. K. kaltę pagrindo nėra.

Liudytoja, nukentėjusiojo sutuoktinė, R. M. teisme taip pat tvirtino, kad „Man atrodė, kad du vyrai laikė mano vyrą“. Tačiau vertinant kitų pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų I. R., R. Z., A. G. parodymus matyti, kad prie žemės prispaustą nukentėjusįjį laikė tik vienas asmuo, tai yra R. Z.. Šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, todėl teismui jais netikėti nebuvo ir nėra jokio pagrindo, priešingai, jie tik patvirtina teismo abejones nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymų patikimu. Apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojų A. U., I. R., R. Z., A. G. parodymai yra prieštaringi, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta A. U., kaip ir kiti minėti liudytojai apklausti pirmosios instancijos teisme, parodė, kad prie J. M. klinikos sustojęs mikroautobusas „Mercedes Benz“ buvo oranžinės spalvos, nors spalva ir nėra esminė aplinkybė, o šių asmenų nurodytos aplinkybės dėl odontologijos klinikos darbo laiko, tai yra, ar ji įvykio metu dirbo ar ne, šiuo atveju nelaikytinos pagrindu spręsti apie liudytojų parodymų prieštaringumą bei patikimumą, esminis dalykas yra tai, ką matė ir darė šie liudytojai akivaizdžiai.

Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju ginčo dėl paties nukentėjusiojo sužalojimo fakto nėra. 2010-12-29 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad J. M. kreipėsi į UAB „X“ dėl peties traumos (1 t., b. l. 70, b. l. 150 išrašo originalas). 2011-01-13 išrašas iš medicininių dokumentų rodo, kad J. M. kreipėsi į UAB „X“ dėl dešinio peties bei alkūnės sąnarių traumos. Jam buvo taikytas gydymas priešuždegiminiais bei analgetiniais vaistais, nustatytas laikinas nedarbingumas nuo 2010-12-29 iki 2011-01-17 (1 t., b. l. 71). V. J. masažo kabineto rašte pažymima, kad J. M. Anykščiuose V. J. masažo kabinete gydėsi dėl ūmaus sumušimo, buvo atliekamas stuburo srities ir dešinės rankos (peties – alkūnės) masažas, procedūrų kursas vyko nuo 2011-01-25 iki 2011-12-28, atlikta 40 masažų, vienos procedūros laikas 1 val. (1 t., b. l. 158). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiame dokumente nurodytas masažas nukentėjusiajam buvo atliekamas laikotarpiu nuo 2011-01-25 iki 2011-12-28, nors masažai bei fizioterapinės procedūros dėl peties, alkūnės traumos J. M. buvo rekomenduotos vėliau, tai yra 2012-02-23, ką patvirtina UAB „X“ išrašas iš medicininių dokumentų (1 t., b. l. 156). Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo teisme duotų parodymų, jis argumentuotai nepagrindė, kodėl pasirinko masažus atlikti net kitame mieste Anykščiuose, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ten dirbusi masažistė turėtų išskirtinę kvalifikaciją ar pasižymėtų kitais efektyvesniais darbo metodais, nes atlikta daug masažo seansų.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas vertino ir specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad: nukentėjusiajam J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 15). Specialisto išvadoje nurodomi medicininių dokumentų duomenys: UAB „X“ asmens sveikatos istorija. Kreipėsi 2010-12-29. Buitinio konflikto metu buvo sužalota dešinioji petis. Objektyviai: širdies veikla ritmiška. Kraujospūdis 138/82 mmHg. Pulsas 79 k/min. Dešinio peties judesiai ryškiai riboti visomis kryptimis skausmingi. Laikinai nedarbingas. Diagnozė: S 40.0. - peties ir žasto sumušimas. 2011-01-06 skundžiasi dešinio peties, alkūnės skausmu, dešinės plaštakos IV-V pirštų tirpimu. Objektyviai: dešinio peties sąnario, dešinės alkūnės sąnario judesiai riboti, skausmingi. Kairės plaštakos V-V pirštų hipestezija. Diagnozė: dešinio peties, dešinės alkūnės sąnario trauma. Analgetikai. 2011-01-12 ortopedo konsultacija. Trauma 2010-12-29 apie 15 val. užpultas nepažįstamų asmenų. Objektyviai: patinimo nėra. Palpuojant labai nežymiai skauda didžiojo gumburo projekcijoje. Pakelia iki 85 laipsnių. Kiek skausmingi rotaciniai judesiai, nežymiai aptirpę IV, V pirštai. Kiek mažiau pasuka už nugaros. Diagnozė: dešinio peties sumušimas. Kontraktūra. Negalima atmesti ir rotatorių pažeidimo. Diagnozės patikslinimui atlikti dešinio peties echoskopiją, tikslinga neurologo konsultacija. Dešinė alkūnė kiek jautroka, fleksija gera. Ekstenzija 2-3 laipsniai. Pakartotina konsultacija po neurologo konsultacijos ir echoskopijos. 01-13 išlieka dešinio peties alkūnės skausmai, judesių ribojimas. Diagnozė: dešinio peties alkūnės trauma. Laikinai nedarbingas iki 2011-01-17. Kauno apskrities VPK Kaune m. Dainavos PK Girstupio PN rašte Nr. 20-26-2-S-1873 nurodoma, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gydėsi tiktai pas UAB „X“ šeimos gydytoją bei gydytoją traumatologą, o į kitas gydymo įstaigas ar gydytojus nesikreipė.

Be to, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje buvo apklausta ir specialistė, kuri parodė, kad nukentėjusiojo J. M. sužalojimas, dešinio peties sąnario sumušimas, padarytas nugriuvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nei minėta specialisto išvada, nei specialisto parodymai objektyviai nepatvirtina nukentėjusiojo J. M. ir nepaneigia kaltinamojo K. K. parodymų. Byloje kilus pagrįstoms abejonėms, kad kaltinamasis K. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 138str.1d., panaudojus visas galimybes ir jų nepavykus pašalinti, pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai vertino kaltinamojo naudai. Nagrinėjant bylą nebuvo pateiktas prokuroro rašytinis prašymas pakeisti kaltinimą. Nėra objektyvių įrodymų, kad petis buvo sužalotas nuo tiesioginio K. K. smūgio, tai patvirtintų ir žiemos sezono šiltesni storesni viršutiniai rūbai. Nėra objektyvių įrodymų, kad nuo tiesioginio kaltinamojo poveikio buvo sužalotas petis, nes nustatytos aplinkybės, jog nukentėjusysis J. M. taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų, įvyko abipusės grumtynės, asmenys buvo pargriuvę ant sniego, liudytojas R. Z. taip pat įsikišo į grumtynes, gulint nukentėjusiajam J. M. ant sniego, buvo šį prispaudęs bei siekė išskirti besigrumiančiuosius. Skundžiamame nuosprendyje teisingai ir detaliai argumentuota dėl veikos kaip tyčinės, tai yra pagal BK 138 str. 1 d., sudėties požymių nebuvimo, taip pat ir specialisto išvadoje nekonstatuota, kad sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta nuo tiesioginio poveikio, o teismo posėdyje apklausta specialistė paaiškino ir apibendrino, kad sužalojimas nukentėjusiajam J. M. padarytas nugriuvus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. K. pagal BK 138 str. 1 d. išteisino nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Arūnas PaštuolisDanguolė Šiugždinytė